BDAR
gdpr

DUK

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
Išvalyti
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Teisės ir pareigos 26
    • 1.

      Prašau pakonsultuoti, kaip įstaiga turėtų taikyti pakeistą VTĮ 18 straipsnį: Valstybės tarnautojų teisė dirbti kitą darbą, užsiimti kita veikla.

      Nuo 2022-01-14 pasikeitus Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 18 straipsnio nuostatoms, atsisakoma leidimų dirbti kitą darbą išdavimo procedūros, taip pat įvedama nauja formuluotė – kita veikla ir kitas darbas (buvęs ir anksčiau).

      VTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas turi teisę pagal darbo sutartį dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau – kitas darbas), taip pat užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas (toliau – kita veikla), jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

      Pažymime, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 27, 29, 30, 47, 49 ir 51 straipsnių pakeitimo ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo (2021-12-23 Nr. XIV-863) 18 straipsnio 1 dalies pastaboje nustatyta, kad valstybės tarnautojai, kurie 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta kita veikla pradėjo verstis iki 2022-01-14 ir ja verčiasi 2022-01-14 ar vėliau, į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui iki 2022-02-14 pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką, jeigu mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais.

      VTĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojui draudžiama dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla, jeigu tai sukelia interesų konfliktą, sudaro prielaidas valstybės tarnybą panaudoti privačiais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra kitas darbas ar kita veikla tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, arba kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ar užsiimti kita veikla.

      VTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Gavus informacijos, dėl kurios kyla pagrįstų abejonių dėl šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų aplinkybių buvimo, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo paprašo valstybės tarnautoją pateikti informaciją apie kito darbo pobūdį, įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioje valstybės tarnautojas dirba kitą darbą, vadovo ar jo įgalioto asmens išduotą pažymą apie valstybės tarnautojo atliekamas funkcijas, kitame darbe nustatytą darbo laiko normą, kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką. Šią informaciją valstybės tarnautojas privalo pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

      VTĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „jeigu valstybės tarnautojas, užsiimantis kita veikla, mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, jis per 5 darbo dienas į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui raštu pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką.“

      VTĮ 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo užtikrina, kad šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais gavus informaciją ar perkėlus valstybės tarnautoją į kitas valstybės tarnautojo pareigas ar pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, būtų įvertinta, ar nėra šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų aplinkybiųManytume, kad kiekviena įstaiga turėtų nusistatyti tvarką, pagal kurią būtų įgyvendintos šioje dalyje nustatytos procedūros (kam pavedama atlikti nustatytą informacijos įvertinimą – vienam ar keliems įstaigos valstybės tarnautojams, kokiais terminais ir pan.). Atkreipiame dėmesį, kad 2018-12-28 vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. 1V-985 „Dėl Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuo 2022-01-14 pripažintas negaliojančiuAtitinkamai įstaigose turėtų būti pripažintos negaliojančiomis ir nuolatinės komisijos, kurias minėtas įsakymas įpareigojo sudaryti (minėto įsakymo 8 p.).

      Taip pat primename, kad privačių interesų deklaracijos teikiamos (tikslinamos, papildomos) tik elektroninėmis priemonėmis per Privačių interesų registrą (PINREG), prisijungiant iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainės www.vtek.lt, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų:

      ·       nuo priėmimo ar paskyrimo į pareigas arba po deklaruojančio asmens statuso įgijimo dienos;

      ·       nuo duomenų pasikeitimo dienos, jeigu pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys apie asmens ir (ar) jo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio privačius interesus pasikeitė.

      Jei kiltų klausimų dėl privačių interesų deklaravimo, siūlytume pagal kompetenciją kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją.

      Atnaujinta: 2022 02 04

    • 2.

      Ar valstybės tarnautojui įmanoma įsidarbinti ir padirbti užsienyje samdomu darbuotoju, pvz., 1 mėn., tuo metu pasiėmus kasmetines atostogas arba neapmokamas atostogas?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojas turi teisę pagal darbo sutartį dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, taip pat užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas, jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Dėl darbo užsienio valstybėje Valstybės tarnybos įstatyme nėra ribojimų.

      Jeigu valstybės tarnautojas, užsiimantis kita veikla, mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, jis, vadovaudamasis šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, per 5 darbo dienas į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui raštu pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką.

      Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 45 straipsnyje nustatyta, kad nemokamos atostogos iki 3 mėnesių per vienus darbo metus dėl šeiminių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu.

      Nuo 2022-01-14 Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, susijusios su leidimo dirbti kitą darbą išdavimu, pripažintos netekusiomis galios, t. y. valstybės tarnautojui nereikia gauti į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą.

      2021-12-23 įstatymu Nr. XIV-863 (TAR, 2022, Nr. 2022-00166) nustatyta, kad:

      – valstybės tarnautojai, kurie Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta kita veikla pradėjo verstis iki 2022-01-14 ir ja verčiasi 2022-01-14 ar vėliau, į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui iki 2022-02-14 pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką, jeigu mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais;

      – Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos ir tiems asmenims, kurie kita veikla pradėjo verstis iki 2022-01-14.

      Atnaujinta: 2022 02 22

    • 3.

      Esu tikslinėse atostogose (vaiko priežiūros atostogose iki kol jam sueis 3 metai). Ar yra galimybė tuo laikotarpiu dirbti kitoje darbovietėje pagal terminuotą darbo sutartį?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojas turi teisę pagal darbo sutartį dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, taip pat užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas, jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Valstybės tarnautojas, esantis vaiko priežiūros atostogose iki kol jam sueis 3 metai, gali dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ar užsiimti kita veikla, jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla.

      Jeigu valstybės tarnautojas, užsiimantis kita veikla, mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, jis, vadovaudamasis šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, per 5 darbo dienas į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui raštu pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką.

