Priėmimą į valstybės tarnautojų pareigas reglamentuoja VTĮ III skyrius, Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 ,,Dėl Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Konkurso aprašas) ir Atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1344 ,,Dėl Atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Atrankos aprašas). 

1. Asmuo priimamas į valstybės tarnautojo pareigas turi atitikti bendruosius reikalavimus, nepriekaištingai reputacijai keliamus reikalavimus ir pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus (VTĮ 9 str. ir 3(1) str.).

2. Dokumentai konkursui į valstybės tarnautojo pareigas (toliau – konkursas) teikiami 14 darbo dienų (atrankai į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas (toliau – atranka) – 5 darbo dienas) nuo konkurso (atrankos) paskelbimo.  

3. Pretendentui į valstybės tarnautojo pareigas apie jo atitiktį bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams pranešama per 5 darbo dienas (į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas – per 3 darbo dienas) nuo jų dokumentų gavimo dienos. Jeigu kyla abejonių dėl asmens pateiktos informacijos tikrumo, per 5 darbo dienas (į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas – per 3 darbo dienas) galima paprašyti pateikti papildomų dokumentų kopijas. Jas pretendentas turi pateikti per 5 darbo dienas (į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas – per 3 darbo dienas). Pretendentui nepateikus prašomų dokumentų kopijų, laikoma, kad jis neatitinka bendrųjų ir (ar) specialiųjų reikalavimų, ir jam neleidžiama dalyvauti konkurse. Pretendentui, pateikusiam prašomus dokumentus, per 5 darbo dienas (į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas – per 3 darbo dienas) pranešama, ar jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Jeigu pretendentui pranešama, kad jis neatitinka bendrųjų ir (ar) specialiųjų reikalavimų, pranešime nurodoma kokio konkretaus reikalavimo jis neatitinka.

4. Konkurso komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių, o jeigu konkursas vykdomas į vadovaujančiojo valstybės tarnautojo pareigas, ne mažiau kaip iš 5 narių. Į komisijos narių sąrašą turi būti įtraukti konkursą organizuojančios įstaigos personalo administravimo tarnybos vadovas arba kitas valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, ir tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas (arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas). Konkurso į įstaigos prie ministerijos vadovo, ministerijos kanclerio pareigas komisija sudaroma, vadovaujantis Konkurso aprašo 46 p. antrąja pastraipa. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 31 str. 9 d., pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai. Vykdant atranką gali būti sudaroma komisija arba ją vykdo atranką organizuojančios įstaigos vadovas ar jo paskirtas už atranką atsakingas asmuo.

5. Konkurso ar atrankos komisijos nariu negali būti valstybės politikas, išskyrus atvejus, kai jis yra tiesioginis valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo vadovas.

6. Ekspertu kviečiamas asmuo, turi turėti ne trumpesnę kaip 3 metų praktinės veiklos patirtį arba ne žemesnį kaip daktaro mokslo laipsnį srityje, kurios žinios tikrinamos konkurso ar atrankos metu. Konkurse stebėtojo teisėmis gali dalyvauti Valstybės tarnybos departamento, profesinių sąjungų ir visuomenės atstovai, o atrankoje – Valstybės tarnybos departamento atstovas.

7. Konkursas turi įvykti ne vėliau nei per 3 mėnesius nuo konkurso paskelbimo, o konkursas ar atranka (iš kitų asmenų pagal Atrankos aprašo III skyrių) į vadovaujančiojo valstybės tarnautojo pareigas – ne anksčiau kaip po 23 darbo dienų nuo paskutinio pretendento, pateikusio dokumentus konkursą ar atranką organizuojančiai įstaigai ir informuoto apie atitiktį bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams, užsiregistravimo tikrintis vadovavimo gebėjimus, išskyrus tuos atvejus, kai visų konkurse ar atrankoje dalyvaujančių pretendentų vadovavimo gebėjimai patikrinti. Tokiu atveju konkursas gali įvykti ne anksčiau kaip po 5 darbo dienų, o atranka – ne anksčiau kaip po 2 darbo dienų, nuo informacijos apie atitiktį bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams pateikimo paskutiniam pretendentui, pateikusiam dokumentus konkursą ar atranką organizuojančiai įstaigai.

