BDAR
gdpr

Valstybės tarnybos departamentas tęsia vadovų tinklaveikos renginius

Data

2022 06 10

Įvertinimas
6
0,8 proc. (71).png

Įvyko antrasis šiais metais valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovų tinklaveikos renginys, kurio tema „Šiandienos vadovas: koks jis?“.

Atidarydamas renginį Gediminas Miškinis, Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, pabrėžė, kad kiekvienos komandos gebėjimas efektyviai išnaudoti savo stipriąsias puses, motyvacija, prisitaikymas prie kintančios situacijos, atsparumas krizėms pirmiausiai priklauso nuo vadovo. Tai galioja tiek verslui, tiek viešajam sektoriui. Tad ir šis susitikimas skirtas padiskutuoti ir išsigryninti, kokių vadovų labiausiai reikia dabartiniam viešajam sektoriui.

Renginį moderavusi dr. Edita Dereškevičiūtė, „Žmogaus studijų centro“ viceprezidentė, pabrėžė, kad iškiliausi dabarties ir praeities vadovai iš tikrųjų buvo be galo skirtingi: empatiški ir griežti, vizionieriai ir konservatoriai, charizmatiški ir santūrūs. Tad išvesti bendrą vardiklį – koks gi tas sėkmingas vadovas – yra sudėtinga. Visgi šiuolaikinės darbuotojų apklausos duoda tam tikras gaires, paskui kokius vadovus žmonės noriai eina. Tai vadovai, kurie geba rūpintis žmonėmis, kurie ne tiek patys prisitaiko prie pokyčių, kiek juos kuria, taip pat gebantys nuolat mokytis, nes vakar dienos žinių ir patirčių dažnai nebeužtenka šiandienos iššūkiams išspręsti.

Prof. dr. Renaldas Gudauskas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius, pasakojo, kaip buvo kuriama dabartinė Martyno Mažvydo biblioteka – ne kaip pastatas, o kaip strateginės informacijos centras, kokios transformacijos įvyko ir kas lėmė, kad jos buvo sėkmingos.

Rimas Varkulevičius, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas, atkreipė vadovų dėmesį, kad kiekvienas vadovas pirmiausiai turi išsiaiškinti savo komandos kertinius žmones, „ant kurių laikosi organizacija“, ir didelę savo laiko dalį skirti darbui su jais, sudaryti jiems palankias sąlygas. Jis apgailestavo, kad Lietuvoje neturime vadovų rezervo nei viešajame, nei privačiajame sektoriuje, per mažai dėmesio skiriama jų rengimui. Jo nuomone, geras vadovas visų pirma yra tas, kuris ne dirba pagal žinomas sistemas, o kuria naujas, kuris turi drąsos esant reikalui priimti net drastiškus sprendimus. Ir nors natūralu, kad vadovo gyvenimas kupinas įtampos, visgi jis susirinkusiems vadovams palinkėjo pirmiausiai pasirūpinti savimi, savo sveikata, fizine ir emocine gerove, nes tik tada galės kurti palankią darbinę atmosferą savo darbuotojams.

Evelina Markauskė iš „Thermo Fisher Scientific Baltics“ papasakojo, kaip jos atstovaujamai organizacijai sekėsi diegti LEAN ir kokį vaidmenį taikant šią sistemą užima vadovai ir jų pasitikėjimas darbuotojais. Organizacijoje buvo nuspręsta, kad jų strateginis pranašumas turėtų būti greitis. Kaip jį padidinti, kad nenukentėtų kokybė ir neišaugtų kaštai? Tai galima padaryti surandant ir panaikinant švaistymus. O jų esama visokių: medžiagų, laiko, žmonių. Ir viena iš didžiausių švaistymo rūšių administracinį darbą dirbančiuose kolektyvuose – tai nepanaudotas darbuotojų potencialas. Vadovo pareiga tai pastebėti: ar tikrai darbuotojai dirba pagal kompetenciją, ar tikrai jie atneša daugiausiai naudos būtent toje pozicijoje, kurioje jie šiuo metu yra.

LEAN lyderis – toks, kuriuo galima pasitikėti ir kuris pasitiki komanda. Per didelė darbuotojų kontrolė, mikrovadyba paprastai erzina žmones. Aklai pasitikėti taip pat rizikinga – kyla rizika, kad nukentės kokybė, nebus vykdomi įsipareigojimai klientams. Todėl LEAN metodika remiasi smart trust sąvoka. Tai reiškia, kad darbuotojam leidžiama patiems save kontroliuoti, sukuriamos sistemos, padedančios sekti darbų eigą, informuoti apie pažangą ir kt.

Jonas Skardinskas, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo valdymo departamento vadovas, kalbėjo apie vadovo vaidmenį užtikrinant kibernetinį saugumą. Pasak jo, vadovui tikrai nebūtina gerai išmanyti kibernetinio saugumo srities. Jo pareiga – žinoti, kuri jo įstaigos valdoma informacija yra kritinė, užduoti teisingus klausimus atsakingiems specialistams, kad išsiaiškintų, kokia yra saugos būsena, kokios administracinės, loginės, fizinės apsaugos priemonės taikomos ir ką galima su esamais ištekliais padaryti, kad sauga stiprėtų.

Prof. Kęstutis Masiulis, Lietuvos Respublikos Seimo narys, sakė, kad šiuo metu yra vyraujančios  dvi skirtingos viešojo sektoriaus valdymo kryptys: viešasis administravimas ir naujoji viešoji vadyba. Pirmajai būdingas didesnis stabilumas, griežtesnės taisyklės, antrajai reikia daugiau kūrybingumo, lyderystės. Jos skirtingos, tačiau abi vienodai geros. Ir kiekvienai iš jų reikalingi skirtingi vadovai. Jo nuomone, šiuo metu Lietuvoje turime abiejų šių krypčių hibridą, tad ir pasakyti, kokių vadovų reikia mūsų viešajam sektoriui, praktiškai neįmanoma. Vienose įstaigose sėkmingas bus vienoks vadovas, kitose kitoks.

Valstybės tarnybos departamentas vadovų tinklaveikos renginius organizuoja nuo 2020 m. Šiemet suplanuota surengti 4 tokius renginius vadovams aktualiomis temomis. Daugelio įvykusių renginių įrašus galite rasti Valstybės tarnybos departamento „Youtube“ paskyroje.