BDAR

Pernai į valstybės tarnybos konkursus gauta 40,7 proc. daugiau pretendentų prašymų nei 2019 m.

Data

2021 03 08

Įvertinimas
2
322_0937b963e83379bbe0b1db950d2fa193.jpg

2020 m. centralizuotą valstybės tarnautojų atranką organizuojantis Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos gavo net 40,7 proc. daugiau pretendentų prašymų dalyvauti valstybės tarnautojų konkursuose ir pakaitinių tarnautojų atrankose nei 2019 m.

Kaip komentuoja Valstybės tarnybos departamento direktorius Gediminas Miškinis, prašymų skaičius ženkliai išaugo nuo praėjusių metų liepos, kai įsigaliojo lankstesni reikalavimai pretendentams: reikalaujama arba tam tikros srities išsilavinimo, arba darbo patirties veiklos srityje. Taigi, daugiau galimybių dalyvauti atrankoje į valstybės tarnybą turi tiek ką tik studijas baigęs jaunimas, tiek patyrę specialistai, neturintys atitinkamo išsilavinimo.

Žinoma, įtakos turėjo ir bendra situacija: dėl COVID-19 pandemijos daugybė verslų patiria sunkumų, tad kai kurie darbuotojai mieliau renkasi stabilesnę darbo vietą viešajame sektoriuje. Valstybės tarnybos departamentas deda pastangas, kad informacija apie laisvas darbo vietas pasiektų kuo daugiau potencialių pretendentų. Pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas su didžiausiais Lietuvoje darbo paieškos portalais. Nemažai daliai pretendentų tikriausiai patraukli ir atsiradusi galimybė konkursuose ir atrankose dalyvauti nuotoliniu būdu.

2020 m. vidutinis pretendentų skaičius konkursuose ir atrankose, kur prašymą pateikė bent vienas pretendentas, buvo 10,9. Atitikusių  jų pareigybei keliamus reikalavimus – 6,5. 2019 m. vidutinis pretendentų skaičius konkursuose ir atrankose, kur prašymą pateikė bent vienas pretendentas, buvo 8,3. Atitikusių  jų pareigybei keliamus reikalavimus – 4,9.

„Atrodytų, pretendentų daug, bet visgi dar nemažai konkursų ir atrankų, kurie neįvyksta – nerandama tinkamo specialisto. Kodėl taip yra? Turime didžiulį skirtumą tarp konkursų. Vienuose gauname dešimtis prašymų. Pavyzdžiui, pernai turėjome vieną konkursą, į kurį gauti 123 prašymai. Tačiau yra daug pareigybių, kurios nesusilaukia susidomėjimo – negauname nė vieno prašymo. Tokių konkursų ir atrankų skaičius per metus išaugo 11 proc. Arba pretendentų yra, bet nė vienas neatitinka reikalavimų“, – sako G. Miškinis.

Dažnai įstaigoms nesiseka rasti audito, architektūros, inžinerijos, informacinių technologijų, analitikos specialistų. Taip pat matomi nemaži skirtumai pagal regionus. Vilniaus apskrityje situacija stabili, atrankos efektyvumas aukštesnis nei bendras Lietuvos vidurkis. Taip pat neblogai sekasi tarnautojų rasti Kauno, Marijampolės apskrityse veikiančioms įstaigoms. O štai Telšių, Tauragės apskrityse esančių įstaigų skelbiami konkursai ir atrankos dažnai neįvyksta – juos tenka skelbti iš naujo.

G. Miškinis pripažįsta, kad įstaigų konkuravimo dėl specialistų sąlygos nėra vienodos. Viena yra rasti teisės specialistą Vilniuje ar Kaune, visai kas kita – savivaldybės gydytoją ar vyriausiąjį architektą Telšiuose arba Tauragėje.

„Visgi rankų nuleisti negalima, įstaigoms būtina dirbti su pretendentų pritraukimu, – teigia Valstybės tarnybos departamento direktorius. – Norint prisikviesti pretendentų į „nepopuliarius“ konkursus reikia papildomų pastangų, neužtenka tik paskelbti konkurso Valstybės tarnybos portale. Džiaugiamės, kad viešasis sektorius tam ima skirti deramą dėmesį – matome vis daugiau įstaigų, kurios rūpinasi informacijos apie savo konkursus sklaida. Patarimų, kaip tai padaryti – gausu. Pavyzdžiui, neseniai Valstybės tarnybos departamento specialistų parengtos pretendentų pritraukimo rekomendacijos.“