      Nuo 2022-01-14 Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, susijusios su leidimo dirbti kitą darbą išdavimu, pripažintos netekusiomis galios, t. y. valstybės tarnautojui nereikia gauti į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą.

      2021-12-23 įstatymu Nr. XIV-863 (TAR, 2022, Nr. 2022-00166) nustatyta, kad:

      – valstybės tarnautojai, kurie Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta kita veikla pradėjo verstis iki 2022-01-14 ir ja verčiasi 2022-01-14 ar vėliau, į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui iki 2022-02-14 pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką, jeigu mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais;

      – Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos ir tiems asmenims, kurie kita veikla pradėjo verstis iki 2022-01-14.

      Atnaujinta: 2022 02 22

    • 4.

      Ar valstybės tarnautojui pradėjus eiti pareigas, įstaiga privalo apmokėti profilaktinio sveikatos patikrinimo paslaugą, ar įsidarbindamas valstybės tarnautojas jau turi ateiti su patikrinta sveikata. T. y., ar profilaktiniu sveikatos patikrinimu rūpinasi darbdavys, ar pats darbuotojas?

      Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 49 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai turi teisę į saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas ir būti aprūpinti kokybiška darbo įranga ir priemonėmis, o naudodami asmeninę įrangą ir priemones, – į kompensaciją už jų naudojimą. Valstybės tarnautojams yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis, kai valstybės tarnautojai, gavę tiesioginio vadovo rašytinį (įskaitant gautą elektroninėmis ryšių priemonėmis) sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą – iki 2 darbo dienų per mėnesį. Valstybės tarnautojui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį, Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 23,28 iki 38,79 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Kitų nuostatų, susijusių su valstybės tarnautojų sveikata ar su jos tikrinimu, Valstybės tarnybos įstatyme nėra.

      Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja valstybės tarnautojų sveikatos tikrinimo, turėtų būti taikomos Darbo kodekso 158 straipsnio nuostatos, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nustato darbuotojų ir darbdavių teises ir pareigas, institucinę darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo sistemą bei specialias nuostatas atskirų darbuotojų grupių apsaugai (nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms, asmenims iki 18 metų, neįgaliesiems).

      Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktuose darbdaviui nustatyta pareiga organizuoti privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus ir sudaryti darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku bei atsižvelgiant į sveikatos priežiūros įstaigos, patikrinusios darbuotojų sveikatą, išvadą, perkelti darbuotojus (jų sutikimu) į kitą jų sveikatą ir, jeigu yra galimybė, kvalifikaciją atitinkantį darbą. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos kategorijos asmenų, kuriems privalomai tikrinama sveikata. Be to, šio straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga darbuotoją, atsisakiusį nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinti nuo darbo jam nemokant darbo užmokesčio. Darbuotojui pareiga organizacijoje nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą nustatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Be to, šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys, įtaręs, kad darbuotojo sveikatos būklė gali kelti grėsmę darbuotojo ar kitų darbuotojų saugai ir sveikatai, turi teisę siųsti darbuotoją pasitikrinti sveikatą kitu laiku, negu nustatytas darbuotojų sveikatos patikrinimo grafike. Darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko pasitikrinti sveikatą. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje nurodyta, kad darbas ir (ar) darbo aplinka pakenkė darbuotojo sveikatai, darbdavys moka darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už laiką, kurio metu jis tikrinosi sveikatą savo iniciatyva. Manytume, jog šios nuostatos dėl privalomų sveikatos patikrinimų yra privalomos tiek darbuotojams, įskaitant ir valstybės tarnautojus, tiek darbdaviams.

      Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtintas Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas ir kt. dokumentai, dėl kurių nuostatų detalesnio paaiškinimo pagal kompetenciją reikėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją.

      Atnaujinta: 2022 02 22

    • 5.

      Ar reikia valstybės tarnautojui, kuris nori dirbti rinkimų apygardos informatiku pagal darbo sutartį, prašyti į darbą priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą?

      Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje nurodyta, kad valstybės tarnautojas turi teisę gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose). Valstybės tarnautojui, kuris paskiriamas darbui rinkimų komisijoje (kai sudaroma arba nesudaroma darbo sutartis), leidimo dirbti kitą darbą nereikia.

      Pažymėtina, kad vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojas turi teisę pagal darbo sutartį dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, taip pat užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas, jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

      Jeigu valstybės tarnautojas, užsiimantis kita veikla, mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, jis, vadovaudamasis šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, per 5 darbo dienas į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui raštu pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką.

      Nuo 2022-01-14 Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, susijusios su leidimo dirbti kitą darbą išdavimu, pripažintos netekusiomis galios, t. y. valstybės tarnautojui nereikia gauti į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą.

      2021-12-23 įstatymu Nr. XIV-863 (TAR, 2022, Nr. 2022-00166) nustatyta, kad:

      – valstybės tarnautojai, kurie Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta kita veikla pradėjo verstis iki 2022-01-14 ir ja verčiasi 2022-01-14 ar vėliau, į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui iki 2022-02-14 pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką, jeigu mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais;

      – Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos ir tiems asmenims, kurie kita veikla pradėjo verstis iki 2022-01-14.

      Atnaujinta: 2022 02 22

    • 6.

      Ar reikalingas darbdavio leidimas valstybės tarnautojui darbui rinkimų komisijoje?

      Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje nurodyta, kad valstybės tarnautojas turi teisę gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose). Valstybės tarnautojui, kuris paskiriamas darbui rinkimų komisijoje (kai sudaroma arba nesudaroma darbo sutartis), leidimo dirbti kitą darbą nereikia.

      Pažymėtina, kad vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojas turi teisę pagal darbo sutartį dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, taip pat užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas, jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

      Jeigu valstybės tarnautojas, užsiimantis kita veikla, mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, jis, vadovaudamasis šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, per 5 darbo dienas į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui raštu pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką.

