Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
  • Valstybės tarnautojų atranka 40
    • Vadovavimo gebėjimų tikrinimas 7
      • 1.

        Kaip pasiruošti vadovavimo gebėjimų tikrinimui?

        Pirmiausia perskaitykite atmintinę pretendentui, dalyvaujančiam vadovavimo gebėjimų tikrinimui (toliau – Atmintinė). Joje pateikiama informacija padės nusiteikti ir pasirengti tikrinimui. Daugiau informacijos apie vadovavimo gebėjimų tikrinimą (filmukus, teisės aktus ir kt.) rasite Valstybės tarnybos portale.

        Susipažinkite ir išanalizuokite valstybės tarnautojų veiklos vertinimo kriterijus (Atmintinės 1 ir 2 priedai), į kuriuos atsižvelgiant sudaryti vadovavimo gebėjimų tikrinimo pokalbio klausimai. Ši informacija padės suprasti, kokie vadovavimo gebėjimai yra vertinami.

        Ruošiantis pokalbiui, naudinga prisiminti ir apgalvoti konkrečius savo vadovaujamojo darbo patirties pavyzdžius, kurie geriausiai pagrįstų vertinamus vadovavimo gebėjimus.

        Siekdami pagilinti teorines vadovavimo žinias, galite naudotis įvairia literatūra (lietuvių ir užsienio autorių knygomis, publikacijomis, informacija internete ir pan.) apie lyderystę ir vadybą, žmogiškųjų išteklių valdymą, vadovo darbą ir jo atliekamas funkcijas. Pretendentams yra paliekama laisvė apsispręsti, kokią literatūrą skaitydami jie įgis vadovavimui reikalingų žinių. Turėkite omenyje, kad pokalbio metu nereikalaujama pristatyti viename ar kitame vadovėlyje pateiktos informacijos – yra tikrinamas pretendento supratimas vertinamais vadovavimo aspektais.

        Pasiruoškite tikrinimui emociškai. Apgalvokite, kas Jums gali padėti suvaldyti įtampą, kuri dažnam kyla vertinimo metu. Pavyzdžiui, atvykę į tikrinimą anksčiau, galite skirti laiko susikaupimui, pokalbio metu galite paprašyti pokalbį vedančių ekspertų padaryti pauzę, jei jaučiate, kad Jums jos reikia, atsigerti vandens, jei nesupratote klausimo, nebijokite paklausti. Vadovavimo gebėjimų tikrinimo metu yra vertinami tik žodžiu pasakyti  atsakymai į ekspertų užduodamus klausimus,  todėl stenkitės perteikti savo mintis kiek įmanoma aiškiau, tiksliau. Savo ruožtu ekspertai tikrinimo metu sieks sumažinti Jūsų nerimą, pašalinti galimus dėmesį blaškančius veiksnius (išjungti telefonų garsinius signalus, uždaryti langus ir pan.), sieks, kad per tikrinimą jaustumėtės kiek įmanoma komfortiškiau. 

        Atnaujinta: 2017 12 01

      • 2.

        Kas turi teisę tikrintis vadovavimo gebėjimus?

        Pagal  Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 (2013 m. gegužės 31d. nutarimu Nr. 478 redakcija),  31 punkto nuostatas, teisę tikrintis vadovavimo gebėjimus turi tik asmenys, kurie yra pateikę prašymą leisti dalyvauti konkurse ar pakaitinio valstybės tarnautojo atrankoje eiti konkrečias vadovaujančias pareigas ir gavę patvirtinimą, kad atitinka bendruosius ir specialiuosius reikalavimus.

        Pagal Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisykles,  patvirtintas  Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. IV-13, 25 punkto  nuostatas teisę tikrintis vadovavimo gebėjimus  turi asmenys, siekiantys eiti vidaus reikalų  įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo pareigas.

        Atnaujinta: 2017 12 01

      • 3.

        Kada galiu registruotis tikrintis vadovavimo gebėjimų?

        Registruotis tikrintis vadovavimo gebėjimų galite iš konkursą (atranką) organizuojančios įstaigos gavę patvirtinimą, kad atitinkate bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Prieš pateikiant prašymą dalyvauti konkurse (atrankoje), turite būti išlaikę bendrųjų gebėjimų testą. 

        Į vadovavimo gebėjimų tikrinimą turite užsiregistruoti per 3 darbo dienas po patvirtinimo iš įstaigos gavimo.

        Registruotis į vadovavimo gebėjimų tikrinimą turite per Atrankos modulio savitarnos svetainę  www.testavimas.vtd.lt.

        Atnaujinta: 2017 12 01

      • 4.

        Ar vadovavimo gebėjimai bus vertinami konkrečiu balu?

        Vadovavimo gebėjimai yra vertinami rezultatu „Išlaikyta“ arba „Neišlaikyta“. Pretendentas, kurio vadovavimo gebėjimai įvertinti „Išlaikyta“, turi teisę dalyvauti  konkursuose eiti vadovaujančias valstybės tarnautojo pareigas. 

        Atnaujinta: 2017 12 01

      • 5.

        Kiek laiko trunka vadovavimo gebėjimų tikrinimas?

        Vadovavimo gebėjimai tikrinami nuo 1 val. iki  3 val.

        Pretenduojant į padalinio lygio vadovo pareigas: paprastai trunka 1 val. – 1,5 val.

        Pretenduojant į aukščiausio lygio vadovo pareigas: paprastai trunka 2,5 – 3 val

        Atnaujinta: 2017 12 01

      • 6.

        Kiek laiko galioja vadovavimo gebėjimų įvertinimas?

        Rezultatas „Išlaikyta“ galioja trejus metus. Rezultatas „Neišlaikyta“ galioja 6 mėnesius ir po pusės metų pretendentas turi galimybę tikrintis vadovavimo gebėjimus pakartotinai. 

        Atnaujinta: 2017 12 01

      • 7.

        Ar statutiniams valstybės tarnautojams reikia tikrintis vadovavimo gebėjimus?

        Pagal Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisykles, patvirtintas  Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. IV-13,  būsimiems vidaus reikalų įstaigų vadovams bei jų pavaduotojams privaloma pasitikrinti vadovavimo gebėjimus. Ši nuostata taikoma konkurso būdu atrenkamiems vadovams – apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų, priešgaisrinių gelbėjimo valdybų, pasienio rinktinių ir kt. – bei jų pavaduotojams.

        Pretendentų į vadovaujamąsias pozicijas minėtose vidaus reikalų įstaigose vadovavimo gebėjimai  tikrinami Valstybės tarnybos departamente. Kaip ir kitų pretendentų, jų vadovavimo gebėjimų tikrinimo rezultatas galioja 3 metus. Esant rezultatui „Neišlaikyta“ , pakartotinai tikrintis vadovavimo gebėjimus galima po 6 mėnesių.

        Atnaujinta: 2017 12 01

    • Užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymas 10
      • 1. Kuris teisės aktas reglamentuoja užsienio kalbos mokėjimo tikrinimą?

        Užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo priimant į valstybės tarnautojo pareigas taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1V-447.

        Atnaujinta: 2016 10 06

      • 2.

        Kur galiu pasitikrinti anglų, vokiečių ar prancūzų kalbų mokėjimą?

        Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas anglų, prancūzų ir vokiečių kalbų mokėjimas tikrinamas Valstybės tarnybos departamente ir akredituotuose kalbų centruose, turinčiuose teisę naudoti Užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo priimant į valstybės tarnautojo pareigas taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1V-447, prieduose nustatytus tarptautinius užsienio kalbų egzaminus ir/ar tarptautinius užsienio kalbų lygio nustatymo testus.

        Anglų, vokiečių ir prancūzų kalbų mokėjimo patikrinimai Valstybės tarnybos departamente ir akredituotuose centruose yra lygiaverčiai. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės tarnybos departamento atliekami užsienio kalbų patikrinimai yra NEMOKAMI. 

        Užsienio kalbų mokėjimą Valstybės tarnybos departamente galės tikrintis asmenys:

        • kurie yra pateikę prašymą dalyvauti konkurse į valstybės tarnautojo pareigas ar pakaitinio valstybės tarnautojo atrankoje ir iš konkursą ar atranką organizuojančios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos yra gavę atsakymą, kad atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytus bendruosius ir pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus;
        • kurie turi teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka;
        • kurie yra buvę valstybės tarnautojai, kuriems Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka siūlomos valstybės tarnautojo pareigos;
        • pretendentai į  vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas;
        • pretendentai į laikinai negalinčio eiti pareigų diplomato pareigas.

        Atnaujinta: 2017 11 06

      • 3. Kaip tikrinama užsienio kalba Valstybės tarnybos departamente?

        Valstybės tarnybos departamente vykstantis anglų, prancūzų ir vokiečių kalbų mokėjimo tikrinimas susideda iš dviejų dalių: užsienio kalbų mokėjimo lygio nustatymo testo (toliau – testas raštu) ir kalbėjimo gebėjimų patikrinimo (toliau – patikrinimas žodžiu), kurį atlieka VšĮ Užsienio kalbų mokėjimo centras, su kuriuo Valstybės tarnybos departamentas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudarė sutartį. Asmenys į testą raštu ir patikrinimą žodžiu turi registruotis Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (www.testavimas.vtd.lt) pasirinkdami testo raštu bei patikrinimo žodžiu datą, laiką ir vietą. Patikrinimas žodžiu turi įvykti per 1 mėnesį nuo testo raštu laikymo dienos. Užsienio kalbos mokėjimo lygis nustatomas įvertinus testo raštu ir patikrinimo žodžiu rezultatus. Nustatytas užsienio kalbos mokėjimo lygis įrašomas Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje ir įskaitomas 3 metus nuo užsienio kalbos patikrinimo žodžiu dienos.

        Atnaujinta: 2016 09 13

      • 4. Kur yra skelbiami užsienio kalbų patikrinimų Valstybės tarnybos departamente laikai?

        Anglų, vokiečių ir prancūzų kalbų patikrinimų tvarkaraštis skelbiamas Valstybės tarnybos departamento svetainėje www.vtd.lt. Jį rasite spustelėję informacinį skydelį „Valstybės tarnautojų atranka“,o tada – mygtuką „Užsienio kalbų tikrinimas“.

        Asmenys į testą raštu ir patikrinimą žodžiu turi registruotis Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (www.testavimas.vtd.lt) pasirinkdami testo raštu bei patikrinimo žodžiu datą, laiką ir vietą.

        Atnaujinta: 2016 10 06

      • 5.

        Kaip tikrinamas kitų (ne anglų, vokiečių ar prancūzų) užsienio kalbų mokėjimas?

        Kitų užsienio kalbų mokėjimas tikrinamas konkursą ar pakaitinio valstybės tarnautojo atranką organizuojančioje įstaigoje. Kitų užsienio kalbų mokėjimas turi būti patikrintas iki konkurso ar pakaitinio valstybės tarnautojo atrankos įstaigoje pradžios, jeigu asmuo priimamas į valstybės tarnautojo pareigas konkurso ar pakaitinio valstybės tarnautojo atrankos būdu. Jeigu asmuo priimamas į pareigas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2, 3 ar 5 dalis arba 43 straipsnio 2 ar 3 dalį, kitos užsienio kalbos mokėjimas patikrinamas iki pokalbio įstaigoje, kurioje asmuo priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, pradžios.

        Reikalavimai užsienio kalbos tikrinimo ekspertams apibrėžti Užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo priimant į valstybės tarnautojo pareigas taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1V-447 (toliau – Taisyklės).

        Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas užsienio kalbos mokėjimą raštu ir (arba) žodžiu tikrina užsienio kalbos ekspertas. Visų pretendentų į tas pačias valstybės tarnautojo pareigas užsienio kalbos mokėjimas tikrinamas tuo pačiu būdu.

        Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklėse yra numatytos išimtys, kai įskaitomas C1 kalbos mokėjimo lygis. Daugiau apie išimtis skaitykite Taisyklių 25,26,27 ir 28 punktuose.

        Atnaujinta: 2017 11 06

      • 6. Kuriais atvejais įskaitomas užsienio kalbos mokėjimo lygis?

        Pretendentams į valstybės tarnautojo pareigas, turintiems pareigybės aprašyme nustatytos užsienio kalbos (-ų) aukštąjį ar jam prilygintą humanitarinių mokslų studijų srities filologijos krypties išsilavinimą arba įgijusiems pusę ar daugiau kitos studijų srities aukštojo mokslo diplome nurodytų kreditų pareigybės, į kurią pretenduojama, aprašyme nustatyta užsienio kalba, įskaitomas C1 užsienio kalbos mokėjimo lygis. Tokiu atveju kandidatas konkursą organizuojančiai įstaigai turi pateikti diplomą ir, jei reikalinga, jo priedėlį arba aukštosios mokyklos pažymą apie tai, kokia kalba buvo vykdomos studijos.

        Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse ir 43 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems asmenims įskaitomas paskutinių eitų pareigų pareigybės aprašyme nustatytas užsienio kalbos (-ų) mokėjimo lygis pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis, o valstybės tarnautojams, kurie pretenduoja į kitas valstybės tarnautojo pareigas, kurių pareigybės aprašyme nustatytas užsienio kalbos (-ų) mokėjimo lygis pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis, įskaitomas einamų pareigų pareigybės aprašyme nustatytas užsienio kalbos (-ų) mokėjimo lygis. Daugiau informacijos apie užsienio kalbų mokėjimo tikrinimą ir įskaitymą atkuriant valstybės tarnautojo statusą skaitykite čia.

        Atnaujinta: 2016 10 06

      • 7.

        Kokiu būdu ir kada galiu pateikti dokumentus konkursą ar pakaitinio valstybės tarnautojo atranką organizuojančiai įstaigai apie nustatytą anglų, prancūzų ar vokiečių kalbos mokėjimo lygį?

        Pažymą, kurioje nurodytas reikalingas užsienio kalbos mokėjimo lygis, konkursą organizuojančiai įstaigai pretendentas gali  pateikti naudodamasis Atrankos į valstybės tarnybą modulio savitarna iki konkurso pradžios. Pretendentai, nepateikę šio dokumento per savitarnos svetainę, privalo pažymą pateikti atvykę į konkursą ar pakaitinio valstybės tarnautojo atranką. Asmenims, nepateikusiems šių dokumentų, neleidžiama dalyvauti konkurse ar pakaitinio valstybės tarnautojo atrankoje.

        Asmenys, užsienio kalbos mokėjimą pasitikrinę Valstybės tarnybos departamente, papildomai nieko pateikti nebeturi – užsienio kalbos patikrinimo rezultatas automatiškai rodomas Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos Atrankos modulio savitarnoje ir matomas personalo administravimo specialistui.

        Atnaujinta: 2017 11 06

      • 8. Kodėl akredituotame kalbų centre laikydamas užsienio kalbos mokėjimo lygį nustatantį egzaminą arba testą buvau egzaminuojamas ir žodžiu?

        Pagal Užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo priimant į valstybės tarnautojo pareigas taisyklių 4 punktą, jei šių taisyklių 1 ir 2 prieduose nustatytais tarptautiniais užsienio kalbų egzaminais ar tarptautiniais užsienio kalbų mokėjimo lygio nustatymo testais nėra tikrinami kalbėjimo užsienio kalba gebėjimai, akredituotas centras papildomai įvertina šiuos pretendento į valstybės tarnautojo pareigas gebėjimus individualiai. Užsienio kalbos mokėjimo lygis nustatomas įvertinus bendrus egzamino ar testo ir kalbėjimo gebėjimų patikrinimo rezultatus.

        Atnaujinta: 2016 10 06

      • 9. Kas turi būti nurodyta akredituoto kalbų centro išduotoje užsienio kalbos mokėjimo lygį patvirtinančioje pažymoje?

        Akredituoto centro išduotoje pažymoje turi būti nurodyta asmens, laikiusio tarptautinį užsienio kalbos egzaminą ar tarptautinį užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymo testą, vardas ir pavardė, laikyto egzamino ir (ar) testo pavadinimas, užsienio kalbos mokėjimo lygis pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis, akredituoto kalbų centro pavadinimas ir rekvizitai, pažymą išdavusio asmens pareigos, vardas, pavardė, parašas ir akredituoto centro antspaudas, taip pat pažymos išdavimo data ir vieta. Akredituoto centro išduotoje pažymoje nurodytas pretendento į valstybės tarnautojo pareigas užsienio kalbos mokėjimo lygis įskaitomas 3 metus nuo pažymos išdavimo dienos.

        Atnaujinta: 2016 09 13

      • 10. Kada galiu pakartotinai tikrintis užsienio kalbos mokėjimą Valstybės tarnybos departamente?

        Asmenims, pageidaujantiems pakartotinai pasitikrinti užsienio kalbos mokėjimo lygį Valstybės tarnybos departamente, tai leidžiama padaryti ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo paskutinio užsienio kalbos mokėjimo tikrinimo žodžiu dienos.

        Jeigu buvo laikytas tik testas raštu, pakartotinai tikrintis užsienio kalbos mokėjimą galima po mėnesio nuo užsienio kalbos testo raštu laikymo dienos.

        Atkreipiame dėmesį, kad dalyvaujant konkurse ar pakaitinio valstybės tarnautojo atrankoje turi būti laikytas testas raštu ir patikrinti kalbėjimo gebėjimai.

        Atnaujinta: 2016 09 13

    • Bendrųjų gebėjimų testas 13
      • 1.

        Prisijungęs prie savo paskyros Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje, kalendoriuje nematau Valstybės tarnybos departamento puslapyje skelbiamų testavimo laikų. Kodėl?

        Jeigu savo paskyroje nematote bendrųjų gebėjimų testo laiko, vadinasi, visos testavimo vietos yra užimtos. Rekomenduotume sekti naujienas apie naujai paskelbtus testavimo laikus svetainėje www.vtd.lt. Atkreipiame dėmesį, kad  prisijungus prie savo paskyros Atrankos į valstybės tarnybą modulio savitarnoje, skiltyje „Paskyra“ galite užsisakyti prenumeratą apie skelbiamas bendrųjų gebėjimų tikrinimo datas, laikus ir vietas ir šią informaciją gauti tiesiogiai į savo el. paštą. Informacines žinutes gausite į paskyros skiltį „Mano žinutės“ bei paskyroje nurodytu elektroniniu paštu.

        Atnaujinta: 2017 11 06

      • 2.

        Kitose interneto svetainėse, forumuose yra skelbiama informacija apie bendrųjų gebėjimų testavimą, taip pat už atitinkamą mokestį galima spręsti bendrųjų gebėjimų testus. Ar verta naudotis šia informacija?

        Visa Valstybės tarnybos departamento teikiama informacija yra nemokama ir pateikiama tik dviejose oficialiose interneto svetainėse www.vtd.lt ir www.testavimas.vtd.lt. Valstybės tarnybos departamentas su kitose interneto svetainėse pateikiama informacija neturi nieko bendro ir neatsako už šiose svetainėse teikiamos informacijos ar paslaugų kokybę.

        Susipažinti su pavyzdinėmis bendrųjų gebėjimų testo užduotimis galite Valstybės tarnybos departamento interneto svetainės skiltyje „Valstybės tarnautojų atranka“. Atkreipiamas dėmesys, kad bendrųjų gebėjimų teste pateikiami ir klausimai iš teisės aktų, kurių sąrašą galite rasti Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966, 1 priede.

        Atnaujinta: 2017 11 06

      • 3. Kur galėčiau rasti pavyzdinių bendrųjų gebėjimų testo užduočių?

        Susipažinti su pavyzdinėmis bendrųjų gebėjimų testo užduotimis galite Valstybės tarnybos departamento interneto svetainės skiltyje „Valstybės tarnautojų atranka“. Ruošdamiesi bendrųjų gebėjimų vertinimui taip pat galite perskaityti šias knygas:

        • Cameron J. IQ testai. Vilnius, Presvika, 2004.
        • Carter P. J. Intelekto lavinimas: pratimai, galvosūkiai ir žaidimai abiems Jūsų smegenų pusėms pamiklinti. Vilnius, Naujoji Rosma, 2002.
        • Eysenck H. J. Sužinok savo IQ. Vilnius, Via Recta, 2001.
        • Intelekto lavinimo pratimai: ieškos, skaičių, logikos, žodžių ir raidžių mįslės. Vilnius, Presvika, 1998.
        • Theilacker J. B. IQ: kelias į sėkmę. Kaunas, UAB „Jotema“, 2004.

        Internete informacijos apie bendrųjų gebėjimų vertinimą galima rasti paieškos lauke įvedus angliškus terminus „ability test“ arba „aptitude test“. Šiuose šaltiniuose galima rasti informacijos ir apie atskirų užduočių grupių sudarymo principus.

        Atnaujinta: 2016 10 06

      • 4. Iš ko susideda bendrųjų gebėjimų testas?

        Bendrųjų gebėjimų testas yra iš dviejų dalių. Pirmąją testo dalį sudaro užduotys, skirtos patikrinti bendruosius mąstymo gebėjimus, antrąją – užduotys, skirtos patikrinti bendrąsias kompetencijas ir teisės aktų, nurodytų Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966, 1 priede, žinias. Bendrųjų gebėjimų testą sudaro 60 užduočių: 40 bendrųjų mąstymo gebėjimų dalies užduočių ir 20 bendrųjų kompetencijų testo dalies užduočių.

        Atnaujinta: 2016 09 14

      • 5. Kokia bendra bendrųjų gebėjimų testavimo trukmė?

        Bendra testavimo trukmė – 2,5 val. Prieš pradedant spręsti bendrųjų mąstymo gebėjimų testo dalį, 15 min. skiriama spręsti bandomąsias bendrųjų mąstymo gebėjimų užduotis. Išsprendus bandomąsias bendrųjų mąstymo gebėjimų užduotis, pradedama spręsti bendrųjų mąstymo gebėjimų testo dalis, kuriai skiriama 60 min. Po bendrųjų mąstymo gebėjimų testo dalies daroma 10 min. pertrauka. Pasibaigus pertraukai, 10 min. skiriama spręsti bendrųjų kompetencijų bandomąsias užduotis. Bendrųjų kompetencijų testo daliai skiriama 40 min.

        Atnaujinta: 2016 09 14

      • 6. Kiek reikia išspręsti užduočių, kad išlaikyčiau bendrųjų gebėjimų testą?

        Bendrųjų gebėjimų testą sudaro dvi dalys: bendrųjų mąstymo gebėjimų ir bendrųjų kompetencijų klausimai. Abi testo dalys vertinamos atskirai. Tam, kad testas būtų išlaikytas, reikia teisingai atsakyti į ne mažiau kaip 50 procentų abiejų testo dalių klausimų. Taigi bendrųjų mąstymo gebėjimų testo dalyje reikia teisingai atsakyti į ne mažiau kaip 20 klausimų, o bendrųjų kompetencijų testo dalyje – į ne mažiau kaip 10 klausimų.

        Atkreiptinas dėmesys, kad bendrųjų gebėjimų testas nėra vertinamas konkrečiu balu, testas yra išlaikytas arba neišlaikytas. Taigi, pirmoje dalyje teisingai atsakius į 30 klausimų, o antroje į 10 arba pirmoje dalyje atsakius teisingai į 20, o antroje į 19, rezultatas bus tas pats – išlaikyta.

        Atnaujinta: 2016 09 14

      • 7. Kada sužinosiu bendrųjų gebėjimų testo rezultatą?

        Rezultatą pamatysite iš karto po testavimo kompiuterio ekrane.

        Atnaujinta: 2016 09 14

      • 8. Kiek galioja išlaikytas bendrųjų gebėjimų testas?

        Testas galioja trejus metus. 

        Atnaujinta: 2016 09 14

      • 9. Kokia atsakomybė gresia paviešinus testo užduotis?