8. Apie konkurso (atrankos) datą, laiką ir vietą pretendentams pranešama ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas (apie atrankos – ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas) iki konkurso (atrankos) pradžios.

9. Esant dideliam pretendentų skaičiui, konkursas ar atranka gali būti vykdomi kelias dienas.

10. Konkurso ar atrankos metu pretendentams turi būti pateikiami lygiaverčiai klausimai ir lygiavertės praktinės užduotys, jeigu jos pateikiamos. Rekomenduotina pateikti situacinių klausimų.

11. Konkursą ar atranką laimi daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 6 balus surinkęs pretendentas, o jeigu per konkursą ar atranką pateikiama praktinė užduotis, konkursą ar atranką laimi daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 7 balus surinkęs pretendentas.

12. Jeigu didžiausią vienodą balų skaičių surenka keli pretendentai, konkurso laimėtojas nustatomas Konkurso aprašo 69 p. ar Atrankos aprašo 31 p. nustatyta tvarka.

13. Pretendentui, laimėjusiam konkursą gali būti suteikiama trečia kvalifikacinė klasė.

14. Esant Konkurso aprašo 74 p. ar Atrankos aprašo 33 p. nurodytoms aplinkybėms (kai laimėtojas atsisako eiti pareigas, nepateikia reikiamų dokumentų arba kai nustatoma, kad jis neatitinka bendrųjų ir (ar) specialiųjų reikalavimų, pareigas eiti siūloma antrajam pagal konkurso ar atrankos rezultatus, bet ne mažiau, nei reikalaujamą balų sumą surinkusiam pretendentui, o jam atsisakius – atitinkamai kitam iš eilės.

15. Atranką organizuojanti įstaiga sprendimo dėl buvusio valstybės tarnautojo priėmimo pakaitiniu valstybės tarnautoju kopiją Valstybės tarnybos departamentui turi išsiųsti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po buvusio valstybės tarnautojo priėmimo.

16. Konkursą ar atranką laimėjęs pretendentas priimamas į pareigas 15-tą darbo dieną nuo konkurso ar atrankos pabaigos arba nuo kompetentingos valstybės institucijos išvados, kad pretendentui gali būti išduodamas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, gavimo, arba nuo kompetentingos valstybės institucijos informacijos apie pretendentą, siekiantį eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, gavimo. Konkursą ar atranką laimėjusio pretendento ir valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens susitarimu šis terminas gali būti sutrumpinamas arba pratęsiamas.

17. Jeigu dalyvauti konkurse į įstaigos vadovo, jo pavaduotojo, ministerijos, teismo ar prokuratūros kanclerio, administracijos ar sekretoriato vadovo ar jo pavaduotojo, įstaigos administracijos padalinio vadovo, jo pavaduotojo ar valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, pareigas konkursą organizuojančioje įstaigoje užsiregistruoja tik vienas asmuo, konkursas skelbiamas iš naujo. Iš naujo paskelbus konkursą ir bent vienam asmeniui užsiregistravus dalyvauti jame, konkursas turi būti vykdomas Konkurso aprašo nustatyta tvarka.

Valstybės tarnautojų atleidimą iš pareigų reglamentuoja VTĮ IX skyrius ,,Valstybės tarnautojų atleidimas iš pareigų“. 
 

1. Valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pagrindai nustatyti VTĮ 44 str. 1 ir 2 d.

2. Valstybės tarnautojas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali būti atleistas iš pareigų, kai dėl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių. Atkreipiame dėmesį, kad į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo. Valstybės tarnautojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas darbingumo lygis.

3. Įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojas iš pareigų gali būti atleistas šalių susitarimu. Jeigu šalis, gavusi tokį pasiūlymą, sutinka su pasiūlymu, per 7 dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai tokį pasiūlymą. Jeigu šalis, gavusi pasiūlymą, per 7 dienas nepraneša, kad sutinka su pateiktu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Šalims susitarus dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl kompensacijų mokėjimo būdo ir su tuo susijusių kitų garantijų, taip pat dėl kitų sąlygų (nepanaudotų atostogų suteikimo ir kitų sąlygų). Konkretus kompensacijos dydis nėra šalių derybų objektas. Kompensacijos dydis ir jos mokėjimo tvarka nustatyta VTĮ 41 str. 6 d.

4. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas iš pareigų atleidžiamas paskutinę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko įgaliojimų dieną ar naujai sudarytos kolegialios valstybės institucijos pirmajame posėdyje.

5. Ketinantis atsistatydinti savo noru valstybės tarnautojas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priėmusį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sutikimu valstybės tarnautojas gali būti atleistas ir anksčiau. Valstybės tarnautojas atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo savo noru turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik jį į pareigas priėmusio asmens sutikimu.

6. Valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus VTĮ 44 str. 1 d. 1, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16 ir 21 p ir 2 d. nurodytus atvejus.

7. Eitos pareigos garantuojamos karjeros valstybės tarnautojui jo nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, metu. Nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) iki trejų metų, negali būti atleisti iš pareigų VTĮ 44 str. 1 d. 4, 9 p. (išskyrus atvejus, kai įstaiga likviduojama), 10, 12, 15 ir 21 p. (išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas pateikia pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu), 2 d. nurodytais pagrindais.

8. Įstaiga el. paštu Valstybės tarnybos departamentui turi išsiųsti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimo dėl valstybės tarnautojo, kuris į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas buvo priimtas iš asmenų, turinčių VTĮ 16 str. 2, 3 ar 5 d. arba 43 str. 2 ar 3 d. nurodytą statusą, atleidimo iš pakaitinio valstybės tarnautojo pareigų kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio valstybės tarnautojo atleidimo. 

Valstybės tarnautojų darbo užmokestį reglamentuoja VTĮ VI skyrius ,,Darbo užmokestis“. 
 

1. Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Valstybės tarnautojui už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos, kurios nėra įskaičiuojamos į VTĮ 23 str. 1 ir 2  d. nustatytą valstybės tarnautojo darbo užmokestį. Už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvauja minėtuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų minėtiems paramos teikimo projektams įgyvendinti, darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų valstybės tarnautojui nemokamas.

2. Pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą.

3. Valstybės tarnautojams mokami VTĮ 25 str. 1 d. nustatyti priedai ir VTĮ 26 str. 1 d. nustatytos priemokos. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 proc. pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas VTĮ 23 str. 1 d. 4 p. nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei VTĮ 25 str. 1 d. 1 ir 5 p. nustatyti priedai – priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

4. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro 3 proc. pareiginės algos už kiekvienus 3 tarnybos Lietuvos valstybei metus ir jo suma negali viršyti 30 proc. pareiginės algos. Priedas už III kvalifikacinę klasę sudaro 15 proc., už II kvalifikacinę klasę – 30 proc., už I kvalifikacinę klasę – 50 proc. pareiginės algos. Priedas už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją nemokamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. Priedai už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją, už laipsnį arba tarnybinį rangą ir už diplomatinį rangą negali viršyti 55 proc. pareiginės algos.

5. Priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ir priemoka už papildomų užduočių (papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu) atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos negali būti mokamos ilgiau kaip 1 metus nuo jų paskyrimo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, taip pat atvejus, kai priemokos skiriamos už projektų, trunkančių ilgiau kaip 1 metus, vykdymą. Jei valstybės tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti šiomis sąlygomis, išskyrus projektų, trunkančių ilgiau negu 1 metus, vykdymą, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju papildomas valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas, taikoma VTĮ 43 str. 12 d. nustatyta garantija ir gali būti patikslinami struktūrinio padalinio uždaviniai ir funkcijos.

6. Priemokų dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ir priemokos už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos, suma negali viršyti 60 proc. pareiginės algos. Priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis ir priemokos statutiniams valstybės tarnautojams už darbą, jei jis tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti dydis negali viršyti 20 proc. pareiginės algos.

7. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, ir už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio, už nakties ir viršvalandinį darbą – ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio, už budėjimą – Darbo kodekso nustatyta tvarka.

