Projektas Nr. 10.1.5-ESFA-V-924-01-0003
Valstybės tarnybos departamentas, įgyvendindamas 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, su Europos socialinio fondo agentūra 2018 m. rugsėjo 19 d. pasirašė projekto „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidurinės grandies vadovų strateginių kompetencijų centralizuotas stiprinimas“ įgyvendinimo sutartį. Projektas įgyvendinamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemonę „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbančiųjų strateginių kompetencijų centralizuotas stiprinimas“. Projektą įgyvendina Valstybės tarnybos departamentas.
Projekto tikslas – sustiprinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidurinės grandies vadovų strategines kompetencijas.
Projekto įgyvendinimo metu numatyta sukurti unikalias ir mokymų dalyvių poreikius atitinkančias mokymo programas, skirtas ugdyti vidurinės grandies vadovų strategines kompetencijas. Projekto metu numatoma apmokyti ne mažiau kaip 2000 valstybės tarnautojų – aukštesniųjų kategorijų ir vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų grandis.
Projekto trukmė – 20 mėnesių. Projekto vertė yra 735 762,48 Eur, iš jų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos – 632 145,24 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 103 617,24 Eur.
____________
Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, įgyvendindamas 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemonės Nr. 10.1.5-ESFA-V-924 „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbančiųjų strateginių kompetencijų centralizuotas stiprinimas“ pradeda įgyvendinti projekto „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidurinės grandies vadovų strateginių kompetencijų centralizuotas stiprinimas“ veiklas:
mokymai „Lyderystės gebėjimų stiprinimas“ (24 akad. val.);
mokymai „Veiklos valdymo gebėjimų stiprinimas“ (12 akad. val.);
mokymai „Strateginio požiūrio gebėjimų stiprinimas“ (12 akad. val.);
mokymai „Komunikacijos įgūdžių stiprinimas“ (12 akad. val.).
Projekto tikslinė grupė yra vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų grandis – valstybės tarnautojai (politinio asmeninio pasitikėjimo, įstaigų vadovai, karjeros ir statutiniai), valstybės tarnautojai, dirbantys institucijose ir įstaigose, kurios nurodytos Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąraše pagal grupes, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. d. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ arba Ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąraše pagal grupes, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 358 „Dėl Ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“.
Šio projekto metu numatoma apmokyti ne mažiau nei 2000 unikalių (t. y. vienas asmuo bet kuriame mokyme gali dalyvauti tik vieną kartą) asmenų.
2020 m. lapkričio 27 d. su Europos socialinio fondo agentūra pasirašytas susitarimas dėl papildomo Projekto Nr. 10.1.5-ESFA-V-924-01-0003 „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidurinės grandies vadovų strateginių kompetencijų centralizuotas stiprinimas“ (toliau – Projektas) finansavimo, įgyvendinant naują Projekto veiklą „Mokymų savanoriškos veiklos skatinimo viešajame sektoriuje organizavimas“.
Naujos projekto veiklos tikslas - apmokyti 500 asmenų, formuojant valstybės tarnautojų savanorystės kultūros diegimo viešajame sektoriuje gebėjimus ir įgūdžius, atskleidžiant savanoriavimo resursus ir svarbą kolektyvuose, įsisavinant savanoriškų bendruomeninių veiklų iniciavimo ir sisteminio įtvirtinimo savo organizacijose metodus.
Naujai Projekto veiklai papildomai skirta 56 500,00 Eur.
Projekto veiklą numatoma įgyvendinti iki 2021 m. gegužės 31 d.
Valstybės tarnybos departamento informacija
____________
Projektas Nr. 10.1.5-ESFA-V-925-01-0002
Valstybės tarnybos departamentas, įgyvendindamas 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, su Europos socialinio fondo agentūra 2017 m. birželio 8 d. pasirašė projekto „Įstaigų vadovų lyderystės stiprinimas“ įgyvendinimo sutartį. Projektas įgyvendinamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemonę „Valstybės įstaigų vadovų grandies stiprinimas“. Projektą įgyvendina Valstybės tarnybos departamentas. Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo.
Projekto tikslas – tobulinti aukštesniųjų kategorijų ir vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų lyderystę.
