BDAR
gdpr

DUK

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
Išvalyti
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Tarnybinės veiklos vertinimas 17
    • 1.

      Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 27 straipsnio 8 dalies 2 punktą, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu jam gali būti taikomos šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ir 6 punktuose nustatytos skatinimo priemonės. Kaip viena iš skatinimo priemonių yra kvalifikacijos tobulinimo finansavimas ne didesne kaip valstybės tarnautojo vienos pareiginės algos dydžio suma per metus (VTĮ 31 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Per eilinį vertinimą valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai, buvo skirta ši VTĮ 31 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta skatinimo priemonė – atitinkama suma kvalifikacijos tobulinimui, išnaudojant šią suma per vienus metus. Valstybės tarnautojas norėtų paskirtą sumą kvalifikacijos tobulinimui skirti magistrantūros studijoms, kurios pagerintų turimas kompetencijas bei padėtų įgyti dar daugiau žinių, praktinių įgūdžių, būtinų sėkmingam darbui.

      Ar gali pats valstybės tarnautojas susirasti kokius nors mokymus, kursus, susijusius su kvalifikacijos tobulinimu, už nustatytą sumą, sudaryti kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi sutartį  (pvz., studijuojant universitete), gauti sąskaitą, ją mokėti ir pateikti įstaigai, kad grąžintų sumokėtus pinigus? Ar tik įstaiga gali ieškoti ir siūlyti valstybės tarnautojui  kokius nors kursus, mokymus ar pan., planuoti jų pirkimus, pirkti ir apmokėti?

      Teisės aktai nereglamentuoja, nenustato taisyklių/tvarkos, kaip konkrečiai VTĮ nuostata dėl kvalifikacijos tobulinimo finansavimo ne didesne kaip valstybės tarnautojo vienos pareiginės algos dydžio suma per metus turėtų būti įgyvendinama.

      Manytina, kad už valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą atsakinga ne tik įstaiga, bet ir pats valstybės tarnautojas. Todėl į pareigas priimančiam asmeniui priėmus sprendimą finansuoti valstybės tarnautojui kvalifikacijos tobulinimą tam tikra suma, kuri turi būti ne didesnė kaip valstybės tarnautojo vienos pareiginės algos dydis, kvalifikacijos tobulinimo kursus/mokymus/seminarus ar pan. gali susirasti ir pats valstybės tarnautojas, tačiau už juos apmokėti turėtų įstaiga, kurios į pareigas priimančio asmens sprendimu valstybės tarnautojas ir gali tobulinti kvalifikaciją ir kuri valdo visą jai skirtą biudžetą, jį planuoja ir už jį atsiskaito.

      Neturėtų būti formuojama praktika, kuomet patys valstybės tarnautojai susimoka už kvalifikacijos tobulinimą ir tik paskui į pareigas priimantis asmuo jam šias išlaidas kažkokiu būdu kompensuoja.

      Kadangi kvalifikacijos tobulinimo finansavimo ir jo kompensavimo klausimas siejasi ne tik su personalo valdymu, bet ir su įstaigos finansų valdymu, čia taip pat svarbūs tampa ir teisės aktai, reglamentuojantys finansų valdymą, biudžeto tvarkymą, viešuosius pirkimus ir pan.

      Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 20 str. 1 d. nurodyta, kad valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus ir tvarką nustato Vyriausybė. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, 7 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo formos yra šios:

      7.1. savišvieta;

      7.2. mokymasis veikloje – valstybės tarnautojui sudėtingų, kompleksinių užduočių atlikimas savarankiškai, su įstaigoje pareigas einančiu (-iais) asmeniu (-imis) ar mentoriumi, įstaigoje pareigas einančių asmenų mokymas ar pavadavimas, kurio metu įgyjamos naujos ar lavinamos turimos kompetencijos, žinios ir gebėjimai;

      7.3. mokymasis iš kitų asmenų – valstybės tarnautojo naujų kompetencijų, žinių ir gebėjimų įgijimas ar turimų kompetencijų, žinių ir gebėjimų lavinimas komandiruočių, stažuočių, darbo grupių veiklos, projektų ir renginių metu, bendradarbystės centruose ar ugdomojo vadovavimo metu;

      7.4. neformalusis švietimas.