      Nuo 2022-01-14 Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, susijusios su leidimo dirbti kitą darbą išdavimu, pripažintos netekusiomis galios, t. y. valstybės tarnautojui nereikia gauti į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą.

      2021-12-23 įstatymu Nr. XIV-863 (TAR, 2022, Nr. 2022-00166) nustatyta, kad:

      – valstybės tarnautojai, kurie Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta kita veikla pradėjo verstis iki 2022-01-14 ir ja verčiasi 2022-01-14 ar vėliau, į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui iki 2022-02-14 pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką, jeigu mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais;

      – Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos ir tiems asmenims, kurie kita veikla pradėjo verstis iki 2022-01-14.

      Atnaujinta: 2022 02 22

    • 7.

      Ar gali būti valstybės tarnautojo prašymu dėl asmeninių priežasčių sumažinta darbo laiko trukmė ir leista dirbti 0,5 etato?

      Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas.

      Darbo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl ne viso darbo laiko, t. y. mažiau nei 40 darbo valandų per savaitę. Ne visą darbo laiką darbuotojas/valstybės tarnautojas gali siekti dirbti dėl įvairių priežasčių: darbo derinimo su studijomis, vaiko, sergančių tėvų ar artimųjų priežiūros, noro turėti daugiau laisvo laiko ir pan. Priklausomai nuo to, ar priežastys, dėl kurių dirbama ne visą darbo laiką, yra nuolatinio ar laikino pobūdžio, sąlyga dėl ne viso darbo laiko gali būti tiek terminuota, tiek neterminuota. Ne visą darbo laiką nustatyti galima sumažinant darbo valandų skaičių per dieną arba darbo dienų skaičių per darbo savaitę ar darbo mėnesį, arba tiek darbo valandų, tiek darbo dienų skaičių.

      Darbo kodekso 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbuotojas, sulygęs dirbti ne visą darbo laiką, jeigu nesusitarta kitaip, ne dažniau kaip kartą per šešis mėnesius turi teisę prašyti pakeisti ne viso darbo laiko sąlygą. Darbdavys turi apsvarstyti šį prašymą ir pranešti darbuotojui savo motyvuotą sprendimą per dešimt darbo dienų. Darbdavys tokio darbuotojo prašymo tenkinti neprivalo, tačiau darbuotojui turi pateikti atsakymą, kuriame turi būti nurodyti darbuotojo prašymo netenkinimo motyvai.

      Pagal Darbo kodekso 40 straipsnio 4 dalį, darbuotojas, išdirbęs pas konkretų darbdavį ne trumpiau kaip 3 metus, turi teisę prašyti darbdavio laikinai dirbti ne visą darbo laiką, t. y. sumažinti darbo dienų skaičių ar sutrumpinti darbo dieną. Toks darbuotojo prašymas turi būti tenkinamas jeigu:

      a) prašymas pateikiamas likus ne mažiau kaip 30 dienų iki numatomo darbo ne visą darbo laiką pradžios; b) ne visą darbo laiką darbuotojas prašo dirbti ne ilgiau kaip 1 metus;

      c) darbo laiką darbuotojas prašo trumpinti ne daugiau kaip iki 3 darbo dienų per savaitę ar 4 valandų per darbo dieną.

      Tokį darbuotojo prašymą darbdavys gali atsisakyti tenkinti tik dėl svarbių priežasčių. Nors Darbo kodeksas nenumato tokių svarbių priežasčių sąrašo, manytume, kad svarbiomis priežastimis turi būti laikomos tokios aplinkybės, dėl kurių darbdavys turėtų esmingai pertvarkyti vykdomą veiklą ar jos tęstinumui bei nepertraukiamumui kiltų grėsmė.

      Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalyje nustatyti atvejai, kuriais darbuotojas gali dirbti ne visą darbo laiką netaikant 4 dalyje nustatytų apribojimų. Teisę ilgiau nei metus dirbti mažiau nei 3 darbo dienas per savaitę ar 4 darbo valandas per dieną turi šie darbuotojai: a) turintis sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės, neįgalumo darbuotojas arba esant būtinybei slaugyti šeimos narį, b) nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, c) darbuotojas, auginantis vaiką iki trejų metų, d) darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Pažymėtina, kad jei Darbo kodekso 40 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju darbdavys dėl svarbių priežasčių gali netenkinti darbuotojo prašymo laikinai dirbti ne visą darbo laiką, o Darbo kodekso 40 straipsnyje 5 dalyje nurodytų darbuotojų prašymai laikinai dirbti ne visą darbo laiką privalo būti tenkinami. Siekiant Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalyje nurodytų socialiai jautresnių darbuotojų interesų apsaugos, jie grįžti dirbti visą darbo laiką gali bet kada, raštu įspėję darbdavį prieš 2 savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino.

      Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojų, dirbančių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal valstybės tarnautojui nustatytą darbo laiko normą ir gautas darbo valandos arba darbo dienos atlygis padauginamas iš valstybės tarnautojo faktiškai dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.

      Susitarus su valstybės tarnautoju dėl ne viso darbo laiko, Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje atitinkamai keičiasi tik informacija apie tokio valstybės tarnautojo darbo užmokestį.

      Atnaujinta: 2022 02 22

    • 8.

      Ar gali valstybės tarnautojas biudžetinėje įstaigoje dirbti 0,5 etato, o kitoje biudžetinėje įstaigoje 1 etatu pagal darbo sutartį? Jeigu taip, kokios įforminimo procedūros?

      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybės tarnyboje yra steigiamos valstybės tarnautojų pareigybės, kurioms etato sąvoka nėra taikoma. Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas.

      Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintą Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašą, (toliau – Aprašas) užtikrindamas veiksmingą įmonių, įstaigų, organizacijų darbą, darbdavys gali nustatyti kitokį, nei Aprašo 2 punkte nustatyta, nekintančios darbo dienos trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimą (netaikant šiuo nutarimu nustatytų reikalavimų dėl darbo laiko pradžios, pabaigos ir kasdieninės darbo laiko trukmės) pagal Darbo kodekso 113 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktus (Aprašo 4 punktas). Aprašo 4.2 papunktyje nustatyta, kad lankstus darbo grafikas, suskaidytos darbo dienos laiko režimas arba individualus darbo laikas gali būti nustatomas atsižvelgiant į darbuotojo, valstybės tarnautojo, diplomato ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno prašymą, taip pat į įmonės, įstaigos, organizacijos galimybes ir darbo efektyvumo užtikrinimą. Taigi šis klausimas sprendžiamas abipusiu susitarimu, t. y. valstybės tarnautojo prašymu vadovas, įvertinęs galimybes, gali nustatyti valstybės tarnautojui ne visą darbo dieną. Toks susitarimas įforminamas vadovo įsakymu. Darbo užmokestis mokamas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalimi, t. y. mokama proporcingai dirbtam laikui.

      Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaudamasis Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalimi bei Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, vadovas turi tenkinti valstybės tarnautojų prašymus dirbti ne visą darbo laiką, jeigu valstybės tarnautojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas jo sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti šeimos narį, taip pat pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai valstybės tarnautojai, valstybės tarnautojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.

      Pažymėtina, kad Darbo kodekso 114 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip dvylika valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį. Taigi, paklausime nurodyta situacija, manytume, yra galima.

      Atnaujinta: 2022 02 22

    • 9.

      Valstybės tarnautojui buvo išduotas leidimas dirbti kitą (samdomą) darbą privačiame sektoriuje. Toje pačioje institucijoje dėl reorganizacijos pasikeitė tarnautojo pareigos. Ar būtina vėl kreiptis valstybės tarnautojui dėl naujo leidimo dirbti kitą darbą išdavimo?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojas turi teisę pagal darbo sutartį dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, taip pat užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas, jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

      Jeigu valstybės tarnautojas, užsiimantis kita veikla, mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, jis, vadovaudamasis šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, per 5 darbo dienas į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui raštu pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką.

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi, kai asmuo, užsiimantis kita veikla, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, jis per 5 darbo dienas nuo priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas dienos į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui raštu pateikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, jeigu mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais.

      Nuo 2022-01-14 Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, susijusios su leidimo dirbti kitą darbą išdavimu, pripažintos netekusiomis galios, t. y. valstybės tarnautojui nereikia gauti į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą.

      2021-12-23 įstatymu Nr. XIV-863 (TAR, 2022, Nr. 2022-00166) nustatyta, kad:

      – valstybės tarnautojai, kurie Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta kita veikla pradėjo verstis iki 2022-01-14 ir ja verčiasi 2022-01-14 ar vėliau, į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui iki 2022-02-14 pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką, jeigu mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais;

      – Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos ir tiems asmenims, kurie kita veikla pradėjo verstis iki 2022-01-14.

      Atnaujinta: 2022 02 22

    • 10.

      Esu atleistas pasibaigus kadencijai pagal Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Prieš tai dirbau privačiame sektoriuje.  Ar yra galimybė be konkurso užimti karjeros valstybės tarnautojo pareigas?

      2022 m. sausio 14 d. įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 41 dalies nuostata – įstatymuose nustatytai kadencijai į pareigas priimti įstaigų vadovai (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar kadencijai priimti karjeros valstybės tarnautojai Vyriausybės nustatyta tvarka per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos (kai iš pareigų atleidžiama šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu) gali būti priimti į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje be konkurso.

      Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 41 dalyje nurodytų asmenų priėmimo į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – Aprašas).

      Apraše numatyta, kad:

      – asmuo, kurio kadencija pasibaigusi, turi teisę per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos kreiptis į tą pačią įstaigą, kurioje ėjo pareigas ir buvo atleistas iš jų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 5 punktą, su rašytiniu prašymu dėl galimybės būti priimtam į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso;

      – įstaiga turi teisę per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos savo iniciatyva (nesant pateikto Aprašo 151 punkte nurodyto prašymo) raštu pasiūlyti asmeniui, kurio kadencija pasibaigusi ir kuris buvo atleistas iš pareigų toje įstaigoje pagal Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 5 punktą, užimti laisvas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos, Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, teisės aktuose ar pareigybės, į kurią pretenduoja, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus;

      – asmuo, kurio kadencija pasibaigusi, gali Aprašo 16 punkte nustatyta tvarka pateikti dokumentus dalyvauti konkurse toje pačioje ar kitoje įstaigoje. Tokiu atveju asmuo, kurio kadencija pasibaigusi, į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje gali būti priimtas be konkurso Aprašo 21 punkto 3 ir 4 pastraipose nustatyta tvarka sustabdžius konkurso procedūras ir patikrinus asmens, kurio kadencija pasibaigusi, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. 

      Atkreipiame dėmesį, kad Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 41 dalies nuostatos taikomos įstaigų vadovams ar kadencijai priimtiems karjeros valstybės tarnautojams, kurie Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu iš pareigų atleidžiami 2022-01-14 ar vėliau.

      Atnaujinta: 2022 05 31

    • 11.

      Ar gali valstybės tarnautojas dirbti samdomu darbuotoju, ekspertu ar konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešose įstaigose, taip pat gauti kitą negu Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą darbo užmokestį? 

       

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojas turi teisę pagal darbo sutartį dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, taip pat užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas, jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

      Jeigu valstybės tarnautojas, užsiimantis kita veikla, mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, jis, vadovaudamasis šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, per 5 darbo dienas į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui raštu pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką.

      Nuo 2022-01-14 Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, susijusios su leidimo dirbti kitą darbą išdavimu, pripažintos netekusiomis galios, t. y. valstybės tarnautojui nereikia gauti į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą.