Projekto metu, išanalizavus Europos Sąjungos šalių įstaigų vadovų kompetencijų valdymo gerąją praktiką, bus pateikti pasiūlymai Lietuvos įstaigų vadovų kompetencijų valdymo sistemai. Planuojama, kad projekto metu įvairiuose mokymuose dalyvaus ne mažiau kaip 200 valstybės įstaigų vadovų, kurie pagal individualius mokymo planus ugdys lyderystės ir vadybines kompetencijas, siekiant valstybės tarnybą padaryti patrauklesnę, konkurencingesnę ir efektyvesnę.
Projekto trukmė – 36 mėnesiai. Projekto vertė – 1 093 463 Eur, iš jų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos – 1 066 226 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 27 237 Eur.
Veikla Nr. 1.1. Pasiūlymai Lietuvos įstaigų vadovų kompetencijų valdymo sistemai (veikla įvykdyta).
Pagal 2017 m. rugpjūčio 18 d. pasirašytą paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 27F11-56, UAB „Organizacijų vystymo centras“ atliko 5 Europos Sąjungos valstybių narių aukštesniosios valstybės tarnybos ir aukštesniųjų vadovų kompetencijų ir jų valdymo tyrimą ir parengė Įstaigų vadovų kompetencijų valdymo Europos Sąjungos šalyse tyrimo ataskaitą, su kuria galima susipažinti čia.
Veikla Nr. 2.1. Individualių įstaigų vadovų mokymo programų (planų) sudarymas ir lyderystės ir vadybinių kompetencijų ugdymas (rodiklis Nr. 2.1.1. „Ugdymo poreikio tyrimo ataskaita“ (veikla įvykdyta) ir rodiklis Nr. 2.1.3 „Individualios mokymo programos (planai)“ (veikla įvykdyta)).
2019 m. kovo 25 d. Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, įgyvendindamas 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos projektą „Įstaigų vadovų lyderystės stiprinimas“, pasirašė paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 27F11-34 su UAB „Žmogaus studijų centras“. Sutartyje nustatyta, kad UAB „Žmogaus studijų centras“ sutarties įgyvendinimo metu iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. atliks valstybės įstaigų vadovų mokymo poreikio tyrimą, parengs jų ugdymo poreikio tyrimo ataskaitą bei, atsižvelgdamas į identifikuotą mokymo poreikį, parengs ne mažiau nei 200 individualių mokymo planų projektų, nurodydamas preliminarias mokymo temas ir metodus, užtikrinančius galimybę efektyviausiai įsisavinti reikiamas žinias ir įgūdžius. Pagal parengtus individualius mokymo planų projektus vėliau bus organizuojami mokymai valstybės įstaigų vadovams, kurie padės patobulinti jų lyderystės ir vadybines kompetencijas.
UAB „Žmogaus studijų centras“ 2019 m. rugpjūčio 26 d. Valstybės tarnybos departamentui pateikė pagal sutartį Nr. 27F11-34 parengtą Įstaigų vadovų mokymo poreikio tyrimo apibendrintą ataskaitą, kurioje apibendrintas mokymosi poreikis, nustatyti prioritetai ir rekomenduojami mokymo metodai, būdai ir formos, išgrynintos 10-15 mokymosi temos. Su šia ataskaita galima susipažinti čia. Taip pat parengti ir su įstaigų vadovais bei jų pavaduotojais (tikslinės grupės dalyviais) suderinti 207 individualūs mokymų planai bei individualūs tikslinės grupės mokymo poreikiai.
2019 m. rugpjūčio 27 d. Valstybės tarnybos departamente buvo pristatyta projekto „Įstaigų vadovų lyderystės stiprinimas“ eiga. Projekto pristatyme dalyvavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris bei kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovai, Valstybės tarnybos departamento direktorius ir kiti Valstybės tarnybos departamento darbuotojai bei akademinės bendruomenės atstovai (Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos katedros vedėjas, Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto direktorius, Adizes Instituto (JAV) vadovas Lietuvai).
Įstaigų vadovų mokymo poreikio tyrimo ataskaitą pristatė „Žmogaus studijų centro“ psichologė bei konsultantė dr. Edita Dereškevičiūtė. Su šiuo pristatymu galima susipažinti čia. Valstybės tarnybos efektyvumo tyrimą tarptautiniame kontekste pristatė tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultavimo bendrovės KPMG Lietuvoje atstovas Dainius Pupkevičius. Su šiuo pristatymu galima susipažinti čia.