8. Valstybės tarnautojų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal valstybės tarnautojo ar įstaigos darbo grafiką, gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš valstybės tarnautojo dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.

9. Valstybės tarnautojų, naudojančių tarnybos laiką kitam darbui, dirbamam turint valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens leidimą VTĮ 16(1) str. nustatyta tvarka, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje dirbtam laikui. 

Valstybės tarnautojų atsakomybę reglamentuoja VTĮ VII skyrius ,,Valstybės tarnautojų skatinimas ir atsakomybė“ ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 977 ,,Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (toliau – Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės). 
 

1. Valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

2. Už vieną tarnybinį nusižengimą valstybės tarnautojui gali būti skiriama tik viena iš VTĮ 29 str. 3 d. nustatytų tarnybinių nuobaudų (pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas arba atleidimas iš pareigų).

3. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą (VTĮ 29 str. 5 ir 6 d.), taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

4. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (VTĮ 30(1) str.), į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą (gavus oficialią informaciją tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo). Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas.

6. Taip pat tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas: 1) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje (motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus, kurioje konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą perduodama įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui, Valstybės tarnybos departamentui ir valstybės tarnautojui, kuris pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl valstybės tarnautojui tarnybinės nuobaudos skyrimo priima įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovas); 2) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų (sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo, sprendimas perduodamas Valstybės tarnybos departamentui ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas). Atkreipiame dėmesį, kad pagal VTĮ 30 str. 2 d. 2 p. tarnybinio nusižengimo tyrimas gali būti pradėtas tik asmeniui, dar turinčiam valstybės tarnautojo statusą, ir baigtas jam jau neinant valstybės tarnautojų pareigų.

7. Jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimą atlieka komisija, komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų (valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų, vienas iš komisijos narių paskiriamas komisijos pirmininku. Jeigu įstaigoje nėra tiek valstybės tarnautojų, kad būtų galima sudaryti komisiją, į komisijos sudėtį gali būti įtraukiami tos įstaigos, kuriai pavaldi įstaiga, valstybės tarnautojai).

8. Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą ir paaiškinimas dėl tarnybinio nusižengimo surašomas per 5 darbo dienas. Tarnybinis nusižengimas tiriamas ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo ar komisijos sudarymo, o motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus į pareigas priėmusiam asmeniui pateikiama ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Sprendimą (Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklų 14 punktas) į pareigas priimantis asmuo priima VTĮ 30 str. 1 d. nustatytu terminu. Su sprendimu valstybės tarnautojas supažindinamas pasirašytinai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po jo pasirašymo, o jeigu šį sprendimą priėmė Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po jo įsigaliojimo. Jeigu sprendimas pasirašytas arba Seimo Pirmininko, Vyriausybės ar savivaldybės tarybos priimtas sprendimas įsigalioja valstybės tarnautojo laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, atostogų metu, – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po to, kai pasibaigia valstybės tarnautojo laikinasis nedarbingumas, komandiruotė, atostogos.

9. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą ar asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo) dienos ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta VTĮ 30 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.

10. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos (tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados surašymo diena), neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą VTĮ 30 str. 2 d. 1 p. numatytu atveju – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus VTĮ 30 str. 2 d. 1 p. numatytu atveju surašymo dienos. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas VTĮ 30 str. 2 d. numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

11. Valstybės tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo datos praėjo 1 metai. Tarnybinė nuobauda ją paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu sueis šis terminas arba kai valstybės tarnautojas gauna valstybės apdovanojimą. 

Valstybės tarnautojų socialines ir kitas garantijas reglamentuoja VTĮ VIII skyrius ,,Valstybės tarnautojų socialinės ir kitos garantijos”. 
 

1. Valstybės tarnautojai turi teisę į VTĮ nustatytas atostogas ir į Darbo kodekso nustatytas nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, ir mokymosi atostogas.

2. Valstybės tarnautojui suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, turinčiam didesnį kaip 5 metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių 3 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 kalendorinės dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos. Už pirmuosius tarnybos metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po 6 tarnybos mėnesių toje įstaigoje.

3. Dėl šeimyninių aplinkybių ar kitų aplinkybių valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu valstybės tarnautojui gali būti suteikiamos nemokamos atostogos iki 3 mėnesių.