      2021-12-23 įstatymu Nr. XIV-863 (TAR, 2022, Nr. 2022-00166) nustatyta, kad:

      – valstybės tarnautojai, kurie Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta kita veikla pradėjo verstis iki 2022-01-14 ir ja verčiasi 2022-01-14 ar vėliau, į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui iki 2022-02-14 pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką, jeigu mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais;

      – Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos ir tiems asmenims, kurie kita veikla pradėjo verstis iki 2022-01-14.

      Atnaujinta: 2022 02 22

    • 12.

      Ar karjeros valstybės tarnautojas gali savo vardu registruoti ne pelno siekiančią organizaciją (pvz., viešąją įstaigą)?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojas turi teisę pagal darbo sutartį dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, taip pat užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas, jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

      Jeigu valstybės tarnautojas, užsiimantis kita veikla, mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, jis, vadovaudamasis šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, per 5 darbo dienas į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui raštu pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką.

      Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnis nustato, kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Minėtame straipsnyje nenurodoma, kad valstybės tarnautojas negali savo vardu registruoti ne pelno siekiančios organizacijos.

      Be to, siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme yra nustatyti reikalavimai asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kurie taikomi ir valstybės tarnautojams. Šių reikalavimų būtina paisyti vykdant ir Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnyje nepaminėtą (t. y. leistiną) veiklą.

      Nuo 2022-01-14 Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, susijusios su leidimo dirbti kitą darbą išdavimu, pripažintos netekusiomis galios, t. y. valstybės tarnautojui nereikia gauti į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą.

      2021-12-23 įstatymu Nr. XIV-863 (TAR, 2022, Nr. 2022-00166) nustatyta, kad:

      – valstybės tarnautojai, kurie Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta kita veikla pradėjo verstis iki 2022-01-14 ir ja verčiasi 2022-01-14 ar vėliau, į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui iki 2022-02-14 pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką, jeigu mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais;

      – Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos ir tiems asmenims, kurie kita veikla pradėjo verstis iki 2022-01-14.

      Atnaujinta: 2022 02 22

    • 13.

      Ar valstybės tarnautojai gali būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais?

      Taip. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą valstybės tarnautojai turi teisę būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje (taikant šiame įstatyme nustatytus apribojimus).

      Atnaujinta: 2022 02 22

    • 14.

      Buvau karjeros valstybės tarnautojas, išėjau dirbti į privatųjį sektorių. Ar turiu teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą?

      Karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimo garantijos taikymą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalys. Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta, kas turi teisę į karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimą, t. y., kokias sąlygas reikia atitikti, norint atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą.

      Be to, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 4(1) dalimi, įstatymuose nustatytai kadencijai į pareigas priimti įstaigų vadovai, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, ir kadencijai priimti karjeros valstybės tarnautojai Vyriausybės nustatyta tvarka per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos (kai iš pareigų atleidžiama šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu – įstatymų nustatytais atvejais pasibaigia įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo kadencija) gali būti priimti į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje be konkurso.

      Atsižvelgiant į tai, kad išėjimas į privatųjį sektorių savo noru nepatenka į Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2–5 dalyse nustatytas sąlygas, Jums neturėtų būti taikoma statuso atkūrimo garantija ir priėmimas į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje be konkurso pagal Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 4(1) dalį. Valstybės tarnautoju galima tapti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta konkurso tvarka.

      Atnaujinta: 2022 02 22

    • 15.

      Ar dirbdama valstybės tarnyboje galiu registruotis ūkininke?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojas turi teisę pagal darbo sutartį dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, taip pat užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas, jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

      Jeigu valstybės tarnautojas, užsiimantis kita veikla, mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, jis, vadovaudamasis šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, per 5 darbo dienas į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui raštu pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką.

      Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnis nustato, kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Kadangi vertinamasis žemės ūkio veikla nepaminėtas, manome, kad ši veikla yra leistina ir galima registruotis ūkininku. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme yra nustatyti reikalavimai asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kurie taikomi ir valstybės tarnautojams. Šių reikalavimų būtina paisyti vykdant ir Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnyje nepaminėtą (t. y. leistiną) veiklą.

      Nuo 2022-01-14 Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, susijusios su leidimo dirbti kitą darbą išdavimu, pripažintos netekusiomis galios, t. y. valstybės tarnautojui nereikia gauti į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą.

      2021-12-23 įstatymu Nr. XIV-863 (TAR, 2022, Nr. 2022-00166) nustatyta, kad:

      – valstybės tarnautojai, kurie Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta kita veikla pradėjo verstis iki 2022-01-14 ir ja verčiasi 2022-01-14 ar vėliau, į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui iki 2022-02-14 pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką, jeigu mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais;

      – Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos ir tiems asmenims, kurie kita veikla pradėjo verstis iki 2022-01-14.

      Atnaujinta: 2022 02 22

    • 16.

      Ar karjeros valstybės tarnautojas gali užsiimti individualia veikla? Jeigu taip, ar reikalingas darbdavio sutikimas?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojas turi teisę pagal darbo sutartį dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, taip pat užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas, jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

      Jeigu valstybės tarnautojas, užsiimantis kita veikla, mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, jis, vadovaudamasis šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, per 5 darbo dienas į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui raštu pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką.

      Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnis nustato, kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Kadangi vertimasis individualia veikla šiame straipsnyje nėra paminėtas, manome, kad tokia veikla yra leistina.

      Be to, atkreipiame dėmesį, kad siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme yra nustatyti reikalavimai asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kurie taikomi ir valstybės tarnautojams. Šių reikalavimų būtina paisyti vykdant ir Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnyje nepaminėtą (t. y. leistiną) veiklą.

      Nuo 2022-01-14 Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, susijusios su leidimo dirbti kitą darbą išdavimu, pripažintos netekusiomis galios, t. y. valstybės tarnautojui nereikia gauti į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą.