        Pagal Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 15 punktą, asmenys turi neatskleisti bendrųjų gebėjimų testo turinio. Paviešinus testo turinį, Valstybės tarnybos departamentas Civilinio proceso kodekso tvarka iš kaltų asmenų išsiieško patirtus nuostolius.

        Atnaujinta: 2016 09 14

      • 10. Neišlaikiau bendrųjų gebėjimų testo. Kada jį galima perlaikyti?

        Pirmą kartą neišlaikę bendrųjų gebėjimų testo, antrajam bandymui galėsite registruotis iš karto, kai tik bus laisvų vietų. Vietos skelbiamos Valstybės tarnybos departamento svetainėje www.vtd.lt: atidarę puslapį pasirinkite nuorodą „Valstybės tarnautojų atranka“, o tada - paspauskite mygtuką „Bendrųjų gebėjimų tikrinimas“. Jei testo neišlaikysite antrą kartą, registruotis į testą galėsite po 6 mėnesių.

        Atnaujinta: 2016 10 06

      • 11. Kodėl vienas iš valstybės tarnautojų atrankos metodų yra bendrųjų gebėjimų testas?

        Bendrųjų gebėjimų testas yra viena iš efektyviausių darbo atlikimo prognozavimo priemonių. Asmenys, kurie gerai sprendžia bendrųjų gebėjimų testus, dažniausiai:

        -          įgyja daugiau darbui reikalingos informacijos;
        -          priima geresnius sprendimus;
        -          sėkmingai sprendžia problemas;
        -          tinkamai reaguoja į naujas ir sudėtingas situacijas.

        Atnaujinta: 2016 09 14

      • 12. Ką vertina bendrųjų gebėjimų testas?

        Bendrųjų gebėjimų testas skirtas įvertinti kandidato tinkamumą valstybės tarnybai – gebėjimą mąstyti, rasti dėsningumus, spręsti užduotis, su kuriomis susiduriama pirmą kartą, atidžiai stebėti instrukcijas, rasti reikiamą informaciją.

        Bendrųjų gebėjimų testo pirmoje dalyje pateikiamos verbalinės, matematinės, vizualinės užduotys, todėl visiems asmenims sudaromos sąlygos atskleisti savo gebėjimus.

        Bendrųjų gebėjimų testo antroji dalis skirta įvertinti asmens žinias, gebėjimus, įgūdžius, valstybės tarnautojui reikalingų teisės aktų išmanymą (Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966, 1 priedas), patirtį, elgesį, požiūrio ir asmeninių savybių derinį, būtiną valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti, ir sugebėjimą jį pritaikyti darbe. Bendrųjų kompetencijų testo dalyje siekiama nustatyti asmens analitinius ir komunikacinius gebėjimus, kurių vertinimo kriterijai apibrėžti Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklėse.

        Atnaujinta: 2016 09 14

      • 13. Kaip parenkami testo klausimai?

        Kiekvieno testo klausimus sistema sugeneruoja kiekvienam asmeniui individualiai.

        Atnaujinta: 2016 09 14

    • Bendrieji klausimai 10
      • 1. Kaip teikiami prašymai leisti dalyvauti konkurse ar pakaitinio valstybės tarnautojo atrankoje?

        Prašymai dalyvauti konkurse ar pakaitinio valstybės tarnautojo atrankoje teikiami per Valstybės tarnybos departamento atrankos modulio savitarnos svetainę www.testavimas.vtd.lt.Kaip tai padaryti galite žiūrėti video pamokose, kurias rasite savitarnos svetainėje.

        Atnaujinta: 2016 09 14

      • 2. Kiek laiko priimami dokumentai norint dalyvauti konkurse ar pakaitinio valstybės tarnautojo atrankoje?

        Dokumentai konkursui teikiami 14 darbo dienų nuo konkurso paskelbimo Valstybės tarnybos departamento svetainėje dienos. Dokumentai pakaitinio valstybės tarnautojo atrankai teikiami per atranką organizuojančios įstaigos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos. 

        Atnaujinta: 2016 09 14

      • 3. Ar konkurso paskelbimo diena įskaitoma į 14 darbo dienų terminą, per kurį asmenys, norintys dalyvauti konkurse, turi pateikti konkursą organizuojančiai įstaigai dokumentus?

        14 darbo dienų skaičiuojamos nuo konkurso paskelbimo Valstybės tarnybos departamento svetainėje dienos. Remiantis LR darbo kodekso 26 straipsnio 1 dalimi, terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia.

        Atnaujinta: 2016 09 14

      • 4.

        Kada organizuojama atranka į delegavimo rezervą?

        Pretendentų į delegavimo rezervą atranką organizuoja ir vykdo Valstybės tarnybos departamentas Vyriausybės nustatyta tvarka.

        Valstybės tarnybos departamentas atranką pradeda organizuoti gavęs iš Užsienio reikalų ministerijos prašymą organizuoti pretendentų į delegavimo rezervą atranką, kuriame turi būti nurodytos pareigos ar pareigybės ir joms nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti pretendentas į delegavimo rezervą, ir šioje atrankoje atrenkamų pretendentų į delegavimo rezervą skaičius.

        Atnaujinta: 2017 11 09

      • 5. Kokius dokumentus būtina pateikti norint dalyvauti konkurse ar pakaitinio valstybės tarnautojo atrankoje?

        Asmuo, norintis dalyvauti konkurse ar pakaitinio valstybės tarnautojo atrankoje, konkursą (atranką) organizuojančiai įstaigai per Atrankos modulio savitarnos svetainę www.testavimas.vtd.lt privalo pateikti:

        1. Prašymą leisti dalyvauti konkurse;
        2. savitarnos svetainėje  nurodytos formos gyvenimo aprašymą;
        3. savitarnos svetainėje  užpildytą nepriekaištingos reputacijos reikalavimų atitikties deklaraciją.

        Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu konkursą ar pakaitinio atranką organizuojančiai įstaigai iškyla abejonių dėl asmens gyvenimo aprašyme pateiktos informacijos tikrumo, ji gali paprašyti papildomai per tam tikrą terminą pateikti dokumento (-ų) kopiją (-as).

        Asmeniui nepateikus prašomų dokumentų kopijų per nustatytą terminą, laikoma, kad jis neatitinka bendrųjų ir (ar) specialiųjų reikalavimų, todėl jam neleidžiama dalyvauti konkurse. 

        Atnaujinta: 2016 09 14

      • 6.

        Kas yra deleguojamieji asmenys?

        Deleguojami asmenys – karjeros valstybės tarnautojai, statutiniai valstybės tarnautojai ir prokurorai, kurie perkeliami ar siunčiami, ir kiti asmenys, kurie siunčiami dirbti į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas teisės aktų nustatyta tvarka (Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 2 straipsnis).

        Daugiau apie atranką į deleguotų nacionalinių ekpertų pareigas žiūrėkite čia.

        Atnaujinta: 2017 11 09

      • 7. Pateikęs dokumentus dalyvauti konkurse gavau atsakymą, kad atitinku keliamus reikalavimus. Kaip būsiu informuotas apie konkurso įstaigoje datą?

        Konkursą ar pakaitinio valstybės tarnautojo atranką organizuojanti įstaiga apie konkurso datą, laiką ir vietą praneš per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki konkurso įstaigoje pradžios, o vykdant pakaitinių atranką – ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki pakaitinio valstybės tarnautojo atrankos įstaigoje pradžios.

        Atnaujinta: 2016 09 14

      • 8. Ar karjeros valstybės tarnautojai, norintys dalyvauti konkurse ar pakaitinio valstybės tarnautojo atrankoje į kitas pareigas, privalo laikyti bendrųjų gebėjimų testą?

        Pagal Valstybės tarnybos įstatymo, Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo ir Atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo nuostatas, asmenys (įskaitant ir valstybės tarnautojus), norintys dalyvauti konkurse eiti valstybės tarnautojo pareigas, privalo būti išlaikę bendrųjų gebėjimų testą, o siekiantys eiti vadovaujančias valstybės tarnautojo pareigas – ir pasitikrinti vadovavimo gebėjimus Valstybės tarnybos departamente. 

        Atnaujinta: 2016 10 06

      • 9. Kokiu būdu asmuo, pretenduojantis į valstybės tarnautojo pareigas, gali pateikti papildomus dokumentus konkursą ar atranką organizuojančiai įstaigai, jeigu ji paprašo?

        Papildomi dokumentai konkursą ar atranką organizuojančiai įstaigai gali būti teikiami per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (www.testavimas.vtd.lt). 

        Papildomo (-ų) dokumento (-ų) kopiją (-as) galite pridėti paskyros meniu juostoje pasirinkę „Mano prašymai“, atidarę pateiktą prašymą ir paspaudę mygtuką „Pridėti“. Pridėję prašomą (-us) dokumentą (-us), paspauskite „Išsaugoti“. Paspaudę „Išsaugoti“, kitų dokumentų pateikti nebegalėsite.

        Detalią instrukciją, kaip pateikti papildomus dokumentus rasite Atrankos modulio naudotojo vadove (nuo 21 psl.).

        Atnaujinta: 2016 10 06

      • 10. Kokie dokumentai tinka patvirtinti darbo stažą, siekiant dalyvauti konkurse į valstybes tarnybą?

        Vadovaujantis Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarko aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto LRV 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966, 25 punktu, asmuo, norėdamas dalyvauti konkurse, konkursą organizuojančiai įstaigai per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą privalo pateikti prašymą leisti dalyvauti konkurse, gyvenimo aprašymą bei užpildytą nepriekaištingos reputacijos reikalavimų atitikties deklaraciją. Konkursą organizuojančios įstaigos personalo darbuotojas kandidato atitikį pareigybės aprašyme nustatytiems bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams vertina pagal gyvenimo aprašyme pateiktą informaciją. Darbo patirtis taip pat yra vertinama iš gyvenimo aprašyme pateiktų įrašų. Jeigu vertinant asmens tinkamumą iškyla abejonių dėl asmens gyvenimo aprašyme pateiktos informacijos, įstaiga gali paprašyti papildomai pateikti dokumento (-ų) kopiją (-as) per konkursą organizuojančios įstaigos nustatytą terminą.

        Konkursą laimėjęs asmuo iki įsakymo dėl priėmimo į pareigas pasirašymo konkursą organizuojančiai įstaigai per jos nustatytą terminą turi pateikti dokumentų originalus, tarp jų ir darbo patirtį grindžiančius dokumentus. Vadovaujantis Darbo stažo skaičiavimo tvarkos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 940, 10 punktu, darbo stažas patvirtinamas darbo teisinius santykius įrodančiais dokumentais, t. y., darbo sutartimis, įsakymais, potvarkiais ir kitais teisės aktų numatytais dokumentais. Manytume, kad darbo patirtį (stažą) patvirtinančiais dokumentais taip pat galėtų būti socialinio draudimo pažymėjimas (senojo pavyzdžio), Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos išduota pažyma apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, pažyma iš ankstesniosios darbovietės. 

         

        Atnaujinta: 2016 10 06

  • Priėmimas 10
    • 1. Kaip karjeros valstybės tarnautojas galėtų pereiti dirbti į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje institucijoje?

      Karjeros valstybės tarnautojas pereiti dirbti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje arba kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje gali šiais 3 būdais:

      1. Laimėjęs konkursą į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Žr. Valstybės tarnybos įstatymo (toliau − VTĮ) 18 str. 2 d. 

      2. Karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas laisvas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Žr. VTĮ 20 str. 1 d.

      3. Sukeitus dviejų tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojų pareigas, jei jie to parašo. Žr. VTĮ 20 str. 1 d. 


      Atkreiptinas dėmesys, kad karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas VTĮ 20 str. 1 ir 2 d. nurodytais atvejais, jei jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

      Atnaujinta: 2016 09 12

    • 2. Ar vietoje valstybės tarnautojo, kuris yra perkeltas į kitas pareigas toje pačioje įstaigoje esant tarnybinei būtinybei, gali būti priimamas pakaitinis valstybės tarnautojas?

      Valstybės tarnybos įstatymo 14 str. 2 d. nustatyta, kad pakaitinis valstybės tarnautojas priimamas į pareigas po konkurso paskelbimo, iki šio įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam kaip 3 mėn. laikotarpiui, taip pat į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta arba atleidžiamas negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Taigi Valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka vietoj valstybės tarnautojo, perkelto į kitas pareigas esant tarnybinei būtinybei, gali būti priimamas pakaitinis valstybės tarnautojas.

      Atnaujinta: 2016 09 12

    • 3. Kokiais atvejais ir kaip priimamas asmuo į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad  pakaitinis valstybės tarnautojas yra valstybės tarnautojas, priimtas į karjeros valstybė tarnautojo pareigas, kol į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, taip pat valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją.

      Pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimas reglamentuotas VTĮ 14 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmenys į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas (išskyrus pakaitinį valstybės tarnautoją, priimamą į pareigas, iki VTĮ nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui) priimami:

      • iš asmenų, turinčių teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą,
      • iš buvusių karjeros valstybės tarnautojų ar įstaigų vadovų, atleistų iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl atleidimo (kai mokama kompensacija VTĮ  41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu) (toliau – buvę valstybės tarnautojai), ir
      • iš buvusių pakaitinių valstybės tarnautojų (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), pareigas nepertraukiamai ėjusių ne mažiau kaip dvejus metus ir atleistų iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo arba atleidimo.

      Šiems asmenims nereikia laikyti bendrųjų gebėjimų testo ar pasitikrinti vadovavimo gebėjimų, jei pretenduoja į vadovaujamąsias pareigas.

      Nepriėmus į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas iš šių asmenų, pakaitiniu valstybės tarnautoju gali būti priimamas kitas asmuo, kuris atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Šie asmenys, išskyrus pakaitinį valstybės tarnautoją, priimamą į pareigas, iki VTĮ nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, turi išlaikyti bendrųjų gebėjimų testą ir pasitikrinti vadovavimo gebėjimus, jei pretenduoja užimti vadovaujamąsias pareigas. 

      Asmuo į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamas Atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1344, nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

      Atnaujinta: 2016 09 12

    • 4. Viename pareigybės aprašyme reikalaujama turėti 1 metų teisinio darbo stažą, kitame – 1 metų teisinio darbo patirties? Kuo skiriasi šios sąvokos – „teisinio darbo stažas“ ir „teisinio darbo patirtis“? Kokiais dokumentais pagrindžiama teisinio darbo patirtis ir teisinio darbo stažas?

      Pažymėtina, kad teisės aktuose sąvoka „teisinio darbo patirtis“ nėra apibrėžta. Atsižvelgdami į tai, kad teisės aktai išskiria terminus „stažas“ ir „patirtis“, pavyzdžiui, Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966, 72.4  punkte nustatyta, kad konkursą laimėjęs pretendentas konkursą organizuojančiai įstaigai pateikia darbo patirtį (stažą) patvirtinančius dokumentus, jeigu pareigybės, į kurią paskelbtas konkursas, aprašyme pretendentui nustatytas specialusis reikalavimas turėti atitinkamą darbo patirtį (stažą), Karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam karjeros valstybės tarnautojui ir įstaigos vadovui taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 967, 7 punkte nustatyta, kad Valstybės tarnybos departamento reikalavimu buvęs valstybės tarnautojas, siekiantis atkurti valstybės tarnautojo statusą, pateikia dokumentų, patvirtinančių darbo patirtį (stažą), kopijas, manome, kad terminai „patirtis“ ir „stažas“ nėra tapatūs.

      Remiantis Teismų įstatymo  53 straipsnio 1 dalimi, teisinio darbo stažas asmenims, siekiantiems užimti teisėjo pareigas, skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo šio įstatymo 51 straipsnyje numatytą teisinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti darbą, numatytą teisinių pareigybių sąraše. 2004 m. sausio 18 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – Teismas) nutartimi administracinėje byloje Nr. A14–63–05 nurodė, jog pagal Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų 2002 m. balandžio 29 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 111, 4 punktą teisinio darbo stažas asmenims, pretenduojantiems įstatymų nustatyta tvarka eiti teisėjų, advokatų, notarų, antstolių pareigas, skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo, baigęs universitetines teisės krypties studijas, įgyja teisininko kvalifikaciją ir pradeda dirbti teisinį darbą. Taigi teisinio darbo stažas atsiranda tada, kai laike sutampa abi būtinos sąlygos: reikalingas išsilavinimas ir darbas atitinkamoje pareigybėje (analogiškos pozicijos Teismas laikosi ir 2003 m. gegužės 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A5 – 520/2003, 2011 m. kovo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63 – 659/2011). Nors šiame Nuostatų punkte numatytas teisinio darbo stažo skaičiavimas asmenims, norintiems užimti konkrečias pareigybes, Teismo nuomone, ši analogija taikytina ir skaičiuojant Nuostatų 4 punkte apibrėžtą teisinio darbo stažą ir kitoms pareigybėms, kurioms yra nustatytas būtinas darbo stažas, kadangi nėra kitų teisės aktų, reguliuojančių darbo stažo skaičiavimą.

      Teisinių pareigybių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841, 16 ir 17 punktuose yra nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis minėtame nutarime konkrečiai neįvardyta pareigybė pripažįstama teisine: pareigybės aprašyme ar teisės akte turi būti nustatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis. Taigi darbas užimant ne teisinę pareigybę negali sukurti teisinio darbo stažo.

      Dabartinės lietuvių kalbos žodynas  „patirtį“ apibrėžia kaip patyrimą, patyrimo rezultatą. Lietuvos Respublikos terminų banke terminas „patirtis“ apibrėžiamas panašiai: įgytos informacijos ir išmoktų veiksmų visuma. Skiriama trejopa patirtis: 1) rūšies (įgyta filogenetinio vystymosi metu); 2) individuali (įgyta ontogenetinio vystymosi metu); 3) visuomeninė (įgyta mokantis visuomeninio istorinio žmonijos palikimo – filosofijos, mokslo, technikos ir t. t.); požiūrių ir įžvalgumo suma (visuma), įgyta per pojūčius, išmokimą (mokymąsi) ir asmeninius išgyvenimus: sąmoningas ir nesąmoningas praeities išgyvenimų, įspūdžių pritaikymas; įgytos informacijos ir išmoktų veiksmų sankaupa. Žmogaus patirtį sudaro žinios, mokėjimai, įgūdžiai, pažiūros, jausmai.

      Pažymėtina, kad teisinio darbo patirtis turėtų būti įskaitoma asmeniui, jei jo atliekamos funkcijos, įtvirtintos pareiginiuose nuostatuose, instrukcijose, pareigybių aprašymuose ar kituose teisės aktų nustatytuose dokumentuose, yra teisinio pobūdžio. Pavyzdžiui, jei valstybės tarnautojas neturi teisinio išsilavinimo, tačiau jo pareigybės aprašyme yra įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis (pvz., teisės aktų projektų rengimas), manome, kad šis valstybės tarnautojas turi teisinio darbo patirties, bet neturi teisinio darbo stažo.

      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu (darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas), įrodant teisinio darbo stažą turi būti vadovaujamasi Darbo stažo skaičiavimo tvarkos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 940, 10 punkto nuostatomis (darbo stažas patvirtinamas darbo teisinius santykius įrodančiais dokumentais: darbo sutartimis, įsakymais, potvarkiais ir kitais teisės aktų numatytais dokumentais). Manome, kad įrodant teisinio darbo patirtį, pagal įstatymo analogiją mutatis mutandis, turi būti vadovaujamasi Darbo stažo skaičiavimo tvarkos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose aprašo nuostatomis.

      Atnaujinta: 2016 09 12

    • 5. Ar kandidatuojant į skirtingas valstybės tarnautojų pareigas kiekvieną kartą iš naujo reikia tikrintis bendruosius ir vadovavimo gebėjimus?

      Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966, numatyta, kad bendrųjų gebėjimų testo ir vadovavimo gebėjimų tikrinimo rezultatas galioja 3 metus. Taigi teikiant daugiau nei vieną prašymą dalyvauti konkurse ar pakaitinio valstybės tarnautojo atrankoje pakartotinai tikrintis bendrųjų arba vadovavimo gebėjimų nereikia, jeigu nuo ankstesnio tikrinimo neparėjo daugiau kaip 3 metai. Jeigu pretenduojama į aukštesnio lygio vadovaujančias pareigas (pvz., įstaigos vadovo), tokiu atveju reikia pasitikrinti aukščiausio lygio vadovavimo gebėjimus.

      Atnaujinta: 2016 09 12

    • 6. Kokie dokumentai tinka patvirtinti darbo stažą, siekiant dalyvauti konkurse į valstybės tarnybą?

      Vadovaujantis Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarko aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr.966, 25 punktu, asmuo, norėdamas dalyvauti konkurse, konkursą organizuojančiai įstaigai perValstybės tarnybos valdymo informacinę sistemąprivalo pateikti prašymą leisti dalyvauti konkurse, gyvenimo aprašymą bei užpildytą nepriekaištingos reputacijos reikalavimų atitikties deklaraciją. Konkursą organizuojančios įstaigos personalo darbuotojas kandidato atitikį pareigybės aprašyme nustatytiems bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams vertina pagal gyvenimo aprašyme pateiktą informaciją. Darbo patirtis taip pat yra vertinama iš gyvenimo aprašyme pateiktų įrašų. Jeigu vertinant asmens tinkamumą iškyla abejonių dėl asmens gyvenimo aprašyme pateiktos informacijos, įstaiga gali paprašyti papildomai pateikti dokumento(-ų) kopiją(-as) per 5 darbo dienas nuo konkursą organizuojančios įstaigos prašymo pateikimo.

      Konkursą laimėjęs asmuo iki įsakymo dėl priėmimo į pareigas pasirašymo konkursą organizuojančiai įstaigai per jos nustatytą terminą turi pateikti dokumentų originalus, tarp jų ir darbo patirtį pagrindžiančius dokumentus. Vadovaujantis Darbo stažo skaičiavimo tvarkos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 940, 10 punktu, darbo stažas patvirtinamas darbo teisinius santykius įrodančiais dokumentais t. y. darbo sutartimis, įsakymais, potvarkiais ir kitais teisės aktų numatytais dokumentais. Manytume, kad darbo patirtį (stažą) patvirtinančiais dokumentais taip pat galėtų būti socialinio draudimo pažymėjimas (senojo pavyzdžio), Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos išduota pažyma apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, pažyma iš ankstesnės darbovietės.

      Atnaujinta: 2016 09 12

    • 7. Ar teisės aktai nustato, kiek klausimų gali pateikti komisijos nariai konkurso įstaigoje metu?

      Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966, (toliau – Aprašas) nėra numatyta, kiek klausimų turi būti pateikiama kandidatui konkurso įstaigoje metu. Aprašo 61  punkte numatyta, kad konkurso metu pretendentams pateikiami lygiaverčiai klausimai, be to, pretendentams gali būti pateikiama ir praktinė užduotis.

      Atnaujinta: 2016 09 12

    • 8. Ar komisijos nariai konkurso įstaigoje metu gali pretendentams užduoti klausimus užsienio kalba?

      Vadovaujantis Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966, (toliau – Aprašas)55 punktu, tarnybai reikalingos užsienio kalbos (-ų) mokėjimas turi būti patikrintas iki konkurso pradžios. Būsimų valstybės tarnautojų Užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1V-447 patvirtintos Užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo priimant į valstybės tarnautojo pareigas taisyklės (toliau – Taisyklės). Anglų, vokiečių ir prancūzų kalbos tikrinamos Valstybės tarnybos departamente užsienio kalbų ekspertų sudarytais testais arba akredituotuose centruose sertifikuotais testais arba egzaminais. Kitos užsienio kalbos tikrinamos konkursą ar pakaitinio atranką organizuojančioje įstaigoje. Reikalavimus ekspertui apibrėžia Taisyklės.