Veikla Nr. 2.1.4. „Tikslinės grupės mokymai“ (veikla įvykdyta)
Įgyvendinant projekto 2.1.2 veiklą „Mokymo programos parengimas“ ir 2.1.4 veiklą „Tikslinės grupės mokymai“, 2020 m. gegužės 6 d. pasirašyta paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 27F11-56 su UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ mokymo programų parengimo ir tikslinės grupės mokymų paslaugoms teikti. Įgyvendinant sutartį, 2020 m. gegužės–rugsėjo mėn. suteiktos mokymo programų parengimo ir mokymo organizavimo paslaugos, parengta 10 mokymo programų, auditorinių ir individualių mokymų metu mokyta 200 dalyvių. Pagal suderintus individualius mokymo planus dalyviai buvo suskirstyti į tris pogrupius:
1-as pogrupis – 20 dalyvių, kiekvienam po 16 akad. val. mokymų (iš jų po 4 individualias ir 12 auditorinių);
2-as pogrupis – 60 dalyvių, kiekvienam po 24 akad. val. mokymų (iš jų po 4 individualias ir 20 auditorinių);
3-ias pogrupis – 120 dalyvių, kiekvienam po 24 akad. val. mokymų (auditorinės).
Veikla Nr. 2.1.5 „Tinkalveikos renginiai“ (veikla tęsiama)
Įgyvendinant projekto 2.1.5 veiklą „Tinklaveikos renginiai“ buvo 2020 m. gegužės 26 d. pasirašyta Tinklaveikos renginių organizavimo paslaugos pirkimo sutartis Nr. 27F11-68 (toliau – Sutartis) su paslaugos teikėju UAB „Eurointegracijos projektai“ (toliau – Paslaugos teikėjas) dėl trijų tinklaveikos renginių organizavimo. Taip pat 2020 m. birželio 17 d. buvo pasirašyta Tinklaveikos renginių organizavimo paslaugos pirkimo sutartis Nr. 27F11-78 su paslaugų teikėju VšĮ Kauno technologijos universitetu (toliau – KTU) dėl tinklaveikos renginių mokymų programų recenzavimo paslaugų.
Paslaugų teikėjas, įgyvendindamas Sutartį, parengė tris mokymo programas (3 temos po 10 ak. val.), skirtas 3 tinklaveikos renginiams, ir jas suderino su KTU ekspertais. Tinklaveikos renginiai vyko pagal Paslaugos teikėjo parengtą ir su Valstybės tarnybos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos suderintą planą, t y.:
Pirmasis renginys „Pokyčiai ir naujovės valstybės tarnyboje: sėkmės istorijos, iššūkiai ir ateities perspektyvos“ vyko 2020 m. rugpjūčio 27 d. ir 28 d. Jame dalyvavo 109 dalyviai. Šio renginio metu dalyviai noriai daliJosi patirtimi, įvardijo viešajame sektoriuje vyraujančias problemas, kolektyviai svarstė pokyčių įgyvendinimo ir valdymo būdus. Šis tinklaveikos renginys suteikė atviro tarpinstitucinio dialogo galimybes telkiant skirtingų organizacijų patirtį ir žinias, jas sujungiant bendram tikslui – kurti visuomenės poreikius atitinkančią valstybės tarnybą.
Renginio įrašą galite rasti čia.
Antrasis renginys „Strategijos sėkmės prielaidos“ vyko 2020 m. rugsėjo 24 d. ir 25 d. Jame dalyvavo 104 dalyviai. Renginio metu dalyviai aptarė organizacijų strategijos formavimą ir įgyvendinimą, buvo išskirti šie pagrindiniai aspektai: resursai ir vidinės bei išorinės aplinkos poveikis. Dalyviai akcentavo organizacijų struktūrą, turėdami omenyje, kad netinka visoms organizacijoms taikyti unifikuotas strategijas. Kuriant strateginius planus taip pat rekomenduojama daugiau įtraukti įvairių grandžių kolektyvo narių, kurių žinios ir kompetencijos gali būti naudingos. Aptartas darbas nuo viršaus iki apačios ir nuo apačios į viršų. Nuoširdus bendravimas su darbuotojais – gero rezultato garantas. Buvo atkreipiamas dėmesys į tai, kad kiekviena institucija galėtų gauti papildomą asignavimą, kurį panaudotų geros strategijos įgyvendinimui, taip finansuojant idėjas, paremiant darbuotojų kūrybiškumą.
Renginio įrašą galite rasti čia.
