BDAR
gdpr

Įstaigų vadovai dalijosi patirtimi apie krizių valdymą

Data

2022 09 27

Įvertinimas
5
0,8 proc. - 2022-09-27T131444.926.png

Rugsėjo 22 d. Valstybės tarnybos departamento surengtame įstaigų vadovų tinklaveikos renginyje „Krizių lyderystė ir komunikacija“ vadovai ir ekspertai dalijosi savo patirtomis profesinėmis krizėmis, išmoktomis pamokomis ir receptais, kaip padėti sau ir savo komandai krizės metu.

Agnė Bilotaitė, vidaus reikalų ministrė, pasakojo, kad šiai Vyriausybei teko neeiliniai išbandymai. Ji savo darbą pradėjo nuo didžiulės krizės – COVID-19. Vos pradėjus nuo jos atsigauti ištiko nelegalios migracijos krizė, o toliau – karas bei energetikos krizė.

Visos jos pareikalavo greičio, ryžto, valios. Teko nugalėti baimę suklysti ir daryti tai, kas iki šiol nebuvo daryta. Ir daryti greitai.

Be abejo, šie sunkumai daug ko išmokė. Pirmiausiai išmokė skirtingas institucijas dirbti drauge, peržengti savo komforto ribas. „Kai ateina tokios krizės, ne laikas diskutuoti, kas priklauso pagal pareigybės aprašymą, o kas ne. Turi tiesiog daryti, tai, kas reikalinga ir geriausia Lietuvai“, – sakė vidaus reikalų ministrė.  

Pasak A. Bilotaitės, šis laikotarpis parodė, kad nežinome, ko galime tikėtis ateityje ir viskam 100 proc. nepasiruoši. Todėl svarbu pasirengti psichologiškai, išmokti organizuoti darbą, paruošti savo komandą. Dar viena iš išmoktų pamokų – labai svarbi komunikacija. Krizės metu daug visko vyksta vienu metu ir tarsi nėra laiko aiškinti, komunikuoti. Visgi reikia sustoti ir paaiškinti, kas ir kodėl vyksta: tiek savo komandai, kitoms kartu dirbančioms institucijoms, visuomenei.

Kęstutis Gruodis, Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės patarėjas, pristatė šiuo metu svarstomą krizių valdymo modelį ir numatomą krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos pertvarką. Šios pertvarkos tikslas – sukurti integruotą krizių valdymo ir civilinės saugos sistemą, kad valstybės pasirengimas krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, branduolinėms ar kitoms galimoms nelaimėms būtų labiau koordinuojamas ir efektyvus.

Pasak pranešėjo, pagrindiniai krizių valdymo modelio principai yra integrali krizių valdymo sistema, tarpinstitucinis bendradarbiavimas, koordinavimas ir valdymas, krizių prevencija, padarinių likvidavimas, priemonių grėsmėms ir pavojams mažinti rengimas ir įgyvendinimas, mokymas ir švietimas. Visus šiuos principus sujungti ir valstybės pasirengimą krizėms turėtų koordinuoti Vyriausybės kanceliarijoje kuriamas Nacionalinis krizių valdymo centras.

Renginio moderatorė Orijana Mašalė, nepriklausoma valdybų narė, kalbėjo, kad krizės suvaldymui svarbiausi dalykai yra organizacijos kultūra, sukurti krizės valdymo procesai ir lyderystė.

Iš vadovo krizės metu komanda labiausiai laukia aiškios, tikslios komunikacijos ir efektyvaus krizės valdymo. O dalykai, labiausiai rūpintys visuomenei, yra sprendimų priėmimo greitis, atsakingų asmenų įvardijimas.

Ji patarė vadovams krizės metu prašyti pagalbos iš savo komandos, burti ją aplinks save, laikytis savo prioritetų, ne tik patiems komunikuoti, bet ir girdėti kitus žmones: gauti informaciją iš kuo skirtingesnių šaltinių.

Vadovui būtina atsiminti, kad ne jis vienas valdo krizę – jis turi komandą. Todėl reikia ją įkvėpti, su ja kokybiškai komunikuoti, švęsti net ir nedideles pergales ir atminti, kad net stipriausi žmonės gali palūžti, todėl reikia rūpintis tiek savimi pačiu, tieks savo komanda.

Pasa jos, tik vertybės padeda išgyventi krizes. Sunkūs laikai ugdo stiprius žmones, tad turime unikalią galimybę savo šalyje turėti daugiau stiprių žmonių.

Andrejus Račkovskis, Vilniaus verslo kolegijos Mokymo inovacijų skyriaus vedėjas, VšĮ „Raidos kryptys“ vadovas priminė, kad valdant bet kokią krizę ir komunikuojant su savo komanda ir kitomis tikslinėmis grupėmis labai svarbu atsižvelgti į tam tikrus kultūrinius ir tarpkultūrinius dalykus: lyderystės tipą, sprendimų priėmimo, kritikos reiškimo ir priėmimo, prieštaravimo, laiko valdymo ypatumus.

Renginio metu vyko 2 diskusijos, kuriose dalyvavo valstybės bei verslo organizacijų atstovai, didelę patirtį turintys įvairių sričių ekspertai, kurie dalijosi savo krizių valdymo patirtimis bei patarimais.

Diskusijos „Krizė ir jos pamokos“ dalyviai Evelina Gudzinskaitė, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė, Giedrius Ranionis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos viršininkas, Kristina Meidė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos vadovė, Aurelijus Veryga, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Jurgita Pakalniškienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja, Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, dalijosi savo pačių patirtomis profesinėmis krizėmis ir jų metu išmoktomis pamokomis. Nors visos krizės unikalios, visgi kai ką jos turi bendro. Jas valdant būtina kokybiška informacija visuomenei, kokybiški darbo įrankiai (IT sistemos ir kt.), stipri ir patikima komanda. Jų metu neįkainojama yra kokybiško bendradarbiavimo vertė. Taip pat būtina pasitikėti visuomene, nes jos įsitraukimas labai svarbus suvaldant dideles valstybinio masto krizes.

Diskusijos „Asmeninis atsparumas sudėtingų situacijų metu“ dalyviai Jovita Petkuvienė, Vidaus reikalų ministerijos kanclerė, Inga  Černiuk, Užsienio reikalų ministerijos kanclerė, Povilas Malakauskas, buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, plk. ltn. Eugenijus Lastauskas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas ugdymui, kalbėjosi apie tai, kaip vadovams išlikti atspariems krizės metu, kai užgriūva milžiniškas darbo krūvis, nestandartinės situacijos, stresas, atsakomybė. Nors vadovas turi prisiimti lyderystę ir atsakomybė už krizės valdymą, visgi daug dalykų jis turi deleguoti savo komandai ir pasitikėti ja. Turi suprasti, kad vienas negali nieko, o tavo aplinka gali būti tavo stiprybės šaltinis.

Vadovais pasidalijo savo receptais, kas jiems padeda sunkiu metu: šeima, asmeninis ryšys su komanda, dėmesys vieni kitiems, tam tikri ritualai, rūpinimasis sveikata, ir pagaliau supratimas, kad visi esame tik žmonės.

Šis renginys šiemet buvo jau trečiasis Valstybės tarnybos departamento surengtas įstaigų vadovų tinklaveikos susitikimas. Pasak Valstybės tarnybos departamento direktoriaus Gedimino Miškinio, šie renginiai skirti burti vadovų bendruomenę, mokytis vieniems iš kitų, įkvėpti vieniems kitus ir taip stiprinti įtaigų vadovų korpusą, kuriant valstybės tarnybą, kuri eina pokyčių priešakyje.