4. Valstybės tarnautojui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje įstaigoje, jo ir į pareigas jį priėmusio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki 1 metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti (valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas). Šiomis atostogomis pasinaudoti galima ne dažniau kaip 1 kartą per 5 metus.

5. Taip pat valstybės tarnautojui jį į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu gali būti suteiktos atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su įstaigos misija ir strateginiais tikslais nesusijusi veikla užsienio valstybėje ir iki 5 darbo dienų atostogos dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas pagal VTĮ 39 str.

6. Valstybės tarnautojai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu, jiems skiriama ir mokama valstybinė socialinio draudimo pensija.

7. Valstybės tarnautojams priklausančios šeitinės išmokos ir kompensacijos, jų dydis bei mokėjimo tvarka nustatyta VTĮ 41 str., todėl Darbo kodekso nuostatos dėl išeitinių išmokų valstybės tarnautojams netaikomos.

8. Tarnybos stažo skaičiavimo pagrindai nustatyti VTĮ 42 str. Atkreipiame dėmesį, kad nuo tarnybos stažo priklauso priedo už tarnybos stažą dydis ir kasmetinių papildomų atostogų trukmė.

9. Kitos garantijos, kurios taikomos karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, buvusiam karjeros valstybės tarnautojui ar įstaigos vadovui, valstybės tarnautojui žuvus, atliekant tarnybines pareigas ar mirus dėl dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, taip pat valstybės tarnautojui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, ir kitos garantijos nustatytos VTĮ 43 str.

10. Sąlygos kada valstybės tarnautojams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis nustatytos VTĮ 43 str. 5–8 d.

11. Valstybės tarnautojas turi teisę gauti išmokas už mokymosi ir komandiruotės išlaidas, o valstybės tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 MMA dydžio pašalpa.

12. Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo, kuriems suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta. Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybos laikas pratęsiamas iki 1 metų ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti 5 metų.

Valstybės tarnautojų perkėlimą į kitas pareigas (toliau – perkėlimas) nustato VTĮ 18, 18(1), 18(2), 18(3) ir 19 str. 
 

1. Karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas valstybės tarnautojų ar įstaigos vadovo pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje, jam laimėjus konkursą. Karjeros valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į kitas karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas toje pačioje įstaigoje, į atitinkamas pareigas perkeliamas jį į pareigas priimančio asmens sprendimu ne vėliau kaip per 17 kalendorinių dienų nuo jo prašymo perkelti į laimėtas pareigas pateikimo dienos.

2. Karjeros valstybės tarnautoją, laimėjusį konkursą į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje, į pareigas priima šioje įstaigoje į pareigas priimantis asmuo, gavęs įstaigos, kurioje karjeros valstybės tarnautojas ėjo pareigas, sprendimą dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į įstaigą, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą. Sprendimas įstaigoje, kurioje karjeros valstybės tarnautojas ėjo pareigas, priimamas ne vėliau kaip per 17 kalendorinių dienų nuo karjeros valstybės tarnautojo prašymo perkelti jį į laimėtas pareigas šiai įstaigai pateikimo dienos.

3. Į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu tik tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina vertinimo komisija ir jis atitinka tos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu, kai jį įvertina vertinimo komisija ir jis atitinka tos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

4. Kai yra tarnybinė būtinybė, karjeros valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę jį laikinai perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje, esančiose toje pačioje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje.

5. Kai yra tarnybinė būtinybė, karjeros valstybės tarnautojas gali būti laikinai perkeltas į įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas toje įstaigoje į šias pareigas priimančio asmens sprendimu.

6. Karjeros valstybės tarnautojas VTĮ 18 str. 1–8 dalyse nurodytais atvejais ir sąlygomis į pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

7. Į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), laikinai negalinčio eiti pareigų, pareigas kitas karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas, iki grįš negalintis eiti pareigų valstybės tarnautojas. Kitais atvejais laikinai perkeltas į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojas negali būti ilgiau negu 1 metus per 5 tarnybos metus. Šis reikalavimas netaikomas valstybės tarnautojo laikino perkėlimo, uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, atvejais.