      Manytume, kad net ir patikrinus užsienio kalbą iki konkurso, siekiant patikrinti pretendento gebėjimus atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas, jeigu yra poreikis, pokalbio metu galima užduoti klausimus arba pateikti praktinę užduotį užsienio kalba.  

      Atnaujinta: 2016 09 12

    • 9. Ar galima į valstybės tarnautojo pareigas priimti asmenį, nemokantį lietuvių kalbos?

      Ne. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo  9 straipsnio 1 dalies 2 punktą, į valstybės tarnautojo pareigas priimamas asmuo privalo mokėti lietuvių kalbą. Be to, vadovaujantis Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų, patvirtintų 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1688, 8 ir 9 punktais, valstybės tarnautojams, kurių pareigybės priskirtos A lygiui, taikoma trečioji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija, o valstybės tarnautojams, kurių pareigybės  priskirtos B ir C lygiams – antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos asmenims,  įgijusiems   vidurinį,  aukštesnįjį  ar  aukštąjį išsilavinimą lietuvių kalba; asmenims, įgijusiems Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą ne lietuvių mokomąja kalba 1991 metais ar vėliau; asmenims, baigusiems užsienyje veikiančias lietuviškas gimnazijas arba vidurines mokyklas arba išlaikiusiems  mokyklinį/valstybinį  gimtosios  arba valstybinės lietuvių kalbos brandos egzaminą.

      Atnaujinta: 2016 09 13

    • 10. Ar galima laikyti konkursą įvykusiu, jei konkurse dalyvavo tik vienas pretendentas?

      Vadovaujantis Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966, 67  punktu,  konkursą laimi daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 6 balus surinkęs pretendentas. Jeigu per konkursą pateikiama praktinė užduotis, konkursą laimi daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 7 balus surinkęs pretendentas. Taigi konkursas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo nors vienas pretendentas ir jis surinko ne mažiau kaip 6 arba, jei pateikiama ir praktinė užduotis, 7 balus. 

      Jei dalyvautikonkurse į įstaigos vadovo, jo pavaduotojo, ministerijos, teismo ar prokuratūros kanclerio, administracijos ar sekretoriato vadovo ar jo pavaduotojo,įstaigos administracijos padalinio vadovo, jo pavaduotojo ar valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, pareigas konkursą organizuojančioje įstaigoje užsiregistruoja tik vienas asmuo, konkursas skelbiamas iš naujo. Iš naujo paskelbus konkursą ir bent vienam asmeniui užsiregistravus dalyvauti jame, konkursas turi būti vykdomas Konkursų aprašo nustatyta tvarka.

      Atnaujinta: 2016 09 13

  • Stažas 13
    • 1. Ar atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarimą, į tarnybos stažą Lietuvos valstybei galima įskaičiuoti asmenų darbo laikotarpius nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d. dirbant akcinėse bendrovėse, uždarose akcinėse bendrovėse ar valstybės (valstybinėse) ar savivaldybės įmonėse?

      Laikotarpiai, asmenims einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., vadovaujantis VTĮ 42 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei skaičiavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis, turi būti įskaičiuoti į tarnybos stažą Lietuvos valstybei. Perskaičiuojant tarnybos Lietuvos valstybei stažą, valstybės tarnautojas turi pateikti darbdaviui atitinkamus dokumentus, įrodančius, kad jis laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d. ėjo A arba B lygio paslaugų valstybės tarnautojo arba joms prilygintas pareigas (darbo knygelę, pažymą iš buvusios darbovietės, darbo sutartį, pareigines instrukcijas ar pan.), jeigu tokių duomenų valstybės tarnautojo byloje nėra.

      Atkreipiame dėmesį į tai, kad Taisyklių 6.2 punkte nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) įsigaliojimo A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Taigi iki 1999 m. liepos 30 d. (iki VTĮ įsigaliojimo) priskiriant eitas pareigas A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojo pareigoms būtinos dvi sąlygos:

        1. eitos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar iš  valstybės įsteigtų fondų ir;

        2. toms pareigoms eiti buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, manome, kad laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1999 m. liepos 31 d. asmenų eitos pareigos akcinėse bendrovėse, uždarose akcinėse bendrovėse ar valstybės ir savivaldybių įmonėse negali būti priskiriamos A ar B lygio paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms, nes šios pareigos neatitinka Taisyklių 6 punkte nurodytų sąlygų – tai nebuvo pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų. Todėl šis darbo laikotarpis negali būti įskaičiuotas į tarnybos stažą Lietuvos valstybei. 

      Vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708) įsigaliojimo valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos pareigos einant viešojo administravimo valstybės tarnautojo bei A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270, Nr. 92-2845, Nr. 102-3213, Nr. 105-3312; 2001, Nr. 37-1231, Nr. 111-4024; 2002, Nr. 38-1362) 1, 2 priedėliuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. 1169 „Dėl viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių lygių ir kategorijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 83-2900) ir Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdiniame sąraše, patvirtintame vidaus reikalų ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 195 (Žin., 2002, Nr. 42-1575), taip pat pareigos, nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270; 2001, Nr. 37-1231) 4 straipsnio 4 dalies 1–6 punktuose. Kadangi į valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270; 2001, Nr. 37-1231) 4 straipsnio 4 dalies 1–6 punktus akcinės bendrovės, uždaros akcinės bendrovės ar valstybės ir savivaldybių įmonės nepatenka, asmenų eitos pareigos šiose įstaigose negali būti priskiriamos A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms ir atitinkamai šis darbo laikotarpis negali būti įskaičiuotas į tarnybos stažą Lietuvos valstybei. 

      Atnaujinta: 2016 09 13

    • 2. Kaip turi būti skaičiuojamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas buvusiems A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojams?

      Nuo 2012 m. liepos 5 d. įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos valstybės tarnautojams, ėjusiems A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., turi perskaičiuoti valstybės tarnautojo stažą ir, esant reikalui, atitinkamai mokėti priedą už tarnybos stažą einant Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270, Nr. 102-3213; 2001, Nr. 63-2278, Nr. 85-2972) 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas bei užtikrinti kitas Valstybės tarnybos įstatyme su padidėjusiu stažu susijusias garantijas (pavyzdžiui, kasmetinių atostogų papildomų dienų suteikimas).

      Laikotarpiai, asmenims einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., vadovaujantis VTĮ 42 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei skaičiavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis, turi būti įskaičiuoti į tarnybos stažą Lietuvos valstybei. Perskaičiuojant tarnybos Lietuvos valstybei stažą, valstybės tarnautojas turi pateikti darbdaviui atitinkamus dokumentus, įrodančius, kad jis laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d. ėjo A arba B lygio paslaugų valstybės tarnautojo arba joms prilygintas pareigas (darbo knygelę, pažymą iš buvusios darbovietės, darbo sutartį ar pan.), jeigu tokių duomenų nėra valstybės tarnautojo asmens byloje.

      Vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708) įsigaliojimo valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos pareigos einant viešojo administravimo valstybės tarnautojo bei A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270, Nr. 92-2845, Nr. 102-3213, Nr. 105-3312; 2001, Nr. 37-1231, Nr. 111-4024; 2002, Nr. 38-1362) 1, 2 priedėliuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. 1169 „Dėl viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių lygių ir kategorijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 83-2900) ir Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdiniame sąraše, patvirtintame vidaus reikalų ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 195 (Žin., 2002, Nr. 42-1575), taip pat pareigos, nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270; 2001, Nr. 37-1231) 4 straipsnio 4 dalies 1–6 punktuose.

      Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) įsigaliojimo A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Valstybės tarnautojams priedai už priskaičiuotą paslaugų valstybės tarnautojo stažą turi būti mokami tik į ateitį nuo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y.  nuo 2012 m. liepos 5 d.

      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Taisyklių 8 punktą tarnybos stažą skaičiuoja valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas, valstybės politikas, teisėjas ar valstybės pareigūnas eina pareigas, struktūrinis padalinys arba valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas. Taip pat paminėtina Taisyklių 9 punkto nuostata, pagal kurią ginčus, kilusius dėl tarnybos stažo skaičiavimo, sprendžia valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo sudaryta komisija. Valstybės tarnautojui nesutikus su komisijos sprendimu, ginčas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

      Atnaujinta: 2016 09 13

    • 3.

      Ar į valstybės tarnybos stažą įskaitomos atostogos kvalifikacijai tobulinti?

      Valstybės tarnautojams skaičiuojant tarnybos Lietuvos valstybei stažą reikia vadovautis Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) 42 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo  (Žin., 2002, Nr. 45-1709) 4 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei skaičiavimo taisyklių (Žin., 2002,  Nr. 60-2471) nuostatomis. 

      VTĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas metų skaičius. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas  ir pagal šio Įstatymo 37, 38 (atostogų kvalifikacijai tobulinti) ir 39 straipsnius suteiktų atostogų laikas, bei ligos pašalpos gavimo laikotarpiai.

      Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytas nuostatas, manytume, kad asmeniui į tarnybos Lietuvos valstybei stažą turėtų būti įskaitomas atostogų kvalifikacijai tobulinti laikotarpis.

      Atnaujinta: 2018 04 04

    • 4.

      Valstybės tarnautojas atsistatydina iš pareigų savo noru. Kaip skaičiuojamas darbo stažas po kurio laiko vėl sugrįžus į valstybės tarnybą ? Ar priklausys priedai, atostogų trukmė už anksčiau išdirbtą valstybės tarnyboje laiką?

      Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 42 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Atsižvelgiant į VTĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies bei 36 straipsnio 2 dalies nuostatas, priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir kasmetinės papildomos atostogos valstybės tarnautojui priklausys atsižvelgiant į bendrą tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

      Atnaujinta: 2018 04 06

    • 5. Ar einant pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas šis laikotarpis įskaitomas į valstybės tarnybos stažą, už kurį mokamas priedas už ištarnautus metus?

      Remiantis VTĮ 2 straipsnio 10 dalimi pakaitinis valstybės tarnautojas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojas, priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, iki VTĮ nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, taip pat valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją. VTĮ 42 str. 1 d., o taip pat 2002 m. birželio 17 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 910 „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarkos“ 4 p. nustatyta, kad stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas metų skaičius. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas nuostatas, manome, kad laikotarpis einant pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas įskaitomas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

      Atnaujinta: 2016 09 13

    • 6.

      Noriu paklausti ar stažas profesinėje karo tarnyboje užskaitomas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą?
      Karo tarnyboje stažas nuo 1993-03-15 iki 2009-08-03. Į atsargą išleistas 2009-08-03.

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 42 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį Įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. VTĮ 4 straipsnio 5 dalies 4 punkte yra nurodyti profesinės karo tarnybos kariai.

      Atsižvelgdami į išdėstytas nuostatas,  manytume, kad stažas profesinėje karo tarnyboje turėtų būti įskaitomas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

      Atnaujinta: 2018 04 04

    • 7.

      Valstybės tarnyboje pradėjau dirbti pakaitiniu valstybės tarnautoju prieš beveik 6 metus, pasibaigus priėmimo  laikui buvau įtraukta į valstybės tarnautojų rezervą ir praėjus nepilnam mėnesiui (nuo 2014-08-12 iki 2014-09-08) 2014-09-08 priimta vėl į tarnautojo pareigas. Norėčiau sužinoti, ar į valstybės tarnybos  stažą įskaitomas laikas, būtas rezerve. 

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 42 straipsnyje nustatyta, kad „pagal šį Įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, <…>, metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas <…>.“

      Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, laikotarpis, nuo tada, kai Jūs buvote atleista iš pakaitinės valstybės tarnautojos pareigų iki vėl buvote priimta į valstybės tarnautojos pareigas (kai buvote rezerve), negali būti įskaitomas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nes tuo metu Jūs nėjote valstybės tarnautojo pareigų.  

      Atnaujinta: 2018 04 04

    • 8.

      Ar į tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra įskaičiuojamas darbas Lietuvos aukštojoje mokykloje nuo 1990.03.11?

      Pažymėtina, kad tarnybos Lietuvos valstybei stažas reglamentuotas VTĮ 42 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad pagal šį Įstatymą tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintose Tarnybos Lietuvos valstybei skaičiavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės).

      Pagal Taisyklių 6.1 punktą  iki VTĮ (Žin., 1999, Nr. 66-2130) įsigaliojimo, t. y. iki 1999 m. liepos 30 d., viešojo administravimo valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos vykdomosios valdžios funkcijoms įgyvendinti skirtos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurias einant už darbą buvo mokama (rekomenduojama mokėti) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 3–62),  o pagal Taisyklių 6.2 punktą  iki VTĮ (Žin., 1999, Nr. 66-2130) įsigaliojimo, A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Nuo 2012 m. liepos 5 d. įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos valstybės tarnautojams, ėjusiems A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., turi/gali perskaičiuoti valstybės tarnautojo stažą. 

      Laikotarpiai, asmenims einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., vadovaujantis VTĮ 42 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei skaičiavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis, turi būti įskaičiuoti į tarnybos stažą Lietuvos valstybei. Perskaičiuojant tarnybos Lietuvos valstybei stažą, valstybės tarnautojas turi pateikti darbdaviui atitinkamus dokumentus, įrodančius, kad jis laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d. ėjo A arba B lygio paslaugų valstybės tarnautojo arba joms prilygintas pareigas (darbo knygelę, pažymą iš buvusios darbovietės, darbo sutartį, pareigines instrukcijas ar pan.), jeigu tokių duomenų valstybės tarnautojo byloje nėra.

      Taigi iki 1999 m. liepos 30 d. (iki VTĮ įsigaliojimo) priskiriant eitas pareigas A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojo pareigoms būtinos dvi sąlygos:

      1) eitos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar iš valstybės įsteigtų fondų ir;

      2) toms pareigoms eiti buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Priskiriant pareigas viešojo adminstravimo valstybės tarnautojo pareigoms taip pat būtinos dvi sąlygos:

      1) eitos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar iš valstybės įsteigtų fondų ir;

      2) už darbą buvo mokama (rekomenduojama mokėti) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“.

      Vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (iki 2002m. liepos 1 d.) valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos pareigos einant viešojo administravimo valstybės tarnautojo bei A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo  1, 2 priedėliuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. 1169 „Dėl viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių lygių ir kategorijų patvirtinimo“ ir Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdiniame sąraše, patvirtintame vidaus reikalų ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 195 , taip pat pareigos, nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270; 2001, Nr. 37-1231) 4 straipsnio 4 dalies 1–6 punktuose.

      Atkreipiame dėmesį į tai, kad nuo 2000 m. rugsėjo 7 d. įsigaliojo VTĮ pakeitimai (Žin., 2000, Nr. 75-2270), nustatantys, kad Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas viešųjų įstaigų darbuotojams. Be to, viešosios įstaigos nepatenka į valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270; 2001, Nr. 37-1231) 4 straipsnio 4 dalies 1–6 punktus, kuriuose nurodytos pareigos, priskiriamos valstybės tarnautojo pareigoms, todėl nuo 2000 m. rugsėjo 7 d. pareigos viešosiose įstaigose (kaip žinoma daugelis aukštųjų mokyklų turi viešosios įstaigos statusą) negali būti priskiriamos A ar B lygio paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms ir atitinkamai šis darbo laikotarpis negali būti įskaičiuotas į tarnybos stažą Lietuvos valstybei.

      Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytas nuostatas, manome, kad darbo laikotarpis aukštojoje mokykloje į tarnybos Lietuvos valstybei stažą galėtų būti įskaičiuojamas tik tokiu atveju, jei asmens eitos pareigos atitinka Taisyklių 6.1, 6.2 ar 5 punktuose nurodytas sąlygas.

      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Taisyklių 8 punktą tarnybos stažą skaičiuoja valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, struktūrinis padalinys arba valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas. Todėl dėl aukščiau paminėtų dokumentų, pagrindžiančių tam tikras sąlygas, siūlytume kreiptis į Jūsų įstaigos (nes iki šiol dirbate toje pačioje įstaigoje) struktūrinį padalinį arba valstybės tarnautoją, atliekantį personalo administravimo funkcijas.

      Taip pat paminėtina Taisyklių 9 punkto nuostata, pagal kurią ginčus, kilusius dėl tarnybos stažo skaičiavimo, sprendžia valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo sudaryta komisija. Valstybės tarnautojui nesutikus su komisijos sprendimu, ginčas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

      Atnaujinta: 2018 04 04

    • 9.

      Norėčiau sužinoti, ar vaiko priežiūros atostogose išbūtas laiko tarpas įsiskaičiuoja į tarnybos stažą, pagal kurį valstybės tarnautojui yra suteikiamos papildomos atostogos?

      VTĮ 42 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį Įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai <…>. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomas šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto priedo dydis ir šio Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė.

      Vadovaujantis nurodytomis VTĮ nuostatomis, valstybės tarnautojams į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaitomos ir atostogos vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai.

      Atnaujinta: 2018 04 04

    • 10.

      Nuo 2017 m. kovo mėn. esu priimta dirbti karjeros valstybės tarnautoja. Nuo 1983 m. iki 2007 m. dirbau savivaldybės ikimokyklinėse įstaigose, iš jų nuo 1987 m. iki 2007 m. dirbau ikimokyklinėse įstaigose direktorės pareigose. Nuo 2007 m. iki 2015 m. dirbau advokato padėjėja. Norėčiau  sužinoti, ar nurodyti mano darbo laikotarpiai įsiskaičiuoja į mano  tarnybos Lietuvos valstybei stažą, skaičiuojant priedą už tarnybos stažą bei suteikiant  dienas kasmetinių papildomų atostogų.

      Nuo 2012 m. liepos 5 d. įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos valstybės tarnautojams, ėjusiems A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., turi perskaičiuoti valstybės tarnautojo stažą ir, esant reikalui, atitinkamai mokėti priedą už tarnybos stažą einant Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270, Nr. 102-3213; 2001, Nr. 63-2278, Nr. 85-2972) 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas bei užtikrinti kitas Valstybės tarnybos įstatyme su padidėjusiu stažu susijusias garantijas (pavyzdžiui, kasmetinių atostogų papildomų dienų suteikimas).

      Laikotarpiai, asmenims einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., vadovaujantis VTĮ 42 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei skaičiavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis, turi būti įskaičiuoti į tarnybos stažą Lietuvos valstybei.

      Atkreipiame dėmesį į tai, kad Taisyklių 6.2 punkte nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) įsigaliojimo A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Taigi iki 1999 m. liepos 30 d. (iki VTĮ įsigaliojimo) priskiriant eitas pareigas A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojo pareigoms būtinos dvi sąlygos:

                 1. eitos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar iš  valstybės įsteigtų fondų ir;

                 2. toms pareigoms eiti buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708) įsigaliojimo (nuo 1999-07-30 iki 2002-07-01) valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos pareigos einant viešojo administravimo valstybės tarnautojo bei A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270, Nr. 92-2845, Nr. 102-3213, Nr. 105-3312; 2001, Nr. 37-1231, Nr. 111-4024; 2002, Nr. 38-1362) 1, 2 priedėliuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. 1169 „Dėl viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių lygių ir kategorijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 83-2900) ir Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdiniame sąraše, patvirtintame vidaus reikalų ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 195 (Žin., 2002, Nr. 42-1575), taip pat pareigos, nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270; 2001, Nr. 37-1231) 4 straipsnio 4 dalies 1–6 punktuose.              

      Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytas nuostatas, ir įvertinus Jūsų prašyme nurodytus duomenis, manome, kad iš Jūsų nurodyto laikotarpio 1983-2007 m. tik laikotarpis nuo 1990-03-11 iki 2002-07-01 kai Jūs ėjote direktorės pareigas ikimokyklinėse įstaigose Jums į tarnybos Lietuvos valstybei stažą galėtų būti įskaičiuojamas tik tokiu atveju, jei Jūsų eitos pareigos atitinka Taisyklių 6.2 ir /ar 5 punktuose nurodytas sąlygas, t. y. Jūs turite pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad Jūsų užimamai pareigybei buvo nustatytas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.  

      Laikotarpis nuo 2007 m. iki 2015 m., kai Jūs dirbote  advokato padėjėja negali būti įskaičiuotas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nes tai nėra valstybės tarnautojo pareigybė pagal galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą.

      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Taisyklių 8 punktą tarnybos stažą skaičiuoja valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, struktūrinis padalinys arba valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas. Todėl dėl aukščiau paminėtų dokumentų, pagrindžiančių tam tikras sąlygas, siūlytume kreiptis į Jūsų įstaigos struktūrinį padalinį arba valstybės tarnautoją, atliekantį personalo administravimo funkcijas.

      Taip pat paminėtina Taisyklių 9 punkto nuostata, pagal kurią ginčus, kilusius dėl tarnybos stažo skaičiavimo, sprendžia valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo sudaryta komisija. Valstybės tarnautojui nesutikus su komisijos sprendimu, ginčas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

      Atnaujinta: 2018 04 04

    • 11.

      Iškilo klausimas skaičiuojant priimamos valstybės tarnautojos stažą Lietuvos valstybei.

      Darbuotoja pateikė dokumentus, kad nuo 1994 m. spalio 10 d. iki 2003 m. rugpjūčio 31 d. dirbo mokytoja švietimo įstaigoje, išlaikomoje iš savivaldybės biudžeto, bet išsilavinimą, reikalingą dirbti mokytoja, įgijo 2006 metais. Ar šiuo atveju, kai darbuotojos išsilavinimas buvo įgytas vėliau, galėtume įskaičiuoti į tarnybos Lietuvos valstybei stažą  darbo laikotarpį nuo 1994 m. spalio 10 d. iki 2002 m. liepos 1 d.?

      Nuo 2012 m. liepos 5 d. įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos valstybės tarnautojams, ėjusiems A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., turi perskaičiuoti valstybės tarnautojo stažą ir, esant reikalui, atitinkamai mokėti priedą už tarnybos stažą einant Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270, Nr. 102-3213; 2001, Nr. 63-2278, Nr. 85-2972) 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas bei užtikrinti kitas Valstybės tarnybos įstatyme su padidėjusiu stažu susijusias garantijas (pavyzdžiui, kasmetinių atostogų papildomų dienų suteikimas).

      Laikotarpiai, asmenims einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., vadovaujantis VTĮ 42 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei skaičiavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis, turi būti įskaičiuoti į tarnybos stažą Lietuvos valstybei.

      Atkreipiame dėmesį į tai, kad Taisyklių 6.2 punkte nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) įsigaliojimo A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708) (2002 m. liepos 1 d.) įsigaliojimo valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos pareigos einant viešojo administravimo valstybės tarnautojo bei A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270, Nr. 92-2845, Nr. 102-3213, Nr. 105-3312; 2001, Nr. 37-1231, Nr. 111-4024; 2002, Nr. 38-1362) 1, 2 priedėliuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. 1169 „Dėl viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių lygių ir kategorijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 83-2900) ir Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdiniame sąraše, patvirtintame vidaus reikalų ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 195 (Žin., 2002, Nr. 42-1575), taip pat pareigos, nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270; 2001, Nr. 37-1231) 4 straipsnio 4 dalies 1–6 punktuose.

