BDAR

exclamation

Informuojame, kad nuo 2020-11-27 18:00 iki 2020-11-29 18:00 ir nuo 2020-12-04 18:00 iki 2020-12-06 18:00 bus atliekami IS infrastruktūros perkėlimo darbai. Dėl šios priežasties galimi trumpalaikiai portalo „Mano vyriausybė“ veiklos sutrikimai. Atsiprašome už nepatogumus.

DUK

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Kiti klausimai 10
    • Specialieji reikalavimai 10
      • 1.

        Savivaldybės administracijos direktoriui pakanka nurodyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro kvalifikacinį laipsnį), tačiau VATIS pildant pareigybės aprašymą automatiškai iš klasifikatoriaus parenkamas aukštasis universitetinis išsilavinimas (magistro kvalifikacinis laipsnis. Prašome patikslinti, ar užtenka savivaldybės administracijos direktoriui nurodyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro kvalifikacinį laipsnį) ar privalomas yra magistro kvalifikacija? Ir ar privalu politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams nustatyti specialiuosius reikalavimus dėl išsilavinimo ir darbo patirties, taikant dvi alternatyvas, kaip kitiems valstybės tarnautojams? Kaip tinkamai užpildyti šiuos duomenis VATIS?

        Metodikos 3 punkte nurodyta, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų ruošiniai nėra rengiami, todėl ir jų pareigybių aprašymai rengiami ne pagal ruošinius. Vadovaujantis Metodikos 27 ir 28 punktais, politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojams specialieji reikalavimai nustatomi ne pagal patvirtintus tipinius specialiuosius reikalavimus. Todėl savivaldybės administracijos direktoriui turėtų būti nustatomas aukštasis universitetinis išsilavinimas ar jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija ir rekomenduojama nustatyti ne mažesnę kaip 4 metų vadovaujamo darbo patirtį. Magistro laipsnis pagal reglamentavimą nėra būtinas. Rengiant pareigybės aprašymą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams VATIS posistemyje, kortelėje "Specialieji reikalavimai" reikėtų uždėti varnelę ties laukeliu "Tvarkyti specialiuosius reikalavimus" ir tokiu būdu bus galimybė nurodyti ne tipinius specialiuosius reikalavimus, kaip yra ruošiniuose, t. y. netaikant dviejų alternatyvų.

        Atnaujinta: 2020 10 29

      • 2.

        Ar galima seniūno pareigybei prie tipinių specialiųjų reikalavimų antroje alternatyvoje prie darbo patirties nenurodyti jokios veiklos srities ir pasirinkti iš klasifikatoriaus "nenurodyta", t. y. nenurodyti kokioje veiklos srityje patirtis reikalinga?

        Atsižvelgiant į tai, kad pagal Metodikos 14 punktą pareigybėms, išvardintoms Metodikos 3 priede (tame tarpe ir seniūnui bei jo pavaduotojui), veiklos sritis nenustatoma,. Tokiu atveju seniūnui nustatomas reikalavimas turėti darbinę patirtį, nenurodant konkrečios veiklos srities.

        Atnaujinta: 2020 10 29

      • 3.

        Ar yra galimybė nustatyti reikalavimus „mokėti dirbti Microsoft office programiniu paketu“ ir „būti susipažinusiam su konkrečių teisės aktų nuostatomis“?

        Kokie yra ar gali būti specialieji reikalavimai, keliami valstybės tarnautojams, nustatyta Metodikos 26 ir 32 punktuose. Žinoti valstybės tarnybą reglamentuojančius teisės aktus bei reikalavimas mokėti dirbti Microfoft office programiniu paketu yra pripažįstamas kaip bendrinisir formaliai neišreikiamas, todėl prie specialiųjų reikalavimų nėra nustatomas. Jei specialiosios veiklos srities funkcijoms vykdyti yra poreikis reikalauti gebėti/mokėti naudotis kažkokiomis konkrečiomis specialiomis kompiuterinėmis programomis, tokiu atveju toks reikalavimas galimas, nurodant konkrečias specifines programas. Taip pat pažymėtina, jei valstybės tarnautojas turi žinoti, gebėti taikyti praktikoje/naudoti specifines programines, kompiuterines programas, reiktų nusistatyti ir apsirašyti specialiosios veiklos srities profesinę kompetenciją, kadangi teisės aktų žinojimas, ir gebėjimas juos taikyti, konkrečių profesinių žinių turėjimas ir gebėjimas jas taikyti savo veikloje, asmeninių savybių, susijusių su profesine veikla turėjimas yra kompetencijos sudedamoji dalis/indikatorius (Metodikos 51 punktas). Taip pat atkreipiame dėmesį, kad yra aprašyta ir patvirtinta kompetencija "teisės išmanymas".

