BDAR

Darbo tarybos gali atstovauti ne tik darbuotojų, bet ir tarnautojų interesams

Data

2021 03 09

Įvertinimas
3
office-business-meeting-5472251_1920.jpg

Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos dažnai sulaukia klausimų dėl darbo tarybų veikimo valstybės tarnyboje: ar jos gali būti sudaromos atstovauti valstybės tarnautojų interesams. Teikiame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonę, kuri yra suderinta su Vidaus reikalų ministerija, Valstybine darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybės tarnybos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos.

„Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. sausio 1 d., darbo tarybų instituto nebuvo, tačiau priėmus naują Valstybės tarnybos įstatymo redakciją, kuri įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d., darbo tarybų institutas jau nurodytas. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 11 ir 27 straipsniuose yra nurodytos tam tikros darbo tarybos subjektinės teisės, pavyzdžiui, stebėtojų teisėmis dalyvauti konkurse į valstybės tarnautojų pareigas ir valstybės tarnautojų vertinimo komisijoje. Šių konkrečių darbo tarybos teisių, įvardintų Valstybės tarnybos įstatyme, nereglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Kitos darbo tarybos veiklą, jos teises ir pareigas reglamentuojančios teisės normos yra įtvirtintos Darbo kodekse ir jų perkelti į Valstybės tarnybos įstatymą nėra būtina, nes valstybės tarnautojams darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas (Valstybės tarnybos įstatymo 6 str. 1 dalis). Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 3 dalyje ir 35 straipsnio 2 dalyje numatytas darbo tarybų atstovų dalyvavimas atrankos ir vertinimo komisijose stebėtojų teisėmis, kai atrenkami ar vertinami vidaus tarnybos sistemos pareigūnai. Be to, 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisijos, į kurias taip pat įtraukiami toje valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovai ar darbo tarybos atstovai. Šios komisijos ne rečiau kaip kas ketvirtį peržiūri laisvas (neužimtas) atitinkamos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų pareigybių sąraše esančias pareigybes ir įvertina šioms pareigybėms priskirtas funkcijas ir nustačiusios, kad konkrečiai pareigybei priskirtos funkcijos po šio įstatymo įsigaliojimo nėra laikomos viešuoju administravimu ir nepatenka į kitų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje išvardytų funkcijų apimtį, sudaro tokių pareigybių sąrašus ir pateikia juos atitinkamų institucijų ar įstaigų vadovams. Tokios pareigybės turi būti panaikintos ir prireikus funkcijoms atlikti steigiamos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės.“ Taigi nurodytuose įstatymuose darbo tarybų atstovams suteikti įgaliojimai atstovauti ir valstybės tarnautojų interesus.

Pažymėtina, kad Darbo kodekse įtvirtintas darbo tarybos institutas nėra kilęs tik iš Europos Sąjungos direktyvų perkėlimo. Mūsų valstybėje jis buvo pasirinktas kaip darbuotojų atstovavimo forma, kurios pagrindinė funkcija yra atstovauti darbuotojus darbdaviui priimant su darbo santykiais susijusius sprendimus, bei skatinti abiejų darbo santykių šalių tarpusavio informavimą ir konsultavimąsi. Tokiam reglamentavimui pritarė socialiniai partneriai. Pagal Darbo kodeksą darbuotojai turi būti informuojami ir su jais turi būti konsultuojamasi klausimais apie esamą ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę. Manome, kad daugumą atvejų toks informavimas ir konsultavimas yra aktualus ir valstybės tarnautojams.

Taip pat reikia įvertinti ir tai, kad atsisakius darbo tarybų instituto valstybės tarnyboje, gali susiklostyti situacija, kad įstaigoje turės būti įsteigta darbo taryba, nes joje dirbs 20 ir daugiau darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (Darbo kodekso 169 str. 1 dalis) ir darbdavys turės informuoti ir konsultuotis su darbo taryba, bet darbo taryba galės perduoti informaciją tik darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, o tuo tarpu valstybės tarnautojai nebus informuojami ir su jais nebus konsultuojamasi. Kartu pažymėtina, kad atsisakius darbo tarybų instituto valstybės tarnyboje, valstybės tarnautojams informavimo ir konsultavimo srityse galėtų atstovautų tik profesinė sąjunga, kurios nariais jie yra, tačiau narystė profesinėje sąjungoje grindžiama savanoriškumo principu, todėl valstybės tarnautojui neišreiškus valios būti profesinės sąjungos nariu, jo interesų informavimo bei konsultavimo srityje neatstovautų joks subjektas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad darbo tarybos turi būti ne tik darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, bet ir valstybės tarnautojų atstovai.