      Priskiriant eitas pareigas A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojo pareigoms būtinos dvi sąlygos:

                 1. eitos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar iš  valstybės įsteigtų fondų ir;

                 2. toms pareigoms eiti buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Kai kurioms pareigoms eiti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose buvo numatyti išsilavinimo reikalavimai, pavyzdžiui, Švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593) 22 straipsnyje nustatyta, kad teisę dirbti pedagoginį darbą atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigose turi asmenys, įgiję išsilavinimą pedagogus rengiančiose institucijose, kurioms Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pripažinusi teisę išduoti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą kvalifikaciją. Asmenims, neturintiems pedagoginio išsilavinimo, suteikiama teisė dirbti pedagoginį darbą atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigose, jeigu jiems atestacinė komisija pripažįsta pedagoginę kvalifikaciją, numatytą pedagogų atestacijos nuostatuose. Šiuo metu galiojančios redakcijos Švietimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „<…> dirbti mokytoju turi teisę:

      1) pedagogas – pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas;

      2) asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, – pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas; asmenys per 2 metus nuo darbo mokytoju pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo programas pradžios privalo įgyti pedagogo kvalifikaciją<…>.“

      Atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, ir sistemiškai analizuodami (aiškindami) Švietimo įstatymo aukščiau minėtas nuostatas dėl išsilavinimo reikalavimų mokytojams bei vadovaudamiesi protingumo kriterijumi, manome, kad šios nuostatos (tiek 1991 m., tiek 1994 m. redakcijos) atitinka Taisyklių 6.2 reikalavimą dėl pareigoms eiti būtino aukštojo arba aukštesniojo (specialaus vidurinio) išsilavinimo. Todėl manytume, kad valstybės tarnautojui, kuris dirbo mokytoju, galima įskaičiuoti stažą valstybės tarnybai laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., jam pateikus dokumentus, patvirtinančius, kad jis dirbo mokytoju.

      Atnaujinta: 2018 04 06

    • 12.

      Anksčiau dirbusi daug metų mokykloje sužinojau (dabar jau virš 6 m. nuo 2012-05-04 dirbu valstybės tarnyboje), kad dirbant mokytoja nuo 1990-03-11 galėjau prašyti užskaityti valstybės tarnybos stažą. Parašiau 2015-12-04 prašymą (pateikiau darbo knygelės kopijas) dėl valstybės tarnybos stažo perskaičiavimo ir laikotarpis, dirbant mokytoja, buvo įskaičiuotas į valstybės tarnybos stažą. Gavau įsakymą, kad didesnis priedas už stažą bus mokamas nuo 2015-12-04. Kadangi valstybės tarnybos stažas ženkliai skiriasi noriu paklausti ar neturėjo darbovietė pasikeitusio priedo už stažą perskaičiuoti nuo Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo dienos (2012-07-05), o ne nuo prašymo perskaičiuoti tarnybos stažą pateikimo dienos? ir ar turi būti priskaičiuotos prarastos atostogų dienos.

      Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime yra konstatavęs: „Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį“. Šiame kontekste paminėtina, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime konstatavo, kad su konstituciniu teisinės valstybės principu yra susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit).

      Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei įvertinus tai, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, darytina išvada, kad valstybės tarnautojams priedai už priskaičiuotą paslaugų valstybės tarnautojo stažą turi būti mokami ne nuo prašymo perskaičiuoti stažą pateikimo dienos, o nuo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y.  nuo 2012 m. liepos 5 d. arba nuo valstybės tarnautojo priėmimo į pareigas dienos, jeigu į šias pareigas jis buvo priimtas po 2012 m. liepos 5 d.

      Atsižvelgiant į perskaičiuotą tarnybos stažą Lietuvos valstybei, valstybės tarnautojams atitinkamai turi būti perskaičiuotos ir kasmetinių atostogų papildomos kalendorinės dienos už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kurios turi būti pridedamos prie kasmetinių minimalių atostogų nuo Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo dienos ir suteikiamos teisės aktų nustatyta tvarka.

      Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, Jūsų dabartinė darbovietė priedą už perskaičiuotą stažą Lietuvos valstybei Jums turi mokėti nuo 2012-07-03 Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2012-07-05, taip pat Jums turi būti perskaičiuotos ir papildomos atostogų dienos, perskaičiavus Jūsų turimą tarnybos stažą, jos taip pat turi būti perskaičiuotos nuo  2012-07-05.

      Atnaujinta: 2018 04 06

    • 13.

      Ar stažas vidaus reikalų sistemoje yra prilyginamas valstybės tarnybos stažui, jeigu šiuo metu aš dirbu karjeros valstybės tarnautoju?

      VTĮ 42 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, yra įtvirtintos nuostatos, numatančios galimybę į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaityti nuo 1990 m. kovo 11 d. tik einant valstybės tarnautojo pareigas. Šiame straipsnyje pateikiamas baigtinis valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei stažo laikotarpių sąrašas, tačiau visas vidaus tarnybos stažas nenurodytas. Todėl karjeros valstybės tarnautojui jo turėtas vidaus tarnybos stažas visa apimtimi į tarnybos Lietuvos valstybei stažą negali būti įskaičiuojamas.

      Atnaujinta: 2018 04 04

  • Atleidimas 13
    • 1.

      Vykdant reorganizaciją mažinamas valstybės tarnautojų skaičius. Kokiais kriterijais reikėtų vadovautis pasirenkant valstybės tarnautojus, su kuriais tęsti tarnybos santykius, ir kur tai reglamentuota?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ nereglamentuoja valstybės tarnautojų pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti, manytume, kad valstybės tarnautojams turėtų būti taikomos atitinkamos Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos.

      DK 57 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sąjunga. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys. Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, taikoma šiems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje:

      1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;

      2) kurie augina daugiau kaip tris vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba vieni augina vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;

      3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, kurie sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdami darbdavio įmonėje;

      4) kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai;

      5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje;

      6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų narius. 

      DK 57 str. 4 d. nurodyta, kad šio straipsnio 3 d. 1–5 p. nustatyta pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti taikoma darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją.

      Pažymėtina, kad „kvalifikacijos“ sąvoka išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 129 str., galiojančio DK 57 str.), taikymo teismų praktikoje“. Šiame nutarime išaiškinta, kad „darbuotojo kvalifikacija suprantama kaip darbuotojo pasirengimas dirbti tam tikrą darbą laipsnis. Darbuotojo kvalifikaciją apibūdina jo turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrą darbą. Ji nėra tapati išsimokslinimui, kadangi išsimokslinimas yra tik vienas iš kriterijų, apibūdinančių darbuotojo kvalifikaciją“. Atsižvelgdami į tai manytume, kad aukščiau paminėtos DK 57 str. nuostatos dėl pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti taikytinos analogiškas pareigas ir vienodą kvalifikaciją turintiems valstybės tarnautojams.

      Taip pat pažymėtina, jog VTĮ 44 straipsnio 7 dalis nustato, kad nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) iki trejų metų, negali būti atleisti iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 4, 9 (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), 10, 12 ir 15 ir 21 (išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas pateikia pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu) punktuose, 2 dalyje nurodytais pagrindais. Taigi darbdavys turi pareigą užtikrinti, kad tokie valstybės tarnautojai nebūtų atleisti dėl pareigybės panaikinimo.

      Dėl pareigybių naikinimo pažymėtina, kad VTĮ 481 str. 1 d. valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose įtvirtinta decentralizuota valstybės tarnybos personalo valdymo sistema. Įstaigų vadovams yra numatyta atsakomybė už jų vadovaujamoms įstaigoms keliamų uždavinių įgyvendinimą, kuri suponuoja atitinkamų įstaigų vadovų teisę savarankiškai valdyti įstaigos žmogiškuosius išteklius. Vadovaudamiesi VTĮ 8 str. 8 d., valdydami žmogiškuosius išteklius įstaigų vadovai turi teisę pagal reglamentuotą tvarką tvirtinti tokius valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus ir įstaigų struktūras, kurie leistų tinkamai pasiekti įstaigai nustatytų tikslų ir racionaliai panaudoti įstaigos finansinius išteklius. Atsižvelgiant ir į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus, tokius kaip teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, darbo santykių stabilumo, manytume, kad kai darbdavys priima sprendimą pvz. vietoje 5 analogiškas funkcijas vykdančių valstybės tarnautojų pareigybių palikti 3 pareigybes, DK 57 str. 3 d. nustatyta tvarka darbdavio sudaryta komisija pagal patvirtintus atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus iš minėtų 5 valstybės tarnautojų turėtų atrinkti 3 valstybės tarnautojus su kuriais tarnybos santykiai bus tęsiami iki pranešimų apie pareigybės panaikinimą įteikimo valstybės tarnautojams.

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 2.

      Ar valstybės tarnautojui nustačius 50 proc. darbingumo lygį, įstaigos vadovui atsiranda pagrindas atleisti asmenį, kokios to asmens socialinės garantijos?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau − VTĮ) 44 str. 1 d. nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų. VTĮ 44 str. 1 d. 13 p. nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas, kai teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo valstybės tarnautojas negali eiti pareigų. Pagal nuo 2005 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 1 d., vyresniems nei 18 m. asmenims iki senatvės pensijos amžiaus teisės aktų nustatyta tvarka nustatomas darbingumo lygis. Jį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 7 d. 1 p., asmeniui nustačius 0-25 procentų darbingumo, jis laikomas nedarbingu, todėl, manome, kad asmeniui nustačius 50 procentų darbingumo lygį tai negalėtų būti pagrindas valstybės tarnautoją atleisti iš pareigų pagal VTĮ 44 str. 1 d. 13 p.

       

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 3.

      Ar reikia karjeros valstybės tarnautoją, kuriam suėjo 65 metai ir kuriam įstaigos vadovas pratęsė tarnybą vieneriems metams, įspėti apie atleidimą iš pareigų, jeigu jo pareigybė yra panaikinama nepasibaigus valstybės tarnybos pratęsimo terminui?

      Karjeros valstybės tarnautoją reikia įspėti apie pareigybės panaikinimą, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Šiuo atveju karjeros valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų dėl valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo (Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos) ir jam mokama išeitinė išmoka (Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostatos).

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 4. Ar įspėjus karjeros valstybės tarnautoją apie pareigybės panaikinimą pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatas jis gali būti neskiriamas toje įstaigoje į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas motyvuojant tuo, kad neatitinka specialiųjų reikalavimų?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

      Vadovaujantis šia nuostata bei atsižvelgiant į VTĮ 9 straipsnį, valstybės tarnautojas turi atitikti tiek bendruosius, tiek ir tos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

      Atnaujinta: 2016 09 13

    • 5.

      Ar reikia pranešti įstaigos vadovui laimėjus valstybės tarnautojo pareigaskitoje įstaigoje ir nurodyti, kurioje įstaigoje?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 18 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautoją, laimėjusį konkursą į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, į pareigas priima šioje institucijoje ar įstaigoje į pareigas priimantis asmuo, gavęs valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje karjeros valstybės tarnautojas ėjo pareigas, sprendimą dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą. Šioje dalyje nurodytas sprendimas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje karjeros valstybės tarnautojas ėjo pareigas, priimamas ne vėliau kaip per 17 kalendorinių dienų nuo karjeros valstybės tarnautojo prašymo perkelti jį į laimėtas pareigas šiai institucijai ar įstaigai pateikimo dienos.

      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytume, kad galite pranešti įstaigos vadovui, laimėjus konkursą į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje, tik tokiu atveju, jeigu pageidaujate būti perkeltas į kitą įstaigą, kurioje Jūs laimėjote konkursą. Pažymėtina, kad tarnautojui būti perkeltu į kitą įstaigą yra rekomenduotina, nes VTĮ 41 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad į tarnybos stažą valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje taip pat įskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas šio Įstatymo 18, 19 ir 20 straipsniuose nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas. Jeigu nepranešite, – į įstaigą, kurioje Jūs laimėjote konkursą, būsite priimtas pagal VTĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą – konkurso būdu ir Jūsų stažas šioje įstaigoje bus skaičiuojamas nuo priėmimo dienos.

       

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 6.

      Ar galima pakaitinį valstybės tarnautoją, pakeičiantį laikinai negalintį eiti pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją, atleisti vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t. y. praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko pasitikėjimą?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į pareigas <...> į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, <...>. 

      VTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyti valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų imperatyvūs pagrindai, kurie yra taikomi šiame straipsnyje nurodytais atvejais. Sistemiškai vertindami VTĮ, manytume, kad pakaitinis valstybės tarnautojas, laikinai pakeičiantis politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją, gali būti atleidžiamas iš pareigų ir vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 7 punktu - kai praranda pasitikėjimą. Be to, pažymėtina, kad išeliminavus galimybę šiuo pagrindu atleisti pakaitinį valstybės tarnautoją, laikinai pakeičiantį politinio pasitikėjimo (asmeninio) valstybės tarnautoją, būtų sukurtos nepagrįstai diskriminacinės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų tarnybos sąlygos lyginant su pakaitinių valstybės tarnautojų, laikinai pakeičiančių politinio pasitikėjimo (asmeninio) valstybės tarnautojus, tarnybos sąlygomis.

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 7.

      Ar karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė yra naikinama, gali būti atleidžiamas nepasibaigus įspėjimo apie pareigybės panaikinimą laikotarpiui savo noru nekeičiant atleidimo pagrindo? Jei taip,– kokia išeitinės išmokos mokėjimo tvarka?

      Atsižvelgdami į VTĮ 5 straipsnio nuostatą (darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ), manome, kad karjeros valstybės tarnautojams mutatis mutandis yra taikomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 8.1 punkto nuostatos ta apimtimi, kai darbuotojas, įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą, pats prašo jį atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnį (galiojančio DK 57 str.) nepasibaigus įspėjimo terminui ir nurodo konkrečią atleidimo datą, toks darbuotojas, darbdaviui sutikus, gali būti atleistas iš darbo jo nurodytu laiku, nekeičiant atleidimo pagrindo.

      Atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, manome, kad įspėtas apie pareigybės panaikinimą valstybės tarnautojas įspėjimo laikotarpiu gali būti atleidžiamas iš pareigų nekeičiant atleidimo pagrindo (VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas) tuo atveju, jei abi šalys (valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo ir valstybės tarnautojas) šį klausimą suderina. Šiuo atveju DK DK 64 str.5 d. nuostata, nustatanti įspėjimo termino partęsimą atleidžiant darbuotoją nepasibaigus įspėjimo terminui, neturi būti taikoma. Taip pat informuojame, kad, remiantis VTĮ 41 straipsnio  4 dalimi, išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.

      Daugiau informacijos: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 44  Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), apibendrinimo apžvalgoje.

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 8.

      Ar nebus pažeistos valstybės tarnautojo teisės ir jam nustatytos garantijos atleidus jį iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo nesuėjus įspėjimo apie pareigybės panaikinimą terminui bei neperkėlus jo atleidimo datos iki to laiko, kai turėjo pasibaigti įspėjimo apie pareigybės panaikinimo terminas?

      Panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę, nelieka tai pareigybei priskirtų funkcijų, t. y. funkcijų, kurias vykdyti jis buvo priimtas. Todėl, jeigu iki pareigybės panaikinimo dienos valstybės tarnautojui nepasiūlytos kitos pareigos, jis atleidžiamas iš pareigų. Tačiau nurodytu atveju (kai valstybės tarnautojas nebuvo įspėtas prieš teisės aktuose nustatytą terminą) atleidus valstybės tarnautoją dėl pareigybės panaikinimo nuo jos panaikinimo dienos, valstybės tarnautojui nebūtų užtikrintos visos teisės aktuose nustatytos teisės ir socialinės garantijos, šiuo atveju – teisė būti įspėtam apie pareigybės panaikinimą prieš nustatytą terminą ir garantija į pareigų siūlymą laikotarpyje nuo įspėjimo apie pareigybės panaikinimą iki jos panaikinimo. Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ) nereglamentuoja santykių, atsirandančių atleidžiant valstybės tarnautoją nepasibaigus įspėjimo apie pareigybės panaikinimą terminui. Todėl pagal VTĮ 5 straipsnį, reguliuojant santykius, susijusius su valstybės tarnautojų statusu ir socialinėmis garantijomis, taikomi kiti teisės aktai. Įvertinant tai, kad panaikinus pareigybę neliks šiai pareigybei priskirtų funkcijų, tačiau turi būti užtikrintos valstybės tarnautojui teisės aktuose nustatytos teisės ir garantijos, manome, kad atleidžiant iš pareigų laiku neįspėtą apie pareigybės panaikinimą valstybės tarnautoją jo atleidimo iš pareigų data turėtų būti perkeliama atsižvelgiant į Darbo kodekso 64 straipsnio 5 dalies nuostatą.

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 9.

      Esu pakaitinė valstybės tarnautoja, kol š. m. rugsėjį grįš tarnautoja iš vaiko priežiūros atostogų. Šiuo metu pati laukiuosi ir išeinu į vaiko priežiūros atostogas nuo rugpjūčio 1 dienos. Noriu paklausti, ar aš būsiu atleista? ar  gausiu vaiko priežiūros išmokas metu, jei grįžus karjeros valstybės tarnautojai aš būsiu atleista iš pareigų?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad  pakaitinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, taip pat valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją. VTĮ 14 str. 2 d. nustatyta, jog pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta arba atleidžiamas negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Pakaitinis valstybės tarnautojas yra atleidžiamas iš pareigų pagal VTĮ 44 str. 1 d. 6 p., kai pasibaigia jo priėmimo laikas. Pažymėtina, kad VTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16 ir 21 punktuose ir 2 dalyje nurodytus atvejus. Kadangi VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 6 punktas yra nurodytas, vadinasi atleisti pakaitinį valstybės tarnautoją pasibaigus jo priėmimo laikui atostogų metu nedraudžiama. Kartu paaiškiname, kad VTĮ 44 straipsnio 7 dalyje nustatyti apribojimai dėl atleidimo iš pareigų nėščioms valstybės tarnautojoms, taip pat valstybės tarnautojams, auginantiems vaikus iki trejų metų, pakaitiniams valstybės tarnautojams, kuriems baigiasi jų priėmimo laikas, šiuo atveju netaikomi.

      Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nėščia pakaitinė valstybės tarnautoja,  nėštumo ir gimdymo atostogų išėjusi pakaitinė valstybės tarnautoja, ar vaiko priežiūros atostogų išėjęs pakaitinis valstybės tarnautojas turi būti atleisti iš pareigų nuo tos dienos, kai sugrįžta negalėjęs eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojas pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

      Teisė gauti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, taip pat teisė gauti vaiko priežiūros išmoką nustatyta Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, pagal kurio nuostatas šias išmokas moka Socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, todėl esant klausimų dėl minėtų išmokų mokėjimo reikėtų pagal kompetenciją kreiptis į Sodros padalinius.

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 10.

      Turiu įspėjimą apie pareigybės naikinimą ir atleidimą iš tarnybos š. m. vasario 28 d.. Noriu paklausti kaip teisiškai bus išspręstas šis klausimas, jeigu iki vasario 28 d. man bus paskirta operacija ir aš tuo metu turėsiu nedarbingumą?
      Ar aš būsiu atleista tą dieną, ar kai baigsis nedarbingumas ir ar bus mokamos išeitinės išmokos?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 44 straipsnis reglamentuoja valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16 ir 21 punktuose ir 2 dalyje nurodytus atvejus. Vadinasi įstaigos vadovas valstybės tarnautoją, turintį nedarbingumą ar esantį atostogose, gali atleisti iš pareigų pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (dėl pareigybės panaikinimo). Šioje teisės normoje nurodytas žodis „gali" (negali) suponuoja dispozityvią, bet ne imperatyvią nuostatą, todėl įstaigos vadovas savo sprendimu gali atleisti valstybės tarnautoją nedarbingumo metu, taip pat gali atleisti valstybės tarnautoją iškart po jo nedarbingumo pabaigos. Bet kuriuo atveju, Jums priklausys VTĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka, kuri  išmokama pagal VTĮ 41 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką, t. y. išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis.

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 11.

      Jeigu dirbantis valstybės tarnautojas yra pensininkas nori išeiti iš darbo savo noru, ar jam priklauso išeitinė išmoka, kokio dydžio ir pagal kokį Darbo kodekso ar Valstybės tarnybos įstatymo straipsnį? Taip pat per kiek dienų nuo prašymo pateikimo išeiti iš darbo darbdavys turi atleisti iš darbo.

      Ar tokiu atveju valstybės tarnautojas gali būti atleistas šalių susitarimu?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 5 straipsniu, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Išeitinės išmokos mokėjimo pagrindai reglamentuojami VTĮ 41 straipsnyje, todėl Darbo kodekso 56 straipsnio 2 dalies nuostatos šiuo atveju netaikomos. VTĮ 41 straipsnyje reglamentuota pagal kokius pagrindus atleistiems valstybės tarnautojams mokamos išeitinės išmokos, išeitinių išmokų dydžiai ir jų mokėjimo tvarka. Subjektai, kuriems mokomos išeitinės išmokos nurodyti šio straipsnio 1-oje ir 2- je dalyse. VTĮ 41 str. nenustatyta, jog valstybės tarnautojui, atleidžiamam pagal VTĮ 44 str. 1 d. 1 p. , t. y. kai atsistatydina savo noru (įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją) turėtų būti išmokama išeitinė išmoka, taigi atleidžiant šiuo pagrindu, išeitinė išmoka nepriklauso ir nėra mokama.

      Pažymėtina, jog VTĮ 27 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nustatyta, jog valstybės tarnautojai skatinami vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 patvirtinto vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo 2.5 punkte nustatyta, kad vienkartinė piniginė išmoka valstybės tarnautojui gali būti skiriama valstybės tarnautojams įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją arba pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir savo noru atsistatydinus iš valstybės tarnautojo pareigų arba atleidus juos iš pareigų dėl amžiaus ar tarnybos pratęsimo termino pabaigos. Minėto aprašo 3 punkte numatyta, jog sprendimą dėl vienkartinės piniginės išmokos skyrimo valstybės tarnautojui priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, o kai jį į pareigas priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras. Vienkartinės išmokos dydis negali viršyti 100 procentų nustatytos valstybės tarnautojo pareiginės algos.

      VTĮ 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ketinantis atsistatydinti savo noru valstybės tarnautojas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priėmusį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sutikimu valstybės tarnautojas gali būti atleistas ir anksčiau.

      Valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų šalių susitarimu pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 21 punktą. Manytume, kad toks susitarimas galėtų būti sudarytas dėl valstybės tarnautojo, kuriam suėjo pensinis amžius, atleidimo iš pareigų, jeigu jam nėra sukakę 65 metai (tuomet būtų kitas atleidimo pagrindas - pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 6 punktą) ir tokiu atveju šiam valstybės tarnautojui mokama kompensacija, nustatyta VTĮ 41 straipsnio 6 dalies 1 ar 2 punktuose.   

      VTĮ 41 straipsnio 3 d. nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas gali raštu pateikti pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui, o į pareigas priėmęs asmuo gali raštu pateikti pasiūlymą  karjeros valstybės tarnautojui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu. Jeigu šalis, gavusi tokį pasiūlymą, sutinka su pasiūlymu, per 7 dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai tokį pasiūlymą. Jeigu šalis, gavusi pasiūlymą, per 7 dienas nepraneša, kad sutinka su pateiktu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Šalims susitarus dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl kompensacijų mokėjimo būdo ir su tuo susijusių kitų garantijų, taip pat dėl kitų sąlygų (nepanaudotų atostogų suteikimo ir kitų sąlygų).

      VTĮ 41 str. 6 d. nustatyta, kad šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio)pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojui gali būti:

      1. mokama kompensacija, kuri yra šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokamos išeitinės išmokos dydžio ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną (1 būdas),arba  
      2.  mokama kompensacija, kuri yra šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokamos išeitinės išmokos dydžio ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju iš pareigų atleidžiamam valstybės tarnautojui taip pat taikomos garantijos, numatytos šio Įstatymo 43 straipsnio 2 ir 3 dalyse (teisė būti įtrauktam į valstybės tarnautojų rezervą). (2 būdas),

      Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, pensinio amžiaus valstybės tarnautojui atsistatydinant iš pareigų savo noru išeitinė išmoka nepriklauso, tačiau vadovo sprendimu gali būti skirta vienkartinė išmoka. Jeigu valstybės tarnautojas atleidžiamas VTĮ 44 str. 1 d. 21 p. nustatytu pagrindu – šalių susitarimu, jam turi būti išmokama VTĮ 41 str. 6 d. 1 ar 2 p. nurodyta kompensacija, kuri yra VTĮ 41 str. 2 dalyje nurodytos išmokamos išeitinės išmokos dydžio,- t. y. priklausomai nuo valstybės tarnautojo turimo stažo įstaigoje (ne bendrai valstybės tarnyboje).