      2021-12-23 įstatymu Nr. XIV-863 (TAR, 2022, Nr. 2022-00166) nustatyta, kad:

      – valstybės tarnautojai, kurie Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta kita veikla pradėjo verstis iki 2022-01-14 ir ja verčiasi 2022-01-14 ar vėliau, į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui iki 2022-02-14 pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką, jeigu mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais;

      – Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos ir tiems asmenims, kurie kita veikla pradėjo verstis iki 2022-01-14.

      Atnaujinta: 2022 02 22

    • 17.

      Ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, turi teisę laikinai eiti valstybės tarnautojo pareigas šiam nesant darbe dėl pateisinamų priežasčių (pvz., dėl ligos, atostogų)?

      Darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, negali laikinai eiti valstybės tarnautojo pareigų, nes jis nevykdo viešojo administravimo funkcijų, todėl ir pavaduoti valstybės tarnautojo jis negali. Darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, galima pavesti tik kai kurias valstybės tarnautojo funkcijas, tačiau tik tokias, kurios nėra viešojo administravimo funkcijos. Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnis suteikia galimybę, kai yra tarnybinė būtinybė, laikinai perkelti karjeros valstybės tarnautoją į kitas valstybės tarnautojo pareigas.

      Atnaujinta: 2022 02 22

    • 18.

      Ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai gali būti savivaldybės kontroliuojamų įmonių – uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos suteikia daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime ir nuosavybės teise priklauso savivaldybei, valdybų nariais?

      Taip. Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai turi teisę valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu būti paskirti (išrinkti) eiti su valstybės ar savivaldybės atstovavimu susijusias pareigas įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose.

      Atnaujinta: 2022 02 22

    • 19.

      Ar valstybės tarnautojas gali būti uždarosios akcinės bendrovės vieninteliu savininku ir direktoriumi?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojas turi teisę pagal darbo sutartį dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, taip pat užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas, jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

      Jeigu valstybės tarnautojas, užsiimantis kita veikla, mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, jis, vadovaudamasis šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, per 5 darbo dienas į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui raštu pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką.

      Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį, bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas valdyba (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinis akcininkų susirinkimas). Atsižvelgiant į tai, asmuo, turintis 100 procentų bendrovės akcijų ir kartu esantis šio juridinio asmens vadovu, turi būti renkamas vadovaujantis minėta nuostata. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) yra asmens nuosavybė, kurią gina ir saugo įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą pasisakė dėl privačios nuosavybės ir asmens, turinčio valstybės tarnautojo statusą, tarpusavio santykio (1997 m. gegužės 6 d. nutarimas, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

      Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnis nustato, kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojui draudžiama užsiimti bet kokia veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje.

      Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad valstybės tarnautojas turi teisę būti UAB savininku (turėti UAB akcijų) ir, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, taip pat gali būti ir UAB direktoriumi.

      Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2022-01-14 Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, susijusios su leidimo dirbti kitą darbą išdavimu, pripažintos netekusiomis galios, t. y. valstybės tarnautojui nereikia gauti į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą.

      2021-12-23 įstatymu Nr. XIV-863 (TAR, 2022, Nr. 2022-00166) nustatyta, kad:

      – valstybės tarnautojai, kurie Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta kita veikla pradėjo verstis iki 2022-01-14 ir ja verčiasi 2022-01-14 ar vėliau, į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui iki 2022-02-14 pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką, jeigu mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais;

      – Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos ir tiems asmenims, kurie kita veikla pradėjo verstis iki 2022-01-14.

      Atnaujinta: 2022 02 22

    • 20.

      Ar karjeros valstybės tarnautoja, viena auginanti vaiką iki 14 metų, kurios funkcijos nėra susijusios su tiesioginiu administracinių paslaugų teikimu, gali pasinaudoti Valstybės tarnybos įstatymo 50 straipsnyje numatyta teise dirbti nuotoliniu būdu minėtame straipsnyje nustatytomis sąlygomis?

      Valstybės tarnybos įstatymo 50 straipsnis ir Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1296 ,,Dėl Valstybės tarnautojų ir diplomatų nuotolinio darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Valstybės tarnautojų ir diplomatų nuotolinio darbo tvarkos aprašas reglamentuoja valstybės tarnautojų teisę dirbti nuotoliniu būdu.

      Valstybės tarnautojas, norintis dirbti nuotolinį darbą, pateikia tiesioginiam vadovui rašytinį prašymą. Sprendimą dėl sutikimo (nesutikimo), kad valstybės tarnautojas dirbtų nuotolinį darbą, tiesioginis vadovas priima pagal minėtų teisės aktų nustatytas sąlygas ir tvarką.

      Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis, t. y. nuotolinis darbas neturėtų pakenkti valstybės tarnautojo atliekamų funkcijų kokybei bei įstaigos tikslų ir uždavinių įgyvendinimui.

      Atnaujinta: 2022 02 22

    • 21.

      Valstybės tarnautojas planuoja būti steigiamos mažosios bendrijos (toliau – MB) nariu. Ar valstybės tarnautojas gali steigti MB, ar dėl to reikia gauti leidimą, ar gali būti MB valdymo organu – MB vadovu?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojas turi teisę pagal darbo sutartį dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, taip pat užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas, jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

      Jeigu valstybės tarnautojas, užsiimantis kita veikla, mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, jis, vadovaudamasis šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, per 5 darbo dienas į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui raštu pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką.

      Pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatą, MB steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys. MB steigėjų gali būti ne daugiau kaip 10. Pažymėtina, kad Mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad MB narys negali sudaryti su MB darbo santykių požymių turinčių sutarčių. Valstybės tarnautojui, norinčiam steigti ar būti vienu iš MB steigėjų, taip pat būti MB nariu, leidimo dirbti kitą darbą gauti nereikia (nuo 2022-01-14 Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, susijusios su leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą išdavimu, pripažintos netekusiomis galios).  

      Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnis nustato, kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Valstybės tarnybos įstatymo19 straipsnyje nenurodoma, kad valstybės tarnautojas negali steigti bendrovių, todėl manome, kad tokia veikla yra leistina ir valstybės tarnautojas gali būti vienu iš MB steigėjų, taip pat ir MB nariu, nes, pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 6 dalies nuostatas, visi MB steigėjai nuo MB įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa jos nariais.

      Atsižvelgdami į išdėstytas nuostatas, manytume, kad valstybės tarnautojas kurti MB (būti steigėju) ir būti jos nariu gali, taip pat gali būti ir MB valdymo organu – MB vadovu, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje.

      Atnaujinta: 2022 02 22

    • 22.

      Ar gali valstybės tarnautojas, dirbantis savivaldybės administracijoje, laikinai dirbti pagal darbo sutartį tos pačios savivaldybės viešojoje įstaigoje (numatoma dirbti projekto koordinatoriumi)?

      Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojui draudžiama eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos.

      Vadovaujantis šiomis nuostatomis, savivaldybės administracijoje pareigas einantis valstybės tarnautojas negali dirbti kito darbo pagal darbo sutartį tik savivaldybės administracijoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas.

      Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio nuostatas, viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys. Steigėjų skaičius neribojamas. (Jeigu steigėja yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas surašomi vadovaujantis Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime taip pat turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjui, ir valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas)

      Viešoji įstaiga, kurios steigėja yra savivaldybė, nėra savivaldybės struktūrinis padalinys, tai yra kita įstaiga, įsteigta vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, todėl manytume, kad savivaldybės administracijoje dirbantis valstybės tarnautojas gali dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį (pvz., projekto koordinatoriumi) viešojoje įstaigoje, kurios steigėja yra savivaldybė.

      Be to, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojas turi teisę pagal darbo sutartį dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, taip pat užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas, jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

      Jeigu valstybės tarnautojas, užsiimantis kita veikla, mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, jis, vadovaudamasis šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, per 5 darbo dienas į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui raštu pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką.

      Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2022-01-14 Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, susijusios su leidimo dirbti kitą darbą išdavimu, pripažintos netekusiomis galios, t. y. valstybės tarnautojui nereikia gauti į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą.

      2021-12-23 įstatymu Nr. XIV-863 (TAR, 2022, Nr. 2022-00166) nustatyta, kad:

      – valstybės tarnautojai, kurie Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta kita veikla pradėjo verstis iki 2022-01-14 ir ja verčiasi 2022-01-14 ar vėliau, į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui iki 2022-02-14 pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką, jeigu mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais;

      – Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos ir tiems asmenims, kurie kita veikla pradėjo verstis iki 2022-01-14.

      Atnaujinta: 2022 02 22

    • 23.

      Esu karjeros valstybės tarnautoja, viena auginanti neįgalų mažametį vaiką, kuriam nustatyta vidutinė negalia bei dideli spec. poreikiai. Vaikui privalu lankyti terapiją, kuri vyksta dienos metu, todėl valandą laiko nuo 10 iki 11 val. turiu išeiti iš darbo.

      Kokios būtų teisinės galimybės nuo 10 iki 11 val. nedirbti, o atidirbti vėliau (po 17 val. darbo vietoje likti irgi neturiu galimybių). Ar tokiu atveju teisiškai galimas individualus darbo laiko režimas, trumpinant pietų pertrauką ir išdalinant papildomą poilsio dieną, suteikiamą asmeniui, auginančiam neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, numatytą Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje? Taip pat, ar teisiškai galima nustatyti individualų darbo laiko režimą, minėtą valandą atidirbant nuotoliniu būdu?

      Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Atsižvelgdami į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja darbo laiko trukmės, režimo, valstybės tarnautojams taikomos Darbo kodekso bei kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios darbo laiką.

      Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašo (toliau – Aprašas) 4 punkte nustatyta, kad užtikrindamas veiksmingą įmonių, įstaigų, organizacijų darbą, darbdavys gali nustatyti kitokį, nei Aprašo 2 punkte nustatyta, nekintančios darbo dienos trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimą (netaikant šiuo nutarimu nustatytų reikalavimų dėl darbo laiko pradžios, pabaigos ir kasdienės darbo laiko trukmės) pagal Darbo kodekso 113 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktus.

      Aprašo 4.2 papunktyje nustatyta, kad lankstus darbo grafikas, suskaidytos darbo dienos laiko režimas arba individualus darbo laikas gali būti nustatomas atsižvelgiant į darbuotojo, valstybės tarnautojo, diplomato ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno prašymą, taip pat į įmonės, įstaigos, organizacijos galimybes ir darbo efektyvumo užtikrinimą.

      Valstybės tarnybos įstatymo 50 straipsnis bei Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1296 „Dėl Valstybės tarnautojų ir diplomatų nuotolinio darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Valstybės tarnautojų ir diplomatų nuotolinio darbo tvarkos aprašas (toliau – Nuotolinio darbo tvarkos aprašas) reglamentuoja valstybės tarnautojų teisę dirbti nuotoliniu būdu. Valstybės tarnybos įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai valstybės tarnautojas jam priskirtas funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko, suderinęs su tiesioginiu vadovu, Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas. Valstybės tarnautojas, norintis dirbti nuotolinį darbą, pateikia tiesioginiam vadovui rašytinį prašymą. Sprendimą dėl sutikimo (nesutikimo), kad valstybės tarnautojas dirbtų nuotolinį darbą, valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas priima pagal Nuotolinio darbo tvarkos apraše nustatytas sąlygas ir tvarką.

      Atsižvelgdami į anksčiau paminėtas teisės aktų nuostatas, manytume, kad Jūsų darbdavys, vadovaudamasis Darbo kodekso 113 straipsnio reikalavimais bei atsižvelgdamas į Jūsų situaciją dėl vaiko ligos bei būtinybės jį gydyti, galėtų nustatyti Jums individualų darbo laiko režimą, nustatydamas Jums konkretų darbo pradžios, pabaigos ir pietų pertraukos laiką, taip pat, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 50 straipsnio ir Nuotolinio darbo tvarkos aprašo nuostatomis, Jūsų tiesioginis vadovas galėtų tenkinti Jūsų prašymą dėl Jums reikalingos darbo laiko dalies nustatymo dirbti nuotoliniu būdu.

