BDAR
gdpr

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
Išvalyti
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Pareigybės aprašymas 12
    • Specialieji reikalavimai 12
      • 1. Ar aukštojo neuniversitenio mokslo išsilavinimas (profesinis bakalauras) yra prilygintas aukštajam universitetiniui? Ar su aukštuoju neuniversitetiniu išsilavinimu galima kandidatuoti į vyriausiojo specialisto pareigas?

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 2.

        Kaip reikia nustatyti reikalavimus?

        Specialieji reikalavimai nustatomi vadovaujantis Metodikos 26–33 punktų nuostatomis ir atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytas veiklos sritis, specializaciją ir funkcijas.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 3.

        Ar alternatyvas dėl išsilavinimo ir darbo patirties galima išsirinkti, t. y. ar galima pasirinkti tik vieną iš alternatyvų:  pvz. išsilavinimą su konkrečiomis studijų kryptimis, bet be patirties? Ar būtina nurodyti tik abi alternatyvas, kad tiktų žmogus ir su nurodyta darbo patirtimi be konkretaus išsilavinimo, ir žmogus su konkrečiu išsilavinimu, bet be darbinės patirties?

        Vadovaujantis Metodikos 27 punktu, pareigybės aprašyme nustatoma viena arba abi alternatyvos iš Metodikos 1 priede nustatytų išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos, darbo patirties reikalavimų ir (ar) reikalavimų alternatyvų. Paminėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 213 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo” 3.2 papunktį, jeigu valstybės tarnautojas ėjo valstybės tarnautojo pareigas iki jo pareigybės aprašymo pakeitimo pagal Metodiką ir neatitinka pagal Metodiką keičiamame valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytų specialiųjų reikalavimų, jam rengiamas pareigybės aprašymas ne pagal patvirtintą pareigybės aprašymo ruošinį ir šiame pareigybės aprašyme nustatomi tik tie specialieji reikalavimai, kuriuos jis atitinka; 3. jeigu karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas pakeistas pagal Metodiką jo laikino perkėlimo į kitas pareigas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis, 25 straipsnio 1 ir 3 dalis metu ir šis karjeros valstybės tarnautojas neatitinka pagal Metodiką pakeistame karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytų specialiųjų reikalavimų, jam rengiamas pareigybės aprašymas ne pagal patvirtintą pareigybės aprašymo ruošinį ir šiame pareigybės aprašyme nustatomi tik tie specialieji reikalavimai, kuriuos jis atitinka.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 4.

        Ką daryti su tokiomis pareigybėmis, kurioms būtinas magistro kvalifikacinis laipsnis pvz. teisininkams, kurie atstovauja teismuose? Tačiau, gaunasi taip, kad į pareigybę tokio reikalavimo įrašyti neturime galimybės ir skelbiant konkursą negalėsime užtikrinti, kad konkurse dalyvautų tik asmenys jį turintys. Ką daryti tokiu atveju? 

        Metodikos 33 punkte nustatyta, kad Metodikos 1 priede nustatyti tipiniai specialieji reikalavimai valstybės tarnautojams taikomi nustatant pareigybės aprašyme specialiuosius reikalavimus tiek, kiek jų nenustato kiti teisės aktai. Tokiu atveju, rengiant pareigybės aprašymą, pareigybės aprašymo projekto kortelėje „Tipiniai specialieji reikalavimai“ , reikia uždėti varnelę ties laukeliu „Tvarkyti privalomus specialiuosius reikalavimus“. Tuomet atsiranda galimybė įrašyti reikiamus pagal teisės aktus specialiuosius reikalavimus, nurodant teisės aktą, kuriame tie reikalavimai yra nustatyti, ir jo numerį ir datą.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 5.

        Ar galima nustatant specialiuosius reikalavimus dėl išsilavinimo ir/ar kvalifikacijos ir darbo patirties, jeigu mums visai nesvarbus išsilavinimas, nurodyti taip:

        16.1. išsilavinimo tipas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;

        arba:

        16.2. išsilavinimo tipas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;

        16.3. darbo patirtis – personalo valdymo srityje;

        16.4. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 1 metai?

        Metodikos 27 punkte nurodyta, kad pareigybės aprašyme nustatoma viena arba abi alternatyvos iš Metodikos 1 priede nustatytų išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos, darbo patirties reikalavimų ir (ar) reikalavimų alternatyvų. Taigi, jeigu pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti pakanka turėti darbo patirtį veiklos srityje, o išsilavinimo studijų kryptis/-ys nėra svarbu, rengiant pareigybės aprašymą yra galimybė pasirinkti tik antrąją alternatyvą iš Metodikos 1 priede nustatytų išsilavinimo ir (ar) darbo patirties reikalavimų.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 6.

