BDAR
gdpr

DUK

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
Išvalyti
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Kiti klausimai 13
    • 1.

      Ar reikia įstaigoje patvirtinti metinį valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo planą? Kas jame privalomai turi būti numatyta?

      Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, 10 punkte nustatyta, kad įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus, įstaigos veiklos sritis, planavimo dokumentus, valstybės tarnautojų individualius kvalifikacijos tobulinimo planus, įstaigos finansinę padėtį, gali tvirtinti metinį valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo planą.

      Kvalifikacijos tobulinimo plano sudarymo ir tvirtinimo prievolė gali būti nustatyta įstaigos nuostatuose, darbo reglamente ar kituose dokumentuose. Manytina, kad įstaigos metiniame valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo plane galėtų būti pateikiami duomenys apie įstaigos valstybės tarnautojų, tobulinančių kvalifikaciją, skaičių , preliminarios mokymų temos, kvalifikacijos tobulinimo forma, būdai, lėšos, kurios bus skiriamos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimui, ir kita informacija. Pažymėtina, kad valstybės tarnautojų metinis kvalifikacijos tobulinimo planas sudaromas išanalizavus įstaigos valstybės tarnautojų mokymo poreikius, apibendrinus valstybės tarnautojų tiesioginių vadovų ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijų pasiūlymus dėl valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo bei valstybės tarnautojų individualius kvalifikacijos tobulinimo planus, sudarytus valstybės tarnautojų kasmetinio tarnybinio veiklos vertinimo metu, bei atsižvelgiant į įstaigos strateginius tikslus,  finansines galimybes ir nustatytus valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus.

      Atnaujinta: 2022 05 19

    • 2.

      Vyriausiojo specialisto (IX lygmens) pareigybei nustatytas išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija. Ar aukštasis koleginis išsilavinimas yra pakankamas, ar galima laikyti tai lygiaverte aukštojo mokslo kvalifikacija?

      Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad aukštasis koleginis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus koleginių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad aukštasis universitetinis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas.

      Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, Lietuvoje įgytas aukštasis koleginis išsilavinimas nėra laikytinas aukštuoju universitetiniu išsilavinimu.

      Atkreiptinas dėmesys, kad dėl užsienyje įgyto išsilavinimo užsienio kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimą ir akademinį pripažinimą kaip kompetentinga institucija, turinti teisę pripažinti ar nepripažinti atitinkamą išsilavinimą kaip prilygintiną ar neprilygintiną aukštajam koleginiam ar aukštajam universitetiniam išsilavinimui, vykdo Studijų kokybės vertinimo centras (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. V-1002 „Dėl Studijų kokybės vertinimo centro nuostatų patvirtinimo“).

      Atnaujinta: 2022 02 21

    • 3.

      Kaip suprasti Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 patvirtinto Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo 4 punkto nuostatą, kad kiekvienu atveju, nurodytu Aprašo 2.1–2.5 papunkčiuose, vienkartinė piniginė išmoka gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti 100 procentų nustatytosios valstybės tarnautojo pareiginės algos? Ar ji reiškia, kad apskritai per metus gali būti skiriama viena piniginė išmoka bet kuriuo Aprašo 2.1–2.5 papunktyje numatytu atveju, ar tai, kad per metus vienu atveju galima skirti, pvz., valstybės tarnautojo jubiliejinės sukakties proga, kitu atveju – valstybės tarnautojui atlikus vienkartines ypatingos svarbos užduotis, trečiu atveju – Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytų švenčių dienų progomis ir t. t. Svarbu, kad ne tas pats atvejis būtų?

      Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 1219 redakcija) patvirtintas Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato vienkartinių piniginių išmokų, nurodytų Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 31 straipsnio 2 dalies 5 punkte, skyrimo tvarką.

      Aprašo 2 punkte nustatyta, kad vienkartinė piniginė išmoka valstybės tarnautojui gali būti skiriama esant įstatymuose nustatytiems skatinimo pagrindams šiais atvejais: 1) valstybės tarnautojams atlikus vienkartines ypatingos svarbos užduotis, 2) Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytų švenčių dienų progomis, 3) valstybės tarnautojų gyvenimo ir tarnybos metų jubiliejinių sukakčių progomis, 3) valstybės tarnautojams įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad kiekvienu atveju, nurodytu Apraše, vienkartinė piniginė išmoka gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti 100 procentų nustatytosios valstybės tarnautojo pareiginės algos.

      Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, taip pat į tai, kad per tuos pačius vienerius metus valstybės tarnautojo atžvilgiu gali atsirasti keletas teisinių pagrindų skatinimui (valstybės tarnautojo gyvenimo ir tarnybos metų jubiliejinė sukaktis, valstybės tarnautojas įgijo teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, valstybės tarnautojas atliko vienkartinę ypatingos svarbos užduotį), Valstybės tarnybos departamento nuomone, vienkartinė piniginė išmoka gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti 100 procentų nustatytosios valstybės tarnautojo pareiginės algos, atsižvelgiant į kiekvieną atskirą teisinį pagrindą, t. y., kad vienkartinės piniginės išmokos daugiau nei vieną kartą per metus negalima būtų skirti esant tam pačiam teisiniam pagrindui – pvz., keletą kartų per metus skirti vienkartinę piniginę išmoką valstybės tarnautojui atlikus ypatingos svarbos užduotį ar keletą kartų per metus skirti vienkartinę piniginę išmoką Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytų švenčių dienų progomis. Tačiau, kaip jau minėta, jeigu tam pačiam valstybės tarnautojui kartą per metus jau buvo skirta vienkartinė išmoka už, pvz., tarnybos metų jubiliejinę sukaktį, tai atsiradus kitam teisiniam pagrindui – tas pats valstybės tarnautojas įgijo teisę į valstybinę pensiją – valstybės tarnautojui galėtų būti skiriama dar viena vienkartinė piniginė išmoka.

      Atnaujinta: 2022 02 21

    • 4.

      Ar darbo tarybos gali būti sudaromos ne tik darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, bet ir valstybės tarnautojų interesams ginti?

      Teikiame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonę, kuri yra suderinta su Vidaus reikalų ministerija, Valstybine darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybės tarnybos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos.

      „Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. sausio 1 d., darbo tarybų instituto nebuvo, tačiau priėmus naują Valstybės tarnybos įstatymo redakciją, kuri įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d., darbo tarybų institutas jau nurodytas. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 11 ir 27 straipsniuose yra nurodytos tam tikros darbo tarybos subjektinės teisės, pavyzdžiui, stebėtojų teisėmis dalyvauti konkurse į valstybės tarnautojų pareigas ir valstybės tarnautojų vertinimo komisijoje. Šių konkrečių darbo tarybos teisių, įvardintų Valstybės tarnybos įstatyme, nereglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Kitos darbo tarybos veiklą, jos teises ir pareigas reglamentuojančios teisės normos yra įtvirtintos Darbo kodekse ir jų perkelti į Valstybės tarnybos įstatymą nėra būtina, nes valstybės tarnautojams darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas (Valstybės tarnybos įstatymo 6 str. 1 dalis). Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 3 dalyje ir 35 straipsnio 2 dalyje numatytas darbo tarybų atstovų dalyvavimas atrankos ir vertinimo komisijose stebėtojų teisėmis, kai atrenkami ar vertinami vidaus tarnybos sistemos pareigūnai. Be to, 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisijos, į kurias taip pat įtraukiami toje valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovai ar darbo tarybos atstovai. Šios komisijos ne rečiau kaip kas ketvirtį peržiūri laisvas (neužimtas) atitinkamos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų pareigybių sąraše esančias pareigybes ir įvertina šioms pareigybėms priskirtas funkcijas ir nustačiusios, kad konkrečiai pareigybei priskirtos funkcijos po šio įstatymo įsigaliojimo nėra laikomos viešuoju administravimu ir nepatenka į kitų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje išvardytų funkcijų apimtį, sudaro tokių pareigybių sąrašus ir pateikia juos atitinkamų institucijų ar įstaigų vadovams. Tokios pareigybės turi būti panaikintos ir prireikus funkcijoms atlikti steigiamos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės.“ Taigi nurodytuose įstatymuose darbo tarybų atstovams suteikti įgaliojimai atstovauti ir valstybės tarnautojų interesus.

