BDAR
gdpr

DUK

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
Išvalyti
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Pareigybės aprašymas 62
    • Šioje skiltyje vartojami trumpiniai 1
      • 1.

        Vartojami trumpiniai:

        Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas – VTĮ;
        Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos – VTD;
        Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 – Metodika;
        Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema – VATIS.

        Atnaujinta: 2021 11 10

    • Pareigybės aprašymo rengimas 13
      • 1.

        Kaip techniškai padalinių ir įstaigų vadovai turi prisijungti prie VATIS rengiant pareigybių aprašymus?

        Vadovai prie sistemos prisijungia adresu https://www.vataras.lt/.

        Atsidariusiame Valstybės tarnautojų registro ir Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos lange:

        - Pasirenka identifikavimo būdą „Išorinė sistema“ -> „Elektroniniai valdžios vartai“;

        - Pasirinkus „Elektroniniai valdžios vartai“ naudotojai identifikavimui bus nukreipti į Elektroninės valdžios vartų Administracinių ir viešųjų elektroninių paslaugų portalą;

        - Naudotojas pasirenka tapatybės nustatymo grupę. Pasirinkus tikslinę grupę, bus suteikta galimybė prisijungti pasirinktai naudotojų grupei taikomais prisijungimo būdais. Jei prie Valstybės tarnautojų registro ir Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos naudotojas jungiamasi su valstybės tarnautojo pažymėjimu pasirenkama - „Viešasis sektorius“, jei kitomis identifikavimo priemonėmis (el. parašas, mobilus el. parašas, bankas ar kt.) pasirenkama - „Gyventojams“. Detali informacija apie prisijungimą per Elektroninės valdžios vartų Administracinių ir viešųjų elektroninių paslaugų portalą pateikiama adresu: https://www.epaslaugos.lt/portal/category/21 

        - Naudotojui prisijungus prie Valstybės tarnautojų registro ir Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos pasiekiamas funkcionalumas „Pareigybių aprašymų katalogas“ ir „Kompetencijos“

        - Detalus pareigybių aprašymų katalogo ir kompetencijų modelio naudotojo vadovas pateikiamas prisijungus prie Valstybės tarnautojų registro ir Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos.

         

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 2.

        Ar pareigybių aprašymų ruošiniai, patvirtinti VTD direktoriaus, yra privalomi, ar galima susikurti savo naują?

        Pareigybių aprašymai rengiami pagal ruošinius, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybes, kurioms pareigybių aprašymų ruošiniai nėra rengiami. Pagal Metodikos 3 punktą:

        Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai įstaigose rengiami VATIS pagal pareigybių aprašymų ruošinius, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes, kurioms pareigybių aprašymų ruošiniai nėra rengiami. Nesant galimybių pareigybės aprašymą rengti VATIS, pareigybių aprašymai įstaigose rengiami raštu pagal pareigybių aprašymų ruošinius.

         

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 3.

        Kas ir kaip tvirtina pareigybių aprašymus?

        Pareigybių aprašymus tvirtina asmenys, nurodyti VTĮ 8 straipsnio 4 dalyje, ir tai daro įsakymu, potvarkiu ar pan. 

         

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 4.

        Ar, pavyzdžiui, parengus pareigybės aprašymą vienai pareigybei, jį galima priskirti ne konkrečiai pareigybei, o visiems valstybės tarnautojams, kuriems jis bus naudojamas?

        Susikūrus vieną pareigybės aprašymą, jį galima priskirti daugiau nei vienam to paties struktūrinio padalinio valstybės tarnautojui.

         

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 5.

        Kokiu būdu tvirtinami pareigybės aprašymai ir kaip su jais supažindinami tarnautojai? Ar patvirtintą pareigybės aprašymą (popierinį ar elektroninį variantą) siųsti per įstaigos naudojamą dokumentų valdymo sistemą?

        Metodikos 55 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas su pareigybės aprašymu supažindinamas naudojantis įstaigos informacine sistema, kurioje tvarkoma informacija, susijusi su personalo valdymu ir administravimu. Jei supažindinti valstybės tarnautoją su pareigybės aprašymu, naudojantis nurodyta įstaigos informacine sistema nėra galimybės, valstybės tarnautojas su pareigybės aprašymu supažindinamas pasirašytinai.

         

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 6.

        Ar gali būti suteikiama teisė rengti VATIS sistemoje pareigybės aprašymus kitiems darbuotojams (ne padalinių vadovams)? Jeigu taip, tai kokia turėtų būti šių teisių suteikimo tvarka (kokie dokumentai turėtų būti pateikiami VTD)? Kokiems darbuotojams gali būti suteikiama ši teisė? Ar gali tas pats darbuotojas ir rengti, ir tvirtinti pareigybės aprašymą?

        Metodikos 5 punkte reglamentuota, kas rengia pareigybių aprašymus įstaigoje: valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima ši institucija (toliau – kolegiali institucija), vadovas, įstaigos administracijos ar struktūrinių padalinių (toliau – įstaigos padalinys) vadovai, valstybės tarnautojai, turintys pavaldžių asmenų, vadovaudamiesi Metodika bei atsižvelgdami į teisės aktuose nustatytus įstaigos ir (ar) įstaigos padalinio uždavinius ir funkcijas, rengia jiems pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus arba šiuos pareigybių aprašymus valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens arba kolegialios institucijos vadovo pavedimu rengia kitas jų įgaliotas asmuo. Jeigu teisės aktų nustatytais atvejais valstybės tarnautojas yra pavaldus keliems subjektams, pareigybės aprašymą rengia įstaigos, kurios vadovas tvirtina pareigybės aprašymą, vadovo įgaliotas asmuo. Šis įgaliojimas suteikiamas į pareigas priimančio asmens sprendimu – įsakymu, potvarkiu ar pan. Gavus įgaliojimą, dėl teisių rengti pareigybių aprašymus VATIS suteikimo, tokiu atveju, reiktų kreiptis į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos el. paštu ittpagalba@vrm.lt“

        Kas tvirtina pareigybių aprašymus, nustato VTĮ 8 str. 4 dalis:

        1) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai;

        2) teismuose – atitinkamo teismo kancleris;

        3) prokuratūros sistemos – generalinis prokuroras;

        4) Vyriausybės atstovų, Vyriausybės įgaliotinių ir jų pavaduotojų – Vyriausybė ar jos įgaliotas ministras;

        5) savivaldybės administracijos direktoriaus, jo pavaduotojo ir savivaldybės kontrolieriaus – savivaldybės taryba;

        6) valstybės institucijų ir įstaigų vadovų – juos į pareigas priimantis asmuo arba juos į pareigas paskyrusios kolegialios institucijos vadovas.

         

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 7.

        Įstaigoje dirba ir valstybės tarnautojai, ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybių aprašymai turėtų būti rengiami pagal Pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką?

        Metodika taikoma tik valstybės tarnautojams, kaip tai nustatyta Metodikos 1 punkte.

         

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 8.

        Kokiais atvejais galėtų būti rengiamas nestandartinis pareigybės aprašymas? Tokį terminą ir funkcionalumą matėme VATIS.

        Nestandartinio pareigybės aprašymo rengimo funkcionalumas gali būti pasirenkamas tik tuomet, kai pagal jūsų poreikį rengiamas darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybės aprašymas.

         

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 9.

        Kaip nustatyti tiesioginio vadovo prieigas, kad pareigybių aprašymus galėtų rengti patys vyresnieji ar vyriausieji patarėjai  savo pavaldiems valstybės tarnautojams sistemoje VATIS, nes šiuo metu pavaldumas patarėjams sistemoje niekur neatsispindi? Ar tai bus padaryta automatiškai ar reikia kažkur kreiptis?

