Priėmimą į valstybės tarnautojų pareigas reglamentuoja VTĮ III skyrius, Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 ,,Dėl Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Konkurso aprašas) ir Atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1344 ,,Dėl Atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Atrankos aprašas).

1. Asmuo priimamas į valstybės tarnautojo pareigas turi atitikti VTĮ 9 str. nustatytus reikalavimus (bendruosius reikalavimus, nepriekaištingai reputacijai keliamus reikalavimus ir pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus). 

2. Dokumentai konkursui į valstybės tarnautojo pareigas teikiami 14 darbo dienų nuo konkurso paskelbimo, o atrankai į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas – 5 darbo dienas nuo skelbimo paskelbimo.  

3. Pretendentui į valstybės tarnautojo pareigas apie jo atitiktį bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams pranešama per 5 darbo dienas (į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas – per 3 darbo dienas) nuo jų dokumentų gavimo dienos. Jeigu pretendentui pranešama, kad jis neatitinka bendrųjų ir (ar) specialiųjų reikalavimų, pranešime nurodoma kokio konkrečiai reikalavimo jis neatitinka.

4. Konkurso komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių, o jeigu konkursas vykdomas į vadovaujančiojo valstybės tarnautojo pareigas, ne mažiau kaip iš 5 narių. Į komisijos narių sąrašą turi būti įtraukti konkursą organizuojančios įstaigos personalo administravimo tarnybos vadovas arba kitas valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, ir tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas (arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas). Konkurso į įstaigos prie ministerijos vadovo, ministerijos kanclerio pareigas komisija sudaroma, vadovaujantis Konkurso aprašo 46 p. antrąja pastraipa. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 31 str. 4 d., pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai. Atranką vykdo atranką organizuojančios įstaigos vadovas ar įstaigos vadovo paskirtas už atranką atsakingas asmuo arba atrankos komisija.

5. Ekspertu kviečiamas asmuo, turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinės veiklos patirtį arba ne žemesnį kaip daktaro mokslo laipsnį srityje, kurios žinios tikrinamos konkurso ar atrankos metu.

6. Konkurso ar atrankos komisijos nariu negali būti valstybės politikas, išskyrus atvejus, kai jis yra tiesioginis valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo vadovas.

7. Konkursas turi įvykti ne vėliau nei per 3 mėnesius nuo konkurso paskelbimo, o konkursas ar atranka (iš kitų asmenų) į vadovaujančiojo valstybės tarnautojo pareigas – ne anksčiau kaip po 23 darbo dienų nuo paskutinio pretendento, pateikusio dokumentus konkursą ar atranką organizuojančiai įstaigai ir informuoto apie atitiktį bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams, užsiregistravimo tikrintis vadovavimo gebėjimus, išskyrus tuos atvejus, kai visų konkurse ar atrankoje dalyvaujančių pretendentų vadovavimo gebėjimai patikrinti. Tokiu atveju konkursas gali įvykti ne anksčiau kaip po 5 darbo dienų, o atranka – ne anksčiau kaip po 2 darbo dienų nuo informacijos apie atitiktį bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams pateikimo paskutiniam pretendentui, pateikusiam dokumentus konkursą ar atranką organizuojančiai įstaigai.

8. Ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki konkurso pradžios konkursą organizuojanti įstaiga, o atranką organizuojanti įstaiga ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki atrankos pradžios, praneša pretendentams apie konkurso ar atrankos datą, laiką ir vietą.

9. Esant dideliam pretendentų skaičiui, konkursas ar atranka gali būti vykdomi kelias dienas.

10. Konkurso ar atrankos metu pretendentams turi būti pateikiami lygiaverčiai klausimai ir lygiavertės praktinės užduotys, jeigu jos pateikiamos. Rekomenduotina pateikti situacinių klausimų.

11. Konkursą ar atranką laimi daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 6 balus surinkęs pretendentas, o jeigu per konkursą ar atranką pateikiama praktinė užduotis, konkursą ar atranką laimi daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 7 balus surinkęs pretendentas.