Trečiasis renginys „Lyderystė valstybės tarnyboje: asmeninis vadovo augimas, komandos ugdymas ir motyvavimas, vertės visuomenei kūrimas“ vyko 2020 m. spalio 22 d. ir 23 d. Jame dalyvavo 65 dalyviai. Diskusijų ir pristatymų metu įvardinta, kad lyderystė kuriama nepopuliariais ir kūrybiškais sprendimais, nebijojimu prisiimti atsakomybę. Kaip vienas iš institucinės lyderystės svarbesnių aspektų įvardintas veikimas kartu. Sudėtiniai rezultatų siekimo komponentai buvo ne kartą paminėti ir antrojo tinklaveikos renginio metu, tai – vizija, misija, strategija, vertės kūrimas. Labai svarbūs tinkami ištekliai ir veikimo laisvė. Ne kartą akcentuota vidinės ir išorinės komunikacijos reikšmė: pirmu atveju – svarbus įrankis burti komandą, įgalinti ir motyvuoti kolektyvą; antru – valstybės tarnybos išorinis komunikavimas, pristatant visuomenei svarbius sprendimus, naujoves, siekį kurti geresnes paslaugas, tenkinančias klientų poreikius. Šiuo atveju svarbu gerinti santykius bei ieškoti bendradarbiavimo formų su žiniasklaida.
Renginio įrašą galite rasti čia.
Visų trijų tinklaveikos renginių metu dalyvavo kviestiniai svečiai: verslo, akademinės visuomenės atstovai bei buvę politikai, kurie skaitė pranešimus minėtomis temomis, dalijosi asmenine patirtimi bei dalyvavo diskusijose. Tinklaveikos renginių metu tai pat vyko teorinės paskaitos anksčiau nurodytomis temomis. Iš viso Tinklaveikos renginiuose dalyvavo 159 įstaigų vadovai (iš jų 30 dalyvavo visuose trijuose renginiuose).
Projekto dalyvių atsiliepimai: 1, 2.
Projekto sutarties terminas pratęstas iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Numatyta papildyti 2.1.5 veiklą „Tinkalveikos renginiai“ 4 renginiais, iš kurių 3 būtų nuotoliniai tinklaveikos renginiai ir 1 renginys Vilniuje.
Įvyko Projekto sutarties su ESFA keitimo procedūros, įtraukiant naują Projekto vykdytoją – Vidaus reikalų ministeriją. 2021 m. liepos 9 d. pasirašyta Jungtinės veiklos sutartis Nr. 27F11-59/1S-237. Veiklų pabaigos data – 2021 m. spalio 30 d.
Įgyvendinant projekto 2.1.5 veiklą „Tinklaveikos renginiai“ 2021 m. gegužės 24 d. su paslaugos teikėju UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ pasirašyta tinklaveikos renginių organizavimo paslaugos pirkimo sutartis Nr. 27F11-43 dėl 4 tinklaveikos renginių organizavimo.
Ketvirtas renginys „Sprendimų priėmimas kritinėse situacijose bei pokyčių įvedimas nestandartinėse/neapibrėžtose situacijose“ vyko 2021 m. liepos 16 d. nuotoliniu būdu, dalyvavo 102 dalyviai. Renginyje buvo svarstomi būdai ir metodikos, kaip priimti teisingą sprendimą kritinėje situacijoje; kaip sėkmingai suvaldyti vykstančius pokyčius; ko galima pasimokyti iš karinės patirties; kaip su pokyčiais dirba verslo organizacijos; kokia patirtis savivaldoje. Nuotolinėse diskusijose vadovai keitėsi savo įžvalgomis priimant sudėtingus ir greitus sprendimus pandemijos ar kitu sudėtingu metu. Apibendrindami COVID-19 pandemijos sukeltus iššūkius, vadovai įvardino, kad kokybiškus sprendimus kritinėje situacijoje padeda priimti komandos susitelkimas, operatyvumas, naujos galimybės (IT ir kt.), drąsa priimti sprendimus, išeinančius už teisinio lauko, organizacijos kultūra, greita reakcija, informacijos tikslumas ir procesų aiškumas. Priimti sprendimus trukdo trumpi terminai, žinių, informacijos trūkumas, spaudimas iš žiniasklaidos ir visuomenės, lėšų trūkumas perkant kompetenciją ir priemones, skirtingas IT raštingumo lygis tarp darbuotojų ir organizacijų, nenoras keistis, vadovavimo įgūdžių stoka, visų suinteresuotų šalių (vykdytojų) neįtraukimas, nestandartizuoti procesai, aiškių veiklos rodiklių nebuvimas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumas.