        Dėl teisių suteikimo reikia kreiptis į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos el. paštu ittpagalba@vrm.lt, nurodant asmens, kuriam reikia suteikti teises kurti pavaldžių asmenų pareigybių aprašymus, pilną pareigų pavadinimą, vardą ir pavardę. Nurodytam darbuotojui, bus suteikta teisė struktūrinio padalinio lygmenyje rengti pareigybės aprašymų projektus.

         

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 10.

        Ar reikia atskiro įstaigos vadovo įgaliojimo personalo valdymo funkcijas vykdančiam specialistui rengti visos įstaigos valstybės tarnautojų standartizuotus pareigybių aprašymus, ar užtenka, kad šis valstybės tarnautojas turi savo pareigybės aprašyme numatytą tokią funkciją - atsakingas už įstaigos pareigybių aprašymų rengimą?

        Metodikos 5 punkte nustatyta, kad įstaigose valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus rengia šių valstybės tarnautojų tiesioginiai vadovai arba įstaigos vadovo pavedimu rengia kitas jo įgaliotas asmuo. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad minimu atveju įgaliojimas yra reikalingas.

         

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 11.

        VATIS bandant rengti savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybių aprašymus nei vienai jų neduoda jokių funkcijų, nesvarbu kokias veiklos sritis pasirenkame. Ar pačios savivaldybės turi nusistatyti funkcijas ir jas susivesti VATIS ? Gal yra paruoštos tipinės funkcijos, kurios būtų taikomos visose savivaldybėse, nes visoje Lietuvoje turėtų būti jos vienodos?

        Metodikos 3 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai įstaigose rengiami VATIS, pagal pareigybių aprašymų ruošinius, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes, kurioms pareigybių aprašymų ruošiniai nėra rengiami. Tai reiškia, kad, rengiant politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus viską, kas nėra nustatyta Metodikoje (tame tarpe ir funkcijos) nusistato ir rengiant pareigybės aprašymą susiveda patys šių pareigybių aprašymų rengėjai, vadovaudamiesi Metodikos nuostatomis. Kadangi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų ruošiniai nėra nustatyti, nėra patvirtintų ir tipinių specialiųjų reikalavimų ar funkcijų.

         

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 12.

        Ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės aprašyme privalo būti visos pareigybės aprašymo struktūrinės dalys? Ar jiems privalomos kompetencijos, nors jų atranka nėra kaip karjeros valstybės tarnautojų ar įstaigos vadovų, taip pat ir jų tarnybinės veiklos vertinimas nėra atliekamas?

        Metodikos 6 punkte reglamentuota, kad pareigybės aprašymą sudaro šios dalys:                     

        • pareigybės charakteristika;
        • pareigybės veiklos sritis (ši dalis nenurodoma Metodikos 3 priede išvardintoms pareigybėms, kurioms veiklos sritis nenustatoma);
        • pareigybės specializacija (ši dalis nenurodoma Metodikos 18 punkte nustatytu atveju);
        • pareigybės funkcijos;
        • specialieji reikalavimai;
        • kompetencijos (ši dalis nepildoma politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybėms).

        Šiame punkte politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo struktūrai numatyta tik viena išimtis, t. y. jiems nėra nustatomos tik kompetencijos.

         

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 13.

        Tam tikroje tarnyboje yra 10 teritorinių padalinių, suskirstytų apskričių principu – Vilniaus apskrities skyrius, Kauno apskrities skyrius, Utenos apskrities skyrius ir pan. Šiuose skyriuose yra tokios pareigybės: vedėjas, vyresnysis patarėjas, patarėjas, turintis pavaldžių asmenų, dirbantis savivaldybėje – jų yra tiek, kiek apskrityje yra savivaldybių, dviejų rūšių vyriausieji specialistai, dirbantys vienos savivaldybės teritorijoje ir pavaldūs patarėjui. Ar galime pasitvirtinti tipinius vedėjo, vyresniojo patarėjo ir kitų paminėtų specialistų pareigybių aprašymus, nes jie visi vykdo vienodas funkcijas, tik skiriasi pavaldumas ir veiklos teritorija.

        Taip, galima pasitvirtinti tipinius pareigybių aprašymus (atsižvelgiant į Metodikoje nurodytus reikalavimus) savo įstaigos vadovo įsakymu. Tokiu atveju į tai turės  atsižvelgti įstaigos teritorinių padalinių vadovai, ruošdami  atitinkamų valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus. Taip pat VATIS sistemoje susikūrus vieną pareigybės aprašymą, jį galima priskirti daugiau nei vienai identiškai pareigybei tame struktūriniame padalinyje.

         

        Atnaujinta: 2021 11 09

    • Pareigybės charakteristika 5
      • 1.

        Įstaigoje yra pareigybė, kurios pavadinimas yra nustatytas kitame nei VTĮ. Kaip turėtų būti atliekamas jos priskyrimas VTĮ 1 priede nustatytai pareigybei ir Metodikos 1 priede nustatytam pareigybės lygmeniui ir derinimas su Valstybės tarnybos departamentu?

        Metodika procedūros nedetalizuoja. Rekomenduojame kreiptis į VTD raštu, nurodant tokią informaciją: pareigybės pavadinimas pagal kitą įstatymą, specialaus įstatymo pavadinimas, jo priėmimo data, siūlomas pareigybės priskyrimas pareigybei pagal VTĮ 1 priedą bei siūlomas pareigybės lygmuo pagal Metodikos 1 priedą.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 2.

        Teritorijų planavimo 41 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių administracijų valstybės tarnautojų, atliekančių savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, kvalifikacinius reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos architektūros įstatymas. Savivaldybės architektas mūsų savivaldybėje yra Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas. Ar turime keisti pavadinimą į Savivaldybės vyriausiasis architektas (Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas)?

        Metodikos 8.3 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai valstybės tarnautojo pareigybės pavadinimas nustatomas įstatymuose, valstybės tarnautojo pareigybė pavadinama taip, kaip nustatyta įstatymuose. Vadovaujantis šia nuostata savivaldybės vyriausiojo architekto pareigybės pavadinimas taip ir turėtų būti nurodomas pareigybės aprašyme.

        Taip pat, vadovaujantis Metodikos 11 p., VTĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba kolegialios institucijos vadovas, suderinęs su VTD, pareigybę, atsižvelgdamas į pareigybės pavaldumą, pareigybės aprašyme nustatytas pareigybės veiklos sritis, pareigybės specializaciją, pareigybės funkcijas, specialiuosius reikalavimus ir kompetencijas, priskiria VTĮ 1 priede nustatytai pareigybei ir Metodikos 1 priede nustatytam pareigybės lygmeniui.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 3.

        Ar savarankiško skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas turėtų būti rengiamas pagal V pareigybės lygmens valstybės tarnautojo (skyriaus (biuro, tarnybos) vadovo) pareigybės aprašymo ruošinį?

        Taip, tai nurodyta Metodikos 1 priede: Skyriaus (biuro, tarnybos), kurie nėra kitame įstaigos padalinyje, vedėjo pareigybė priskiriama V pareigybės lygmeniui.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 4.

        Įstaigoje kai kurių pareigybių pavadinimus nustato specialieji įstatymai. Tarkim yra eksperto pareigybė, tačiau pagal atliekamų darbų sudėtingumą ir apimtis mes priskirdavome arba prie vyresniųjų specialistų arba prie vyriausiųjų specialistų. Ar galėtume laikytis šios analogijos (pagal senąjį įstatymą) ir pareigybės pavadinimą nurodyti „ekspertas“, su šalia nurodytu specialisto lygmens (vyresniojo ar vyriausiojo) pavadinimu? Ar būtinai kreiptis į VTD dėl šios pareigybės priskyrimo pareigybės lygmeniui pagal VTĮ ir Metodikos 1 priedą?