12. Jeigu konkursą ar atranką laimėjęs pretendentas iki įsakymo priimti jį į pareigas priėmimo dienos atsisako eiti šias pareigas, nepateikia Konkurso aprašo 72 p. ar Atrankos aprašo 33 p. nurodytų dokumentų arba pagal pateiktus dokumentus nustatoma, kad pretendentas neatitinka bendrųjų ir (ar) specialiųjų reikalavimų, nustatytų pareigybės aprašyme, pareigas, į kurias paskelbtas konkursas ar atranka, eiti siūloma antrajam pagal konkurso ar atrankos rezultatus, bet ne mažiau, nei reikalaujamą balų sumą surinkusiam pretendentui, o jam atsisakius – atitinkamai kitam iš eilės.

13. Atranką organizuojanti įstaiga el. paštu Valstybės tarnybos departamentui išsiunčia valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimo dėl buvusio valstybės tarnautojo priėmimo pakaitiniu valstybės tarnautoju kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po buvusio valstybės tarnautojo priėmimo.

14. Konkursą ar atranką laimėjęs pretendentas priimamas į pareigas 15-tą darbo dieną nuo konkurso ar atrankos pabaigos arba nuo kompetentingos valstybės institucijos išvados, kad pretendentui gali būti išduodamas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, gavimo, arba nuo kompetentingos valstybės institucijos informacijos apie pretendentą, siekiantį eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, gavimo. Konkursą ar atranką laimėjusio pretendento ir valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens susitarimu šis terminas gali būti sutrumpinamas arba pratęsiamas. 

Valstybės tarnautojų atleidimą iš pareigų reglamentuoja VTĮ IX skyrius ,,Valstybės tarnautojų atleidimas iš pareigų“.

1. Valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pagrindai nustatyti VTĮ 44 str. 1 d.

2. Valstybės tarnautojas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali būti atleistas iš pareigų, kai dėl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių. Atkreipiame dėmesį, kad į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo. Valstybės tarnautojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas darbingumo lygis.

3. Įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojas iš pareigų gali būti atleistas šalių susitarimu. Jeigu šalis, gavusi tokį pasiūlymą, sutinka su pasiūlymu, per 7 dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai tokį pasiūlymą. Jeigu šalis, gavusi pasiūlymą, per 7 dienas nepraneša, kad sutinka su pateiktu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Šalims susitarus dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl kompensacijų mokėjimo būdo ir su tuo susijusių kitų garantijų, taip pat dėl kitų sąlygų (nepanaudotų atostogų suteikimo ir kitų sąlygų). Konkretus kompensacijos dydis nėra šalių derybų objektas. Kompensacijos dydis ir jos mokėjimo tvarka nustatyta VTĮ 41 str. 6 d.

4. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas iš pareigų atleidžiamas paskutinę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko įgaliojimų dieną ar naujai sudarytos kolegialios valstybės institucijos pirmajame posėdyje.

5. Ketinantis atsistatydinti savo noru valstybės tarnautojas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priėmusį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sutikimu valstybės tarnautojas gali būti atleistas ir anksčiau. Valstybės tarnautojas atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo savo noru turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik jį į pareigas priėmusio asmens sutikimu.

6. Valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus VTĮ 44 str. 1 d. 1, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16 ir 21 p. ir 2 d. nurodytus atvejus.

7. Eitos pareigos garantuojamos karjeros valstybės tarnautojui jo nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, metu. Nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) iki trejų metų, negali būti atleisti iš pareigų VTĮ 44 str. 1 d. 4, 9 p. (išskyrus atvejus, kai įstaiga likviduojama), 10, 12, 15 ir 21 p. (išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas pateikia pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu), 2 d. nurodytais pagrindais.

8. Įstaiga el. paštu Valstybės tarnybos departamentui turi išsiųsti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimo dėl valstybės tarnautojo, kuris į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas buvo priimtas iš asmenų, turinčių VTĮ 16 str. 2, 3 ar 5 d. arba 43 str. 2 ar 3 d. nurodytą statusą, atleidimo iš pakaitinio valstybės tarnautojo pareigų kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio valstybės tarnautojo atleidimo. 

Valstybės tarnautojų darbo užmokestį reglamentuoja VTĮ VI skyrius ,,Darbo užmokestis“.  

1. Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Valstybės tarnautojui už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos, kurios nėra įskaičiuojamos į VTĮ 23 str. 1 ir 2 d. nustatytą valstybės tarnautojo darbo užmokestį. Už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvauja minėtuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų minėtiems paramos teikimo projektams įgyvendinti, darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų valstybės tarnautojui nemokamas.

2. Pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą.

3. Valstybės tarnautojams mokami priedai nustatyti VTĮ 25 str. 1 d., o priemokos – VTĮ 26 str. 1 d. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 proc. pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas VTĮ 23 str. 1 d. 4 p. nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei VTĮ 25 str. 1 d. 1 ir 5 p. nustatyti priedai – priedas už tarnybos stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

4. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro 3 proc. pareiginės algos už kiekvienus 3 tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 proc. pareiginės algos. Priedas už III kvalifikacinę klasę sudaro 15 proc. pareiginės algos, už II kvalifikacinę klasę – 30 proc. pareiginės algos, už I kvalifikacinę klasę – 50 proc. pareiginės algos. Priedas už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją nemokamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. Priedai už laipsnį arba tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas statutiniams valstybės tarnautojams, išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas. Priedai už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją, už laipsnį arba tarnybinį rangą ir už diplomatinį rangą negali viršyti 55 proc. pareiginės algos.

5. Priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ir priemoka už papildomų užduočių (papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu) atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos negali būti mokamos ilgiau kaip 1 metus nuo jų paskyrimo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, taip pat atvejus, kai priemokos skiriamos už projektų, trunkančių ilgiau kaip 1 metus, vykdymą. Jei valstybės tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti šiomis sąlygomis, išskyrus projektų, trunkančių ilgiau negu 1 metus, vykdymą, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju papildomas valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas, taikoma VTĮ 43 str. 12 d. nustatyta garantija ir gali būti patikslinami struktūrinio padalinio uždaviniai ir funkcijos.

6. Priemokų dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ir priemokos už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos, suma negali viršyti 60 proc. pareiginės algos. Priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis ir priemokos statutiniams valstybės tarnautojams už darbą, jei jis tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti dydis negali viršyti 20 proc. pareiginės algos.

7. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio, už darbą švenčių dieną pagal grafiką –  ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio, už nakties ir viršvalandinį darbą – ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio, už budėjimą – Darbo kodekso nustatyta tvarka.  Laikas dirbant poilsio dienomis ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimo laikas skaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

8. Valstybės tarnautojų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal valstybės tarnautojo ar įstaigos darbo grafiką, gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš valstybės tarnautojo dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.

9. Valstybės tarnautojų, naudojančių tarnybos laiką kitam darbui, dirbamam turint valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens leidimą VTĮ 16(1) str. nustatyta tvarka, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje dirbtam laikui. 

Valstybės tarnautojų atsakomybę reglamentuoja VTĮ VII skyrius ,,Valstybės tarnautojų skatinimas ir atsakomybė“ ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 977 ,,Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (toliau – Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės). 

1. Valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

2. Už vieną tarnybinį nusižengimą valstybės tarnautojui gali būti skiriama tik viena iš VTĮ 29 str. 3 d. nustatytų tarnybinių nuobaudų (pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas arba atleidimas iš pareigų).

3. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą (VTĮ 29 str. 5 ir 6 d.), taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

4. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (VTĮ 30(1) str.), į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą (gavus oficialią informaciją tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo). Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas.

6. Taip pat tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas: 1) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje (motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus, kurioje konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą perduodama įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui, Valstybės tarnybos departamentui ir valstybės tarnautojui, kuris pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl valstybės tarnautojui tarnybinės nuobaudos skyrimo priima įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovas); 2) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų (sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo, sprendimas perduodamas Valstybės tarnybos departamentui ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas).

7. Jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimą atlieka komisija, komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų (valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų, vienas iš komisijos narių paskiriamas komisijos pirmininku. Jeigu įstaigoje nėra tiek valstybės tarnautojų, kad būtų galima sudaryti komisiją, į komisijos sudėtį gali būti įtraukiami tos įstaigos, kuriai pavaldi įstaiga, valstybės tarnautojai).

8. Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą ir paaiškinimas dėl tarnybinio nusižengimo surašomas per 5 darbo dienas. Tarnybinis nusižengimas tiriamas ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo ar komisijos sudarymo, o motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus į pareigas priėmusiam asmeniui pateikiama ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Sprendimą (Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklų 14 punktas) į pareigas priimantis asmuo priima VTĮ 30 str. 1 d. nustatytu terminu. Su sprendimu valstybės tarnautojas supažindinamas pasirašytinai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po jo pasirašymo, o jeigu šį sprendimą priėmė Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po jo įsigaliojimo. Jeigu sprendimas pasirašytas arba Seimo Pirmininko, Vyriausybės ar savivaldybės tarybos priimtas sprendimas įsigalioja valstybės tarnautojo laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, atostogų metu, – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po to, kai pasibaigia valstybės tarnautojo laikinasis nedarbingumas, komandiruotė, atostogos.

9. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą ar asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta VTĮ 30 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.

10. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą VTĮ 30 str. 2 d. 1 p. numatytu atveju – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus VTĮ 30 str. 2 d. 1 p. numatytu atveju surašymo dienos. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas VTĮ 30 str. 2 d. numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

11. Valstybės tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo datos praėjo 1 metai. Tarnybinė nuobauda ją paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu sueis šis terminas arba kai valstybės tarnautojas gauna valstybės apdovanojimą. 

Valstybės tarnautojų socialines ir kitas garantijas reglamentuoja VTĮ VIII skyrius ,,Valstybės tarnautojų socialinės ir kitos garantijos”. 

1. Valstybės tarnautojai turi teisę į VTĮ nustatytas atostogas ir į Darbo kodekso nustatytas nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, ir mokymosi atostogas.

2. Valstybės tarnautojui suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, turinčiam didesnį kaip 5 metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių 3 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 kalendorinės dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos. Už pirmuosius tarnybos metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po 6 tarnybos mėnesių toje įstaigoje.

3. Dėl šeimyninių aplinkybių ar kitų aplinkybių valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu valstybės tarnautojui gali būti suteikiamos nemokamos atostogos iki 3 mėnesių.

4. Valstybės tarnautojui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje įstaigoje, jo ir į pareigas jį priėmusio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki 1 metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti (valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas). Šiomis atostogomis pasinaudoti galima ne dažniau kaip 1 kartą per 5 metus.

5. Taip pat valstybės tarnautojui jį į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu gali būti suteiktos atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su įstaigos misija ir strateginiais tikslais nesusijusi veikla užsienio valstybėje (VTĮ 38(1) str.) ir atostogos dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas pagal VTĮ 39 str. (iki 5 darbo dienų).

6. Valstybės tarnautojai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu, jiems skiriama ir mokama valstybinė socialinio draudimo pensija (VTĮ 40 str.).

7. Valstybės tarnautojams priklausančios šeitinės išmokos ir kompensacijos, jų dydis bei mokėjimo tvarka nustatyta VTĮ 41 str.

8. Tarnybos stažo skaičiavimo pagrindai nustatyti VTĮ 42 str. Atkreipiame dėmesį, kad nuo tarnybos stažo priklauso priedo už tarnybos stažą dydis ir kasmetinių papildomų atostogų trukmė.

9. Kitos garantijos, kurios taikomos karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, buvusiam karjeros valstybės tarnautojui ar įstaigos vadovui, valstybės tarnautojui žuvus, atliekant tarnybines pareigas ar mirus dėl dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, taip pat valstybės tarnautojui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, ir kitos garantijos nustatytos VTĮ 43 str.

10. Sąlygos kada valstybės tarnautojams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis nustatytos VTĮ 44 str. 5–8 d.

11. Valstybės tarnautojas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti išmokas už mokymosi ir komandiruotės išlaidas, o valstybės tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 MMA dydžio pašalpa.

12. Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo, kuriems suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta. Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybos laikas pratęsiamas iki 1 metų ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti 5 metų.

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą (toliau – vertinimas) nustato VTĮ 22 ir 22(1) str. bei Valstybėstarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 ,,Dėl Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių patvirtinimo bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų“.  

1. Tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą už praėjusius kalendorinius metus įvertina iki sausio 20 dienos, o vertinimo komisijos – ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos (atidėti vertinimą galima tik dėl svarbių priežasčių).  