      Atnaujinta: 2018 04 30

    • 12.

      Ar gali būti valstybės tarnautojas atleidžiamas šalių susitarimu likus mėnesiui iki valstybės tarnybos pratęsimo pabaigos?

      Tarnybos santykių nutraukimas šalių susitarimu laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jeigu buvo aiškiai išreikšta šalių valia nutraukti tarnybos santykius šalių susitarimu ir toks tarnybos santykių nutraukimas buvo tinkamai įformintas laikantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų. Tuo atveju, kai valstybės tarnautojas atleidžiamas šalių susitarimu likus mėnesiui iki valstybės tarnybos pratęsimo pabaigos, manytume, kad šalys bet kuriuo metu, kol tęsiasi tarnybos santykiai, gali viena kitai raštu pateikti pasiūlymą sudaryti šalių susitarimą dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų.

      Tačiau pažymėtina, kad įstaigos vadovas, priimdamas sprendimą tarnybos santykius su valstybės tarnautoju nutraukti šalių susitarimu, turėtų vadovautis ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatomis, pagal kurias viena iš biudžetinės įstaigos vadovo pareigų yra užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą.

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 13.

      Ar gali įstaigos vadovas perkelti valstybės karjeros tarnautojo darbo vietą toje pačioje įstaigoje ir pareigose, tik kitoje apskrityje. Jeigu valstybės tarnautojas nesutinka dirbti pakeistomis sąlygomis, ar jis turi būti atleidžiamas ir kokiu pagrindu?

      Pažymime, Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 481 straipsnio 1 dalyje valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose įtvirtinta decentralizuota valstybės tarnybos personalo valdymo sistema. Įstaigų vadovams yra numatyta atsakomybė už jų vadovaujamoms įstaigoms keliamų uždavinių įgyvendinimą, kuri suponuoja atitinkamų įstaigų vadovų teisę savarankiškai valdyti įstaigos žmogiškuosius išteklius. Pažymėtina, kad įstaigos vadovai, įgyvendindami jiems suteiktą diskrecijos teisę, turi teisę nuspręsti, kurių pareigybių ir kiek (atsižvelgiant į įstatyme nustatytus apribojimus) ir kur (t. y. kokiuose padaliniuose) yra būtina, siekiant užtikrinti efektyvų įstaigos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą.

      VTĮ nenumatytas valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo darbo vieta perkeliama į esančią kitoje gyvenamojoje vietovėje. Todėl, pagal įstatymo analogiją, reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos  darbo kodekso (toliau – DK) 45 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. DK 45 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka.

      Atsižvelgiant į išdėstytą, manytume, įstaigos vadovas turi diskrecijos teisę valstybės tarnautojo pareigybę perkelti į kitą vietovę. Jeigu įstaigoje keičiama valstybės tarnautojo darbo vieta, turi būti gautas valstybės tarnautojo sutikimas dėl jo darbo vietos pasikeitimo, jeigu tokio sutikimo valstybės tarnautojas nepateikia, atitinkamai ta pareigybė gali būti naikinama ir valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (dėl pareigybės panaikinimo), laikantis visų VTĮ jam nustatytų atleidimo terminų ir kitų socialinių garantijų.

      Atnaujinta: 2018 04 27

  • Teisės ir pareigos 27
    • 1.

      Ar gali valstybės tarnautojas dirbti samdomu darbuotoju, ekspertu ar konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešose įstaigose, taip pat gauti kitą negu Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą darbo užmokestį ?

      Taip. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. Gruodžio 13 d nutarimo „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ ( Žin., 2004, Nr. 181-6708 ) rezoliucinės dalies 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo ( toliau -VTĮ ) 17 straipsnio 4 punkte įtvirtintos nuostatos, ribojančios valstybės tarnautojų teisę dirbti kitą darbą ir gauti kitą atlyginimą, negali būti taikomos. Todėl valstybės tarnautojas gali dirbti samdomu darbuotoju, ekspertu ar konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešose įstaigose, taip pat gauti kitą negu VTĮ nustatytą darbo užmokestį, gavęs VTĮ 16 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį, jeigu jis įsidarbina pagal darbo sutartį. Priimant sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį svarbu įvertinti ar nėra Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali dirbti kito darbo. 

      Valstybės tarnautojams, kurie dirba kitais pagrindais (verčiasi individualia veikla, įsigijus verslo liudijimą, žemės ūkio veikla (ūkininkavimas) arba yra autorių teisių arba gretutinių teisių subjektais pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą), nereikia gauti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą. Tačiau apie tokią savo veiklą valstybės tarnautojas turėtų nurodyti viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje.

      Vadovaujantis VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 11 punktu, valstybės tarnautojai privalo nenaudoti tarnybos ( darbo ) laiko kitiems tikslams, išskyrus šiame punkte nustatytas išimtis. Taip pat valstybės tarnautojas gali dirbti kitą darbą, jeigu nėra Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali dirbti kito darbo. 

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 2.

      Ar karjeros valstybės tarnautojas gali savo vardu registruoti ne pelno siekiančią organizaciją (pvz., viešąją įstaigą)?

      Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnis nustato, kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Minėtame straipsnyje nenurodoma, kad valstybės tarnautojas negali savo vardu registruoti ne pelno siekiančios organizacijos.

      Be to, siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra nustatyti reikalavimai asmenims dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kurie taikomi ir valstybės tarnautojams. Šių reikalavimų būtina paisyti vykdant ir Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnyje nepaminėtą (t. y. leistiną) veiklą.

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 3.

      Ar į valstybės tarnautojų rezervą patenkama automatiškai?

      Į valstybės tarnautojų rezervą (statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo garantijos) nepatenkama automatiškai. Asmuo, kuris turi teisę į Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2, 3 dalyse (valstybės tarnautojo statuso atkūrimas) ar 43 straipsnio 2, 3 dalyse (kitų valstybės tarnautojo pareigų siūlymas) nustatytą garantiją,  turi su rašytiniu prašymu ir Valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam valstybės tarnautojui taisyklių 5 punkte nurodytais dokumentais kreiptis į Valstybės tarnybos departamentą dėl minėtos garantijos taikymo. Dokumentus galima patekti atvykus į Valstybės tarnybos departamentą, paštu arba el. paštu: info@vtd.lt.

       

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 4.

      Ar valstybės tarnautojai gali būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais?

      Taip. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 7 punktą valstybės tarnautojai turi teisę būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku dalyvauti politinėje veikloje.

      Atnaujinta: 2018 04 30

    • 5.

      Buvau karjeros valstybės tarnautojas, išėjau dirbti į privatųjį sektorių. Ar turiu teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą?

      Karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimo garantijos taikymą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalys ir Valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam valstybės tarnautojui taisyklės.

      Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kas turi teisę į karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimą, t. y., kokia sąlygas reikia atitikti, norint atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą. 

      Atsižvelgiant į tai, kad išėjimas į privatųjį sektorių savo noru nepakliūva į Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas sąlygas, Jums nėra taikoma statuso atkūrimo garantija. Valstybės tarnautoju galėtumėte tapti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta konkurso tvarka.

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 6.

      Ar gali valstybės tarnautojui biudžetinė įstaiga apmokėti užsienio kalbos kursus?

      Valstybės tarnybos įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų mokymui valstybės ir savivaldybių biudžetuose numatomos lėšos. Jos turi sudaryti ne mažiau kaip 1 procentą ir ne daugiau kaip 5 procentus valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui nustatytų asignavimų. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad siekiančių tobulinti savo kvalifikaciją valstybės tarnautojų mokymas gali būti finansuojamas iš šio straipsnio 1 dalyje nenurodytų lėšų.

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 7.

      Ar dirbdama valstybės tarnyboje galiu registruotis ūkininke?

      Valstybės tarnautojo teisę dirbti kitą darbą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 15, 16¹, 24 straipsniai.

      Pažymėtina, kad VTĮ 17 straipsnis nustato kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Kadangi vertinamasis žemės ūkio veikla nepaminėta, manome, kad ji yra leistina ir galima registruotis ūkininke. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra nustatyti reikalavimai asmenims dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kurie taikomi ir valstybės tarnautojams. Šių reikalavimų būtina paisyti vykdant ir VTĮ 17 straipsnyje nepaminėtą (t. y. leistiną) veiklą. 

       

      Atnaujinta: 2018 04 30

    • 8.

      Ar karjeros valstybės tarnautojas gali užsiimti individualia veikla? Jeigu taip, ar reikalingas darbdavio sutikimas?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 17 straipsnis nustato kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Kadangi vertimasis individualia veikla šiame straipsnyje nėra paminėtas, manome, kad tokia veikla yra leistina. Tačiau, manytume, kad tuo atveju, jeigu šio darbo grafikas sutaptų su pagrindinės darbovietės darbo grafiku, reikėtų tai suderinti su vadovybe. 

      Pažymėtina, kad VTĮ 161 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl leidimo dirbti kitą darbą gavimo taikomos valstybės tarnautojams, kurie dirba ar ketina įsidarbinti įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal darbo sutartį, o valstybės tarnautojui, kuris verčiasi individualia veikla, nereikia gauti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą. 

      Be to, atkreipiame dėmesį, kad siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra nustatyti reikalavimai asmenims dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kurie taikomi ir valstybės tarnautojams. Šių reikalavimų būtina paisyti vykdant ir Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnyje nepaminėtą (t. y. leistiną) veiklą.

      Atnaujinta: 2018 04 30

    • 9.

      Kaip reikėtų suprasti Valstybės tarnybos įstatyme minimą sąvoką „profesinių sąjungų atstovai“? Ar tokiais atstovais gali būti tik profesinės sąjungos renkamo valdymo organo (komiteto) narys, ar bet kuris įgaliotas, deleguotas ar išrinktas atstovauti profesinę sąjungą jos narys?

      Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, pareigų paaukštinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat dalyvauti profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Profesinių sąjungų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad visos profesinės sąjungos turi lygias teises. Jos turi teisę parengti savo veiklos įstatus ir reglamentus, laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti savo aparatą ir veiklą bei formuoti savo veiklos programą.

      Atsižvelgdami į minėtas teisės aktų nuostatas, manytume, kad tik valstybės tarnautojai, kurie yra profesinės sąjungos išrinkti būti jos atstovais yra profesinių sąjungų atstovai ir gali pasinaudoti Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta teise.

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 10.

      Ar gali savivaldybės darbuotojas trims mėnesiams išvykti stažuotis į kitos valstybės Seimo organizuojamą stažuotę ir ar tokiu atveju gali būti išsaugoma darbo vieta?

      Valstybės tarnybos įstatymo 47 str. 2 dalis nustato, kad Valstybės tarnautojų mokymą valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose organizuoja ir už jį atsako valstybės tarnautojus į pareigas priimantys asmenys. T. y. valstybės tarnautojas tobulinti kvalifikaciją (stažuotis ) gali tik su įstaigos vadovo sutikimu. Jeigu įstaigos vadovas jį išleidžia, tai stažuotės laikotarpiui valstybės tarnautojui paliekamos eitos pareigos.
       
      Valstybės tarnautojų siuntimą tobulinti kvalifikaciją užsienyje bei apmokėjimo tvarką reglamentuoja taisyklės, patvirtintos 2006 m. rugpjūčio 4 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 780 'Dėl Valstybės tarnautojų siuntimo tobulinti kvalifikaciją kitose valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose bei jų mokymosi išlaidų apmokėjimo taisyklių patvirtinimo'.  

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 11.

      Ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, turi teisę laikinai eiti valstybės tarnautojo pareigas šiam nesant darbe dėl pateisinamų priežasčių (pvz., dėl ligos, atostogų)?

      Darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, negali laikinai eiti valstybės tarnautojo pareigų, nes jis nevykdo viešojo administravimo funkcijų, todėl ir pavaduoti valstybės tarnautojo jis negali. Darbuotojui, dirbančiam  pagal darbo sutartį galima pavesti tik kai kurias valstybės tarnautojo funkcijas, tačiau tik tokias, kurios nėra viešojo administravimo funkcijos. Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnis suteikia galimybę, esant tarnybinei būtinybei, laikinai perkelti karjeros valstybės tarnautoją į kitas valstybės tarnautojo pareigas be konkurso.

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 12.

      Ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai gali būti savivaldybės kontroliuojamų įmonių – uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikia daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime ir nuosavybės teise priklauso savivaldybei, valdybų nariais?

      Taip. Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojui neleidžiama būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis buvo išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu. Todėl valstybės tarnautojai gali būti savivaldybės kontroliuojamų uždarųjų akcinių bendrovių valdybų nariais, nepriklausomai nuo savivaldybės turimų akcijų skaičiaus, jeigu jie šiais nariais buvo išrinkti ar paskirti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu. Atkreiptinas dėmesys, kad už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui mokamas darbo užmokestis iš valstybės biudžeto, ar savivaldybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui mokamas darbo užmokestis iš valstybės biudžeto.

      Atnaujinta: 2018 04 30

    • 13.

      Ar savivaldybės administracijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas gali būti savivaldybės įmonės valdybos nariu ir kaip jam turėtų būti apmokama?

      Pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 17 str. 1 d. 1 p. valstybės tarnautojas galėtų būti įmonės valdybos nariu tik jeigu juo būtų išrinktas ar paskirtas savivaldybės institucijos įgaliojimu, o jo gaunamas atlyginimas ar kitos išmokos už valdybos nario veiklą turėtų būti pervedami į savivaldybės biudžetą.

      Pažymėtina, kad pagal Vyriausybės 2015 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1092 patvirtinto Valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių valdybų narių atlygio skyrimo tvarkos aprašo 8 punkto nuostatas, kai valdybos narys yra valstybės tarnautojas, skiriamas atlygis ir kompensacija už patirtas kelionės išlaidas pervedami  į atitinkamos savivaldybės biudžeto sąskaitą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš savivaldybės biudžeto. Šio aprašo 12 punkte nustatyta, kad valdybos nariams, kurie yra valstybės tarnautojai, gali būti mokamos priemokos, vadovaujantis VTĮ 26 str.

      Atnaujinta: 2018 04 30

    • 14.

      Ar valstybės tarnautojas gali būti personalinės įmonės savininkas?

       

      Dėl draudimo valstybės tarnautojui (valdininkui) būti personalinės įmonės savininku nuomonę yra pareiškęs Konstitucinis Teismas 1997 m. gegužės 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Konstitucinis Teismas nutarė, kad tuomet galiojusio Valdininkų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, nustatanti, kad valdininkui draudžiama būti personalinės įmonės savininku, ūkinės bendrijos tikruoju nariu arba komanditoriumi, įsigyti arba valdyti pagal įgaliojimą daugiau kaip 10 procentų vienos įmonės vertybinių popierių, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 29 ir 33 straipsnių pirmosioms dalims. Todėl toks draudimas teisės aktais negali būti nustatytas.

      Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą valstybės tarnautojui neleidžiama sudaryti sandorių valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vardu su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, kurių savininkas jis yra. Draudimas valstybės tarnautojui sudaryti sandorius su fiziniais ar juridiniais asmenimis ne valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vardu Valstybės tarnybos įstatyme nenustatytas.

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 15.

      Dirbu Savivaldybėje mero patarėja. Ar galiu papildomai pagal autorinę sutartį leidyklos užsakymu versti knygą?

      VTĮ 17 straipsnis nustato kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Kadangi buvimas autorių teisių arba gretutinių teisių subjektu pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą  šiame straipsnyje nėra paminėti, manome, kad tokia veikla yra leistina. Pažymime, kad mūsų nuomone VTĮ 16 (1) straipsnio 2 dalies nuostatos dėl leidimo dirbti kitą darbą gavimo taikomos valstybės tarnautojams, kurie dirba ar ketina įsidarbinti įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal darbo sutartį, o valstybės tarnautojui, kuris yra autorių teisių arba gretutinių teisių subjektu pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, nereikia gauti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kito darbo.

      Be to, atkreipiame dėmesį, kad siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra nustatyti reikalavimai asmenims dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kurie taikomi ir valstybės tarnautojams. Šių reikalavimų būtina paisyti vykdant ir VTĮ 17 straipsnyje nepaminėtą (t. y. leistiną) veiklą, t. y. kūrybinė veikla turi būti suderinta su viešojo intereso valstybės tarnyboje užtikrinimu, su draudimu valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, su draudimu užsiimti veikla, diskredituojančia valstybės tarnybos autoritetą.

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 16.

      Ar valstybės tarnautojas gali būti uždarosios akcinės bendrovės vieninteliu savininku ir direktoriumi?

      Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, valstybės tarnautojui neleidžiama būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas valdyba (jei valdyba nesudaroma,– stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba,– visuotinis akcininkų susirinkimas). Todėl asmuo, turintis 100 procentų bendrovės akcijų ir kartu esantis šio juridinio asmens vadovu turi būti renkamas vadovaujantis minėta nuostata. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas bendrovės vadovu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės tokių pareigų eiti. 

      Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) yra asmens nuosavybė, kurią gina ir saugo įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą pasisakė dėl privačios nuosavybės ir asmens, turinčio valstybės tarnautojo statusą, tarpusavio santykio (1997 m. gegužės 6 d. nutarimas, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). 

      Taigi atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, manome, kad valstybės tarnautojas turi teisę būti UAB savininku (turėti UAB akcijų), tačiau jis negali būti bet kokiu UAB organo nariu, taigi ir direktoriumi negali būti.

      Atnaujinta: 2018 04 30

    • 17.

      Ar valstybės tarnautojas gali būti privataus kapitalo UAB valdybos narys? 

      Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 17 straipsnis nustato, kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Atkreipiame dėmesį, kad VTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta kad valstybės tarnautojui neleidžiama būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu. VTĮ neapibrėžia „įmonės“ sąvokos. Ją apibrėžia Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas, kurio 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą. Atsižvelgdami į tai manytume, kad valstybės tarnautojui neleidžiama būti renkamu (skiriamu) ūkine komercine veikla užsiimančio juridinio asmens organo nariu.

      VTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas tik vieninteliu atveju gali būti renkamas (skiriamas) įmonės organo nariu – kai šiuo nariu jis yra išrinktas (paskirtas) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu. Tokiu atveju VTĮ įtvirtinta kita imperatyvi nuostata – valstybės tarnautojui už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba į savivaldybės biudžetą, – kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš savivaldybės biudžeto. Taigi, pagal VTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, valstybės tarnautojui įstatymų nustatytais atvejais leidžiama gauti atlyginimą už įmonės organo nario (pavyzdžiui, valdybos nario) veiklą, tačiau už šią veiklą valstybės tarnautojui skirtas atlyginimas turėtų būti pervedamas į valstybės ar  savivaldybės biudžetą.

      Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja įmonių, kurių teisinės formos yra akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB), steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą, atskyrimą ir likvidavimą, akcininkų teises ir pareigas, taip pat užsienio bendrovių filialų steigimą bei jų veiklos nutraukimą. Šio įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valdybą renka stebėtojų taryba bendrovės įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, valdybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas šio Įstatymo 31 straipsnio 3 ir 13 dalyse nustatyta stebėtojų tarybos rinkimų tvarka. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Akcinių bendrovių įstatymas  33 straipsnio 6 dalyje reglamentuojama kas gali būti renkamas, o kas negali būti valdybos nariu.

      Pažymėtina, kad Akcinių bendrovių įstatyme nustatytoje bendrovės valdymo organovaldybos sudarymo tvarkoje nenustatyta, kad valdybos nariai būtų renkami valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu.

      UAB valdybos nariai renkami Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 1 d. 3 p. visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, – valdybos narius. Darytina išvada, kad aktualūs teisės aktai nenumato galimybės valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai įgalioti valstybės tarnautoją būti UAB valdybos nariu, nes UAB valdybos narį laisva valia išrenka UAB visuotinis akcininkų susirinkimas arba stebėtojų taryba.  

      UAB yra asmens nuosavybė, kurią gina ir saugo įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą pasisakė dėl privačios nuosavybės ir asmens, turinčio valstybės tarnautojo statusą, tarpusavio santykio (1997 m. gegužės 6 d. nutarimas, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

      Taigi atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, manome, kad valstybės tarnautojas turi teisę būti UAB savininku (turėti UAB akcijų), tačiau, tam, kad nepažeistų nurodytų VTĮ 17 straipsnio nuostatų, jis negali būti UAB organo nariu,  išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas (paskirtas) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu,  taigi valstybės tarnautojas  UAB valdybos nariu gali būti tik jeigu jis yra išrinktas (paskirtas) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu.

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 18.

      Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnyje yra nustatyta veikla, kuri nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Analizuojant minėtą nuostatą kyla klausimas, ar likvidatorius yra įmonės organo narys?

      Su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla yra nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 17 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 punktas numato, jog valstybės tarnautojui neleidžiama būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Valstybės tarnautojui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba į savivaldybės biudžetą, – kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš savivaldybės biudžeto.

      Pažymėtina, jog VTĮ neapibrėžia bei nedetalizuoja kas yra laikytina įmonės organo nariu, todėl klausimas dėl likvidatoriaus statuso įmonės veikloje, t.y. ar likvidatorius yra įmonės organo narys, turėtų būti vertinamas per Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, kuriose yra nustatytos likvidatoriaus kompetencijos.
      CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus.

      Šio kodekso 2.110 straipsnyje nustatyta, kad:

      1. Juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų ir juridinio asmens dalyvių kompetencija dėl sandorių sudarymo pereina likvidatoriui nuo likvidatoriaus paskyrimo, o šio kodekso 2.108 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais – nuo sprendimo dėl juridinio asmens likvidavimo įsigaliojimo.
      2. Likvidatorius turi juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas ir jam mutatis mutandis taikomos šios knygos VII skyriaus nuostatos.

      Analizuojant aukščiau minėtą straipsnį, teigtina, kad paskyrus likvidatorių, juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų ir juridinių asmens dalyvių kompetencija dėl sandorių sudarymo pereina likvidatoriui.

      Atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens likvidatorius perima juridinio asmens valdymo organų teises ir pareigas, jam taikomos CK VII skyriaus taisyklės. Likvidatorius vykdo tiek vidines, tiek išorines juridinio asmens valdymo organo funkcijas. Niekas kitas, be likvidatoriaus arba jo paskirtų asmenų, negali sudaryti sandorių juridinio asmens vardu.

      Nors likvidatoriaus tikslas yra vykdyti juridinio asmens likvidavimo procedūras, t.y. nutraukti jo veiklą, tačiau jo įgalinimai likvidavimo metu yra viršesni už juridinio asmens valdymo organų.

      Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytinos išvados, kad:

      • juridinio asmens organas yra teisinė kategorija, kuri reiškia asmenį ar asmenų grupę, kuris (kurie) formuoja ir išreiškia juridinio asmens valią, atstovaujant juridinio asmens interesus santykiuose su kitais teisės subjektais ir vadovauja juridinio asmens veiklai;
      • likvidatorius, nepriklausomai nuo to, kad jo tikslas ir paskirtis juridinio asmens valdyme yra skirtingas, galėtų būti tapatinamas su juridinio asmens valdymo organais, kadangi likviduojamas juridinis asmuo įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per likvidatorių.

      Atnaujinta: 2018 04 30

    • 19.