        Metodikos 8.3. papunktyje nurodyta, kad tuo atveju, kai valstybės tarnautojo pareigybės pavadinimas nustatomas įstatymuose (t. y. jis ne toks, kokie nurodyti VTĮ)1 priede), valstybės tarnautojo pareigybė pavadinama taip, kaip nustato specialusis įstatymas. Taip pat Metodikos 11 punkte reglamentuota, kad tokiu atveju, kai pareigybės pavadinimo nėra VTĮ 1 priede ir nustatomas pagal kitus įstatymus, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba kolegialios institucijos vadovas, suderinęs su VT), pareigybę priskiria VTĮ 1 priede nustatytai pareigybei ir Metodikos 1 priede nustatytam pareigybės lygmeniui.

        Siekiant suderinti pareigybės priskyrimą pareigybei pagal VTĮ ir jos lygmenį pagal Metodiką su VTD, reiktų pateikti tokią informaciją: pareigybės pavadinimas pagal kitą įstatymą, specialaus įstatymo pavadinimas, jo priėmimo data, siūlomas pareigybės priskyrimas pareigybei pagal VTĮ 1 priedą bei siūlomas pareigybės lygmuo pagal Metodikos 1 priedą.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 5.

        Įstaigoje yra centralizuotų skyrių ir dalis valstybės tarnautojų funkcijas atlieka kituose miestuose, t. y. jų darbo vieta yra ne centrinėje įstaigoje. Pareigybės aprašymuose anksčiau įrašydavome darbo vietą (pvz. miestą, kuriame yra darbo vieta), kad skelbiant konkursą žmonės žinotų į kur pretenduoja ir kur tektų dirbti. Ar yra galimybė tą padaryti ir pagal naują Metodiką? O gal tą daryti nėra tikslinga?

        Jeigu yra poreikis nurodyti darbo vietą, pareigybės pavadinime skliausteliuose galima įrašyti, pareigybės darbo vietą.

        Atnaujinta: 2021 11 09

    • Pareigybės veiklos sritis 11
      • 1.

        Kaip nuspręsti, kuri veiklos sritis turėtų būti pagrindinė, o kuri ar kurios papildomos?

        Sprendimas dėl pagrindinės veiklos srities nustatymo turėtų būti priimamas atsižvelgiant į darbų apimtis ir tai, su kuria veiklos sritimi susijusiems darbams valstybės tarnautojas skiria ar planuojama, kad skirs daugiausiai laiko. Jei valstybės tarnautojo darbo laikas pasiskirsto daugmaž tolygiai tarp kelių veiklos sričių, pagrindinę veiklos sritį nustato pareigybės aprašymo rengėjas.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 2.

        Ką reiškia kiekviena nurodyta veiklos sritis? Kokią veiklą kiekviena nurodyta veiklos sritis apima (koks jos turinys)?

        Metodika veiklos sričių tikslios apibrėžties ir turinio nenustato. Tačiau Metodikos 2 punkte nurodyta, kad Metodikoje vartojamos sąvokos apibrėžtos VTĮ ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnyje yra apibrėžtos tame įstatyme naudojamos sąvokos, tarp kurių galima rasti ir metodikoje reglamentuotų veiklos sričių apibrėžimus. Sąvokų turinys detalizuojamas atskiruose Viešojo administravimo įstatymo straipsniuose.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 3.

        Ką daryti, jei pareigybės funkcijos nėra susijusios su nei viena Metodikoje nurodyta veiklos sritimi? Ar yra galimybė įrašyti kitokią?

        Bendrųjų ir specialių veiklos sričių sąrašai yra baigtiniai.

        Metodikos 13.2. papunktyje nurodyta, kad sritys, kurios apima teismų, prokuratūros ir kitas specifines veiklas, vykdomas einant valstybės tarnautojo pareigas, priskiriamos kitoms šiame papunktyje nenurodytoms specialiosioms veiklos sritims, kurios nustatomos tik Metodikos 3 priede išvardytoms pareigybėms, išskyrus šiame priede išvardintas pareigybes, kurioms veiklos sritis nenustatoma. Veiklos sričių klasifikatoriuje, pasirinkus specialiąsias veiklos sritis, yra galimybė pasirinkti „Kita (-os) veiklos sritys“. Tačiau tas gali būti taikoma tik pareigybėms, nurodytoms Metodikos 3 priedo antroje grafoje ir šis sąrašas taip pat yra baigtinis.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 4.

        Pagal Metodikos 13.2 papunktį ,,Sritys, kurios apima teismų, prokuratūros ir kitas specifines veiklas, vykdomas einant valstybės tarnautojo pareigas, priskiriamos kitoms šiame papunktyje nenurodytoms specialiosioms veiklos sritims.“ Jeigu valstybės tarnautojams nėra pritaikomo nei vieno iš VTD patvirtintų ruošinių (išskyrus padalinių vadovus), ar norint patvirtinti teisingus pareigybių aprašymus, šiems valstybės tarnautojams veiklos sritis (arba viena iš veiklos sričių) turėtų būti  priskirta ,,kitoms nenurodytoms specialiosioms veiklos sritims“ ir tuomet apsirašomos funkcijas ne pagal patvirtintus pareigybės aprašymo ruošinius (išskyrus privalomas vadovų f-cijas).

        Kaip nurodyta Metodikos 13 punkte, nustatant pareigybei priskiriamą veiklos sritį, atsižvelgiama į teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos ir/ar įstaigos padalinio veiklą, nuostatas. Metodikoje nustatytos veiklos sritys apima kone visas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose vykdomas veiklas, t. y. apima visas pagrindines viešajam administravimui priskirtinas sritis, kurios nustatytos Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje. Baigtinis sąrašas pareigybių, kurioms pareigybės aprašymą rengiančio asmens sprendimu gali būti nustatytos kitos specialios veiklos sritys, nurodytos Metodikos 3 priede.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 5.

        Kaip parengti pareigybės aprašymą, jei asmuo vykdo skirtingų veiklos sričių funkcijas?

        Vadovaujantis Metodikos 15 punktu, pareigybės aprašyme gali būti nustatyta tik specialiosios veiklos sritys arba specialiosios ir bendrosios veiklos sritys Tai reiškia, kad valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme negali būti nustatoma/-mos tik bendroji/-osios veiklos sritis/-ys. Pareigybės aprašyme, nustatant tik specialiąsias veiklos sritis arba specialiąsias ir bendrąsias veiklos sritis, nustatoma viena pagrindinė ir ne daugiau kaip dvi papildomos veiklos sritys. Nustatant, kuri veiklos sritis yra pagrindinė, o kuri papildoma, vertinama pareigybės specifika bei teisės aktai, reglamentuojantys įstaigos ir (ar) įstaigos padalinio veiklą. Nustačius veiklos sritis, atitinkamai iš kiekvienos veiklos srities pareigybės aprašymo ruošinio reiks pasirinkti funkcijas (bent 3 funkcijos iš ruošinio yra privalomos).

        Pagal Metodikos 16 punktą, įstaigos vadovo pavaduotojo pareigybės aprašyme nustatomos visos jo kuruojamos veiklos sritys, neišskiriant, kuri yra pagrindinė, o kurios papildomos. Įstaigos padalinio vadovo ir jo pavaduotojo pareigybės aprašymuose nustatomos visos įstaigos padaliniui priskirtos veiklos sritys, neišskiriant, kuri yra pagrindinė, o kurios papildomos.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 6.