Renginio įrašą galite rasti čia.
Penktas renginys „Problemų sprendimų organizacijoje metodikos“ vyko 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuotoliniu būdu, dalyvavo 109 dalyviai. Renginyje buvo pristatytas vadybinis-mokslinis požiūris į problemos priežasčių analizę, sprendimų būdų paiešką ir jų įgyvendinimą, pristatyta PDCA A3 ir kt. mąstymo metodikos, išryškinti jų trūkumai ir privalumai, vyko diskusijos apie metodo pritaikomumą valstybės tarnyboje. Diskusijų ir pristatymų metu buvo svarstoma, kaip problemą panaudoti proveržiui, kaip verslo modeliai yra paremti problemų sprendimu, pvz., žiedinės ekonomikos ir atliekų tvarkymo iššūkiais bei tiekimo grandinės tvarumo iššūkiais. Pašnekovai ir dalyviai diskutavo, ką reikėtų daryti, kad problemos viešajame sektoriuje būtų sprendžiamos greičiau, pasidalinta tokiomis išeitimis kaip būtinybė skaitmenizuotis, profesionalus darbas su duomenimis, atvira komunikacija, atsakomybės prisiėmimas, inovacijų diegimas, decentralizacija, diskrecijos teisių suteikimas įstaigoms ir kt.
Renginio įrašą galite rasti čia.
Šeštas renginys tema „Palankaus psichoemocinio klimato kūrimas ir komandos perdegimo sindromo prevencija bei vidinė komunikacija organizacijoje“ vyko 2021 m. rugsėjo 9 d. kontaktiniu būdu, dalyvavo 79 dalyviai. Diskusijų ir pristatymų metu buvo svarstoma, kokios priemonės veikloje labiausiai pasiteisina palaikant gerą emocinį klimatą darbe ir rūpinantis darbuotojais, įvardintos šios pasiteisinančios priemonės: neformalus ir betarpiškas vadovo bendravimas (atvirų durų politika); neformalios kolektyvo veiklos ir renginiai; bendra rytinė kava bei pietų klubai; erdvės biuruose, kur kolegos gali susitikti ir būti kartu; bendravimas specialioje programėlėje; lankstus darbo grafikas ir forma; įstaigos tradicijų formavimas ir palaikymas; viso kolektyvo įtraukimas į veiklos gerinimą; tinkamas vadovo grįžtamasis ryšys; mokymasis iš kolegų; mažų pergalių šventimas; skaidri skatinimo sistema; dalinimasis pomėgiais, patirtimis ir pan.; reguliarūs ir dėmesingi vadovų pokalbiai su darbuotojais. Tai pat įvardinti pavojai dėl palankaus psichoemocinio klimato organizacijoje: ne visų darbuotojų vienodas įsitraukimas, asmenybiniai skirtumai; kolektyvo emocinės būklė, atsakomybės perdavimas vien vadovui; laiko sąnaudos nenaudingoms veikloms; subjektyvus skatinimas; mikrovaldymas. Pastebėta, kad darbuotojai tikisi ne tik adekvataus atlyginimo bei kokybiškų darbo priemonių, kvalifikacijos kėlimo, bet ir papildomų naudų, tokių kaip neformalūs renginiai, smulkių kolektyvinės veiklos išlaidų apmokėjimas ir pan. Akcentuota, kad kai kurias neformalias naudas valstybės tarnyboje suteikti sudėtingiau nei privačiame sektoriuje dėl galiojančio teisinio reguliavimo. Pristatymų metu buvo pasidalinta patirtimis skaitmenizuojant mokymo procesą, pristatytos JAV taikomas ir šiuo metu populiarios naujienos, susijusios su vadovo darbu su kolektyvu, pademonstruota programėlė „Mindletic“, įvyko diskusijos apie panašių įrankių taikymą valstybės tarnyboje.
Renginio įrašą galite rasti čia.