      Dirbu teisme posėdžių sekretore. Įregistravau vertimų žodžiu ir raštu individualią veiklą. Apie tai informavau teismo pirmininką. Norėčiau sužinoti, ar galėčiau savo darbovietėje atostogų metu arba laisvadieniais vertėjauti teismo posėdžiuose, jeigu atlygį už tai man mokėtų ne teismas, o vertimų biuras? Ar šiuo atveju kiltų viešų ir privačių interesų konfliktas. Taip pat norėčiau paklausti, ar aš turiu gauti raštišką pirmininko leidimą užsiimti individualia veikla?

      Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ 17) straipsnis nustato kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad valstybės tarnautojui neleidžiama eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos. Minėtame straipsnyje nenurodoma, kad valstybės tarnautojas negali verstis individualia veikla, todėl manome, kad tokia veikla yra leistina.

      VTĮ 16¹ straipsnis nustato valstybės tarnautojo teisę dirbti kitą darbą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo  pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo valstybės tarnautojo prašymu. Valstybės tarnautojui, norinčiam verstis individualia veikla nereikia gauti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą.

      Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, manytume, kad jeigu sutartį dėl individualios veiklos valstybės tarnautojas sudarė ne su savo įstaiga, o su vertimų biuru, kliūčių dirbti vertėja teismo posėdžiuose savo darbovietėje atostogų metu arba laisvadieniais neturėtų būti.

      Be to, atkreipiame dėmesį, kad siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra nustatyti reikalavimai asmenims dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kurie taikomi ir valstybės tarnautojams. Šių reikalavimų būtina paisyti vykdant ir VTĮ 17 straipsnyje nepaminėtą (t. y. leistiną) veiklą.

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 20.

      Ar karjeros valstybės tarnautoja, viena auginanti vaiką iki 14 metų, kurios funkcijos nėra susijusios su tiesioginiu administracinių paslaugų teikimu gali pasinaudoti naujo DK 52 str. numatyta teise ir teikti prašymą dirbti nuotoliniu būdu minėtame straipsnyje nustatytomis sąlygomis? jei taip, prieš kiek laiko toks prašymas turėtų būti pateikiamas?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 5 str. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Taigi jie valstybės tarnautojams gali būti taikomi papildomai, kai tam tikrais atvejais nepakanka VTĮ normų. Atsižvelgdami į tai, kad VTĮ nereglamentuoja valstybės tarnautojų nuotolinio darbo, manytume, kad jiems taikomos nuotolinį darbą reglamentuojančios nuo 2017-07-01 įsigaliojusioDarbo kodekso 52 straipsnio nuostatos bei šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.

      Atkreiptinas dėmesys, kad VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, taigi nuotolinis darbas neturėtų pakenkti valstybės tarnautojo atliekamų funkcijų kokybei bei įstaigos tikslų ir uždavinių įgyvendinimui.

      Prašymų dėl darbo nuotoliniu būdu pateikimo terminai teisės aktais nereglamentuojami.

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 21.

      Valstybės tarnautojas planuoja būti steigiamos mažosios bendrijos (toliau - MB) nariu. Ar valstybės tarnautojas gali steigti MB, ar dėl to reikia gauti leidimą, ar gali būti MB valdymo organu – MB vadovu?

      Pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatą MB steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys. MB steigėjų gali būti ne daugiau kaip 10. Pažymėtina, kad Mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad MB narys negali turėti darbo santykių su MB, todėl  valstybės tarnautojui, norinčiam steigti ar būti vienu iš MB steigėjų, taip pat  kuris yra MB narys, leidimo dirbti kitą darbą gauti nereikia, nes pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 16 (1) straipsnio 2 dalies nuostatas sprendimai dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą priimami, kai valstybės tarnautojas dirba pagal darbo sutartį.

      Pažymėtina, kad VTĮ 17 straipsnis nustato, kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Atkreipiame dėmesį, kad VTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta kad valstybės tarnautojui neleidžiama būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu. Pažymėtina, kad VTĮ neapibrėžia „įmonės“ sąvokos. Ją apibrėžia Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas, kurio 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą. Atsižvelgdami į tai manytume, kad valstybės tarnautojui neleidžiama būti renkamu (skiriamu) ūkine komercine veikla užsiimančio juridinio asmens organo nariu.

      Taip pat VTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas draudimas valstybės tarnautojui atstovauti Lietuvos ir užsienio įmonėms. VTĮ 17 straipsnyje nenurodoma, kad valstybės tarnautojas negali steigti bendrovių todėl manome, kad tokia veikla yra leistina ir valstybės tarnautojas gali būti vienu iš MB steigėjų , taip pat ir MB nariu, nes pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 6 dalies nuostatas visi MB steigėjai nuo MB įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa jos nariais.

      Pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas MB organai gali būti:

      1) tik MB narių susirinkimas. Tokiu atveju MB narių susirinkimas yra kartu ir MB valdymo organas;

      2) MB narių susirinkimas ir MB vienasmenis valdymo organas – MB vadovas.

      Mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad su MB vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis. Sprendimą dėl MB vadovo paskyrimo ir atšaukimo, sutarties sąlygų ar jos nutraukimo priima MB narių susirinkimas. Įvertinus MB vadovo skyrimo tvarką, valstybės tarnautojas negali būti vienasmeniu MB bendrijos vadovu, nes tai prieštarautų VTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam draudimui.

      Pagal mažųjų bendrijų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies ir 21 straipsnio 1 dalies nuostatas  MB turi turėti MB atstovą, kai MB yra du ar daugiau narių ir MB narių susirinkimas yra MB valdymo organas.

      Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, kai MB bendrijoje yra vienas narys nereikia priimti sprendimo dėl MB atstovo paskyrimo ir atšaukimo bei spręsti kitų klausimų, susijusių su MB atstovu. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad kai MB narių susirinkimas yra mažosios bendrijos valdymo organas ir mažojoje bendrijoje yra vienas narys, jis taip pat atlieka šio įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje MB atstovui priskirtas funkcijas, išskyrus nurodytas 2, 3 ir 4 punktuose.

      Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, valstybės tarnautojas kurti mažąją bendriją (būti steigėju) ir būti jos nariu gali, tačiau, tam, kad nepažeistų nurodytų VTĮ nuostatų, negali būti renkamu (skiriamu) jos organo nariu (t. y. būti vienasmeniu valdymo organu). 

      Atkreipiame dėmesį, kad siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, Viešųjų ir privačių  interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra nustatyti reikalavimai asmenims dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kurie taikomi ir valstybės tarnautojams. Šių reikalavimų būtina paisyti vykdant ir VTĮ 17 straipsnyje nepaminėtą (t. y. leistiną) veiklą.

       

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 22.

      Ar būnant valstybės tarnautoju ir stojant į kario savanorio tarnybą (pasirašoma kario savanorio sutartis) reikalinga gauti į pareigas priėmusio asmens leidimą (sutikimą) pagal Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnį?

      Leidimą dirbti kitą darbą pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 161 straipsnio nuostatas reikia gauti valstybės tarnautojui, kai jis dirba arba ketina įsidarbinti pagal darbo sutartį. Stojant į kario savanorio tarnybą, kai pasirašoma kario savanorio sutartis, tokio leidimo gauti nereikia. 

      VTĮ 43 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad kai valstybės tarnautojas atlieka privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jam garantuojamos tik einamos pareigos. Todėl, atsižvelgiant į šias nuostatas manytume, kad prieš pasirašant kario savanorio sutartį, valstybės tarnautojas turėtų apie tai informuoti savo įstaigos vadovą ir personalo klausimus tvarkantį darbuotoją.

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 23.

      Ar gali karjeros valstybės tarnautojas papildomai dirbti pagal darbo sutartį 0,25 pareigybės krūviu toje pačioje įstaigoje, bet kitame struktūriniame padalinyje?

      Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojui neleidžiama eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos. Seimo nario padėjėjas-sekretorius gali dirbti pas tą patį Seimo narį, pas kitą Seimo narį, priklausantį tai pačiai Seimo frakcijai, padėjėju-sekretoriumi ir Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referentu, bet jo darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.

      Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą nuostatą, manome, kad valstybės tarnautojas negali papildomai dirbti pagal darbo sutartį 0,25 pareigybės krūviu toje pačioje įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitame struktūriniame padalinyje.

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 24.

      Ar gali valstybės tarnautojas, dirbantis savivaldybės administracijoje, laikinai dirbti pagal darbo sutartį tos pačios savivaldybės viešojoje įstaigoje (Numatoma dirbti projekto koordinatoriumi).

      Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 17 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas, pagal kurį  VTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojui neleidžiama eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos.

      Vadovaujantis šiomis nuostatomis, savivaldybės administracijoje dirbantis valstybės tarnautojas negali dirbti kito darbo pagal darbo sutartį  tik savivaldybėje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas.

      Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio nuostatas viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys. Steigėjų skaičius neribojamas. (Jeigu steigėja yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas surašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime taip pat turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjai, ir valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas).

      Viešoji įstaiga, kurios steigėja yra savivaldybė, nėra savivaldybės struktūrinis padalinys, tai yra kita įstaiga, įsteigta vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, todėl manytume, kad savivaldybės administracijoje dirbantis valstybės tarnautojas gali dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį (pvz. projekto koordinatoriumi) viešojoje įstaigoje, kurios steigėja yra savivaldybė.

      Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad valstybės tarnautojas, ketinantis įsidarbinti pagal darbo sutartį, jam, prieš įsidarbinant vadovaujantis VTĮ 16 1 straipsniu turi gauti jį į pareigas priimančio asmens leidimą dirbti kitą darbą.

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 25.

      Esu karjeros valstybės tarnautoja, viena auginanti neįgalų mažametį vaiką, kuriam nustatyta vidutinė negalia bei dideli spec. poreikiai. Vaikui privalu lankyti terapiją, kuri vyksta dienos metu, todėl valandą laiko nuo 10 iki 11 val. turiu išeiti iš darbo.

      Kokios būtų teisinės galimybės nuo 10 iki 11 val. nedirbti, o atidirbti vėliau (po 17 val. darbo vietoje likti irgi neturiu galimybių). Ar tokiu atveju teisiškai galimas individualus darbo laiko režimas, trumpinant pietų pertrauką ir išdalinant papildomą poilsio dieną, suteikiamą asmeniui, auginančiam neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, numatytą Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje? Taip pat, ar teisiškai galima nustatyti individualų darbo laiko režimą, minėtą valandą atidirbant nuotoliniu būdu?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 5 str. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Taigi jie valstybės tarnautojams taikomi papildomai, kai tam tikrais atvejais nepakanka VTĮ normų. Atsižvelgdami į tai, kad VTĮ nereglamentuoja darbo laiko trukmės, režimo, kitų darbo sąlygų (kaip pvz. nuotolinis darbas), valstybės tarnautojams taikomos Darbo kodekso (toliau – DK) bei kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios darbo laiką.

      Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto  Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašo 4 punkte nustatyta, kad užtikrinant veiksmingą įmonių, įstaigų, organizacijų darbą, įmonėse, įstaigose, organizacijose darbuotojams ir valstybės tarnautojams darbdavys gali nustatyti kitokį nei Aprašo 2 punkte nustatytas nekintančios darbo dienos trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimą, (netaikant šiuo nutarimu nustatytų reikalavimų dėl darbo laiko pradžios, pabaigos ir kasdieninės darbo laiko trukmės) iš Lietuvos Respublikos darbo kodekso 113 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytų darbo laiko režimų. Šio punkto 2 papunktyje (4.2) nustatoma, kad lankstus darbo grafikas arba individualus darbo laiko režimas darbuotojams ar valstybės tarnautojams gali būti nustatomas, atsižvelgiant į darbuotojo ar valstybės tarnautojo prašymą, kai nurodytos priežastys yra objektyvios ir pagrįstos, taip pat į įmonės, įstaigos, organizacijos galimybes ir efektyvaus darbo užtikrinimą.

      Pagal nuotolinį darbą reglamentuojančio DK 52 straipsnio 1 dalies reikalavimus nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu; Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų

      Atsižvelgdami į aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas, manytume, kad Jūsų darbdavys, vadovaudamasis DK 113 straipsnio reikalavimais bei atsižvelgdamas į Jūsų situaciją dėl vaiko ligos bei būtinybės jį gydyti, gali nustatyti Jums individualų  darbo laiko režimą, nustatydamas Jums konkretų darbo pradžios, pabaigos ir pietų pertraukos laiką, taip pat vadovaujantis DK 52 straipsnio 2 dalimi Jūsų darbdavys turėtų tenkinti Jūsų prašymą dėl Jums reikalingos darbo laiko dalies nustatymo dirbti nuotoliniu būdu.

      Pažymėtina, kad Darbo kodekso 122 straipsnis nustato, kad  pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Taigi esant įstaigos vadovo sutikimui Jūsų pietų pertraukos trukmė galėtų būti minimalios trukmės.

      Taip pat norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad  DK 138 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos papildomos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus, t. y. darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Taigi įstatyme nėra nustatytas draudimas sutrumpintas dvi valandas išskaidyti per kelias dienas.

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 26.

      Ar valstybės tarnautojo darbo grafikas yra privalomas nuo 8.00 iki 17.00, ar šį grafiką galima keisti?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 5 str. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Taigi jie valstybės tarnautojams gali būti taikomi papildomai, kai tam tikrais atvejais nepakanka VTĮ normų. Atsižvelgdami į tai, kad VTĮ nereglamentuoja valstybės tarnautojų darbo laiko, manytume, kad jiems taikomos nuo 2017-07-01 įsigaliojusio  Darbo kodekso bei kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios darbo laiką.

      Atkreipiame dėmesį, kad, nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintas  Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašas (toliau – Aprašas) , kurio 2 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų, vykdančių viešąjį administravimą, darbuotojai ir valstybės tarnautojai darbą pradeda nuo 7 valandos iki 9 valandos ir baigia nuo 14 valandos 45 minučių iki 18 valandos, o įstaigų, įmonių ir organizacijų, kurios nevykdo viešojo administravimo, darbuotojai ir valstybės tarnautojai – pradeda nuo 6 iki 11 valandos ir baigia nuo 15 iki 20 valandos, kartu užtikrinant veiksmingą įmonių, įstaigų, organizacijų darbą. Aprašo 3 ir 4 punktuose nustatyta, kad  Aprašo 2 punkto nuostatos taikomos, jeigu dėl nustatyto darbo laiko režimo nėra numatytas kitoks darbo dienos pradžios, pabaigos laikas ir kasdienė darbo laiko trukmė. Užtikrinant veiksmingą įmonių, įstaigų, organizacijų darbą, įmonėse, įstaigose, organizacijose darbuotojams ir valstybės tarnautojams darbdavys gali nustatyti kitokį nei Aprašo 2 punkte nustatytas nekintančios darbo dienos trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimą iš Lietuvos Respublikos darbo kodekso 113 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytų darbo laiko režimų.

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 27.

      Įstaiga planuoja patikslinti valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą, t. y. pakeiti skyriaus pavadinimą. Jei valstybės tarnautojas nesutiktų su pakeistu pavadinimu (nepasirašytų pakeisto pareigybės aprašymo), ar jis turėtų teisę būti atleistas laikantis visų VTĮ jam nustatytų atleidimo terminų ir kitų socialinių garantijų?

      Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ)  43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos valstybės tarnautojui taikomos tik kai naikinama jo pareigybė.

      Manytume, kad keičiantis tik pareigybės pavadinimui, struktūrinio padalinio pavadinimui ar kitiems – neesminiams pareigybės aprašymo elementams, karjeros valstybės tarnautojo pareigybė negali būti naikinama, todėl valstybės tarnautojas negali būti atleistas pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir valstybės tarnautojui netaikytinos su tuo susijusios garantijos.

      Šiuo atveju karjeros valstybės tarnautojas turėtų būti pasirašytinai informuojamas apie jo pareigybės aprašymo pakeitimus. Tuo atveju, jei valstybės tarnautojas nesutinka su pakeistu pareigybės pavadinimu ir atsisako pasirašyti pakeistą pareigybės aprašymą – įstaigoje gali būti surašomas aktas, kuriame būtų fiksuotas toks valstybės tarnautojo supažindinimo su pareigybės aprašymo pakeitimais ir atsisakymo jį pasirašyti faktas.  Tokiu atveju toliau turėtų būti inicijuojamas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas tokiam tarnautojui, kuris nesilaikė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos  pareigos laikytis teisės aktų.

      Atnaujinta: 2018 04 27

  • Darbo užmokestis 15
    • 1.

      Valstybės tarnautojas dirbo poilsio dieną. Tarnautojo prašymu dirbta poilsio diena kompensuojama pridedant ją prie kasmetinių atostogų. Įstaigoje valstybės tarnautojui tą mėnesį mokama priemoka už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Kaip tokiu atveju turėtų būti apmokama valstybės tarnautojui, jeigu jis paprašo dirbtą poilsio dieną kompensuoti pridedant ją prie kasmetinių atostogų? Ar skaičiuojant viengubai darbo užmokestį už dirbtą poilsio dieną turi būti už tą dieną skaičiuojama ir priemoka valstybės tarnautojui?

      VTĮ 26-1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio.

      Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu valstybės tarnautojui yra mokamos VTĮ 26 straipsnyje nustatytos priemokos, tai jos į dvigubą apmokėjimą neįskaičiuojamos (jos mokamos viengubu tarifu).

      Alternatyviai VTĮ 41 straipsnio 7 dalyje nustatytas kompensavimas valstybės tarnautojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką – valstybės tarnautojo prašymu vietoj VTĮ 26-1 straipsnyje nustatyto apmokėjimo kompensuojama suteikiant jam per mėnesį kitą mokamą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų.

      Taigi už poilsio dienomis dirbtą laiką valstybės tarnautojui turi būti mokamas darbo užmokestis vadovaujantis VTĮ 26-1 straipsnio 1 dalyje nustatytu apmokėjimu, arba vietoj jo kompensuojama VTĮ 41 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai valstybės tarnautojas, vadovaudamasis VTĮ 41 straipsnio 7 dalies nuostatomis, prašo už jo darbą poilsio ar švenčių dieną per mėnesį suteikti kitą mokamą poilsio dieną arba tą dieną pridėti prie kasmetinių atostogų, darbo užmokestis (viengubu tarifu, įskaitant priemoką)  mokamas tiek už darbą poilsio ar švenčių dieną, tiek už jo prašymu suteiktą kitą poilsio dieną (taip pat viengubu tarifu).

      Atnaujinta: 2018 04 13

    • 2.

      Įstaiga siunčia valstybės tarnautoją  į užsienio komandiruotę poilsio ar švenčių dieną. Kaip turėtų būti apmokamas  skrydžio laikas į kitą šalį poilsio dieną?

      Vadovaujantis VTĮ 5 straipsniu, DK 107 straipsnio 4 dalies nuostatos taikytinos ir valstybės tarnautojams sprendžiant apmokėjimo ir  kompensavimo klausimą dėl vykimo ar grįžimo iš tarnybinės komandiruotės po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dienomis. Valstybės tarnautojui, kuris vyko į komandiruotę poilsio ar švenčių dieną, taikant DK 107 straipsnio 4 dalį, kelionės laikas turėtų būti įskaitomas į darbo laiką ir apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas viengubu tarifu ir kompensuojama tokios pačios trukmės poilsiu pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant valstybės tarnautojo darbo užmokestį. Šiuo atveju VTĮ 261 straipsnio 1 dalyje ir 41 straipsnio 7 dalyje nurodytos teisės normos netaikomos, tai yra toks laikas neturi būti apmokamas padidintu tarifu kaip darbas poilsio ar švenčių dieną.

      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, kai, atsižvelgus į DK 107 straipsnio 4 dalį valstybės tarnautojas pasirenka poilsio laiką pridėti prie kasmetinių atostogų laiko, tai už šį poilsio laiką jam turėtų būti paliekamas jo darbo užmokestis. Šis poilsio laikas yra pridedamas prie kasmetinių atostogų, tačiau jis nėra laikomas  kasmetinėmis atostogomis, kurių metu valstybės tarnautojui yra paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis.

      Atnaujinta: 2018 04 13

    • 3.

      Prašome paaiškinti, ar privaloma mokėti priemokas Valstybiniams veterinarijos inspektoriams pagal Valstybes tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 999 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 1386 „Dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatas Valstybiniai veterinarijos inspektoriai įtraukti į šį sąrašą.

      Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta priemoka už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, tačiau Valstybės tarnybos įstatymas neapibrėžia tokių darbo sąlygų ir neklasifikuoja tokių darbų. Todėl, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, reikėtų vadovautis Darbo kodeksu. Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta priemoka atitinka Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalyje minimą darbą, esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų. Už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas darbo užmokestis. 2002 m. rugsėjo 3 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1386 „Dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ 3.15  punkte nustatyta, kad prie pavojingų darbų priskiriamas valstybinių veterinarijos inspektorių pareigų vykdymas, veterinarijos gydytojų bei felčerių paslaugos. Atsižvelgdami į šias nuostatas, manytume, kad valstybiniams veterinarijos inspektoriams, vykdantiems savo pareigas privaloma mokėti VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą priemoką.

      Atnaujinta: 2018 04 13

    • 4.

      Kokia yra apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą poilsio arba švenčių dieną, nenumatytą pagal grafiką, tvarka?

      Vadovaujantis VTĮ 261 straipsnio 1 dalimi už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, arba už darbą  švenčių dienomis pagal grafiką  mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio.  Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu valstybės tarnautojui yra mokamos VTĮ 26 straipsnyje nustatytos priemokos, tai jos į dvigubą apmokėjimą neįskaičiuojamos (jos mokamos viengubu tarifu).

      Vadovaujantis DK 144 straipsnio 4 dalies nuostatomis valstybės tarnautojams už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valstybės tarnautojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

      Tuo atveju, kai valstybės tarnautojas, vadovaudamasis VTĮ 41 straipsnio 7 dalies nuostatomis, prašo už jo darbą poilsio ar švenčių dieną per mėnesį suteikti kitą mokamą poilsio dieną arba tą dieną pridėti prie kasmetinių atostogų, darbo užmokestis (viengubu tarifu) mokamas tiek už darbą poilsio ar švenčių dieną, tiek už jo prašymu suteiktą kitą poilsio dieną (taip pat viengubu tarifu).

      Atnaujinta: 2018 04 16

    • 5.

      Ar valstybės tarnautojams taikomas DK 107 str. dėl komandiruočių? Jei taip, tai kokia apimtimi?

      VTĮ 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Taigi jie valstybės tarnautojams taikomi papildomai, kai tam tikrais atvejais nepakanka VTĮ normų. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ detaliai nereglamentuoja valstybės tarnautojų komandiruočių klausimų, jiems turėtų būti taikomi šiuos klausimus reglamentuojantys ir kiti teisės aktai, tame tarpe ir DK 107 straipsnio nuostatos.

      VTĮ 43 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis, kai valstybės tarnautojai yra išsiųsti į tarnybinę komandiruotę, – darbo dienomis komandiruotėje bei komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką. Atkreiptinas dėmesys, kad VTĮ nereglamentuoja valstybės tarnautojų darbo laiko. Vadovaujantis VTĮ 5 straipsniu, valstybės tarnautojams turi būti taikomos atitinkamos DK nuostatos.

      Pažymėtina, kad pagal VTĮ 43 straipsnio 5 dalies 2 punktą bei DK 107 straipsnio  4 dalį  kelionės į komandiruotę laikas įskaitomas į darbo laiką.

      DK 107 straipsnio  4 dalyje nustatyta, kad į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.