      Atkreiptinas dėmesys, kad studijos universitete, siekiant įgyti magistro ar bakalauro laipsnį, yra formalusis švietimas, kaip tai apibrėžta Švietimo įstatymo 2 str. 3 d.: „Formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti.“ Formalusis švietimas nepatenka į valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo apibrėžtį, todėl studijos aukštojoje mokykloje, kolegijoje ir pan. negali būti finansuojamos iš biudžeto lėšų.

      Atnaujinta: 2022 01 20

    • 2.

      Kai įvertinus valstybės tarnautoją yra sudaromas individualus kvalifikacijos tobulinimo planas ir nurodoma tobulinti tam tikras kompetencijas neformalaus švietimo būdu, ar valstybės tarnautojas turės kažkaip atsiskaityti už plano įvykdymą tiesioginiam vadovui?

      Vadovaujantis Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, 11.4 papunkčiu, tiesioginis vadovas, atsižvelgdamas į kvalifikacijos vertinimo rezultatus, prireikus sudaro karjeros valstybės tarnautojo individualų kvalifikacijos tobulinimo planą. Teisės akte kvalifikacijos tobulinimo plano vykdymo ir atsiskaitymo už tame plane numatytos kvalifikacijos tobulinimą procedūra nėra nustatyta. Tačiau manytina, kad tiesioginis vadovas, sudaręs tokį planą, yra atsakingas už šio plano vykdymo koordinavimą, o valstybės tarnautojas yra atsakingas su sutartą kvalifikacijos tobulinimą. Valstybės tarnautojo kvalifikacija vėl bus vertinama tarnybinės veiklos vertinimo metu, kuomet jis savo pasiektais rezultatais ir veikla tarsi ir atsiskaitys tiesioginiam vadovui.

      Atnaujinta: 2021 03 04

    • 3.

      Jeigu valstybės tarnautojo kvalifikacija buvo įvertinta 3 balais, ar privaloma sudaryti individualų kvalifikacijos tobulinimo planą?

      Vadovaujantis Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, 11.4 papunkčio nuostata, tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas, atsižvelgdamas į kvalifikacijos vertinimo rezultatus, prireikus sudaro karjeros valstybės tarnautojo ir pakaitinio valstybės tarnautojo individualų kvalifikacijos tobulinimo planą.

      Taigi, motyvuoto siūlymo III skirsnis INDIVIDUALUS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PLANAS pildomas tik esant poreikiui ir nėra privalomas.

      Atnaujinta: 2021 03 04

    • 4.

      Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 8 punkte numatyta, kad įvertinus valstybės tarnautojo veiklą labai gerai, valstybės tarnautojui gali būti taikomos šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ir 6 punktuose nustatytos skatinimo priemonės. Ar tai reiškia, kad  valstybės tarnautojui to paties vertinimo metu gali būti taikomas kelios 31 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ir 6 punktuose nustatytos skatinimo priemonės (valstybės tarnautojo vertinimo formoje prie gali siūlymų nurodoma, kad „pažymimas vienas variantas“)?

      Vadovaujantis Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – Aprašas), 11.7 papunkčiu bei Aprašo 1 ir 5 prieduose patvirtintomis tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio/neeilinio vertinimo metu  formomis, tiesioginiam vadovui įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, turi būti teikiamas vienas iš Valstybės tarnybos įstatyme numatytų siūlymų, tarp jų ir viena iš galimų skatinimo priemonių.

      Atnaujinta: 2021 03 04

    • 5.

      Tiesioginis vadovas valstybės tarnautoją įvertino labai gerai, siūlo padidinti pareiginės algos koeficientą, taikant 1,5 didesnį. Įstaigos vadovas nesutinka su koeficiento didinimu. Kokie tolesni veiksmai?

      Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnyje  reglamentuota, kad šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodyti siūlymai yra įgyvendinami į pareigas priimančio asmens sprendimu. Taip pat Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – Aprašas),  60 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo nustatytais terminais priima sprendimą dėl motyvuoto siūlymo įgyvendinimo. Aprašo 67 punkte reglamentuota, kad apie valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimą įgyvendinti ne motyvuotame siūlyme ar siūlyme pateiktą siūlymą arba vertinimo komisijos vertinimo išvadoje pateiktą siūlymą, o kitą Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 8 ar 9 dalyse nustatytą priemonę, valstybės tarnautojas informuojamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo po valstybės tarnautojo vertinimo labai gerai, nepatenkinamai ar vertinus jo veiklą tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje priima sprendimą arba įgyvendinti tiesioginio vadovo ar vertinimo komisijos pateiktą siūlymą arba įgyvendinti kitokią, nei pasiūlė tiesioginis vadovas ar vertinimo komisija, poveikio priemonę. Priėmus sprendimą taikyti kitokią, nei siūlė tiesioginis vadovas, priemonę, valstybės tarnautojas su tokiu sprendimu supažindinamas.

      Atnaujinta: 2021 05 14

    • 6.

      Ar tiesioginiam vadovui įvertinus valstybės tarnautoją labai gerai, jis privalo būti vertinamas ir vertinimo komisijoje?

      Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba kreipiantis valstybės tarnautojui, nesutinkančiam su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Taigi, vertinimo komisijoje valstybės tarnautojo veikla vertinama tik tada, jeigu to pageidauja jis pats arba į pareigas priimantis asmuo.

      Atnaujinta: 2021 03 04

    • 7.

      Ar siūlant didinti pareiginės algos koeficientą, gali būti tik vienas skaitmuo po kablelio ar gali būti ir du? Pvz., gali būti siūloma nustatyti 1,41 didesnį koeficientą ar tik 1,4?

      Atsižvelgdami į tai, kad, įsigaliojus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymui, perskaičiuojant pareiginės algos koeficientą, šis turėjo būti nustatomas 2 skaitmenų po kablelio tikslumu, manytume, kad ir šiuo atveju gali būti keli skaičiai po kablelio.

      Atnaujinta: 2021 03 04

    • 8.

      Ar į pareigas priimančiam asmeniui teikiant siūlymą nustatyti valstybės tarnautojui didesnę pareiginę algą, taikant ne mažiau kaip 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento,  galima siūlyti, pvz., 0,7 ar 1,7 didesnį koeficientą? Ar gali būti siūlomas tik 0,5, 1, 1,5 koeficiento padidinimas?

      Atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiginės algos didinimo nustatytas tik galimas mažiausias koeficientas, t. y. ne mažiau kaip 0,5, manytina, kad galima siūlyti didinti bet kokiu koeficientu, patenkančiu į VTĮ 1 priede nurodytąjį intervalą.

      Jeigu iki tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento trūksta mažiau kaip 0,5 pareiginės algos koeficiento, valstybės tarnautojui nustatomas tai pareigybei nustatytas didžiausias pareiginės algos koeficientas, Pvz., II įstaigų grupėje pareigas einančio vyriausiojo specialisto pareiginės algos koeficientas yra 12,7. Iki šiai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento – 13 – trūksta 0,3, tad vertinimo metu gali būti teikiamas siūlymas nustatyti didesnę pareiginę algą, taikant 0,3 didesnį koeficientą, t. y. didžiausią leistiną tai pareigybei.

      Atnaujinta: 2022 01 26

    • 9.

      Valstybės tarnautojas po vaiko priežiūros atostogų grįš į darbą gegužės mėnesio pabaigoje. Kada galima atlikti jo tarnybinės veiklos vertinimą?

      Šio valstybės tarnautojo tarnybinė veikla bus vertinama kasmetinio vertinimo metu, t. y. kitų metų sausio mėnesį. Neeilinis  tarnybinės veiklos vertinimas šiuo atveju negalimas, nes jis gali būti atliekamas tik praėjus 6 mėnesiams nuo kasmetinio vertinimo arba ėjus pareigas įstaigoje ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus, ir iki lapkričio 1 d. (grįžus į pareigas gegužės mėnesio  pabaigoje, jis būtų ne anksčiau kaip lapkričio pabaigoje, t. y. po leistino termino).

      Atnaujinta: 2021 03 04

    • 10.

      Ar gali valstybės tarnautojas – vyriausiasis specialistas – po vertinimo būti perkeltas į skyriaus vedėjo pareigas?

      Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybės tarnautoją, gali būti perkeltas jį į pareigas priimančio asmens sprendimu tik tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai ir jis atitinka tos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai, tiesioginio vadovo motyvuotu siūlymu ir valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeliamas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus pareigas, kurioms įstatymais nustatyta kadencija, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Įstatymas nenustato, kad perkėlimas galimas tik į nuosekliai aukštesnes pareigas, todėl darytina išvada, kad vyriausiasis specialistas, jo tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai, gali būti perkeliamas ir į skyriaus vedėjo pareigas, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

      Atnaujinta: 2021 03 04

    • 11.

      Ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo iniciatyva gali būti atliktas tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas, kai iki kasmetinio vertinimo lieka mažiau negu du mėnesiai?

      Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, 27 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas atliekamas ir motyvuotas siūlymas į pareigas priimančiam asmeniui pateikiamas ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1 d. Vadovaujantis šia nuostata, jeigu iki kasmetinio vertinimo liko mažiau kaip 2 mėnesiai, neeilinis vertinimas nėra galimas.

      Atnaujinta: 2021 03 04

    • 12.

      Ar galima vertinti valstybės tarnautoją, grįžusį iš tikslinių atostogų liepos pabaigoje, kasmetinio vertinimo metu? Užduotys, tarnautojui grįžus, buvo nustatytos.

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalimi, valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kasmet, jeigu jis ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina (ėjo) pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje vertinama jo veikla. Taigi, valstybės tarnautojai grįžus iš tikslinius atostogų liepos pabaigoje (pareigas ėjus trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus), jos kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas neturi būti atliekamas. Turi būti tik susitarimas dėl einamųjų metų užduočių.

      Atnaujinta: 2021 03 04

    • 13.

      Jeigu į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą įgyvendinti tiesioginio vadovo motyvuotame siūlyme pateiktą siūlymą suteikti valstybės tarnautojui poilsio dienų, tai per kiek laiko tomis poilsio dienomis valstybės tarnautojas turi pasinaudoti?

      Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, 64 punkte nurodyta, kad motyvuotame siūlyme, siūlyme ar vertinimo komisijos išvadoje pateiktas siūlymas suteikti iki 5 mokamų poilsio dienų arba atitinkamai sutrumpinti darbo laiką, įgyvendinamas per vienus metus nuo šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodyto sprendimo priėmimo dienos.

      Atnaujinta: 2021 03 04

    • 14.

      Ar gali savivaldybės administracijos direktorius (valstybės tarnautojas, priimtas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) būti valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nariu?

      Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, 43 punkte nurodyta, kad vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 valstybės tarnautojų, einančių pareigas toje pačioje įstaigoje kaip ir valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla yra vertinama. Įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertinanti vertinimo komisija sudaroma iš skirtingų įstaigų ne žemesnės nei įstaigos vadovo, kurio tarnybinė veikla vertinama, pareigybių grupės valstybės tarnautojų. Kitokių nuostatų dėl komisijos narių statuso ir pan. nėra.

      Atnaujinta: 2021 03 04

    • 15.

      Ar reikia sudaryti valstybės tarnautojų vertinimo komisiją, jei valstybės tarnautojų vertinimo metu nesusidaro aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojai turėtų būti vertinami komisijoje (nėra valstybės tarnautojų, nesutinkančių su tiesioginio vadovo vertinimais, valstybės tarnautojus į pareigas priėmęs asmuo nepageidauja, kad valstybės tarnautojų veiklą įvertintų komisija)?

      Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose (toliau – įstaigos) sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba kreipiantis valstybės tarnautojui, nesutinkančiam su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Taip pat Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, 41 punkte reglamentuota, kad valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo sudaro nuolatinę valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją.

      Vadovaujantis šiomis nuostatomis, įstaigose turi būti sudaryta nuolatinė valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija, nepriklausomai nuo to, ar bus poreikis šiai komisijai organizuoti posėdį, ar ne.

      Atnaujinta: 2021 03 04

    • 16.

      Naujausi dažniausiai užduodami klausimai apie valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą

      Dažniausiai užduodamus klausimus apie valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą rasite čia

      Atnaujinta: 2022 01 26

    • 17.

      Dažniausiai užduodami klausimai apie įstaigų vadovų kompetencijų vertinimą taikant 360 laipsnių metodą. 

      Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie įstaigų vadovų kompetencijų vertinimą taikant 360 laipsnių metodą rasite čia

      Atnaujinta: 2021 02 02