Septintasis renginys „Strateginė komunikacija ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir valstybės informacinių išteklių saugumo užtikrinimas“ vyko 2021 m. spalio 14 d. nuotoliniu būdu, dalyvavo 119 dalyvių. Pristatyta Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie KAM veiklos tikslai ir galimybes prisidėti prie viešųjų institucijų darbo saugumo, pastarųjų metų incidentų statistika bei tipinis braižas, įvardintos dažniausiai puolamos sistemų vietos bei rekomenduoti būdai, kaip apsisaugoti, kalbėta apie specialistų pasirengimą bei jų trūkumą valstybės tarnyboje. Pristatymų metu akcentuota apie galimybes stiprinti institucijų duomenų saugumą būtent per žmogiškąjį faktorių, pateikta ES statistika ir kitų šalių požiūris į kibernetinę aplinką, nagrinėtos įvairių šalių tipinės propagandos schemos, pademonstruoti tiek rytų, tiek vakarų komunikacijos braižas ir klišės, tai pat akcentuotas pilietiškumas kaip priemonė atsispirti propagandai ir skatinti kritinį požiūrį į informaciją. Interaktyvios užduoties metu vadovai buvo paprašyti spėti, kurie iš pateiktų atvejų yra saugūs/tikri, o kurie skirti duomenų žvejybai ar virusų platinimui. Vyko diskusija, ar pilietiškumas turėtų būti atrankos į valstybės tarnybą kriterijus.
Renginio įrašą galite rasti čia.
Visų tinklaveikos renginių metu dalyvavo kvietiniai svečiai: verslo, akademinės visuomenės atstovai bei politikai, kurie skaitė pranešimus, dalijosi asmenine patirtimi bei dalyvavo diskusijose. Iš viso tinklaveikos renginiuose dalyvavo 219 įstaigų vadovai (iš jų 134 dalyvavo ne mažiau nei trijuose renginiuose).
Valstybės tarnybos departamento informacija
Projektas Nr. 10.1.2-ESFA-V-916-01-0005
Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 metų programos įgyvendinimo 2015-2019 metų tarpinstituciniame veiklos plane nustatytą 6.1.3 priemonę: valstybės tarnautojų mokymų profesinės etikos ir korupcijos prevencijos srityse organizavimas; sėkmingai įgyvendino iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansuojamą projektą „Valstybės tarnautojų mokymai tarnybinės (profesinės) etikos ir korupcijos prevencijos srityse“ Nr. 10.1.2-ESFA-V-916-01-0005, kurio tikslas – stiprinti valstybės tarnautojų, dirbančių jautriose korupcijai srityse, kompetencijas ir didinti jų sąmoningumą (suvokimą) tarnybinės (profesinės) etikos ir korupcijos prevencijos srityse.
Vykdant minėtą projektą, buvo sukurti testai (užduotys), skirti valstybės tarnautojų, dirbančių jautriose korupcijai srityse, kompetencijų įvertinimui ir sąmoningumo (suvokimo) tarnybinės (profesinės) etikos ir korupcijos prevencijos srityse didinimui. Daugiau kaip po 40 (keturiasdešimt) užduočių (situacinių klausimų ir apibrėžimų) iš skirtingų rizikingų korupcijai sričių, t. y. viešųjų pirkimų, įdarbinimo, Europos Sąjungos ir paramos lėšų skirstymo ir, sveikatos apsaugos, ūkio subjektų priežiūros ir kontrolės sričių, o bendrai parengta 315 vnt. užduočių (situacinių klausimų ir apibrėžimų). Atliktas kiekvieno testo psichometrinių charakteristikų tyrimas su daugiau kaip 200 tiriamųjų grupe.
Sukurto dvi unikalios mokymo programos, pagal jas iš viso apmokyti daugiau nei 3580 valstybės tarnautojų, vykdančių funkcijas korupcijai mažiausiai atspariose srityse.
Siekiant projekto rezultatų tęstinumo ir po projekto užbaigimo, projekto metu papildomai parengtas e. mokymo tarnybinės (profesinės) etikos ir korupcijos prevencijos srityse kursas, pritaikytas Valstybės tarnybos departamento Nuotolinių mokymų platformai. Šiam mokymo kursui parengti 23 mokymo užduočių scenarijai (užduočių rinkinys, kuriuos sudarys dokumentinis tekstas, animuota/filmuota situacija (scenarijus) ) ir minėti testai, skirti įvertinti testuojamojo sąmoningumo (suvokimo) tarnybinės (profesinės) etikos ir korupcijos prevencijos srityse lygį.
Scenarijai apima rizikingas korupcijai sritis, t. y. viešųjų pirkimų, įdarbinimo, Europos Sąjungos ir paramos lėšų skirstymo, sveikatos apsaugos, ūkio subjektų priežiūros ir kontrolės sričių.