      Atsižvelgiant į DK 107 straipsnio 4 dalies turinį, pažymėtina, kadangi kelionės laikas yra įskaitomas į darbo laiką, todėl šis laikas turi būti apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas. ,,Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną <...>“, – taikant nurodytą teisės normą, būtina vadovautis nuoroda į DK 107 straipsnio 4 dalyje nustatytą kompensavimo mechanizmą. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai, nes DK 107 straipsnio 4 dalis įtvirtina aiškų kompensavimo mechanizmą darbuotojui, kai kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, tokiu atveju už faktiškai dirbtą laiką (kelionės laiką) apmokama viengubu darbo užmokesčiu ir kompensuojama poilsiu pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.  Komandiruotės kelionės laiku rekomenduotina laikyti laiką, reikiamą atvykti pvz., į/iš oro uostą, faktinį skrydžių laiką, skrydžių laukimo laiką (kiek numatyta oro uostų taisyklėse), taip pat laiką tarp skrydžių (kai vykstama su persėdimais). Jei tarnybinės komandiruotės kelionės laikas yra trumpesnis nei darbo dienos trukmė, apmokamas ir kompensuojamas tik faktinis kelionės laikas. 

      Vadovaujantis VTĮ 5 straipsniu, DK 107 straipsnio 4 dalies nuostatos taikytinos ir valstybės tarnautojams sprendžiant apmokėjimo ir  kompensavimo klausimą dėl vykimo ar grįžimo į/iš tarnybinės komandiruotės po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dienomis. Valstybės tarnautojui, kuris vyko į komandiruotę po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, taikant DK 107 straipsnio 4 dalį, kelionės laikas turėtų būti įskaitomas į darbo laiką ir apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas viengubu tarifu ir kompensuojama tokios pačios trukmės poilsiu pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant valstybės tarnautojo darbo užmokestį. Šiuo atveju VTĮ 261 straipsnyje ir 41 straipsnio 7 dalyje nurodytos teisės normos netaikomos, tai yra toks laikas neturi būti apmokamas kaip darbas poilsio ar švenčių dieną, taip pat neturi būti apmokamas kaip viršvalandinis darbas.

      Jeigu poilsio ar švenčių dieną nekeliaujama, o dirbama (pvz. dalyvavimas oficialiuose renginiuose, seminaruose ir pan.),  tokiu atveju turėtų būti taikomos VTĮ 261 straipsnyje ir 41 straipsnio 7 dalyje nurodytos teisės normos. Vadovaujantis VTĮ 43 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, tuo atveju, jeigu į įstaigos vadovo įsakymu ar potvarkiu įformintą tarnybinės komandiruotės laikotarpį įsiterptų poilsio diena, kurios metu valstybės tarnautojas tarnybinių pavedimų nevykdytų ir ilsėtųsi, už šią poilsio dieną valstybės tarnautojui nėra mokamas nustatytas darbo užmokestis, bet paliekami Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinti  dienpinigiai.

      Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Valstybės tarnybos portale yra pateikta rekomendacija dėl teisės aktų nuostatų, susijusių su apmokėjimu ir kompensavimu už darbą poilsio ir švenčių dienomis, praktinio įgyvendinimo, kurioje detaliau aptarti darbo apmokėjimo klausimai, kai dirbama (keliaujama į komandiruotę) poilsio ir švenčių dienomis. 

      Atnaujinta: 2018 04 16

    • 6.

      Valstybės tarnautojui buvo pavesta vykdyti papildomas, jo pareigybės aprašyme nenumatytas, funkcijas ir už tai mokama priemoka. Po 11 mėnesių papildomų funkcijų vykdymas ir priemokos mokėjimas buvo panaikinti. O dar po dviejų savaičių nauju įsakymu vėl buvo pavesta vykdyti tas pačias papildomas funkcijas. Ar tokiu atveju galima vėl mokėti priemoką už visą laikotarpį (t. y. ne ilgiau kaip 1 metus), ar tik už vieną mėnesį, t. y. kai bendras darbo tokiomis sąlygomis laikas sudarys metus?

      Vadovaujantis VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 1 ir 2  punktais, valstybės tarnautojams už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atlikimą mokama priemoka. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu.

      VTĮ 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nurodytos priemokos negali būti mokamos ilgiau kaip vienerius metus nuo jų paskyrimo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus,  taip pat atvejus, kai priemokos skiriamos už projektų, trunkančių ilgiau kaip vienerius metus, vykdymą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad priemokų už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atlikimą mokėjimo laikas yra ribotas, t. y. jos gali būti mokamos (kiekvienai atskirai) ne ilgiau kaip vienerius metus.

      Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad, iš naujo atsiradus papildomoms užduotims, pagal Jūsų nurodytą atvejį „O dar po dviejų savaičių nauju įsakymu vėl buvo pavesta vykdyti tas pačias papildomas funkcijas“, vienerių metų mokėjimo už jas terminas yra pradedamas skaičiuoti nuo priemokos paskyrimo dienos, t. y. nuo tada, kai iš naujo atsirado papildomų užduočių vykdymas.  

      Atnaujinta: 2018 04 16

    • 7. Kaip turi būti skaičiuojamas stažas valstybės tarnyboje (dienomis ar mėnesiais), už kurį mokamas priedas. Valstybės institucijoje, kurioje dirbu, stažas valstybės tarnyboje apvalinamas mėnesio tikslumu, todėl priedas už stažą pradedamas mokėti ne nuo kitos dienos, kai sueina 3 m. stažas, o nuo kito mėnesio. Tokiu būdu tarnautojui, kuriam 3 m. stažas sueina spalio 4 d. 3 proc. priedas mokamas tik nuo lapkričio 1 d. Ar teisūs valstybės tarnautojai, kurie skaičiuoja stažą valstybės tarnyboje mėnesio tikslumu ir ar tai nepažeidžia LR valstybės tarnybos įstatymo nuostatų.
      Remiantis VTĮ 25 straipsnio 2 dalimi valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Remiantis tuo, priedas skaičiuojamas ir turėtų būti mokamas valstybės tarnautojams nuo kitos dienos , kai sueina treji tarnybos metai.

      Atnaujinta: 2016 09 13

    • 8.

      Kaip turėtų būti mokama valstybės tarnautojui už skyriaus vedėjo funkcijų vykdymą? Ar priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, ar skirtumas tarp vedėjo ir valstybės tarnautojo, laikinai vykdančio skyriaus vedėjo funkcijas, atlyginimų?

      Jeigu valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nėra nustatyta funkcija nesant skyriaus vedėjo vykdyti skyriaus vedėjo funkcijas, pastarajam valstybės tarnautojui turėtų būti mokama priemoka už papildomų užduočių atlikimą.

      Vadovaujantis VTĮ 26 straipsnio 3 dalimi, priemokų dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1  (už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą) ir 2 (už papildomas užduotis) punktuose nurodytų priemokų suma negali viršyti 60 procentų pareiginės algos. 

      Atnaujinta: 2018 04 16

    • 9.

      Kaip turėtų būti atsiskaitoma su išeinančiu kasmetinių atostogų valstybės tarnautoju? Kokios garantijos taikomos valstybės tarnautojui, kuriam darbo užmokestis už kasmetines atostogas sumokamas pavėluotai arba išėjus į atostogas? Kada turėtų būti sumokamas darbo užmokestis?

      VTĮ 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ nustatytos tik atostogų rūšys ir jų trukmė ir VTĮ nereglamentuoja apmokėjimo už atostogas klausimų, valstybės tarnautojams taikomos Darbo kodekso (toliau – DK) 130 straipsnio nuostatos.

      DK 126 straipsnis numato, kad kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius.

      DK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Pagal šio straipsnio 2 dalies reikalavimus, atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią.

      Atkreiptinas dėmesys, kad pagal DK 130 straipsnio 3 dalies nuostatą, darbuotojo atskiru prašymu, suteikus kasmetines atostogas, atostoginiai gali būti mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.

       DK 130 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų.

      Ši norma įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už atostogų laikotarpį su darbuotoju atsiskaitoma iki atostogų pradžios. Pažymėtina, kad kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmę numato DK 126 straipsnis, valstybės tarnautojams atitinkamai VTĮ 36 straipsnis, o DK 130 straipsnio 2 dalies pagrindu pridėtos kasmetinių atostogų dienos į bendrą kasmetinių minimaliųjų atostogų dienų skaičių nėra įskaitomos.

      Pažymėtina, kad darbuotojo pageidavimas (valia) dėl atostogų  pridėjimo  (tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį) turi būti aiškiai išreikštas darbdaviui raštu pateikiant prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų.

      Atnaujinta: 2018 04 16

    • 10.

      Įstaigos departamento direktorius perkeltas į kitas pareigas jo vykdomos funkcijos buvo pavestos vykdyti departamento direktoriaus pavaduotojui. Departamento direktoriaus pavaduotojui buvo mokama 20 proc. priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Metai baigėsi. Ar gali būti mokama priemoka valstybės tarnautojui už pavestas vykdyti funkcijas, jeigu jam tenka vykdyti pavestas funkcijas ilgiau negu vienerius metus? Darbas yra specifinis, surasti pakaitinį darbuotoją sudėtinga, funkcijas vykdyti būtina.

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau − VTĮ) 26 str. 2 d. nustatyta, kad priemoka už darbo krūvį viršijančią veiklą negali būti mokama ilgiau kaip vienerius metus nuo jos paskyrimo. Jei valstybės tarnautojui ilgiau nei vienerius metus tenka dirbti anksčiau nurodytomis sąlygomis, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį. Tokiu atveju taikoma VTĮ 43 straipsnio 12 dalyje nustatyta garantija – pareigybei nustatoma aukštesnė pareigybės kategorija. Vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta procedūra, papildomas valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas ir pateikiamas vertinti Valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisijai ir patvirtinamas pareigybės aprašymas su papildoma funkcija. Šiuo atveju gali pasikeisti šios pareigybės kategorija dėl funkcijų sudėtingumo ir darbo krūvio padidėjimo.

      Atnaujinta: 2018 04 16

    • 11.

      Koks turėtų būti mokamas darbo užmokestis karjeros valstybės tarnautojui laikinai perkeltam į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kai yra tarnybinė būtinybė?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 18 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad laikinai perkeltam į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis, tačiau VTĮ nereglamentuoja, kokia apimtimi šiuo atveju darbo užmokestis turėtų būti mokamas.

      VTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės tarnautojų darbo užmokesčio struktūra – darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Atsižvelgdami į tai, kad priemokos ir apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą yra kintančios darbo užmokesčio dalys, kurios mokamos tik atsiradus tam tikroms aplinkybėms, manytume, kad iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis turėtų būti apskaičiuojamas imant nekintančius darbo užmokesčio elementus – pareiginę algą ir priedus (tame tarpe ir priedą už stažą).

      Esant tarnybinei būtinybei laikinai į kitas pareigas perkelto karjeros valstybės tarnautojo darbo užmokesčio apskaičiavimui turėtų būti aktualus dieną iki perkėlimo į kitas pareigas faktiškai mokėtas darbo užmokestis (išskyrus priemokas ir apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą)

      VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokamos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, taip pat už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Pažymėtina, kad šios nuostatos yra imperatyvios, todėl esant minėtoms tarnybos sąlygoms, privalo būti mokamos priemokos, tai negali būti į pareigas priėmusio asmens pasirinkimo laisvė.

      Be to, Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai.

      Kaip minėta, priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir už papildomų užduočių atlikimą valstybės tarnautojams yra mokamos kai pasikeičia darbo sąlygos einant konkrečias pareigas (padidėjus darbo krūviui, pavedus papildomas užduotis), todėl pasikeitus darbo sąlygoms šių priemokų dydis turėtų būti apskaičiuojamas nuo tos pareigybės, į kurią esant tarnybinei būtinybei valstybės tarnautojas laikinai perkeltas, kategorijos.

      Pavyzdžiui, 11 kategorijos valstybės tarnautojas, turintis pirmą kvalifikacinę klasę, esant tarnybinei būtinybei perkeliamas į 14 kategorijos pareigas, įvertinus iki perkėlimo jam mokėtą nekintančią darbo užmokesčio dalį (pareiginę algą ir priedus) ir atsižvelgiant į tai, kad ši dalis būtų didesnė nei vien tik 14 kategorijos pareiginė alga, tokiam valstybės tarnautojui turi būti nustatomas ir mokamas iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis, t. y. 11 kategorijos pareiginės algos ir iki perkėlimo gautų priedų už pirmą kvalifikacinę klasę ir stažą sumos. Jeigu tokio perkėlimo metu valstybės tarnautojui bus mokamas iki perkėlimo nustatytas didesnis darbo užmokestis ir einant 14 kategorijos pareigas bus papildomai skiriamos priemokos už padidėjusį krūvį ar papildomas užduotis, tai jo darbo užmokesčio struktūra būtų tokia: iki perkėlimo nustatytas didesnis darbo užmokestis + nuo 14 kategorijos, į kurią valstybės tarnautojas laikinai perkeltas, pareiginės algos paskaičiuota priemoka, pavyzdžiui, 50 proc.

      Jei perkeliant valstybės tarnautoją į kitas pareigas nustatoma, kad naujose pareigose jam priklausytų mažesnis darbo užmokestis, rekomenduojame, jau perkėlimo įsakyme, su kuriuo susipažįsta pats karjeros valstybės tarnautojas, aiškiai nurodyti koks darbo užmokestis jam bus mokamas.

      Atnaujinta: 2018 04 16

    • 12.

      Kreipiamės dėl valstybės tarnautojo galimybės dirbti veiklose, finansuojamose iš ES Struktūrinių fondų. Ar vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi valstybės tarnautojas gali vykdyti ES Struktūrinių fondų finansuojamas veiklas, kurios viršytų jo įprastą darbo krūvį arba atliktų papildomas su projekto veiklų vykdymu/atlikimu susijusias užduotis, kurios nenumatytos jo pareigybės aprašyme, ir jam už šias papildomas veiklas galėtų būti skiriamos priemokos iš Projekto vykdymui numatytų lėšų, t. y. būtų mokama iš Projekto biudžeto lėšų?

      Pažymėtina, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymui, 2016 m. gegužės 9 d. atnaujintos Finansų ministerijos parengtos Rekomendacijos dėl projektų išlaidų atitikties Europos Sąjungos struktūrinių fondų reikalavimams, (toliau – Rekomendacijos), kurios patvirtintos Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, Ekonomikos augimo veiksmų programos, Sanglaudos skatinimo veiksmų programos ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos valdymo komitetų 2014 m. liepos 4 d. protokolu Nr. 34 (Aktuali redakcija nuo 2016 m. gegužės 9 d.). Rekomendacijos pateikia vadovaujančiosios institucijos paaiškinimus, kaip turi būti taikomi ES ir nacionaliniai teisės aktai 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų administravimo periodo metu, kad vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu būtų teisingai nurodomos ir įvertinamos projektų tinkamos finansuoti išlaidos. Šių Rekomendacijų nuostatomis siūloma vadovautis: pareiškėjams, rengiantiems ir teikiantiems paraiškas gauti ES struktūrinių fondų lėšas projektams įgyvendinti; projektų vykdytojams ir partneriams; ES struktūrinių fondų lėšų valdymo ir kontrolės sistemos institucijų darbuotojams ir projektų vertintojams.

      Rekomendacijose įtvirtinta, kad valstybės tarnautojams priemokos už darbą, susijusį su 2014-2020 metų ES fondų investicijų paramos projektais, gali būti mokamos iš lėšų, susijusių su minėtais projektais. Rekomendacijų 159 ir 159.2 punkte nustatyta, kad „Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, kurių pareigybių skaičius patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje (arba kitų įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės aktų) nustatyta tvarka, darbo užmokesčio išlaidos gali būti apmokamos iš projektui įgyvendinti skirtų lėšų, jeigu už projekto veiklų vykdymą valstybės tarnautojui pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 ir (arba) 2 punktą skiriama priemoka. Įstaigos vadovo įsakyme nurodomas priemokos mokėjimo pagrindas, terminas, dydis, iš projekto lėšų apmokama proporcingai priskaičiuota darbo užmokesčio dalis (įvertinus priemokos  dydį lyginant su visa darbo užmokesčio suma) ir atitinkama projektui įgyvendinti proporcingai skiriamo darbo laiko dalis. Valstybės tarnautojui skyrus priemoką, jam darbo užmokestis (įskaitant priemoką) mokamas iš dviejų (ar daugiau, jei vykdomas ne vienas projektas) finansavimo šaltinių pagal įstaigos vadovo įsakyme nustatytą proporciją. Iš projektui skirtų lėšų gali būti apmokėta tik proporcingai priskaičiuota darbo užmokesčio dalis. Tinkamos finansuoti projektą vykdančių asmenų darbo užmokesčio išlaidos, nuo kurių skaičiuojama proporcija, nurodytos Rekomendacijų 141 punkte.

      Pavyzdžiui, valstybės tarnautojui nustatytas darbo užmokestis yra 1000 Eur/mėn. (neįskaitant darbdavio mokesčių). Įstaigos vadovo įsakymu nustatoma 10 proc. priemoka už projekto vykdymą. Tokiu atveju priemokos suma bus 100 Eur/mėn., o darbuotojo atlyginimas (be darbdavio mokesčių) sudarys 1100 Eur/mėn. Nuo viso apskaičiuoto atlyginimo priemoka sudarys 9,09 proc. (100/1100*100) visų darbo užmokesčio išlaidų. Atitinkamai, iš projektui skirtų lėšų gali būti apmokėta 9,09 proc. valstybės tarnautojo darbo užmokesčio išlaidų (įskaitant darbdavio socialinio draudimo įmokas, taip pat darbo užmokestį kasmetinių atostogų, papildomų poilsio dienų ar ligos atveju).“

      Rekomendacijas galima rasti: 
      http://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/2014-2020-m-rekomendacijos-del-projektu-islaidu-atitikties-europos-sajungos-strukturiniu-fondu-reikalavimams.

      Atnaujinta: 2018 04 16

    • 13.

      Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, pasikeitė budėjimo laiko reglamentavimas ir mokėjimo už budėjimą namuose tvarka. Remiantis Darbo kodekso 118 str. 4 p., darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę, kilus būtinybei, įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 20 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Prašome paaiškinti:
      ar galima valstybės tarnautojui skirti budėti daugiau negu vieną savaitę per mėnesį, pvz., pirmą ir paskutinę mėnesio savaitę; kokio dydžio (ne mažesnė) priemoka turėtų būti mokama už dvi budėjimo namuose savaites per mėnesį? ar apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį atostoginiams išmokėti į darbo užmokestį turi būti įskaitomas mokėjimas už pasyvųjį budėjimą namuose?

      Valstybės tarnybos įstatymo 26 1 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už budėjimą valstybės tarnautojui mokama Darbo kodekso (toliau – DK) nustatyta tvarka. Kaip ir nurodyta klausime, šie klausimai reglamentuoti DK 118 straipsnyje. Komentuojant DK 118 straipsnio 4 dalį, manytina, kad maksimalus pasyvaus budėjimo namuose laikas per keturių savaičių laikotarpį gali būti ne daugiau kaip 7 kalendorinės dienos iš eilės po 24 valandas. Už tokį pasyvųjį budėjimą namie turi būti mokama ne mažesnė kaip 20 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Taigi, daugiau negu vieną savaitę per mėnesį skirti tokio budėjimo negalima.

      Vadovaujantis Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, 5.8 papunkčiu apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį atostoginiams išmokėti į darbo užmokestį mokėjimas už pasyvųjį budėjimą namuose neįskaitomas.

      Detaliau dėl DK nuostatų siūlytume pagal kompetenciją pasikonsultuoti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamentu arba Valstybine darbo inspekcija.

      Atnaujinta: 2018 04 16

    • 14.

      Norėčiau sužinoti ar šventinių dienų metu yra apmokama už naktines budėjimo valandas. Ir pas ką reikia kreiptis jeigu įstaiga atsisako apmokėti.

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 261 straipsnis reglamentuoja valstybės tarnautojų apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Šiame straipsnyje nustatyta, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Už nakties ir viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Už budėjimą valstybės tarnautojui mokama Darbo kodekso (toliau – DK) nustatyta tvarka.

      VTĮ 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Taigi jie valstybės tarnautojams taikomi papildomai, kai tam tikrais atvejais nepakanka VTĮ normų.

      DK 118 straipsnyje nustatyti darbo laiko režimo ypatumai budint. DK 111 str. nustatyta, kad į darbo laiką įtraukiamas  budėjimo laikas šio kodekso nustatyta tvarka. 

      DK 118 straipsnio 2 dalyje nustatyta pasyviojo budėjimo sąvoka, kai darbuotojas privalo būti darbdavio nurodytoje vietoje, pasirengęs prireikus atlikti savo funkcijas. Toks pasyvus budėjimas pagal DK 111 straipsnį prilyginamas darbo laikui, ir už tokį pasyvųjį budėjimą turėtų būti apmokama kaip už darbo laiką. Ši DK nuostata taikoma ir valstybės tarnautojams. Apmokėjimas už pasyvųjį budėjimą turėtų būti taikomas priklausomai kada buvo pasyvus budėjimas – jei darbo dieną – apmokama viengubu tarifu, jei švenčių ar poilsio dieną - ne mažiau kaip dvigubai, jei naktį - ne mažiau kaip pusantro karto, jei poilsio ir švenčių dienos naktį - ne mažiau kaip dvigubai  (taikomas didesnis apmokėjimas, nes teisės aktuose nėra nustatyta, kad apmokėjimas už švenčių ir poilsio dieną sudedamas su apmokėjimu už nakties darbą).

      Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis DK 118 str. 4 d. darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką.  Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip dvidešimt procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką.

      Jeigu, manote, kad Jūsų įstaiga su Jumis teisingai neatsiskaito už darbą, Jūs turėtumėte kreiptis į savo įstaigos vadovą, taip pat Jūs galite savo įstaigos galimai neteisėtus veiksmus skųsti (vadovaudamasis VTĮ 49 str. 4 d.) Valstybės tarnybos departamentui, nurodydamas konkrečias aplinkybes, arba skųsti savo įstaigos sprendimus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

      Atnaujinta: 2018 04 16

    • 15.

      Kaip turėtų būti kompensuojama (apmokant dvigubai, pridedant dirbtą laiką prie kasmetinių atostogų, jeigu yra tarnautojo prašymas ar kt.) valstybės tarnautojui už viršvalandinį darbą poilsio dieną ?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ)  261 straipsnio 3 dalyje reglamentuotas apmokėjimas už viršvalandinį darbą (mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio), tačiau nėra reglamentuotas apmokėjimas už viršvalandinį darbą poilsio ir švenčių dienomis. VTĮ 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Taigi jie valstybės tarnautojams taikomi papildomai, kai tam tikrais atvejais nepakanka VTĮ normų. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ nereglamentuoja valstybės tarnautojų apmokėjimo už viršvalandinį darbą poilsio ir švenčių dienomis, jiems turėtų būti taikomos šiuos klausimus reglamentuojančios Darbo kodekso 144 str. 4 dalies nuostatos. Taigi valstybės tarnautojams, jeigu jie dirba švenčių ar poilsio dieną viršvalandžius turėtų būti taikomos Darbo kodekso 144 str. 4 dalies nuostatos, t .y už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valstybės tarnautojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dienąne mažesnis kaip du su puse valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

      Pažymėtina, kad kitos DK 144 str. nuostatos valstybės tarnautojams apmokant ar kompensuojant už darbą poilsio ir švenčių dienomis, netaikomos, kadangi šie klausimai reglamentuojami VTĮ.

      Kartu norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad jeigu valstybės tarnautojas ne dirbo, o vyko į komandiruotę poilsio ar švenčių dieną, tokiu atveju, vadovaujantis VTĮ 5 straipsniu,  valstybės tarnautojams turėtų būti  taikomos DK 107 straipsnio 4 dalies nuostatos, sprendžiant jų apmokėjimo ir  kompensavimo klausimą dėl vykimo ar grįžimo iš tarnybinės komandiruotės poilsio ar švenčių dienomis ar po darbo dienos valandų.

