BDAR
gdpr

Įvyko 4-asis šiemet vadovų tinklaveikos renginys

Data

2022 11 25

Įvertinimas
6
2022-11-24 10-09-33 author Mantas Repecka.jpg

Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos įstaigų vadovus sukvietė į ketvirtąjį šiemet įstaigų vadovų tinklaveikos renginį. Iš viso jau įvyko 11 tokių vadovų susitikimų. Kaip kalbėjo Valstybės tarnybos departamento direktorius Gediminas Miškinis, akivaizdu, kad toks renginių formatas, kai ne tik klausomasi pranešėjų, bet ir bendraujama, dalijamasi patirtimi, tariamasi, diskutuojama, kai į diskusiją įtraukiami ne tik įstaigų vadovai, bet ir įvairių sričių ekspertai, politikai, verslo atstovai, tikrai pasiteisino ir sulaukia palankių renginių dalyvių vertinimų.

Renginį moderavo prof. dr. Tomas Davulis, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas.

Prof. dr. Salvija Mulevičienė, Mykolo Romerio universiteto Teisingumo tyrimų laboratorijos vadovė, dalijosi savo įžvalgomis apie Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taikymą teikiant informaciją žiniasklaidai. Pastaruoju metu kaip vienas iš svarbiausių motyvų neteikti žiniasklaidai prašomos informacijos yra BDAR – kad prašoma informacija yra susijusi su asmens duomenimis. Visgi, kaip nustatyta pačiame BDAR, asmens duomenys turi būti tvarkomi taip, kad pasitarnautų žmonijai, o BDAR neturi virsti žodžio laisvės cenzūros instrumentu.

Įstaigos privalo suderinti asmens duomenų apsaugą ir žiniasklaidos teisę gauti patikimą informaciją bei ją pateikti visuomenei. BDAR nedraudžia teikti informacijos žurnalistams, o duomenų patiekimas nėra automatinis leidimas juos publikuoti. Tai žurnalistas turi nuspręsti, kokius duomenis publikuoti, kad būtų patenkinta visuomenės teisė gauti ją dominančią informaciją, o atsakomybė už perteklinių duomenų publikavimą tenka žiniasklaidos priemonei.

Kaip komentavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, BDAR keletui metų sutrikdė svarbių temų svarstymą ir viešinimą. Jis paragino įstaigas keisti požiūrį į viešinimą, būti aktyvesnes, ne tik džiaugtis nuveiktais darbais, bet ir kalbėti apie problemas. Ir čia žiniasklaida gali būti labai naudinga. Kiekvienam pokyčiui reikia lėšų, o jei apie problemą kalbama žiniasklaidoje, didėja tikimybė, kad atsiras jos sprendimui reikalingos lėšos.

Gražina Ramanauskaitė, žurnalistų etikos inspektorė, pasakojo, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba gauna išties daug klausimų apie asmens duomenų atskleidimą tiek iš žiniasklaidos, tiek iš įstaigų. Nuolat tenka konsultuoti dėl tokių specialiųjų duomenų kaip sveikata, rasinė ir etninė kilmė, biometriniai duomenys, lytinė orientacija.

Pasak jos, ne visada ta riba tarp asmens privataus gyvenimo apsaugos ir visuomenės teisės žinoti yra akivaizdi. Kartais tas ribas nubrėžia tik teismų praktika.

Žurnalistų etikos inspektorė pristatė keletą atvejų, kaip buvo sprendžiama, ar konkrečiu atveju buvo nusižengta BDAR nuostatoms, ar ne, o įstaigų vadovams patarė, kad geriausias kelias išvengti neteisingų interpretacijų – atvirai komunikuoti, aiškinti savo sprendimus, išdėstyti savo poziciją ir ją apginti.

Prof. dr. Skirgailė Žalimienė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorė, pasakojo, su kokiomis problemomis susiduria teismai, spręsdami su asmens duomenimis susisijusias bylas. Jiems tenka nuolat ieškoti pusiausvyros tarp skirtingų teisnių vertybių ir interesų: teisės į duomenų apsaugą ir teisę į informaciją. Tam teismai pasitelkia daugybę kriterijų, tokių kaip viešasis interesas, asmens, su kuriuos susijusi informacija, žinomumas ir kt. Taip pat remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, kur irgi teikiami skirtingi prioritetai.

Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė pristatė garsiausias pastarojo meto bylas, susijusias su BDAR taikymu: dėl žiniasklaidos teisės gauti Vyriausybės pasitarimo garso įrašą, dėl turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašo paskelbimo bei „Klaipėda atvirai“ publikacijų galimai neskaidrių viešųjų pirkimų tema.

Dr. Tomas Lagūnavičius, psichologas, šmaikščiai pristatė pagrindines valstybės tarnautojo vertybes, pagrindinius darbuotojų tipažus ir kaip jie elgiasi darbinėje aplinkoje, dažniausius vadovavimo tipus. Jis kvietė vadovus prisiminti, kad didžioji dalis jų pavaldinių yra visiškai skirtingo tipo žmonės nei jie patys. Tad geram vadovui tenka nuolat improvizuoti ieškant efektyviausių bendravimo su savo komanda bei jos motyvavimo būdų.

Prof. dr. Tomas Davulis pristatė Darbo kodekso pasikeitimus nuo 2022 m. lapkričio 1 d., o ypač tuos, kurie atveria galimybes gana plačioms interpretacijoms.

Liudmila Mironovienė, Valstybinės darbo inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja – vyriausioji darbo inspektorė, savo pranešime pristatė smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos aktualijos bei darbdavio pareigas, užtikrinant darbuotojams emociškai saugias sąlygas.

Šiais metais Valstybinė darbo inspekcija išnagrinėjo daugiau nei 200 skundų dėl smurto darbe ir kas trečias iš jų pasitvirtino. Dažniausiai skundžiamasi dėl psichologinio smurto, tačiau pasitaiko skundų ir dėl fizinio, seksualinio, ekonominio smurto.  

Pasak jos, organizacijose klesti smurtas, nes darbuotojai nežino, kaip sustabdyti smurtautoją. Idealiu atveju tokias situacijas geriausia būtų išspręsti organizacijos viduje su vadovo pagalba. Bet nesant tokios galimybės būtina kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, nes smurtas kenkia ne tik darbuotojui, prieš kurį smurtaujama, bet ir kitiems darbuotojams bei visai organizacijai.