        Valstybės tarnautojas atsakingas už keletą sričių įstaigoje. Iki šiol jo pareigybės aprašyme buvo nustatyta, kad jis atsako už viešuosius pirkimus, už korupcijos prevenciją, užtikrina asmens duomenų apsaugos teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą, koordinuoja komunikavimo procesą. Koks turi būti paruoštas pareigybės aprašymas?

        Vadovaujantis Metodikos 15 punktu, pareigybės aprašyme gali būti nustatytos tik specialiosios veiklos sritys arba specialiosios ir bendrosios veiklos sritys. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme negali būti nustatoma/-mos tik bendroji/-osios veiklos sritis/-ys. Pareigybės aprašyme, nustatant tik specialiąsias veiklos sritis arba specialiąsias ir bendrąsias veiklos sritis, nustatoma viena pagrindinė ir ne daugiau kaip dvi papildomos veiklos sritys. Nustatant, kuri veiklos sritis yra pagrindinė, o kuri papildoma, vertinama pareigybės specifika bei teisės aktai, reglamentuojantys įstaigos ir (ar) įstaigos padalinio veiklą.

        Pagal Metodikos 16 punktą, įstaigos vadovo pavaduotojo pareigybės aprašyme nustatomos visos jo kuruojamos veiklos sritys, neišskiriant, kuri yra pagrindinė, o kurios papildomos. Įstaigos padalinio vadovo ir jo pavaduotojo pareigybės aprašymuose nustatomos visos įstaigos padaliniui priskirtos veiklos sritys, neišskiriant, kuri yra pagrindinė, o kurios papildomos.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 7.

        Jeigu skyriaus vedėjo veikla susijusi su funkcijomis bendrosiose veiklos srityse – teisė, viešieji pirkimai, tarptautiniai ryšiai, personalo administravimas ir dar vienoje specialiojoje srityje, kaip visas šias 5 išvardytas sritis sutalpinti į 3 veiklos sritis?

        Pagal Metodikos 16 punktą, įstaigos padalinio vadovo ir jo pavaduotojo pareigybės aprašymuose nustatomos visos įstaigos padaliniui priskirtos veikos sritys, neišskiriant, kuri yra pagrindinė, kurios papildomos. Taigi, ir skyriaus vedėjui veiklos sričių skaičius nėra ribojamas ir nustatomos visos skyriui priskirtos veiklos sritys.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 8.

        Ar savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui reikia nustatyti veiklos sritį ir specializaciją?

        Vadovaujantis Metodikos 16 punktu, įstaigos vadovo pavaduotojo pareigybės aprašyme nustatomos visos jo kuruojamos veiklos sritys, neišskiriant kuri yra pagrindinė, o kurios papildomos. Ši nuostata taikoma ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybėms.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 9.

        Ar reikia nurodyti, kad yra papildoma veiklos sritis, jei funkcijų, susijusių su ta veiklos sritimi yra gal 1-2 ir valstybės tarnautojas tos srities funkcijas vykdo tik kartais?

        Papildomų veiklos sričių nereikia nustatinėti tais atvejais, kai galimos papildomos funkcijos tam valstybės tarnautojui bus nenuolatinio pobūdžio ir jų atlikimui proporcingai skiriama labai mažai laiko.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 10.

        Rengiamas valstybės tarnautojo – vidaus auditoriaus pareigybės aprašymo projektas. Ar būtina jo pareigybės aprašyme šalia bendrosios veiklos srities „vidaus auditas“ nurodyti ir specialiąją veiklos sritį?

        Metodikos 13 punkte nustatyta, kad pareigybės aprašyme gali būti nustatytos tik specialiosios veiklos sritys arba specialiosios ir bendrosios veiklos sritys.

        Teisės akte nėra nustatyta išimčių, todėl ir vidaus auditoriaus pareigybės aprašyme, jei tai valstybės tarnautojo pareigybė, be bendrosios veiklos srities turi būti nustatoma ir specialioji veiklos sritis.

        Priešingu atveju tai turėtų būti darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį pareigybė, ką, beje leidžia ir Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 11.

        Ar bendroji veiklos sritis gali būti nustatoma kaip pagrindinė, o specialiosios veiklos sritis ar sritys – kaip papildoma/-os veiklos sritis/-ys?

        Veiklos sričių nustatymą ir pasirinkimą reglamentuoja Metodikos 13-16 punktai, kurie nedraudžia bendrąją veiklos sritį nurodyti kaip pagrindinę.  

        Atnaujinta: 2021 11 09

    • Pareigybės specializacija 4
      • 1.

        Kas yra specializacija ir kas turėtų būti rašoma pareigybės aprašymo dalyje - specializacija? Kaip ją nustatyti?

        Metodikos 17 punkte nurodyta, kad pareigybės aprašymo specializacijos dalyje nurodoma valstybės tarnautojui pavedama darbo sritis, kurioje bus vykdomos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos. Specializacijos dalyje yra konkretinama pareigybės darbo sritis, sektorius, segmentas ar panašiai. Specializaciją rekomenduojama nustatyti atsižvelgiant į pareigybei priskirtas funkcijas ir vieną iš šių aspektų:

        • Įstaigai priskirtą sritį – taikoma, kai yra tikslinga specializacijos sritį sieti su įstaigai priskirta sritimi ir nėra poreikio jos labiau konkretizuoti (pvz. „žemės ūkis“, „švietimas“, „aplinkosauga“...)
        • Struktūriniam padaliniui priskirtą sritį – taikoma, kai yra poreikis specializacijos sritį labiau konkretizuoti ir tikslinga ją sieti su įstaigos struktūriniam padaliniui priskirta sritimi (pvz. Ministerijos  Kaimo plėtros departamento pareigybei gali būti nurodoma specializacija „Kaimo plėtra“, o Žuvininkystės departamento pareigybei – „Žuvininkystė“).
        • Pareigybei priskirtą veiklos sritį – taikoma, kai pareigybei kaip pagrindinė veiklos sritis priskirta yra Kataloge nurodyta veiklos sritis ir nėra poreikio jos siaurinti (pvz. „Viešieji ryšiai“, „Auditas“.
        • Pareigybei  priskirtą darbo sritį – taikoma, kai yra poreikis susiaurinti pareigybei priskirtą veiklos sritį (pvz. veiklos srityje „Viešieji ryšiai“ specializacija gali būti „Pranešimai spaudai“, veiklos srityje „Tarptautiniai ryšiai“ gali būti „Tarptautinis protokolas“ ir pan.).

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 2.

        Ar kiekvienai veiklos sričiai būtina nustatyti specializaciją?

        Metodikos 17 punkte nurodyta, kad pareigybės specializacija (-os) nurodoma (-os) visoms veiklos sritims.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 3.

        Ar skirtingoms veiklos sritims specializacija gali būti nustatoma tokia pati, t. y. ar gali kartotis?

        Specializacija, nurodoma skirtingoms veiklos sritims, gali būti ir tokia pati. Ji nustatoma atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus įstaigos ir/ar įstaigos padalinio ir/ar pareigybės tikslus, uždavinius ir funkcijas.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 4.

        Ar seniūno pareigybei reikia nurodyti ir specializaciją?

        Metodikos 18 punkte nustatyta, kad Metodikos 3 priede išvardytų valstybės tarnautojų pareigybių, kurioms veiklos sritis nenustatoma, pareigybės aprašyme pareigybės specializacija nenurodoma.. Kadangi seniūno pareigybė yra ta, kuriai veiklos sritis nėra nustatoma, taigi, , nenurodoma ir specializacija.

        Atnaujinta: 2021 11 09

    • Pareigybės funkcijos 11
      • 1.