        Metodikos 1 priede 5 punkte skyriaus vedėjui (V pareigybės lygmens pareigybėms) nustatytas specialusis reikalavimas - turėti bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija. Ar tokį reikalavimą dėl kvalifikacinio laipsnio ir privalome įrašyti, ar galima nusistatyti, kad skyriaus vedėjas turi turėti magistro kvalifikacinį laipsnį?

        Reikalavimai dėl išsilavinimo ir/ar kvalifikacijos, darbo patirties yra tipiniai specialieji reikalavimai, todėl jų keisti negalima, išskyrus atvejus, kai specialieji reikalavimai tai pareigybei nustatyti kituose teisės aktuose.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 7.

        Ar galima prie specialiųjų reikalavimų dėl išsilavinimo ir darbo patirties antroje alternatyvoje nurodyti/pasirinkti patirtį keliose veiklos srityse? Ar galima parinkti tik vienos tam tikros srities patirtį?

        Metodikos 30 punkte reglamentuota, kad pareigybės aprašyme darbo patirtis veiklos srityje nustatoma, atsižvelgiant į pareigybei, įstaigos padaliniui, kuriam priskiriama ši pareigybė, ar įstaigai priskirtą veiklos sritį ir pareigybės specializaciją. Tuo remiantis, prie specialiųjų reikalavimų dėl išsilavinimo ir darbo patirties, antroje alternatyvoje nurodant patirtį veiklos srityje, galima nurodyti kelias alternatyvias patirtis (naudojant mygtuką ARBA), siejant jas su visomis veiklos sritimis, ar specializacijomis, kurios priskiriamos pareigybei.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 8.

        Antroje alternatyvoje, nustatant reikalavimą turėti darbo patirties, reikia nurodyti, kokioje veiklos srityje. Kaip teisingai pasirinkti patirtį veiklos srityje?

        Konkretaus pareigybės aprašymo rengėjas turi detalizuoti darbo patirties sritį. Pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 30 punkte nustatyta, kad pareigybės aprašyme darbo patirtis veiklos srityje nustatoma, atsižvelgiant į pareigybei, įstaigos padaliniui, kuriam priskiriama ši pareigybė, ar įstaigai priskirtą veiklos sritį ir pareigybės specializaciją. Reikalaujamą darbo patirties sritį rekomenduojama nustatyti taip pat atsižvelgiant į pareigybei priskirtas funkcijas ir vieną iš šių sričių:

        • pareigybei priskirtą veiklos sritį/-tis;
        • įstaigai priskirtą veiklos sritį;
        • įstaigos struktūriniam padaliniui priskirtą veiklos sritį.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 9.

        Ar yra galimybė nustatyti reikalavimus „mokėti dirbti Microsoft Office programiniu paketu“ ir „būti susipažinusiam su konkrečių teisės aktų nuostatomis“?

        Kokie yra ar gali būti specialieji reikalavimai, keliami valstybės tarnautojams, nustatyta Metodikos 26 punkte.

        Žinoti valstybės tarnybą reglamentuojančius teisės aktus bei reikalavimas mokėti dirbti „Microfoft Office“ programiniu paketu yra pripažįstamas kaip bendrinis ir formaliai neišreiškiamas, todėl prie specialiųjų reikalavimų nėra nustatomas.

        Jei specialiosios veiklos srities funkcijoms vykdyti yra poreikis reikalauti gebėti/mokėti naudotis kažkokiomis konkrečiomis specialiomis kompiuterinėmis programomis, tokiu atveju toks reikalavimas galimas, nurodant konkrečias specifines programas.

        Taip pat pažymėtina, jei valstybės tarnautojas turi žinoti, gebėti taikyti praktikoje/naudoti specifines programines, kompiuterines programas, reiktų nusistatyti ir apsirašyti specialiosios veiklos srities profesinę kompetenciją, kadangi teisės aktų žinojimas, ir gebėjimas juos taikyti, konkrečių profesinių žinių turėjimas ir gebėjimas jas taikyti savo veikloje, asmeninių savybių, susijusių su profesine veikla turėjimas yra kompetencijos sudedamoji dalis/indikatorius (Metodikos 51 punktas).

        Taip pat atkreipiame dėmesį, kad yra aprašyta ir patvirtinta kompetencija „teisės išmanymas“.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 10.

        Ar galima seniūno pareigybei prie tipinių specialiųjų reikalavimų prie darbo patirties nenurodyti jokios veiklos srities ir pasirinkti iš klasifikatoriaus „nenurodyta“, t. y. nenurodyti kokioje veiklos srityje patirtis reikalinga?

        Metodikos 14 punkte nustatyta, kad pareigybėms, išvardintoms Metodikos 3 priede (tame tarpe ir seniūnui bei jo pavaduotojui), veiklos sritis nenustatoma,. Tokiu atveju seniūnui nustatomas reikalavimas turėti darbinę patirtį, nenurodant konkrečios veiklos srities.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 11.