8. Valstybės tarnautojui, kurio pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nusprendus, kad tas valstybės tarnautojas negali vykdyti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, šis tarnautojas gali būti laikinai perkeltas į kitas valstybės tarnautojo pareigas, kurių pareigybės aprašyme nėra nustatytas toks specialusis reikalavimas. Tokiu atveju karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į to paties lygio ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – į to paties lygio ar žemesnes politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, įstaigos vadovas – į to paties lygio ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas, o statutinis valstybės tarnautojas – į to paties lygio ar žemesnes statutinio, karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas.

9. Valstybės tarnautojas gali būti laikinai perkeltas į kitas pareigas, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus ir tik jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar ypatingų situacijų atvejus. Jam mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis.

10. Valstybės tarnautojas į kitas pareigas laikinai perkeliamas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu. Valstybės tarnautojas laikinai perkeliamas į kitas pareigas kitoje įstaigoje tik suderinus šį klausimą su šios įstaigos vadovu.

11. Į specialiojo atašė pareigas karjeros valstybės tarnautojas perkeliamas jo rašytiniu sutikimu Vyriausybės tvirtinamų Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatų nustatyta tvarka. Statutinių valstybės tarnautojų laikino perkėlimo į kitas valstybės tarnautojų pareigas, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų perkėlimo į kitas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas bei valstybės tarnautojų perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse institucijose ir užsienio valstybių institucijose bei perkėlimo dirbti į specialiąsias misijas pagrindai nustatyti VTĮ 18(1), 18(2) ir 19 straipsniuose. 

Valstybės tarnautojų ir įstaigos vadovo tarnybinį kaitumą nustato VTĮ 20 str. ir Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas valstybės tarnautojo pareigas taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1114 ,,Dėl Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas valstybės tarnautojo pareigas taisyklių patvirtinimo”. 
 

1. Kai yra laisvos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje. Taip pat gali būti sukeistos dviejų tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojų pareigos, jeigu jie to prašo.

2. Pakaitinis karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus pakaitinį karjeros valstybės tarnautoją, priimtą į pareigas, iki VTĮ nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jo prašymu gali būti perkeltas į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos laikinai negalinčio eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje įstaigoje.

3. Įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) jo prašymu gali būti perkeltas į kitas laisvas tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje.

4. Valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas pareigas tarnybinio kaitumo būdu, jeigu jis atitinka pareigų, į kurias siekia būti perkeltas, pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Jeigu pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, valstybės tarnautojas perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

5. Jeigu valstybės tarnautojas pateikia prašymą perkelti jį į kitas pareigas toje pačioje įstaigoje, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo sprendimą dėl valstybės tarnautojo perkėlimo ar neperkėlimo į kitas pareigas priima ir apie priimtą sprendimą informuoja šį prašymą pateikusį valstybės tarnautoją ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje.

6. Jeigu valstybės tarnautojas pateikia prašymą perkelti jį į kitas pareigas kitoje įstaigoje, kitos įstaigos, į kurią siekia būti perkeltas valstybės tarnautojas, į pareigas priimantis asmenuo sprendimą dėl valstybės tarnautojo prašymo tenkinimo ar netenkinimo priima ir apie priimtą sprendimą informuoja šį prašymą pateikusį valstybės tarnautoją ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šio prašymo gavimo įstaigoje. Jeigu įstaigoje, į kurią siekia būti perkeltas valstybės tarnautojas, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą tenkinti valstybės tarnautojo prašymą, apie tai jis per šį 7 kalendorinių dienų terminą raštu informuoja ir įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį. Gavęs šį pranešimą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą perkelti valstybės tarnautoją į kitas pareigas kitoje įstaigoje ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas. Šiame sprendime nurodoma data, nuo kurios valstybės tarnautojas perkeliamas į kitas pareigas kitoje įstaigoje. Valstybės tarnautojas perkeliamas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo perkelti į kitas pareigas kitoje įstaigoje priėmimo, jeigu abiejų įstaigų valstybės tarnautojus į pareigas priimantys asmenys nesusitaria kitaip. Sprendimo perkelti valstybės tarnautoją į kitas pareigas kitoje įstaigoje kopija ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo pateikiama įstaigos, į kurią siekia būti perkeltas valstybės tarnautojas, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui. Įstaigoje, į kurią siekia būti perkeltas valstybės tarnautojas, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, gavęs sprendimo kopiją, priima sprendimą priimti valstybės tarnautoją į pareigas nuo sprendime nustatytos datos. Apie priimtus prendimus nedelsiant informuojami valstybės tarnautojai.