      Pažymėtina, kad Darbo kodekso 122 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad pietų pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 2 valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Taigi, esant įstaigos vadovo sutikimui, Jūsų pietų pertraukos trukmė galėtų būti minimalios trukmės.

      Taip pat norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos papildomos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus, t. y. darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Taigi, įstatyme nėra nustatytas draudimas sutrumpintas dvi valandas išskaidyti per kelias dienas.

      Atnaujinta: 2022 02 22

    • 24.

      Ar valstybės tarnautojo darbo grafikas yra privalomas nuo 8.00 iki 17.00, ar šį grafiką galima keisti?

      Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Atsižvelgdami į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja valstybės tarnautojų darbo laiko, taikomos Darbo kodekso bei kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios darbo laiką.

      Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašo (toliau – Aprašas) 2 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių įstaigose, vykdančiose viešąjį administravimą, darbas pradedamas nuo 7 valandos iki 9 valandos ir baigiamas nuo 14 valandos 45 minučių iki 18 valandos, o įstaigose, įmonėse ir organizacijose, kuriose nevykdomas viešasis administravimas, darbas pradedamas nuo 6 iki 11 valandos ir baigiamas nuo 15 iki 20 valandos, kartu užtikrinant veiksmingą įmonių, įstaigų, organizacijų darbą.

      Aprašo 3 ir 4 punktuose nustatyta, kad Aprašo 2 punkto nuostatos taikomos, jeigu dėl nustatyto darbo laiko režimo nėra numatytas kitoks darbo dienos pradžios, pabaigos laikas ir kasdienė darbo laiko trukmė. Užtikrindamas veiksmingą įmonių, įstaigų, organizacijų darbą, darbdavys gali nustatyti kitokį, nei Aprašo 2 punkte nustatyta, nekintančios darbo dienos trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimą pagal Darbo kodekso 113 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktus.

      Atnaujinta: 2022 02 22

    • 25.

      Dirbu savivaldybėje mero patarėja. Ar galiu papildomai pagal autorinę sutartį leidyklos užsakymu versti knygą?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojas turi teisę pagal darbo sutartį dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, taip pat užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas, jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

      Jeigu valstybės tarnautojas, užsiimantis kita veikla, mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, jis, vadovaudamasis šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, per 5 darbo dienas į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui raštu pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką.

      Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnis nustato, kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Kadangi buvimas autorių teisių arba gretutinių teisių subjektu pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą šiame straipsnyje nėra paminėti, manome, kad tokia veikla yra leistina.

      Atkreipiame dėmesį, kad siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme yra nustatyti reikalavimai asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kurie taikomi ir valstybės tarnautojams. Šių reikalavimų būtina paisyti vykdant ir Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnyje nepaminėtą (t. y. leistiną) veiklą, t. y. kūrybinė veikla turi būti suderinta su viešojo intereso valstybės tarnyboje užtikrinimu, su draudimu valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, su draudimu užsiimti veikla, diskredituojančia valstybės tarnybos autoritetą. Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktuose nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai, taip pat nedalyvauti Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnyje nurodytoje su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams.

      Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2022-01-14 Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, susijusios su leidimo dirbti kitą darbą išdavimu, pripažintos netekusiomis galios, t. y. valstybės tarnautojui nereikia gauti į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą.

      2021-12-23 įstatymu Nr. XIV-863 (TAR, 2022, Nr. 2022-00166) nustatyta, kad:

      – valstybės tarnautojai, kurie Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta kita veikla pradėjo verstis iki 2022-01-14 ir ja verčiasi 2022-01-14 ar vėliau, į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui iki 2022-02-14 pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką, jeigu mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais;

      – Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos ir tiems asmenims, kurie kita veikla pradėjo verstis iki 2022-01-14.

      Atnaujinta: 2022 02 22

    • 26.

      Dirbu teisme posėdžių sekretore. Įregistravau vertimo žodžiu ir raštu individualią veiklą. Apie tai informavau teismo pirmininką. Norėčiau sužinoti, ar galėčiau savo darbovietėje atostogų metu arba laisvadieniais vertėjauti teismo posėdžiuose, jeigu atlygį už tai man mokėtų ne teismas, o vertimų biuras? Ar šiuo atveju kiltų viešųjų ir privačių interesų konfliktas? Taip pat norėčiau paklausti, ar aš turiu gauti raštišką pirmininko leidimą užsiimti individualia veikla?

      Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnis nustato, kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojui draudžiama eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos. Minėtame straipsnyje nenurodoma, kad valstybės tarnautojas negali verstis individualia veikla, todėl manome, kad tokia veikla yra leistina.

      Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnis nustato valstybės tarnautojo teisę dirbti kitą darbą ir užsiimti kita veikla. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas turi teisę pagal darbo sutartį dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, taip pat užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas, jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

      Atsižvelgdami į minėtas nuostatas manytume, kad jeigu sutartį dėl individualios veiklos valstybės tarnautojas sudarė ne su savo įstaiga, o su vertimų biuru, kliūčių dirbti vertėja teismo posėdžiuose savo darbovietėje atostogų metu arba laisvadieniais neturėtų būti. Pažymime, kad informaciją bei konsultacijas dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto pagal kompetenciją teikia Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

      Be to, atkreipiame dėmesį, kad siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme yra nustatyti reikalavimai asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kurie taikomi ir valstybės tarnautojams. Šių reikalavimų būtina paisyti vykdant ir Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnyje nepaminėtą (t. y. leistiną) veiklą.

      Atnaujinta: 2022 02 22