      Pažymėtina, kad Darbo kodekse įtvirtintas darbo tarybos institutas nėra kilęs tik iš Europos Sąjungos direktyvų perkėlimo. Mūsų valstybėje jis buvo pasirinktas kaip darbuotojų atstovavimo forma, kurios pagrindinė funkcija yra atstovauti darbuotojus darbdaviui priimant su darbo santykiais susijusius sprendimus, bei skatinti abiejų darbo santykių šalių tarpusavio informavimą ir konsultavimąsi. Tokiam reglamentavimui pritarė socialiniai partneriai. Pagal Darbo kodeksą darbuotojai turi būti informuojami ir su jais turi būti konsultuojamasi klausimais apie esamą ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę. Manome, kad daugumą atvejų toks informavimas ir konsultavimas yra aktualus ir valstybės tarnautojams.

      Taip pat reikia įvertinti ir tai, kad atsisakius darbo tarybų instituto valstybės tarnyboje, gali susiklostyti situacija, kad įstaigoje turės būti įsteigta darbo taryba, nes joje dirbs 20 ir daugiau darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (Darbo kodekso 169 str. 1 dalis) ir darbdavys turės informuoti ir konsultuotis su darbo taryba, bet darbo taryba galės perduoti informaciją tik darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, o tuo tarpu valstybės tarnautojai nebus informuojami ir su jais nebus konsultuojamasi. Kartu pažymėtina, kad atsisakius darbo tarybų instituto valstybės tarnyboje, valstybės tarnautojams informavimo ir konsultavimo srityse galėtų atstovautų tik profesinė sąjunga, kurios nariais jie yra, tačiau narystė profesinėje sąjungoje grindžiama savanoriškumo principu, todėl valstybės tarnautojui neišreiškus valios būti profesinės sąjungos nariu, jo interesų informavimo bei konsultavimo srityje neatstovautų joks subjektas.

      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad darbo tarybos turi būti ne tik darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, bet ir valstybės tarnautojų atstovai.“

      Atnaujinta: 2022 02 21

    • 5.

      Prašome paaiškinti, kaip suprasti, kas yra laikoma lygiavertėmis pareigomis.

      Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad  lygiavertės pareigos – tai pačiai įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei priklausančios pareigos. VTĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 10 grupių, nurodytų šio įstatymo 1 priede. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 10 grupė. VTĮ 1 priede valstybės tarnautojų pareigybių grupės nurodomos nuo aukščiausios (Eil. Nr. 1) iki žemiausios (Eil. Nr. 10). Pažymėtina, kad kiekvienoje grupėje nurodytos pareigybės yra lygiavertės, pvz., pareigybių grupėje Nr. 6  (VTĮ 1 priedas) lygiavertės pareigos yra: skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje), taip pat vyresnysis patarėjas, patarėjas (Seimo kanceliarijoje), kurios nurodytos kaip Nr. 6.1. Analogiškai ir kitose grupėse, pvz., kaip Nr. 7 ir Nr. 7.1, nurodytos pareigos yra lygiavertės.

      Taigi, valstybės tarnautojų pareigybės lygiavertės viena kitai yra tada, kai priklauso tai pačiai įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei.

      Atnaujinta: 2022 02 21

    • 6.

      Ar vykstant ilgesnės trukmės nei viena savaitė komandiruotei priklauso dienpinigiai už nedarbo dienas (šeštadienį ir sekmadienį)?

      Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 383  
      redakcija) „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinti:

      1. Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas;

      2. Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas;

      3. Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklės. 

      Dienpinigių į komandiruotę vykstančiam valstybės politikui arba valstybės pareigūnui, arba teisėjui, arba valstybės tarnautojui, arba darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, (toliau kartu – darbuotojas) mokėjimo tvarka nustatyta Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraše.

      Atnaujinta: 2022 02 21

    • 7.

      Valstybės tarnybos įstatymo keliuose straipsniuose yra minimos tarnybinės komandiruotės. Prašome paaiškinti, kas yra laikoma tarnybine komandiruote, kaip ji įforminama? Ar išvykstant į komandiruotę 1 darbo dienai Lietuvoje yra mokami dienpinigiai?

      Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalyje pateikta darbuotojo komandiruotės sąvoka – darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje.

      Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 383  
      redakcija) „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtintų Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 punkte nustatyta, kad komandiruotė suprantama:

      • kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnyje, arba
      • valstybės politiko arba valstybės pareigūno, arba teisėjo, arba valstybės tarnautojo, arba darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, (toliau – darbuotojas) išvykimas iš nuolatinės darbo vietos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens siuntimu tobulinti kvalifikacijos. 

      Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad  siuntimas į komandiruotę įstaigoje turi būti įformintas taip, kad būtų aiškus sprendimą dėl siuntimo į komandiruotę priėmęs asmuo (įstaigos vadovas arba kitas jo įgaliotas asmuo), komandiruojamas asmuo (vardas, pavardė, pareigos), komandiruotės dienos, vieta (vietos), į kurią (kurias) komandiruojama, komandiruotės tikslas, su komandiruote susijusios išlaidos (toliau – komandiruotės išlaidos), kurias apmoka įstaiga, jeigu bus mokamas, – komandiruotės išlaidų avansas (toliau – avansas).

      Taisyklių 17.1 punkte nustatyta, kad dienpinigiai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašą ir Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašą mokami, jeigu komandiruotė trunka ilgiau nei vieną komandiruotės darbo dieną.

      Atsižvelgdami į minėtą nuostatą, manytume, jog išvykstant į komandiruotę 1 darbo dienai Lietuvoje dienpinigiai nėra mokami.

      Atnaujinta: 2022 02 21

    • 8.

      Gal galėtumėt paaiškinti, ar antstolis yra valstybės tarnautojas, ar prilyginamas jam?

      Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų (toliau – savo funkcijų). Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas neterminuotam laikui arba įstatymų nustatytai kadencijai ir šio įstatymo nustatyta tvarka galintis siekti karjeros valstybės tarnyboje. 

      Atsižvelgiant į minėtas įstatymų nuostatas, antstolis Valstybės tarnybos įstatymo prasme nėra valstybės tarnautojas.

      Atnaujinta: 2022 02 21

    • 9.

      Ar statutiniams valstybės tarnautojams taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos?

      Ne. Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kam VTĮ netaikomas – 10 punkte nurodyta, jog VTĮ netaikomas statutiniams valstybės tarnautojams.

      Atnaujinta: 2022 02 21

    • 10.

      Dėl blogo mikroklimato, psichologinio spaudimo.  

      Esu karjeros valstybės tarnautojas. Norėjau pasiteirauti, kokios mano teisės ir kur dėl jų galėčiau kreiptis? Laikinai neturime viršininko, jį pavaduoja pavaduotoja, tačiau, mano manymu, ji pradėjo savivaldžiauti. Su tarnautojais ir kitais darbuotojais (specialistais) elgiasi grubiai. Nurodinėja pakeltu tonu, žemina orumą, sumenkina žmogų įžeidimais ir panašiai. Jei mano, kad padarei ką ne taip, viešai prie kitų darbuotojų tave aprėkia.  

      Norėčiau konsultacijos: ar deramas toks elgesys aukštesnes pareigas užimančio asmens? Ir kur tokiu atveju reikėtų kreiptis? 

      Darbuotojų tarpusavio santykių, galimos patiriamos psichologinės įtampos įstatymai tiesiogiai nereglamentuoja, tačiau netinkamas psichologinis klimatas darbo vietoje laikomas kaip viena iš netinkamų sąlygų dirbti. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje nustatytos valstybės tarnautojų pareigos, kurias valstybės tarnautojai privalo vykdyti, pvz., gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams; laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių ir kt.

      Už šių pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą valstybės tarnautojai gali būti traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Darbo kodekso 24 straipsnyje nustatyti bendradarbiavimo principai. Šio straipsnio 1 dalis įpareigoja darbuotoją ir darbdavį veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; 5 ir 6 dalyse nustatyta, kad kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo; jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais.