        Atnaujinta: 2020 10 29

      • 4.

        Antroje alternatyvoje, nustatant reikalavimą turėti darbo patirties, reikia nurodyti, kokioje veiklos srityje. Kaip teisingai pasirinkti patirtį veiklos srityje?

        Konkretaus pareigybės aprašymo rengėjas turi detalizuoti darbo patirties sritį. Metodikos 30 punkte nustatyta, kad pareigybės aprašyme darbo patirtis veiklos srityje nustatoma, atsižvelgiant į pareigybei, įstaigos padaliniui, kuriam priskiriama ši pareigybė, ar įstaigai priskirtą veiklos sritį ir pareigybės specializaciją. Reikalaujamą darbo patirties sritį rekomenduojama nustatyti taip pat atsižvelgiant į pareigybei priskirtas funkcijas ir vieną iš šių sričių:  pareigybei priskirtą veiklos sritį/-tis;  įstaigai priskirtą veiklos sritį;  įstaigos struktūriniam padaliniui priskirtą veiklos sritį.

        Atnaujinta: 2020 10 29

      • 5.

        Ar galima prie specialiųjų reikalavimų dėl išsilavinimo ir darbo patirties antroje alternatyvoje nurodyti/pasirinkti patirtį keliose veiklos srityse? Ar galima parinkti tik vienos tam tikros srities patirtį?

        Metodikos 30 punkte reglamentuota, kad pareigybės aprašyme darbo patirtis veiklos srityje nustatoma, atsižvelgiant į pareigybei, įstaigos padaliniui, kuriam priskiriama ši pareigybė, ar įstaigai priskirtą veiklos sritį ir pareigybės specializaciją. Tuo remiantis, prie specialiųjų reikalavimų dėl išsilavinimo ir darbo patirties, antroje alternatyvoje nurodant patirtį veiklos srityje, galima nurodyti kelias alternatyvias patirtis (naudojant mygtuką ARBA), siejant jas su visomis veiklos sritimis, ar specializacijomis, kurios priskiriamos pareigybei.

        Atnaujinta: 2020 10 29

      • 6.

        Metodikos 1 priede 5 punkte skyriaus vedėjui (V pareigybės lygmens pareigybėms) nustatytas specialusis reikalavimas - turėti ne žemesnį kaip bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Ar tokį reikalavimą dėl kvalifikacinio laipsnio ir privalome įrašyti, ar galima nusistatyti, kad skyriaus vedėjas turi turėti magistro kvalifikacinį laipsnį?

        Reikalavimai dėl išsilavinimo ir/ar kvalifikacijos, darbo patirties bei užsienio kalbos mokėjimo yra tipiniai specialieji reikalavimai, todėl jų keisti negalima.

        Atnaujinta: 2020 10 29

      • 7.

        Ar galima nustatant specialiuosius reikalavimus dėl išsilavinimo ir/ar kvalifikacijos ir darbo patirties, jeigu mums visai nesvarbus išsilavinimas, nurodyti taip: 16.1. išsilavinimo tipas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija; arba: 16.2. išsilavinimo tipas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija; 16.3. darbo patirtis – personalo valdymo srityje; 16.4. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 1 metai ?

        Vadovaujantis nauja redakcija išdėstytos Metodikos 27 punktu, rengiant valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą, specialieji reikalavimai dėl išsilavinimo ir/ar kvalifikacijos, darbo patirties nustatomi, vadovaujantis Metodikos 1 priede nustatytais tipiniais specialiaisiais reikalavimais, išskyrus tuos atvejus, kai rengiami politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai ir kai specialieji reikalavimai dėl išsilavinimo ir/ar kvalifikacijos bei dėl darbo patirties yra reglamentuoti kituose teisės aktuose. Metodikos 1 priede reglamentuota, kad dėl išsilavinimo ir darbo patirties visada yra nustatomos dvi alternatyvos, t. y. visada 1 alternatyvoje nustatomas išsilavinimas su konkrečia/-čiomis studijų kryptimi /-is, bet be patirties veiklos srityje, o 2-oje visada nustatomas ne konkretus išsilavinimas (be studijų krypties/-čių), bet su nurodyta darbo patirtimi veiklos srityje. Todėl pareigybės aprašyme, nustatant specialiuosius reikalavimus dėl išsilavinimo, I-oje alternatyvoje nenurodyti jokios studijų krypties ar krypčių grupės, negalima.