        Ar būtų pažeisti Pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos reikalavimai, jei nustatant specialiuosius reikalavimus ir nurodant išsilavinimą, neapsiribotume 4 studijų kryptimis, bet per alternatyvą (ARBA) pasirinktume dar 2 (ar 4 išsilavinimo kryptis), neįvedant patirties reikalavimo, nors kiti teisės aktai nenumato spec. išsilavinimo?

        Metodikos 27 punktas reglamentuoja, kad rengiant pareigybės aprašymą, specialieji reikalavimai dėl išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos, darbo patirties nustatomi, vadovaujantis Metodikos 1 priede nustatytais tipiniais specialiaisiais reikalavimais valstybės tarnautojams, išskyrus tuos atvejus, kai rengiami politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai ir kai specialieji reikalavimai dėl išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos bei ir dėl darbo patirties yra reglamentuoti kituose teisės aktuose.

        Jokių kitų išimčių teisės aktas nenustato, todėl galima pasirinkti vieną iš tipinių alternatyvų su tiek galimų studijų krypčių, kiek nustatyta (t. y. ne daugiau 4)  arba abi nustatytas alternatyvas. Nebent specialieji reikalavimai dėl išsilavinimo  (su daugiau studijų krypčių) nustatyti kituose teisės aktuose. Jei toks teisės aktas yra, jį rengiant pareigybės aprašymą, reikia nurodyti.

        Jei specialieji reikalavimai nustatomi pagal Metodikos nuostatas, toks pareigybės aprašymas bus grąžintas taisyti, nes neatitiks teisės akto reikalavimo.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 12.

        Ar vadovavimo projektui, kurį įgyvendina valstybinė institucija, patirtis gali būti prilyginta vadovaujamo darbo patirčiai? Projekto įgyvendinimo laikotarpis – daugiau nei 2 metai.

        Metodikos 28, 29 ir 33 punktuose nustatytos valstybės tarnautojų pareigybės, kurių pareigybių aprašymuose turi būti nustatoma vadovaujamo darbo patirtis. Šioms vadovaujančioms valstybės tarnautojų pareigybėms pareigybių aprašymuose priklausomai nuo pareigybės lygmens nustatoma vadovaujančio darbo patirtis nuo 1 iki 3 metų pagal Metodikos 1 priede nustatytus tipinius specialiuosius reikalavimus keliamus valstybės tarnautojams. Vadovaujamo darbo patirtis suprantama taip, kaip nustatyta Metodikos 1 priede – vadovaujamo darbo patirtimi laikoma patirtis vadovaujant organizacijai, padaliniui ar asmenims, taip pat patirtis vykdant asmenų vadovaujančių organizacijai, padaliniui ar asmenims pavadavimo funkcijas bei patirtis vykdant funkcijas, kuriose reikia organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti asmenų grupės darbą (pvz., patarėjų, turinčių pavaldžių asmenų, darbas, darbas nuolatinės komisijos pirmininku ir kitas darbas, atliekant nuolatinio pobūdžio vadovavimo funkcijas). Tam, kad darbo patirtis, susijusi su asmenų grupės darbu, galėtų būti prilyginta vadovaujamo darbo patirčiai, Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika nustato tris imperatyvius darbo patirties elementus - organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti asmenų grupės darbą. Šiais atvejais teisės akte išskirti ir keli konkretūs pavyzdiniai atvejai apimantys vadovaujamo darbo patirtį – patarėjų, turinčių pavaldžių asmenų, darbas, darbas nuolatinės komisijos pirmininku ir kitas darbas, atliekant nuolatinio pobūdžio vadovavimo funkcijas.

        Paminėtina, kad atsižvelgiant į teismų praktiką, teismai reikšmingais vadovaujamo darbo patirčiai įvertinti duomenimis laikė – vadovaujamo pobūdžio funkcijų turinį, funkcijų įtvirtinimą teisės aktuose bei tam tikrų asmenų veiklos organizavimą, tvarkymą, atsakingumą.

        Taigi, jeigu projekto vadovo pareigybės aprašyme buvo nurodytos funkcijos, susijusios su kitų asmenų veiklos organizavimu, kontroliavimu, koordinavimu, atsakingumu už šių asmenų veiksmus, priimamus sprendimus ir pan., ir atsižvelgiant į tai, kas pasakyta aukščiau ir, kad projektinė veikla ir vadovavimas projektui nebuvo išskirtinai vienkartinis trumpalaikis veiksmas, manytina, kad vadovavimo projektui laikotarpis galėtų būti prilyginamas vadovaujamo darbo patirčiai.

        Atnaujinta: 2021 11 09