2. Neeilinis vertinimas atliekamas ne dažniau kaip 1 kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo kasmetinio vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.  

3. Vertinimo komisija sudaroma 2 metams iš ne mažiau kaip 5 valstybės tarnautojų (vertinimo komisijos pirmininko, komisijos nario, kuriam pavedama atlikti komisijos pirmininko funkcijas, jam dėl svarbių priežasčių negalint dalyvauti vertinimo komisijos darbe ir kiti jos nariai. Jei įstaigoje veikia profesinė sąjunga 1 vertinimo komisijos narys turi būti profesinės sąjungos atstovas. Jei įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jei profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į vertinimo komisijos narius neskiriamas. Vertinimo komisijos sekretorius nėra vertinimo komisijos narys).  

4. Kasmetinio vertinimo metu tiesioginio vadovo ir vertinimo komisijos siūlymai, o neeilinio vertinimo metu tiesioginio vadovo motyvuotas siūlymas turi atitikti VTĮ 22 str. reikalavimus.  

5. Valstybės tarnautojui tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nustatytos užduotys turi būti aiškios, tikrai įvykdomos, turėti nustatytą įvykdymo terminą, turi būti aiškūs veiklos rezultatų vertinimo rodikliai, leidžiantys įvertinti ar pasiektas konkretus rezultatas, o jų reikšmės – pamatuojamos ir apskaičiuojamos, patikimos ir nesunkiai patikrinamos. Prireikus einamaisiais metais skirtos užduotys gali būti 1 kartą pakeistos ar papildytos, bet ne vėliau, kaip likus 4 mėnesiams iki kasmetinio vertinimo.  

6. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas įrašo pasiūlymą, kaip tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją.  

7. Valstybės tarnautojas su vertinimo išvada supažindinamas pasirašytinai. Valstybės tarnautojui atsisakius išvadoje pasirašyti, kad su šia išvada susipažino, surašomas aktas, kurį pasirašo personalo administravimo tarnybos atstovas ir 1 įstaigos valstybės tarnautojas. Jeigu personalo administravimo tarnybos vadovas arba kitas personalo administravimo tarnybos atstovas atsisako išvadoje pasirašyti, kad su šia išvada susipažino, surašomas aktas, kurį pasirašo 2 įstaigos vadovo įgalioti valstybės tarnautojai. Jeigu valstybės tarnautojas, kurį į pareigas priima Vyriausybė, Ministras Pirmininkas ar savivaldybės taryba, atsisako išvadoje pasirašyti, kad su šia išvada susipažino, surašomas aktas, kurį pasirašo Vyriausybės kanceliarijos ar savivaldybės administracijos personalo administravimo tarnybos vadovas arba personalo administravimo tarnybos atstovas ir 1 Vyriausybės kanceliarijos ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.  

8. Apie būsimąjį valstybės tarnautojo vertinimą vertinimo komisijoje pranešama valstybės tarnautojui raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios, o Valstybės tarnybos departamentui – per Valstybės tarnautojų registrą.  

9. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai vertinimo komisijoje fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas ir pildomas protokolas.  

10. Į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio priima sprendimą dėl šios komisijos siūlymo įgyvendinimo, o jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, sprendimas dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo priimamas artimiausiame posėdyje.  

11. Į pareigas priimantis asmuo, priėmęs motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo tai nurodo vertinimo komisijos išvadoje, o jeigu motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo įsigaliojimo, tai vertinimo komisijos išvadoje nurodo šios institucijos vadovas.  

12. Sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo į pareigas priimantis asmuo priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo valstybės tarnautojo grąžinimo į pareigas, iš kurių jis buvo laikinai perkeltas, jeigu karjeros valstybės tarnautojo, laikinai perkelto į kitas valstybės tarnautojo pareigas, tarnybinę veiklą įvertinusi vertinimo komisija siūlo perkelti šį karjeros valstybės tarnautoją į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Apibendrinta informacija apie 2016 metais vykdytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose priežiūrą

Apibendrinta informacija apie 2015 metais vykdytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose priežiūrą

Informacija apie valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 8 dalies nuostatų įgyvendinimo tikrinimus nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. 
Apibendrinta informacija apie 2012 m. valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose nustatytus pažeidimus joms įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus 

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2016-09-01