E-mokymo kurso užduočių scenarijai ir naudotojo vadovas patalpintas nuotolinio mokymo platformoje Moodle, pasiekiamoje adresu https://mokymai.vrm.lt. Papildomai šia tema apmokyta 60 tarnautojų.
Projekto trukmė – 51 mėnesiai. Projekto vertė yra 690 094,09 Eur. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Informaciją parengė Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjas Darius Bradūnas
Projektas Nr. 10.1.5-ESFA-V-923-01-0007
Projektas „Žmogiškųjų išteklių valdymo modernizavimas valstybės tarnyboje“ įgyvendinamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ 10.1.5-ESFA-V-923 priemonę „Žmogiškųjų išteklių valdymo tobulinimas valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygmeniu“. Projektą įgyvendina Vidaus reikalų ministerija kartu su partneriu – Valstybės tarnybos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos (atsakingas už 1.1., 1.2. ir 2.1 projekto veiklas). Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo.
Projekto tikslas – sukurti ir įdiegti tvarią žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą Lietuvos valstybės tarnyboje.
Projektu kompleksiškai siekiama įgyvendinti veiklas, susijusias su centralizuotos valstybės tarnautojų atrankos diegimu valstybės tarnyboje: ES valstybėse narėse veikiančių tarptautinių ir (ar) didelių organizacijų darbuotojų atrankos tyrimas ir gerosios patirties pritaikymas Lietuvos valstybės tarnautojų atrankoje, atrankos instrumentų sukūrimas ir įdiegimas, instrumentų praktinio vadovo parengimas, darbuotojų kompetencijų stiprinimas taikyti sukurtus atrankos instrumentus, taip pat siekiama kokybiškai sustiprinti centralizuotą Lietuvos valstybės tarnautojų atrankos sistemą, sukurti Žmogiškųjų išteklių standartizuoto valdymo valstybės tarnyboje kultūrą ir patobulinti Valstybės tarnautojų kompetencijų modelį ir valstybės tarnautojų pareigybių katalogą.
Projekto trukmė 31 mėnuo. Projekto vertė yra 868.158,85 Eur. Iš jų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos – 856.178,85 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 8.865,00 Eur, Savivaldybės biudžeto lėšos – 3.115,00 Eur
1.1. Veikla. ES šalyse narėse veikiančių tarptautinių ir (ar) didelių organizacijų darbuotojų atrankos sistemų tyrimas ir gerosios patirties Lietuvos valstybės tarnyboje įdiegimo galimybių studijos parengimas. (veikla įvykdyta).
Pagal 2019 m. sausio 16 d. pasirašytą paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 27F11-5, UAB „TMD partneriai“ atliko tyrimą, išanalizavo ne mažiau kaip 9 organizacijų, veikiančių ES šalyse narėse, gerąją patirtį: apie šiose organizacijose naudojamus pažangius ir kompetencijų vertinimu grįstus darbuotojų atrankos sistemos elementus, ir pateikė pasiūlymus, kaip tobulinti esamą Lietuvos valstybės tarnautojų atrankos sistemą įdiegiant kompetencijų vertinimu grįstus centralizuotos atrankos sistemos elementus. Su tyrimo ataskaita galima susipažinti čia.
1.2. Veikla. Valstybės tarnautojų atrankos instrumentų sukūrimas (veikla vykdoma)
2021 m. sausio 19 d. pasirašyta paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 27F11-3 su UAB „PRO Assessments“.
Remiantis projekto 1.1 veiklos tyrimo rezultatais bus sukurti ne mažiau kaip 7 atrankos instrumentai su metodikomis bei užtikrinta jų integracija į valstybės tarnautojų atrankos procesą. Šios veiklos tikslas – išplėsti patikimų ir validžių centralizuotos atrankos instrumentų spektrą ir bazę, kas sudarytų daugiau galimybių kokybiškai, skaidriai ir efektyviai įvertinti pretendentų bendrąsias, vadybines ir lyderystės, specifines ir profesines kompetencijas ir tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, siekiant atrinkti tinkamiausius pretendentus konkrečioms pareigoms konkrečioje įstaigoje.
2.1. Veikla. Sukurtų atrankos instrumentų (metodų) taikymo mokymai
Vykdomos viešųjų pirkimų procedūros.