        Atnaujinta: 2020 10 29

      • 8.

        Ką daryti su tokiomis pareigybėmis, kurioms būtinas magistro kvalifikacinis laipsnis pvz. teisininkams, kurie atstovauja teismuose? Tačiau, gaunasi taip, kad į pareigybę tokio reikalavimo įrašyti neturime galimybės ir skelbiant konkursą negalėsime užtikrinti, kad konkurse dalyvautų tik asmenys jį turintys. Ką daryti tokiu atveju ?

        Metodikos 33 punkte nustatyta, kad jei specialieji reikalavimai valstybės tarnautojo pareigybei nustatyti kituose teisės aktuose, Metodikos 1 priede nustatyti tipiniai specialieji reikalavimai valstybės tarnautojams ir specialieji reikalavimai, nustatyti pareigybių aprašymų ruošiniuose, taikomi nustatant pareigybės aprašyme specialiuosius reikalavimus tiek, kiek jų nenustato kiti teisės aktai. Tokiu atveju, rengiant pareigybės aprašymą, pareigybės aprašymo projekto kortelėje „Tipiniai specialieji reikalavimai“ , reikia uždėti varnelę ties laukeliu „Tvarkyti privalomus specialiuosius reikalavimus“. Tuomet atsiranda galimybė įrašyti reikiamus pagal teisės aktus specialiuosius reikalavimus, nurodant teisės aktą, kuriame tie reikalavimai yra nustatyti, ir jo numerį ir datą.

        Atnaujinta: 2020 10 29

      • 9.

        Ar alternatyvas dėl išsilavinimo ir darbo patirties bus galima išsirinkti, t. y. ar galima pasirinkti tik vieną iš alternatyvų: pvz. išsilavinimą su konkrečiomis studijų kryptimis, bet be patirties? Ar galimas bus nurodyti tik abi alternatyvas, kad tiktų žmogus ir su nurodyta darbo patirtimi be konkretaus išsilavinimo, ir žmogus su konkrečiu išsilavinimu, bet be darbinės patirties?

        Alternatyvos nėra pasirenkamos, jos abi yra pateikiamos rengiant pareigybės aprašymą, taip, kaip nurodyta tirpiniuose specialiuose reikalavimuose (Metodikos 1 priedas), išskyrus atvejus, kai reikalavimai dėl išsilavinimo ir darbo patirties yra nustatyti kituose teisės aktuose, arba jei rengiamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas. Paminėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 213 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo” 3.2 papunktį, jeigu valstybės tarnautojas ėjo valstybės tarnautojo pareigas iki jo pareigybės aprašymo pakeitimo pagal Metodiką ir neatitinka pagal Metodiką keičiamame valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytų specialiųjų reikalavimų, jam rengiamas pareigybės aprašymas ne pagal patvirtintą pareigybės aprašymo ruošinį ir šiame pareigybės aprašyme nustatomi tik tie specialieji reikalavimai, kuriuos jis atitinka; 3. jeigu karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas pakeistas pagal Metodiką jo laikino perkėlimo į kitas pareigas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis, 25 straipsnio 1 ir 3 dalis metu ir šis karjeros valstybės tarnautojas neatitinka pagal Metodiką pakeistame karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytų specialiųjų reikalavimų, jam rengiamas pareigybės aprašymas ne pagal patvirtintą pareigybės aprašymo ruošinį ir šiame pareigybės aprašyme nustatomi tik tie specialieji reikalavimai, kuriuos jis atitinka.

        Atnaujinta: 2020 10 29

      • 10.

        Kaip reikia nustatyti reikalavimus?

        Specialieji reikalavimai nustatomi vadovaujantis Metodikos 26 – 33 punktų nuostatomis ir atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytas veiklos sritis, specializaciją ir funkcijas.

        Atnaujinta: 2020 10 29