7. Jeigu karjeros valstybės tarnautojai, siekia, kad būtų sukeistos jų pareigos toje pačioje įstaigoje, jie pateikia juos į pareigas priimančiam asmeniui bendrą prašymą sukeisti pareigas. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo sprendimą sukeisti karjeros valstybės tarnautojų pareigas arba jų nesukeisti priima ir apie priimtą sprendimą informuoja šį prašymą pateikusius karjeros valstybės tarnautojus ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo.

8. Jeigu karjeros valstybės tarnautojai, siekia, kad būtų sukeistos jų pareigos skirtingose įstaigose, bendrus prašymus sukeisti pareigas pateikia abiejose įstaigose valstybės tarnautojus į pareigas priimantiems asmenims. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, gavęs prašymą, sprendimą dėl šio prašymo tenkinimo ar netenkinimo priima ir apie priimtą sprendimą informuoja šį prašymą pateikusius karjeros valstybės tarnautojus ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje. Abiejose įstaigose valstybės tarnautojus į pareigas priimantys asmenys, priėmę sprendimus tenkinti prašymus ar jų netenkinti, apie tai per nustatytą 7 kalendorinių dienų terminą raštu informuoja vienas kitą. Karjeros valstybės tarnautojų pareigos sukeičiamos tik esant abiejose įstaigose valstybės tarnautojus į pareigas priimančių asmenų sprendimams tenkinti jų prašymus sukeisti pareigas. Valstybės tarnautojus į pareigas priimantys asmenys priima sprendimus sukeisti karjeros valstybės tarnautojų pareigas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo kitos įstaigos, kuri priėmė sprendimą tenkinti prašymą, pranešimo gavimo. Šiame sprendime nurodoma data, nuo kurios sukeičiamos karjeros valstybės tarnautojų pareigos. Valstybės tarnautojų pareigos sukeičiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo sukeisti valstybės tarnautojų pareigas kitoje įstaigoje priėmimo, jeigu abiejų įstaigų valstybės tarnautojus į pareigas priimantys asmenys nesusitaria kitaip. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po sprendimo sukeisti karjeros valstybės tarnautojų pareigas priėmimo pateikia jo kopiją kitos įstaigos, kuri priėmė sprendimą tenkinti prašymą, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui. Karjeros valstybės tarnautojai nedelsiant informuojami apie sprendimus sukeisti jų pareigas.

9. Jeigu kitų pareigų, į kurias siekia būti perkeltas valstybės tarnautojas, pareigybės aprašyme nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, valstybės tarnautojas gali būti perkeliamas į tas pareigas tik gavus kompetentingos valstybės institucijos išvadą, kad jam gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

10. Valstybės tarnautojai prašymuose nurodo pareigas, į kurias siekia būti perkelti tarnybinio kaitumo būdu, einamas valstybės tarnautojo pareigas, turimą kvalifikacinę klasę ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Prie šių prašymų pridedamos dokumentų, būtinų patvirtinti, kad valstybės tarnautojas atitinka pareigybės, į kurias siekia būti perkeltas, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, kopijos. Prašymus atšaukti valstybės tarnautojai turi teisę ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo jų pateikimo.

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą (toliau – vertinimas) nustato VTĮ 22 ir 22(1) str. bei Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 ,,Dėl Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų“. 
 

1. Tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą už praėjusius kalendorinius metus įvertina ne vėliau kaip iki sausio 20 dienos, o vertinimo komisijos – ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos (atidėti vertinimą galima tik dėl svarbių priežasčių).

2. Neeilinis vertinimas atliekamas ne dažniau kaip 1 kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo kasmetinio vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.