        Ar funkcija susijusi su nenuolatinio pobūdžio pavedimų, susijusių su įstaigos padalinio ir/ar įstaigos veikla, vykdymu, įsiskaičiuoja į galimas 6 papildomas funkcijas?

        Funkcija, susijusi su nenuolatinio pobūdžio pavedimų vykdymu yra nustatoma visada ir visoms pareigybėms ir ji neįsiskaičiuoja į 6 papildomas funkcijas, kurios nenustatytos ruošinyje ir kurias gali nusistatyti pati įstaiga.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 2.

        Jei ruošiniai privalomi, ir teks funkcijų vykdyti daugiau – ar tarnautojams turės būti mokamos priemokos?

        Visos ruošinyje nurodytos funkcijos nėra privalomai pasirenkamos (išskyrus įstaigos vadovą). Rengiamame kito, t. y. ne įstaigos vadovo, valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatomos ne mažiau kaip trys pareigybės aprašymo ruošinyje nustatytos funkcijos. Vadovaujantis Metodikos 20 punktu, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo pareigybės lygmenį ir pareigybei nustatytas veiklos sritis, iš atitinkamo pareigybės aprašymo ruošinio parenkamos funkcijos, kurios turi būti susijusios tik su pareigybei nustatytomis veiklos sritimis ir pareigybės specializacija. Be to, vadovaujantis Metodikos 24 punktu, pareigybės aprašyme galima nustatyti ne daugiau kaip šešias papildomas funkcijas, kurios nenustatytos pareigybės aprašymo ruošinyje, bet susijusios su įstaigos padalinio ir (ar) įstaigos veikla. Taip pat, kiekviename pareigybės aprašyme visada nustatoma funkcija, susijusi su nenuolatinio pobūdžio pavedimų, susijusių su įstaigos padalinio ir (ar) įstaigos veikla, vykdymu.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 3.

        Jei pareigybės funkcijos yra nustatytos kituose įstatymuose ar nutarimuose, kaip reikia daryti pareigybės aprašyme - ar pažymėti, kad funkcijos yra kituose teisės aktuose, ar tas visas funkcijas išrašyti/perkelti į pareigybės aprašymą?

        Metodikos 25 punkte nurodyta: jeigu valstybės tarnautojo pareigybei įstatymuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose ar įstatymų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose priskiriamos kitos funkcijos nei pareigybės aprašymo ruošinyje, pareigybės aprašyme trumpai nurodoma, pagal kokį teisės aktą ir kokias funkcijas vykdys valstybės tarnautojas.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 4.

        Ar galima nesirinkti ruošiniuose nustatytų funkcijų?

        Vadovaujantis Metodikos 20 punktu, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo pareigybės lygmenį ir pareigybei nustatytas veiklos sritis, iš atitinkamo pareigybės aprašymo ruošinio parenkamos funkcijos, kurios turi būti susijusios tik su pareigybei nustatytomis veiklos sritimis ir pareigybės specializacija. Pagal Metodikos 21 punktą, rengiant valstybės tarnautojo, einančio įstaigos vadovo pareigas, pareigybės aprašymą, nustatomos visos pareigybės aprašymo ruošinyje nustatytos funkcijos, rengiamame kito valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatomos ne mažiau kaip trys pareigybės aprašymo ruošinyje nustatytos funkcijos, į jas neįskaitant Metodikos 23 punkte nurodytos funkcijos. Taigi, trys funkcijos iš ruošinio yra privalomos. Jei pareigybės aprašyme yra nustatomos pvz. 2 veiklos sritys, iš pareigybės aprašymo ruošinio turi būti pasirenkama bent po 3 funkcijas (t. y. tokiu atveju yra privalomos iš viso 6 funkcijos – po 3 iš kiekvieno ruošinio).

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 5.

        Rengiant pareigybės aprašymą, kurio nėra tarp ruošinių, kiek funkcijų turi ar gali būti patvirtinta?

        Metodikos 3 punktas reglamentuoja, kad valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai įstaigose rengiami VATIS pagal pareigybių aprašymų ruošinius, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes, kurioms pareigybių aprašymų ruošiniai nėra rengiami.

        Metodikos 22 punkte nustatyta, kad rengiant politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą, funkcijos nustatomos atsižvelgiant į nustatytą pareigybės veiklos sritį (-is), jeigu ji (jos) nustatytos, pareigybės specializaciją ir (ar) planuojamą šio valstybės tarnautojo veiklą. Funkcijų skaičius nėra nustatomas.

        Metodikos 25 punkte nurodyta: jeigu valstybės tarnautojo pareigybei įstatymuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose ar įstatymų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose priskiriamos kitos funkcijos nei pareigybės aprašymo ruošinyje, pareigybės aprašyme trumpai nurodoma, pagal kokį teisės aktą ir kokias funkcijas vykdys valstybės tarnautojas. Vadinasi, sistemoje rengiant pareigybės aprašymą, funkcijos į jį galėtų būti perkeliamos iš to teisės akto, kuriame jos nustatytos. Atsižvelgiant į tai, funkcijų kiekis neribotas.

        Tačiau, siekiant užtikrinti, kad pareigybės aprašymas netaptų pernelyg sudėtingas, rekomenduojama pareigybei priskirti ne daugiau kaip su trimis veiklos sritimis susijusias funkcijas, o bendrą funkcijų skaičių išlaikyti mažesnį nei 20. Jei pareigybei priskiriamos su viena veiklos sritimi susijusios funkcijos, rekomenduotina, kad bendras funkcijų skaičius būtų ne didesnis nei 12.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 6.

        Pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 23 punkte nurodyta: Pareigybės aprašyme visada nustatoma funkcija, susijusi su nenuolatinio pobūdžio pavedimų, susijusių su įstaigos padalinio ir (ar) įstaigos veikla, vykdymu. Kur šį įrašą daryti ? Ruošinyje tokio įrašo nėra.

        Papildoma funkcija įrašoma automatiškai VATIS, rengiant pareigybės aprašymą.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 7.

        Rengiant naujus pareigybių aprašymus prie standartizuotų funkcijų patarėjams ar specialistams nėra pavadavimo funkcijos. Ar tai reikštų, kad dabar pavadavimas bus kaip papildoma funkcija už kurią reikės mokėti priedą?

        Pareigybėms, kurios pagal savo paskirtį ir pobūdį yra pavaduojančios (pvz. direktoriaus pavaduotojas, skyriaus vedėjo pavaduotojas savivaldybėje ir pan.) tokia funkcija yra. Kitiems valstybės tarnautojams pavadavimas gali būti pavedamas laikinai, šią funkciją suformulavus raštu, skiriant priemoką, kaip tai numato VTĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 8.

        Ar struktūrinio padalinio vadovas (skyriaus vedėjas) „Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus“ ar „Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su įstaigos veikla susijusius pavedimus“?

        Manytume, kad struktūrinio padalinio vadovui tinkamesnis yra pirmasis variantas – „Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus“. Vykdydamas pavedimus, susijusius su struktūrinio padalinio veikla, jis tuo pačiu vykdo ir pavedimus, kurie susiję su pačia įstaiga.

        Antrasis variantas – „Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su įstaigos veikla susijusius pavedimus“, manytina, turėtų būti taikytinas pareigybėms, nepriklausančioms jokiam struktūriniam padaliniui.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 9.

        Jei valstybės tarnautojo pareigybei funkcijos yra nurodomos kituose teisės aktuose, ar privaloma visas funkcijas perkelti į pareigybės aprašymą?