      Jūsų situacijoje siūlytume kreiptis į aukštesnės įstaigos, kuriai Jūsų įstaiga pavaldi, vadovą, kad būtų sprendžiama Jūsų vadovo elgesio problema bei įstaigos mikroklimatas. Taip pat rekomenduotume surinkti kuo daugiau objektyvių įrodymų. Tokiais įrodymais galėtų būti: tarpusavio susirašinėjimai, pokalbių įrašai, staigus darbo rezultatų pasikeitimas ir panašiai. Konkrečiais atvejais reikėtų stengtis daugiau bendrauti elektroniniu paštu. Jūsų aukštesnės įstaigos vadovas, turėdamas akivaizdžius įrodymus, kad dėl netinkamo Jūsų laikinos vadovės (Jūs minit pavaduotoją) elgesio vyrauja bloga atmosfera, patiriamas psichologinis smurtas, kad tai trukdo kitų tarnautojų darbui ir  rezultatams, privalėtų vertinti jos veiklą arba esant pagrindui skirti atitinkamą nuobaudą, tarp jų ir galimą atleidimą iš darbo.

      Atnaujinta: 2022 02 21

    • 11.

      Darbo kodekso 169 str. reglamentuoja darbo tarybos sudarymą. Mūsų įstaigoje yra patvirtinta 83 etatai, iš jų: 9 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, 74 valstybės tarnautojai. Yra veikianti profesinė sąjunga. Ar, sudarant darbo tarybą, atsižvelgiama tik į darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, skaičių, ar ir į valstybės tarnautojų skaičių.

      Ar tokiu atveju būtina steigti Darbo tarybą, ar jos funkcijas gali atlikti profesinė sąjunga?

      Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas.

      Jeigu Jūsų įstaigoje veikianti profesinė sąjunga atitinka Darbo kodekso 169 str. 3 d. nuostatas, mūsų manymu, tokiu atveju darbo taryba gali būti nesudaroma.

      Atnaujinta: 2022 02 21

    • 12.

      Ar į vidutinį darbuotojų skaičių darbo tarybai sudaryti turėtų būti įtraukiami ir valstybės tarnautojai?

      Pagal Darbo kodekso  (toliau – DK) 165 straipsnio 4 dalies nuostatas, darbo taryba yra nepriklausomas darbuotojams atstovaujantis organas, DK nustatytais atvejais ir tvarka atstovaujantis visiems darbuotojams darbdavio ar darbovietės lygmeniu informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. Pažymėtina, kad DK 169 straipsnio 1 dalyje darbdaviui nustatyta pareiga sudaryti darbo tarybą, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų, išskyrus, kai darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga (ar kelios profesinės sąjungos), kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų.

      Atsižvelgdami į tai, kad darbo taryba atstovauja visiems darbuotojams darbdavio lygmeniu ir į tai, kad valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose dirba tiek darbuotojai, su kuriais sudarytos darbo sutartys, tiek valstybės tarnautojai, manytume, kad į vidutinį darbuotojų skaičių darbo tarybai sudaryti turėtų būti įtraukiami ir valstybės tarnautojai, taip pat jie gali būti darbo tarybos rinkimų komisijos nariais bei renkami darbo tarybos nariais.

      Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonė: „valstybės tarnautojų – įstaigos struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų išrinkimas į darbo tarybą neprieštarautų DK 170 str. 3 d. nuostatai, jeigu pagal atskirus įgaliojimus ar įstaigos steigimo dokumentus jie neatstovauja darbdavio.“

      Atnaujinta: 2022 02 21

    • 13.

      Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai ir suteiktos 5 mokamos poilsio dienos. Tarnautojas išeina iš darbo ir nespėja panaudoti šių 5 mokamų poilsio dienų. Ar tarnautojui išeinant iš darbo turi būti išmokėta kompensacija už nepanaudotas 5 poilsio dienas kaip ir už nepanaudotas kasmetines atostogas? Ar šios dienos tiesiog lieka nepanaudotos?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 27 straipsnio 8 dalies 2 punktu, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu valstybės tarnautojui gali būti taikoma VTĮ 31 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta skatinimo priemonė suteikiant iki 5 mokamų poilsio dienų arba atitinkamai trumpinant darbo laiką. Kompensacijos mechanizmas VTĮ nėra numatytas. Manytume, kad išeinant iš darbo negali būti išmokama kompensacija už šias paskirtas poilsio dienas, nes tai nėra valstybės tarnautojo atostogos.  (Ne)pasinaudoti kai kuriomis skatinimo priemonėmis yra valstybės tarnautojo apsisprendimo teisė, tačiau tarnautojui paliekant valstybės tarnybą VTĮ nenumato šių nepanaudotų apmokamų dienų kompensavimo mechanizmo.

      Atnaujinta: 2022 02 21