3. Vertinimo komisija sudaroma 2 metams iš ne mažiau kaip 5 valstybės tarnautojų (vertinimo komisijos pirmininko, komisijos nario, kuriam pavedama atlikti komisijos pirmininko funkcijas, jam dėl svarbių priežasčių negalint dalyvauti vertinimo komisijos darbe ir kiti jos nariai. Jei įstaigoje veikia profesinė sąjunga, 1 vertinimo komisijos narys turi būti profesinės sąjungos atstovas. Jei įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jei profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į vertinimo komisijos narius neskiriamas. Vertinimo komisijos sekretorius nėra vertinimo komisijos narys).

4. Kasmetinio vertinimo metu tiesioginio vadovo ir vertinimo komisijos siūlymai, o neeilinio vertinimo metu tiesioginio vadovo motyvuotas siūlymas turi atitikti VTĮ 22 str. reikalavimus.

5. Valstybės tarnautojui tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nustatytos užduotys turi būti aiškios, tikrai įvykdomos, turėti nustatytą įvykdymo terminą, turi būti aiškūs veiklos rezultatų vertinimo rodikliai, leidžiantys įvertinti ar pasiektas konkretus rezultatas, o jų reikšmės – pamatuojamos ir apskaičiuojamos, patikimos ir nesunkiai patikrinamos. Prireikus einamaisiais metais skirtos užduotys gali būti 1 kartą pakeistos ar papildytos, bet ne vėliau, kaip likus 4 mėnesiams iki kasmetinio vertinimo.

6. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas įrašo pasiūlymą, kaip tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją.

7. Valstybės tarnautojas su vertinimo išvada supažindinamas pasirašytinai. Valstybės tarnautojui atsisakius išvadoje pasirašyti, kad su šia išvada susipažino, surašomas aktas, kurį pasirašo personalo administravimo tarnybos atstovas ir 1 įstaigos valstybės tarnautojas. Jeigu personalo administravimo tarnybos vadovas arba kitas personalo administravimo tarnybos atstovas atsisako išvadoje pasirašyti, kad su šia išvada susipažino, surašomas aktas, kurį pasirašo 2 įstaigos vadovo įgalioti valstybės tarnautojai. Jeigu valstybės tarnautojas, kurį į pareigas priima Vyriausybė, Ministras Pirmininkas ar savivaldybės taryba, atsisako išvadoje pasirašyti, kad su šia išvada susipažino, surašomas aktas, kurį pasirašo Vyriausybės kanceliarijos ar savivaldybės administracijos personalo administravimo tarnybos vadovas arba personalo administravimo tarnybos atstovas ir 1 Vyriausybės kanceliarijos ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

8. Apie būsimąjį valstybės tarnautojo vertinimą vertinimo komisijoje pranešama valstybės tarnautojui raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios, o Valstybės tarnybos departamentui – per Valstybės tarnautojų registrą.

9. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai vertinimo komisijoje fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas ir pildomas protokolas.

10. Į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio priima sprendimą dėl šios komisijos siūlymo įgyvendinimo, o jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, sprendimas dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo priimamas artimiausiame posėdyje.

11. Į pareigas priimantis asmuo, priėmęs motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo tai nurodo vertinimo komisijos išvadoje, o jeigu motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo įsigaliojimo, tai vertinimo komisijos išvadoje nurodo šios institucijos vadovas.

12. Kai karjeros valstybės tarnautojo, laikinai perkelto į kitas valstybės tarnautojo pareigas, tarnybinę veiklą įvertinusi vertinimo komisija siūlo perkelti šį karjeros valstybės tarnautoją į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo į pareigas priimantis asmuo priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo valstybės tarnautojo grąžinimo į pareigas, iš kurių jis buvo laikinai perkeltas.

Apibendrinta informacija apie 2016 metais vykdytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose priežiūrą

Apibendrinta informacija apie 2015 metais vykdytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose priežiūrą

Informacija apie valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 8 dalies nuostatų įgyvendinimo tikrinimus nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. 
Apibendrinta informacija apie 2012 m. valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose nustatytus pažeidimus joms įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus 

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-02-06