        Metodikos 25 punkte nurodyta, kad jeigu valstybės tarnautojo pareigybei įstatymuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose ar įstatymų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose priskiriamos kitos funkcijos nei pareigybės aprašymo ruošinyje, pareigybės aprašyme trumpai nurodoma, pagal kokį teisės aktą ir kokias funkcijas vykdys valstybės tarnautojas.

        Tokiu atveju, nurodžius teisės aktą, kuriame funkcijos yra nurodytos, galima į pareigybės aprašymą ne perkelti visas tame teisės akte išvardintas funkcijas, o įrašyti apibendrintai, kad vykto X teisės akte išvardintas Y pareigybei priskirtas funkcijas.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 10.

        Metodikos 16 punkte numatyta, kad įstaigos vadovo pavaduotojo pareigybės aprašyme nustatomos visos jo kuruojamos, veiklos sritys. Ar kiekvienai veiklos sričiai galima įrašyti 6 papildomas funkcijas? Jei pvz. veiklos sričių yra 6, tai kiek papildomų funkcijų galime įrašyti į pareigybės aprašymą? Ar papildomos įstaigos įrašomos funkcijos įstaigos vadovo pavaduotojo pareigybei maksimaliai gali būti tik 6?

        Metodikos 24 punkte nustatyta, jog pareigybės aprašyme galima nustatyti ne daugiau kaip šešias papildomas funkcijas, kurios nenustatytos pareigybės aprašymo ruošinyje, bet susijusios su įstaigos padalinio ir (ar) įstaigos veikla. Į šiame punkte nurodytas šešias papildomas funkcijas neįskaitoma Metodikos 23 punkte nurodyta funkcija. Atskiroms pareigybėms nėra numatyta jokių išimčių. Taigi, rengiant įstaigos vadovo pavaduotojo pareigybės aprašymą, papildomų funkcijų gali būti ne daugiau kaip 6, nepriklausomai nuo to, kiek veiklos sričių nustatoma.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 11.

        Ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybės aprašyme gali būti funkcija „rengia teisės aktus“ (čia  būtų tarybos sprendimai, mero potvarkiai, direktoriaus įsakymai).

        Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad visi viešojo administravimo subjektai:

        1) teikia asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją;

        2) konsultuoja asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais;

        3) vykdo administracinę procedūrą;

        4) atlieka viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą (kai viešojo administravimo subjektas yra viešasis juridinis asmuo).

        To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas pavedama atlikti darbuotojams arba valstybės tarnautojams taip, kad šios funkcijos nesudarytų daugiau negu pusės valstybės tarnautojui jo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse ir ne daugiau kaip pusės valstybės tarnautojo darbo laiko atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse.

        Teisės aktų rengimas galėtų būti priskirtas administracinio reglamentavimo – specialiajai veiklos sričiai. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, administracinis reglamentavimas – viešojo administravimo subjektų veikla rengiant įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir priimant norminius administracinius aktus.

        Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, teisės aktų rengimas neatitinka nei  vienos  7 straipsnio 1 dalyje nurodytos veiklos, kuri galėtų būti priskiriama ir darbuotojams, todėl manytina, kad tai yra viešojo administravimo veikla, kuri turėtų būti priskiriama valstybės tarnautojams, bet ne darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį.

        Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, galėtų rengti tik individualius teisės aktus.

        Atnaujinta: 2021 11 09

    • Specialieji reikalavimai 12
      • 1. Ar aukštojo neuniversitenio mokslo išsilavinimas (profesinis bakalauras) yra prilygintas aukštajam universitetiniui? Ar su aukštuoju neuniversitetiniu išsilavinimu galima kandidatuoti į vyriausiojo specialisto pareigas?

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 2.

        Kaip reikia nustatyti reikalavimus?

        Specialieji reikalavimai nustatomi vadovaujantis Metodikos 26–33 punktų nuostatomis ir atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytas veiklos sritis, specializaciją ir funkcijas.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 3.

        Ar alternatyvas dėl išsilavinimo ir darbo patirties galima išsirinkti, t. y. ar galima pasirinkti tik vieną iš alternatyvų:  pvz. išsilavinimą su konkrečiomis studijų kryptimis, bet be patirties? Ar būtina nurodyti tik abi alternatyvas, kad tiktų žmogus ir su nurodyta darbo patirtimi be konkretaus išsilavinimo, ir žmogus su konkrečiu išsilavinimu, bet be darbinės patirties?

        Vadovaujantis Metodikos 27 punktu, pareigybės aprašyme nustatoma viena arba abi alternatyvos iš Metodikos 1 priede nustatytų išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos, darbo patirties reikalavimų ir (ar) reikalavimų alternatyvų. Paminėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 213 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo” 3.2 papunktį, jeigu valstybės tarnautojas ėjo valstybės tarnautojo pareigas iki jo pareigybės aprašymo pakeitimo pagal Metodiką ir neatitinka pagal Metodiką keičiamame valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytų specialiųjų reikalavimų, jam rengiamas pareigybės aprašymas ne pagal patvirtintą pareigybės aprašymo ruošinį ir šiame pareigybės aprašyme nustatomi tik tie specialieji reikalavimai, kuriuos jis atitinka; 3. jeigu karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas pakeistas pagal Metodiką jo laikino perkėlimo į kitas pareigas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis, 25 straipsnio 1 ir 3 dalis metu ir šis karjeros valstybės tarnautojas neatitinka pagal Metodiką pakeistame karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytų specialiųjų reikalavimų, jam rengiamas pareigybės aprašymas ne pagal patvirtintą pareigybės aprašymo ruošinį ir šiame pareigybės aprašyme nustatomi tik tie specialieji reikalavimai, kuriuos jis atitinka.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 4.

        Ką daryti su tokiomis pareigybėmis, kurioms būtinas magistro kvalifikacinis laipsnis pvz. teisininkams, kurie atstovauja teismuose? Tačiau, gaunasi taip, kad į pareigybę tokio reikalavimo įrašyti neturime galimybės ir skelbiant konkursą negalėsime užtikrinti, kad konkurse dalyvautų tik asmenys jį turintys. Ką daryti tokiu atveju? 

        Metodikos 33 punkte nustatyta, kad Metodikos 1 priede nustatyti tipiniai specialieji reikalavimai valstybės tarnautojams taikomi nustatant pareigybės aprašyme specialiuosius reikalavimus tiek, kiek jų nenustato kiti teisės aktai. Tokiu atveju, rengiant pareigybės aprašymą, pareigybės aprašymo projekto kortelėje „Tipiniai specialieji reikalavimai“ , reikia uždėti varnelę ties laukeliu „Tvarkyti privalomus specialiuosius reikalavimus“. Tuomet atsiranda galimybė įrašyti reikiamus pagal teisės aktus specialiuosius reikalavimus, nurodant teisės aktą, kuriame tie reikalavimai yra nustatyti, ir jo numerį ir datą.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 5.

        Ar galima nustatant specialiuosius reikalavimus dėl išsilavinimo ir/ar kvalifikacijos ir darbo patirties, jeigu mums visai nesvarbus išsilavinimas, nurodyti taip:

        16.1. išsilavinimo tipas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;

        arba:

        16.2. išsilavinimo tipas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;

        16.3. darbo patirtis – personalo valdymo srityje;

        16.4. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 1 metai?

        Metodikos 27 punkte nurodyta, kad pareigybės aprašyme nustatoma viena arba abi alternatyvos iš Metodikos 1 priede nustatytų išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos, darbo patirties reikalavimų ir (ar) reikalavimų alternatyvų. Taigi, jeigu pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti pakanka turėti darbo patirtį veiklos srityje, o išsilavinimo studijų kryptis/-ys nėra svarbu, rengiant pareigybės aprašymą yra galimybė pasirinkti tik antrąją alternatyvą iš Metodikos 1 priede nustatytų išsilavinimo ir (ar) darbo patirties reikalavimų.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 6.