Bus mokoma ne mažiau kaip 80 mokymų dalyvių (tikslinė grupė – Vyriausybės įgaliotos institucijos ir įstaigų, kuriose priimami valstybės tarnautojai, darbuotojai). 24 akad. val. mokymų metu (8 akad. val. per dieną) mokymo dalyviai įgis praktinių įgūdžių, kaip parinkti tinkamiausią atrankos instrumentą ar jų derinius siekiant įvertinti pretendento kompetencijas bei tinkamumą užimti pareigas.
3.1. Veikla. Valstybės tarnautojų veiklos, orientuotos į rezultatus, vertinimo sistemos ir motyvavimo sistemos tobulinimo rekomendacijų parengimas. (veikla vykdoma)
2022 m. gegužės 2 d. pasirašyta paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1S-98 su UAB „Organizacijų vystymo centras“. Sutarties terminas – 6 mėnesiai su galimybe pratęsti 2 mėnesiams.
Remiantis užsienio šalių, Lietuvoje veikiančio privataus ir viešojo sektoriaus gerąja patirtimi, patobulinta karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo sistema ir motyvavimo-skatinimo sistema. Įgyvendinus veiklą, bus parengtos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo ir motyvavimo sistemos rekomendacijos.
3.2. Veikla. Žmogiškųjų išteklių standartizuoto valdymo valstybės tarnyboje kultūros sukūrimas. (nepradėta vykdyti)
Šioje veikloje planuojama sukurti Žmogiškųjų išteklių standartizuoto valdymo valstybės tarnyboje kultūros naudotojo vadovą (metodiką), apimančią pagrindinius „minkštuosius“ žmogiškųjų išteklių valdymo elementus – pritraukimo į valstybės tarnybą strategiją, įstaigos vertybių nustatymą ir jų laikymosi užtikrinimą, įstaigos vidinės komunikacijos su darbuotojais modelio sukūrimą, pritraukimo į valstybės tarnybą strategijos sukūrimą, nediskriminavimo politiką, adaptacijos ir mentorystės programų rengimą, darbuotojų ugdymo sistemos įstaigoje pasirengimą, skaidrumo politiką, darbuotojų elgesio standartų, vidinių konfliktų sprendimų sistemos, motyvavimo sistemos rengimą, išdarbinimo proceso organizavimą ir kt. Įgyvendinus šią Projekto veiklą, planuojama Valstybės tarnybos įstatyme numatyti priemones, įgalinančias įstaigų vadovus valdant jų organizacijos žmogiškuosius išteklius naudotis ir Projekto metu sukurtomis „minkštosiomis“ žmogiškųjų išteklių valdymo priemonėmis, o įstaigų žmogiškųjų išteklių valdymo specialistai Žmogiškųjų išteklių standartizuoto valdymo valstybės tarnyboje kultūros naudotojo vadovą (metodiką) naudos savo veikloje. Taip pat planuojama apmokyti ne mažiau kaip 500 įstaigų žmogiškųjų išteklių valdymo specialistų ir įstaigų vadovų (po 20 ak. val.), siekiant sėkmingai įstaigose įsidiegti žmogiškųjų išteklių standartizuoto valdymo valstybės tarnyboje kultūrą bei atlikti pilotinį bandymą ir ne mažiau kaip 5 įstaigose įdiegti po ne mažiau kaip 6 „minkštuosius“ žmogiškųjų išteklių valdymo elementus, siekiant padėti įstaigoms sėkmingai įsidiegti žmogiškųjų išteklių standartizuoto valdymo valstybės tarnyboje kultūros elementus, suderintus su įstaigomis.
3.3. Veikla. Valstybės tarnautojų kompetencijų modelio ir valstybės tarnautojų pareigybių katalogo tobulinimas. (nepradėta vykdyti).
Bus peržiūrėtas šiuo metu galiojantis Lietuvos valstybės tarnautojų kompetencijų modelis ir Lietuvos valstybės tarnautojų pareigybių katalogas. Remiantis ES šalių narių, privataus ir viešojo sektoriaus gerąja patirtimi bus patobulintas esamas Lietuvos valstybės tarnautojų kompetencijų modelis, sukurtos dėl pasikeitusių sąlygų trūkstamos naujos kompetencijos (pavyzdžiui, skaitmenines) ir Lietuvos valstybės tarnautojų kompetencijų modelio pagrindu atnaujintas Lietuvos valstybės tarnautojų pareigybių katalogas.
Valstybės tarnybos departamento informacija