        Metodikos 1 priede 5 punkte skyriaus vedėjui (V pareigybės lygmens pareigybėms) nustatytas specialusis reikalavimas - turėti bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija. Ar tokį reikalavimą dėl kvalifikacinio laipsnio ir privalome įrašyti, ar galima nusistatyti, kad skyriaus vedėjas turi turėti magistro kvalifikacinį laipsnį?

        Reikalavimai dėl išsilavinimo ir/ar kvalifikacijos, darbo patirties yra tipiniai specialieji reikalavimai, todėl jų keisti negalima, išskyrus atvejus, kai specialieji reikalavimai tai pareigybei nustatyti kituose teisės aktuose.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 7.

        Ar galima prie specialiųjų reikalavimų dėl išsilavinimo ir darbo patirties antroje alternatyvoje nurodyti/pasirinkti patirtį keliose veiklos srityse? Ar galima parinkti tik vienos tam tikros srities patirtį?

        Metodikos 30 punkte reglamentuota, kad pareigybės aprašyme darbo patirtis veiklos srityje nustatoma, atsižvelgiant į pareigybei, įstaigos padaliniui, kuriam priskiriama ši pareigybė, ar įstaigai priskirtą veiklos sritį ir pareigybės specializaciją. Tuo remiantis, prie specialiųjų reikalavimų dėl išsilavinimo ir darbo patirties, antroje alternatyvoje nurodant patirtį veiklos srityje, galima nurodyti kelias alternatyvias patirtis (naudojant mygtuką ARBA), siejant jas su visomis veiklos sritimis, ar specializacijomis, kurios priskiriamos pareigybei.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 8.

        Antroje alternatyvoje, nustatant reikalavimą turėti darbo patirties, reikia nurodyti, kokioje veiklos srityje. Kaip teisingai pasirinkti patirtį veiklos srityje?

        Konkretaus pareigybės aprašymo rengėjas turi detalizuoti darbo patirties sritį. Pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 30 punkte nustatyta, kad pareigybės aprašyme darbo patirtis veiklos srityje nustatoma, atsižvelgiant į pareigybei, įstaigos padaliniui, kuriam priskiriama ši pareigybė, ar įstaigai priskirtą veiklos sritį ir pareigybės specializaciją. Reikalaujamą darbo patirties sritį rekomenduojama nustatyti taip pat atsižvelgiant į pareigybei priskirtas funkcijas ir vieną iš šių sričių:

        • pareigybei priskirtą veiklos sritį/-tis;
        • įstaigai priskirtą veiklos sritį;
        • įstaigos struktūriniam padaliniui priskirtą veiklos sritį.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 9.

        Ar yra galimybė nustatyti reikalavimus „mokėti dirbti Microsoft Office programiniu paketu“ ir „būti susipažinusiam su konkrečių teisės aktų nuostatomis“?

        Kokie yra ar gali būti specialieji reikalavimai, keliami valstybės tarnautojams, nustatyta Metodikos 26 punkte.

        Žinoti valstybės tarnybą reglamentuojančius teisės aktus bei reikalavimas mokėti dirbti „Microfoft Office“ programiniu paketu yra pripažįstamas kaip bendrinis ir formaliai neišreiškiamas, todėl prie specialiųjų reikalavimų nėra nustatomas.

        Jei specialiosios veiklos srities funkcijoms vykdyti yra poreikis reikalauti gebėti/mokėti naudotis kažkokiomis konkrečiomis specialiomis kompiuterinėmis programomis, tokiu atveju toks reikalavimas galimas, nurodant konkrečias specifines programas.

        Taip pat pažymėtina, jei valstybės tarnautojas turi žinoti, gebėti taikyti praktikoje/naudoti specifines programines, kompiuterines programas, reiktų nusistatyti ir apsirašyti specialiosios veiklos srities profesinę kompetenciją, kadangi teisės aktų žinojimas, ir gebėjimas juos taikyti, konkrečių profesinių žinių turėjimas ir gebėjimas jas taikyti savo veikloje, asmeninių savybių, susijusių su profesine veikla turėjimas yra kompetencijos sudedamoji dalis/indikatorius (Metodikos 51 punktas).

        Taip pat atkreipiame dėmesį, kad yra aprašyta ir patvirtinta kompetencija „teisės išmanymas“.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 10.

        Ar galima seniūno pareigybei prie tipinių specialiųjų reikalavimų prie darbo patirties nenurodyti jokios veiklos srities ir pasirinkti iš klasifikatoriaus „nenurodyta“, t. y. nenurodyti kokioje veiklos srityje patirtis reikalinga?

        Metodikos 14 punkte nustatyta, kad pareigybėms, išvardintoms Metodikos 3 priede (tame tarpe ir seniūnui bei jo pavaduotojui), veiklos sritis nenustatoma,. Tokiu atveju seniūnui nustatomas reikalavimas turėti darbinę patirtį, nenurodant konkrečios veiklos srities.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 11.

        Ar būtų pažeisti Pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos reikalavimai, jei nustatant specialiuosius reikalavimus ir nurodant išsilavinimą, neapsiribotume 4 studijų kryptimis, bet per alternatyvą (ARBA) pasirinktume dar 2 (ar 4 išsilavinimo kryptis), neįvedant patirties reikalavimo, nors kiti teisės aktai nenumato spec. išsilavinimo?

        Metodikos 27 punktas reglamentuoja, kad rengiant pareigybės aprašymą, specialieji reikalavimai dėl išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos, darbo patirties nustatomi, vadovaujantis Metodikos 1 priede nustatytais tipiniais specialiaisiais reikalavimais valstybės tarnautojams, išskyrus tuos atvejus, kai rengiami politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai ir kai specialieji reikalavimai dėl išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos bei ir dėl darbo patirties yra reglamentuoti kituose teisės aktuose.

        Jokių kitų išimčių teisės aktas nenustato, todėl galima pasirinkti vieną iš tipinių alternatyvų su tiek galimų studijų krypčių, kiek nustatyta (t. y. ne daugiau 4)  arba abi nustatytas alternatyvas. Nebent specialieji reikalavimai dėl išsilavinimo  (su daugiau studijų krypčių) nustatyti kituose teisės aktuose. Jei toks teisės aktas yra, jį rengiant pareigybės aprašymą, reikia nurodyti.

        Jei specialieji reikalavimai nustatomi pagal Metodikos nuostatas, toks pareigybės aprašymas bus grąžintas taisyti, nes neatitiks teisės akto reikalavimo.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 12.

        Ar vadovavimo projektui, kurį įgyvendina valstybinė institucija, patirtis gali būti prilyginta vadovaujamo darbo patirčiai? Projekto įgyvendinimo laikotarpis – daugiau nei 2 metai.

        Metodikos 28, 29 ir 33 punktuose nustatytos valstybės tarnautojų pareigybės, kurių pareigybių aprašymuose turi būti nustatoma vadovaujamo darbo patirtis. Šioms vadovaujančioms valstybės tarnautojų pareigybėms pareigybių aprašymuose priklausomai nuo pareigybės lygmens nustatoma vadovaujančio darbo patirtis nuo 1 iki 3 metų pagal Metodikos 1 priede nustatytus tipinius specialiuosius reikalavimus keliamus valstybės tarnautojams. Vadovaujamo darbo patirtis suprantama taip, kaip nustatyta Metodikos 1 priede – vadovaujamo darbo patirtimi laikoma patirtis vadovaujant organizacijai, padaliniui ar asmenims, taip pat patirtis vykdant asmenų vadovaujančių organizacijai, padaliniui ar asmenims pavadavimo funkcijas bei patirtis vykdant funkcijas, kuriose reikia organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti asmenų grupės darbą (pvz., patarėjų, turinčių pavaldžių asmenų, darbas, darbas nuolatinės komisijos pirmininku ir kitas darbas, atliekant nuolatinio pobūdžio vadovavimo funkcijas). Tam, kad darbo patirtis, susijusi su asmenų grupės darbu, galėtų būti prilyginta vadovaujamo darbo patirčiai, Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika nustato tris imperatyvius darbo patirties elementus - organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti asmenų grupės darbą. Šiais atvejais teisės akte išskirti ir keli konkretūs pavyzdiniai atvejai apimantys vadovaujamo darbo patirtį – patarėjų, turinčių pavaldžių asmenų, darbas, darbas nuolatinės komisijos pirmininku ir kitas darbas, atliekant nuolatinio pobūdžio vadovavimo funkcijas.

        Paminėtina, kad atsižvelgiant į teismų praktiką, teismai reikšmingais vadovaujamo darbo patirčiai įvertinti duomenimis laikė – vadovaujamo pobūdžio funkcijų turinį, funkcijų įtvirtinimą teisės aktuose bei tam tikrų asmenų veiklos organizavimą, tvarkymą, atsakingumą.

        Taigi, jeigu projekto vadovo pareigybės aprašyme buvo nurodytos funkcijos, susijusios su kitų asmenų veiklos organizavimu, kontroliavimu, koordinavimu, atsakingumu už šių asmenų veiksmus, priimamus sprendimus ir pan., ir atsižvelgiant į tai, kas pasakyta aukščiau ir, kad projektinė veikla ir vadovavimas projektui nebuvo išskirtinai vienkartinis trumpalaikis veiksmas, manytina, kad vadovavimo projektui laikotarpis galėtų būti prilyginamas vadovaujamo darbo patirčiai.

        Atnaujinta: 2021 11 09

    • Kompetencijos 5
      • 1.

        Kaip nustatyti kompetencijų lygius?

        Vadovaujantis Metodikos 43 punktu, valstybės tarnautojų pareigybėms privalomos kompetencijos ir jų pakankami lygiai nustatomi, vadovaujantis Metodikos 2 priedu. Ten, kur yra galimybė rinktis tarp dviejų lygių, lygis pasirenkamas vadovaujantis nuostatomis, išdėstomomis po 2 priedo lentele. Kitais, nei nustatyta atvejais, sprendimą dėl šių kompetencijų lygių priima pareigybės aprašymo rengėjas.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 2.

        Ar reikia įsakymu pasitvirtinti kompetencijas, kurios jau sukurtos pagal ruošinius?

        Pareigybių aprašymų ruošiniai su atitinkamomis kompetencijomis ir jų lygiais jau yra patvirtinti VTD direktoriaus įsakymu (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/40bbcf71744f11eaa38ed97835ec4df6?jfwid=-1cf20o6z6i), kaip tai numatyta Metodikoje. Taip pat šiuo įsakymu yra aprašytos ir patvirtintos šios kompetencijos: bendrosios; vadybinės ir lyderystės; specifinės ir bendrosios veiklos srities profesinės. Taigi, kompetencijų, patvirtintų VTD direktoriaus įsakymu, įstaigoje pasitvirtinti nereikia.

        Metodikos 45 punkte reglamentuota, kad profesinės kompetencijos pareigybei nustatomos, jeigu nepakanka specifinių kompetencijų. Esant poreikiui, specialiosios veiklos srities profesinės kompetencijos aprašomos ir jų aprašymai įstaigoje tvirtinami pagal Metodikos 4 priedą. Specialiosios veiklos srities profesinių kompetencijų aprašymus tvirtina valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba kolegialios institucijos vadovas.

        Specialiosios veiklos srities profesinių kompetencijų aprašymai rengiami VATIS.

        Taigi, jeigu rengiant pareigybės aprašymą, neužtenka jau nustatytų ir aprašytų bendrosios veiklos srities profesinių kompetencijų (Veiklos planavimo kompetencijos; Finansų valdymo ir apskaitos kompetencijos; Informacinių technologijų valdymo kompetencijos; Žmogiškųjų išteklių valdymo kompetencijos; Viešųjų pirkimų išmanymo kompetencijos; Teisės išmanymo kompetencijos; Dokumentų valdymo kompetencijos; Turto valdymo kompetencijos; Viešųjų ryšių išmanymo kompetencijos; Tarptautinių ryšių išmanymo kompetencijos; Vidaus audito išmanymo kompetencijos; Korupcijos prevencijos kompetencijos), įstaigoje galima susikurti ir pasitvirtinti (t. y. šiuo atveju tvirtina įstaigos vadovas) reikalingas specialiosios veiklos srities profesines kompetencijas.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 3.

        Kas ir kuo remiantis turi paruošti įstaigos profesines kompetencijas?

        Metodikoje nurodytos kompetencijos yra patvirtintos VTD direktoriaus įsakymu. Jei reikalingos papildomos specialiosios veiklos srities profesinės kompetencijos, jas patvirtinti turi į pareigas priimantis asmuo. Rengiant specialiosios veiklos srities/-čių profesinių kompetencijų aprašymus, siūlytina sudaryti darbo grupę, kuri bendrai spręstų, kokių profesinių kompetencijų įstaigoje reiktų ir parengtų nustatytų profesinių kompetencijų aprašymus. Manytina, kad įstaigoje įstaigos vadovo paskirtas asmuo, atsakingas už VATARAS ir VATIS duomenų tvarkymą, galėtų šias kompetencijas įvesti į VATIS.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 4.

        Ar pirmiausia turi būti sukurta ir patvirtinta kompetencija, tam kad būtų galima kurti pareigybės aprašymą? Kokiu būdu tvirtinama kompetencija: kas tvirtina ir kaip - VATIS ar įsakymu?

        Pareigybių ruošiniai su atitinkamomis kompetencijomis ir jų lygiais jau yra patvirtinti VTD direktoriaus įsakymu:

        https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/40bbcf71744f11eaa38ed97835ec4df6?jfwid=-1cf20o6z6i.

        Taip pat šiuo įsakymu yra aprašytos ir patvirtintos kompetencijos: bendrosios; vadybinės ir lyderystės; specifinės ir bendrosios veiklos srities profesinės. Jeigu, rengiant pareigybės aprašymą, neužtenka jau nustatytų bendrosios veiklos srities profesinių kompetencijų, įstaigoje galima susikurti ir pasitvirtinti (t. y. šiuo atveju tvirtina įstaigos vadovas) trūkstamas reikalingas specialiosios veiklos srities profesines kompetencijas bei jų aprašymus. Tokiu atveju, prieš kuriant pareigybės aprašymą, reikėtų pasitvirtinti savo sukurtą/-as specialiosios veiklos srities profesinę/-es kompetenciją/-as ir jų aprašymus įsakymu ir įkelti į VATIS, ir tik tada bus galima pilnai susikurti atitinkamą pareigybės aprašymą.

        Atnaujinta: 2021 11 09

      • 5.

        Ar pareigybės aprašyme padalinių vadovų pareigybėms galima nustatyti aukštesnius kompetencijų lygius, nei nurodyta Metodikoje?

        Kompetencijų lygius galima rinktis tik tada, kai Pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika  tą leidžia  (pagal taisykles, kurios nurodytos Metodikos 2 priede po lentele). Kitais atvejais kompetencijų lygis yra toks, koks nustatyta, ir jo keisti galimybės nėra, nes tai yra tipinis specialusis reikalavimas.

        Atnaujinta: 2021 11 09