      Šioje dalyje nustatyta, kad į komandiruotės laiką įeina darbuotojo  kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.

       Valstybės tarnautojui, kuris vyko į komandiruotę poilsio ar švenčių dieną, taikant DK 107 straipsnio 4 dalį, kelionės laikas turėtų būti įskaitomas į darbo laiką ir apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas viengubu tarifu ir kompensuojama tokios pačios trukmės poilsiu pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant valstybės tarnautojo darbo užmokestį (ne vidutinį darbo užmokestį). Šiuo atveju VTĮ 261 straipsnio 1 dalyje ir 41 straipsnio 7 dalyje nurodytos teisės normos netaikomos, tai yra toks laikas neturi būti apmokamas kaip darbas poilsio ar švenčių dieną.

      Atnaujinta: 2018 04 16

  • Socialinės garantijos 22
    • 1.

      Įstaigoje vyksta struktūriniai pertvarkymai, mažinamas pareigybių skaičius, ar visiems valstybės tarnautojams turi būti įteikiami pranešimai apie pareigybės panaikinimą?

      VTĮ ne tik įtvirtina pagrindus, kuriems esant valstybės tarnautojai gali būti atleidžiami iš pareigų, bet ir nustato pagrindines procedūras ir taisykles, kurių turi laikytis darbdavys, nusprendęs panaikinti karjeros valstybės tarnautojo pareigybę, taip pat numato atitinkamas valstybės tarnautojų, kurių pareigybės panaikinamos, garantijas.

      Viena iš garantijų įtvirtinta VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią dalį, karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

      Vadovaujantis VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis,  reorganizuojant įstaigą valstybės tarnautojams turi būti siūlomos kitos to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Jei tokių pareigų nėra ir jei karjeros valstybės tarnautojas sutinka, jam turi būti siūlomos žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos.

      Pagal teismų praktiką, VTĮ 43 straipsnio 1 dalies norma yra esminė valstybės tarnautojų teisių ir interesų apsaugos požiūriu, todėl ją pažeidus valstybės tarnautojo atleidimas pripažįstamas neteisėtu (2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62–340/2011). 

      Priėmus sprendimą dėl įstaigos reorganizavimo ir vykdant struktūrinius pakeitimus, pažymėtina, kad reorganizavimas ne visuomet gali reikšti tokiose įstaigose einančių valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimą. Būtina išsiaiškinti, kokios funkcijos nebebus vykdomos, kokios atsiras naujos, kokios bus perskirstytos, t. y. būtina nustatyti kurios pareigybės bus naikinamos, o kurios keičiamos. Šiuo metu teisės aktuose nėra aprašyta pareigybių naikinimo/pildymo/keitimo procedūra. Vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) (2010 m. vasario 23 d. LVAT administracinė byla Nr. A-143-247-10) yra pažymėjęs, kad pirmiausia yra būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis toliau išlieka ar jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga, dėl to valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos tuo pagrindu, kad jo pareigybė yra panaikinta. Jei iš esmės pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka, nelaikoma, kad pareigybė naikinama. Tais atvejais, kai pertvarkant struktūrą sujungiami keli padaliniai, valstybės tarnautojų, kurių vykdomos funkcijos nesikeičia, pareigybės nėra naikinamos. Išimtimi laikytini tik tie atvejai, kai pagrįstai nustatomi kiti pareigybės aprašymo elementai (pareigybės lygis, specialieji reikalavimai tas pareigas einančiam valstybės tarnautojui, pareigybės kategorija) (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1791/2005).  Taigi, keičiantis tik struktūrinio padalinio pavadinimui ar kitiems – neesminiams pareigybės aprašymo elementams, manytume, kad karjeros valstybės tarnautojo pareigybė negali būti naikinama ir tokiu atveju nereikia valstybės tarnautojo įspėti dėl pareigybės panaikinimo, tarnautojas turėtų būti pasirašytinai supažindinamas su pakeistu jo pareigybės aprašymu         

      Vertinant, ar pagal pareigybės aprašymą atitinkama to paties lygio pareigybė pagal savo turinį yra kokybiškai nauja, ar tik atitinkamai išplėsta ar susiaurinta jai pavestų funkcijų apimtis, turi būti lyginama atitinkamų pareigybių paskirtis, nustatyti specialieji reikalavimai, funkcijų pobūdis pagal bendrąją ir specialiąją veiklos sritis. Pildant pareigybių aprašymus naujomis funkcijomis, pakartotinai turėtų būti įvertintas pareigybės svoris ir jos įtaka įstaigos veiklos rezultatams ir atitinkamai peržiūrėta ar naujų funkcijų įrašymas neturi esminės įtakos pareigybės lygiui ir kategorijai. Tai yra, papildant pareigybės aprašymą naujomis funkcijomis, pagal Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (toliau – Metodika) nustatytus pareigybių vertinimo kriterijus, vadovaujantis suvienodintų pareigybių sąrašu, pareigybių aprašymai turėtų būti vertinami iš naujo. Jei papildžius pareigybės aprašymą pagal Metodiką, pareigybės lygis ir kategorija nesikeičia, valstybės tarnautojo sutikimu jis toliau eina šias pareigas. Šiuo atveju parengiamas naujas pareigybės aprašymas, valstybės tarnautojas su juo susipažįsta ir išreiškia savo sutikimą eiti šias pareigas pasirašant (Pvz., jei pareigybės paskirtis, specialieji reikalavimai pareigybei, funkcijos išlieka tos pačios ar įrašoma viena nauja ir keičiamas tik pareigybės pavadinimas, tokiu atveju valstybės tarnautojas supažindinamas su nauju pareigybės aprašymu pasirašytinai ir toliau eina pareigas.). 

      Jeigu tokiu atveju pareigybės aprašymą papildžius naujomis funkcijomis ar sumažinus jas valstybės tarnautojas nesutinka su pakeistu pareigybės aprašymu, tai jis turėtų būti atleistas iš pareigų pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą laikantis visų VTĮ jam nustatytų atleidimo terminų ir kitų socialinių garantijų.

      Atnaujinta: 2018 04 30

    • 2.

      Įstaiga planuoja patikslinti valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą, t. y. pakeiti skyriaus pavadinimą. Jei valstybės tarnautojas nesutiktų su pakeistu pavadinimu (nepasirašytų pakeisto pareigybės aprašymo), ar jis turėtų teisę būti atleistas laikantis visų VTĮ jam nustatytų atleidimo terminų ir kitų socialinių garantijų?

      Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ)  43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos valstybės tarnautojui taikomos tik kai naikinama jo pareigybė.

      Manytume, kad keičiantis tik pareigybės pavadinimui, struktūrinio padalinio pavadinimui ar kitiems – neesminiams pareigybės aprašymo elementams, karjeros valstybės tarnautojo pareigybė negali būti naikinama, todėl valstybės tarnautojas negali būti atleistas pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir valstybės tarnautojui netaikytinos su tuo susijusios garantijos.

      Šiuo atveju karjeros valstybės tarnautojas turėtų būti pasirašytinai informuojamas apie jo pareigybės aprašymo pakeitimus. Tuo atveju, jei valstybės tarnautojas nesutinka su pakeistu pareigybės pavadinimu ir atsisako pasirašyti pakeistą pareigybės aprašymą – įstaigoje gali būti surašomas aktas, kuriame būtų fiksuotas toks valstybės tarnautojo supažindinimo su pareigybės aprašymo pakeitimais ir atsisakymo jį pasirašyti faktas.  Tokiu atveju toliau turėtų būti inicijuojamas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas tokiam tarnautojui, kuris nesilaikė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos  pareigos laikytis teisės aktų.

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 3.

      Ar pasibaigus pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikui (į jo vietą grįžus karjeros valstybės tarnautojui), pakaitinis valstybės tarnautojas turi teisę į išeitinę išmoką jeigu yra atleidžiamas?

      Pažymėtina, kad vadovaujantis VTĮ 2 straipsnio 10 dalimi, pakaitinis valstybės tarnautojas yra valstybės tarnautojas, priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, iki VTĮ nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, taip pat valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją.

      Pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimas į pareigas reglamentuotas VTĮ 14 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į pareigas po konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas paskelbimo, iki VTĮ nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, taip pat į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta arba atleidžiamas negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas.

      VTĮ 41 straipsnyje reglamentuota pagal kokius pagrindus atleistiems valstybės tarnautojams mokamos išeitinės išmokos, išeitinių išmokų dydžiai ir jų mokėjimo tvarka. Subjektai, kuriems mokomos išeitinės išmokos nurodyti šio straipsnio 1 – oje ir 2 – je dalyse. 1-oje dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui mokama išeitinė išmoka, tačiau nėra nurodyta, kad išeitinė išmoka būtų mokama pasibaigus pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikui

      Atsižvelgiant į išdėstytas VTĮ 41 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas,  manytume, kad VTĮ nenustato galimybės pakaitiniam valstybės tarnautojui atleidžiamam iš pareigų pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 6 punktą (pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas) išmokėti išeitinės išmokos, todėl pasibaigus pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikui, jam išeitinė išmoka nepriklauso ir nėra nemokama. 

      Pažymėtina, kad  VTĮ 41 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atleidžiamam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, todėl iš pareigų atleidžiant pakaitinį valstybės tarnautoją, su juo turi būti atsiskaityta už nepanaudotas atostogas.

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 4.

      Esu priimta pakaitine valstybės tarnautoja, įstaigą reorganizuoja, ir tam tikros pareigybės panaikinamos. Ar pakaitinis valstybės tarnautojas  taip pat turi būti įspėjamas apie pareigybės panaikinimą?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

      Vadovaudamiesi šiomis nuostatomis manytume, kad tiek karjeros valstybės tarnautojui, į kurio pareigas esate priimta pakaitine valstybės tarnautoja, tiek Jums, kaip pakaitinei valstybės tarnautojai apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 2 ar 4 mėnesius.

      VTĮ 14 str. 2 d. nustatyta, jog pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta arba atleidžiamas negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Pakaitinis valstybės tarnautojas yra atleidžiamas iš pareigų pagal VTĮ 44 str. 1 d. 6 p., kai pasibaigia jo priėmimo laikas. Vadovaujantis šiomis VTĮ nuostatomis, pakaitinis valstybės tarnautojas turi būti atleistas iš pareigų iki tos dienos, kai sugrįžta arba yra atleidžiamas negalėjęs eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojas.

      Kartu paaiškiname, kad VTĮ 20 str. 2 d. nustatyta, kad pakaitinis karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus pakaitinį karjeros valstybės tarnautoją, priimtą į pareigas, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jo prašymu gali būti perkeltas į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos laikinai negalinčio eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

      Taigi, ir pareigybės panaikinimo atveju, jeigu naujoje įstaigos struktūroje bus laikinai negalinčių eiti savo pareigų karjeros valstybės tarnautojų, tai į jų pareigas vadovaujantis VTĮ 20 str. 2 dalimi gali būti perkelti pakaitiniai valstybės tarnautojai, jeigu tokių laikinai negalinčių eiti savo pareigų laisvų valstybės tarnautojų pareigų nėra, pakaitinis valstybės tarnautojas  atleidžiamas iš pareigų nuo pareigybės panaikinimo datos pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

      Atnaujinta: 2018 04 27

    • 5.

      Esu pakaitinė valstybės tarnautoja, kol š. m. rugsėjį grįš tarnautoja iš vaiko priežiūros atostogų. Šiuo metu pati laukiuosi ir išeinu į dekretines atostogas nuo rugpjūčio 1 dienos. Noriu paklausti, ar aš būsiu atleista? Ir ar aš gausiu išmokas vaiko priežiūros atostogoms, jei pasibaigus dekretui jau bus grįžusi tarnautoja?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad  pakaitinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, taip pat valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją. VTĮ 14 str. 2 d. nustatyta, jog pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta arba atleidžiamas negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Pakaitinis valstybės tarnautojas yra atleidžiamas iš pareigų pagal VTĮ 44 str. 1 d. 6 p., kai pasibaigia jo priėmimo laikas. Pažymėtina, kad VTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16 ir 21 punktuose ir 2 dalyje nurodytus atvejus. Kadangi VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 6 punktas yra nurodytas, vadinasi atleisti pakaitinį valstybės tarnautoją pasibaigus jo priėmimo laikui atostogų metu nedraudžiama. Kartu paaiškiname, kad VTĮ 44 straipsnio 7 dalyje nustatyti apribojimai dėl atleidimo iš pareigų nėščioms valstybės tarnautojoms, taip pat valstybės tarnautojams, auginantiems vaikus iki trejų metų, pakaitinėms valstybės tarnautojoms, kurioms baigiasi jų priėmimo laikas, šiuo atveju netaikomi.

      Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nėščia ar nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų išėjusi pakaitinė valstybės tarnautoja turi būti atleista iš pareigų nuo tos dienos, kai sugrįžta negalėjęs eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojas pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

      Teisė gauti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, taip pat teisė gauti vaiko priežiūros išmoką nustatyta Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, pagal kurio nuostatas šias išmokas moka Socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, todėl esant klausimų dėl minėtų išmokų mokėjimo reikėtų pagal kompetenciją kreiptis į Sodros padalinius.

      Atnaujinta: 2018 03 08

    • 6.

      Ar valstybės tarnautojui, suėjus pensiniam amžiui, reikia rašyti prašymą dėl tarnybos partęsimo, ar tiesiog be jokio prašymo galima dirbti kol sueis 65 metai?

      Valstybės tarnybos įstatymo  (toliau – VTĮ) 9 str. nustatyti priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai, vienas iš jų yra „3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams“. Iš to seka, kad valstybės tarnyboje galima dirbti iki 65 metų, todėl suėjus pensiniam amžiui nereikia rašyti jokio prašymo dėl tarnybos pratęsimo.

      VTĮ 44 str. nustatyti atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojui sueina 65 metai ar baigiasi jo tarnybos pratęsimo terminas.

      Tarnybos pratęsimas nustatytas VTĮ 43 str. 10 dalyje, kur nustatyta, kad „Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo, kuriems suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta. Šio amžiaus sukakusio valstybės tarnautojo tarnybą gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybos laikas pratęsiamas iki vienerių metų ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų.“ Taigi, valstybės tarnautojo tarnyba gali būti pratęsiama, kai jam sukanka 65 metai.

      Atnaujinta: 2018 03 08

    • 7.

      Jeigu valstybės tarnautojui esant kasmetinėse atostogose miršta jo artimas giminaitis,  ar gali būti pratęsiamos jo kasmetinės atostogos 3 darbo dienomis, kurios pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 5 dalies 6 punktą yra garantuojamos mirus artimam giminaičiui? Ar ši garantija taikoma tik tuo atveju, jei artimas giminaitis miršta valstybės tarnautojo darbo metu?

      Pagal VTĮ 43 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatas valstybės tarnautojams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis, artimųjų giminaičių mirties atveju – iki 3 darbo dienų. Pažymėtina, kad VTĮ riboja tik tokios garantijos trukmę iki 3 darbo dienų, tačiau nedetalizuoja jos suteikimo laiko, konkrečių atvejų ar tikslų, kuriais valstybės tarnautojas gali pasinaudoti nustatyta garantija, t. y.  nėra nustatytas laikotarpis, per kurį artimųjų giminaičių mirties atveju valstybės tarnautojui suteikiama iki 3 darbo apmokamų dienų. Tačiau siekiant pasinaudoti šita garantija tarnautojas turėtų  vadovaujantis ir  Darbo kodeksu 24 straipsniu - įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

      Kasmetinių atostogų perkėlimas ir pratęsimas reglamentuotas DK 129  straipsnyje. VTĮ 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ nereglamentuoja atostogų suteikimo bei jų  perkėlimo ar pratęsimo tvarkos, valstybės tarnautojams dėl atostogų suteikimo, perkėlimo bei pratęsimo taikomos Lietuvos Respublikos DK nuostatos.

      DK 129  straipsnyje nustatyta, kad atostogos gali būti perkeliamos arba pratęsiamos  „jeigu darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį, nes <…> jam suteikiamos šio kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nustatytos nemokamos atostogas<…>.“ DK 129 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad darbuotojui dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse suteikiamos nemokamos atostogos. VTĮ 43 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis artimųjų giminaičių mirties atveju, t. y. valstybės tarnautojui nesuteikiamos nemokamos atostogos, o jis turi tokią garantiją.

      Įvertinus skirtingas nurodytų teisės aktų normas, manytume, kad VTĮ nurodyta garantija pagal savo funkcinę prasmę  galėtų būti prilyginta DK nurodytoms nemokamoms atostogoms dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse, todėl, manytume, kad tarnautojui, kasmetinės atostogos galėtų būti perkeliamos arba pratęsiamos, taip, kaip nurodyta DK 129 straipsnyje.

      Atnaujinta: 2018 03 08

    • 8.

      Ar gali būti susitariama dėl kompensacijos dydžio atleidžiant valstybės tarnautoją šalių susitarimu (VTĮ 44 str. 1 d. 21 p.)? 

      Valstybės tarnautojų atleidimą iš pareigų šalių susitarimu reglamentuoja VTĮ 44  straipsnio 1  dalies 21 punktas, 3 dalis bei VTĮ 41 straipsnio 2, 4 ir 6 dalių nuostatos.

      VTĮ 41 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punkte nurodytu pagrindu  (šalių susitarimu) atleidžiamam iš pareigų įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojui mokama kompensacija, kuri gali būti mokama vienu iš dviejų būdų (kuris turi būti nurodomas ir rašytiniame šalių susitarime dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu): 

      1) mokama kompensacija, kuri yra šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokamos išeitinės išmokos dydžio ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną, arba

      2) mokama kompensacija, kuri yra šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokamos išeitinės išmokos dydžio ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju iš pareigų atleidžiamam valstybės tarnautojui taip pat taikomos garantijos, numatytos šio Įstatymo 43 straipsnio 2 ir 3 dalyse (teisė būti įtrauktam į valstybės tarnautojų rezervą).

      Pažymėtina, kad buvusiam karjeros valstybės tarnautojui, atleistam iš pareigų sudarius šalių susitarimą dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo, mokama kompensacija, vienu iš VTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nurodytų mokėjimo būdų, dėl kurių galima susitarti, o jos dydis yra nurodytas VTĮ 41 straipsnio 2 dalyje (lygus išeitinės išmokos dydžiui), t. y. kompensacijos dydis nėra susitarimo objektas ir vadovai negali nei padidinti, nei sumažinti kompensacijos dydžio, tariamasi tik dėl kompensacijos mokėjimo būdo (1) arba (2).

      Vadovaujantis VTĮ 41 straipsnio 2 dalimi, šalių susitarimu atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui priklausančios kompensacijos dydis priklauso nuo valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažo, į tarnybos stažą valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje (toliau – stažas įstaigoje) taip pat įskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas šio Įstatymo 18, 19 ir 20 straipsniuose nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas, taip pat 43 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai valstybės tarnautojas iki pareigybės panaikinimo buvo perkeltas į kitas pareigas. 

      Atnaujinta: 2018 03 08

    • 9.

      Ar nebus pažeistos valstybės tarnautojo teisės ir jam nustatytos garantijos atleidus jį iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo nesuėjus įspėjimo apie pareigybės panaikinimą terminui bei neperkėlus jo atleidimo datos iki to laiko, kai turėjo pasibaigti įspėjimo apie pareigybės panaikinimo terminas?

      Panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę, nelieka tai pareigybei priskirtų funkcijų, t.y. funkcijų, kurias vykdyti jis buvo priimtas. Todėl, jeigu iki pareigybės panaikinimo dienos valstybės tarnautojui nepasiūlytos kitos pareigos, į kurias jis sutinka būti perkeliamas, jis atleidžiamas iš pareigų. Tačiau nurodytu atveju (kai valstybės tarnautojas nebuvo įspėtas prieš teisės aktuose nustatytą terminą) atleidus valstybės tarnautoją dėl pareigybės panaikinimo nuo jos panaikinimo dienos, valstybės tarnautojui nebūtų užtikrintos visos teisės aktuose nustatytos teisės ir socialinės garantijos, šiuo atveju – teisė būti įspėtam apie pareigybės panaikinimą prieš nustatytą terminą ir garantija į pareigų siūlymą laikotarpyje nuo įspėjimo apie pareigybės panaikinimą iki jos panaikinimo. Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja santykių, atsirandančių atleidžiant valstybės tarnautoją nepasibaigus įspėjimo apie pareigybės panaikinimą terminui. Todėl pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, reguliuojant santykius, susijusius su valstybės tarnautojų statusu ir socialinėmis garantijomis, taikomi kiti teisės aktai. Įvertinant tai, kad panaikinus pareigybę neliks šiai pareigybei priskirtų funkcijų, tačiau turi būti užtikrintos valstybės tarnautojui teisės aktuose nustatytos teisės ir garantijos, manome, kad atleidžiant iš pareigų laiku neįspėtą apie pareigybės panaikinimą valstybės tarnautoją jo atleidimo iš pareigų data turėtų būti perkeliama atsižvelgiant į Darbo kodekso 64 straipsnio 5 d. nuostatą. 

      Atnaujinta: 2018 03 08

    • 10.

      Ar išlieka turėta kvalifikacinė klasė perkeliant valstybės tarnautoją iš vienos valstybės institucijos į kitą?

      Remiantis Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimo Nr.1106 redakcija), 48 punktu, valstybės tarnautojui, perkeltam į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos valstybės tarnautojo pareigas pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 18 str. 3 d. ar 19 str. 1 d., arba į kitas valstybės tarnautojo pareigas pagal VTĮ 20 str. 1, 2 ar 4 dalį, arba paskirtam į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas pagal VTĮ 43 str. 1 dalį, paliekama jam iki perkėlimo arba paskyrimo suteikta kvalifikacinė klasė. 

      Atnaujinta: 2018 03 08

    • 11.

      Ar gali būti panaikinta valstybės tarnautojos pareigybė, jai esant dekretinėse atostogose arba vaiko auginimo atostogose (susiję su etatų mažinimu)? Pasibaigus šioms atostogoms, nebebus "kur grįžti".

      Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad  eitos pareigos garantuojamos valstybės tarnautojui, kai jis dėl „<…>  nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, <…> negali eiti pareigų“, t. y. pasibaigus nurodytoms  atostogoms, valstybės tarnautojai turi būti užtikrinta galimybė grįžti į eitas pareigas. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 7 dalis nustato, kad nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) iki trejų metų, negali būti atleisti iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 4, 9 (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), 10, 12, ir 15 ir 21 (išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas pateikia pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu) punktuose, 2 dalyje nurodytais pagrindais. Paminėtu teisiniu reglamentavimu iš esmės yra įtvirtinta, kad nėštumo ir gimdymo laikotarpiu, taip pat išėjus vaiko priežiūros atostogų, paliekama darbo vieta (pareigos), išskyrus atvejus, kai institucija visiškai likviduojama. Taigi įstatymas įtvirtina garantiją nėščioms valstybės tarnautojoms, taip pat valstybės tarnautojams, auginantiems vaiką (vaikus) iki trejų metų – darbo vietos išsaugojimą, tai reiškia, kad, kai dėl šių priežasčių tarnautojas negali atlikti savo darbo funkcijų tarnybos teisinių santykių vykdymas yra sustabdomas: tarnautojas neatlieka savo darbo funkcijų, darbdavys nemoka jam darbo užmokesčio. Tačiau tarnautojui sugrįžus į tarnybą jam turi būti leidžiama eiti pareigas, į kurias jis buvo priimtas, o buvusių pareigų nelikus tarnautojui turi būti pasiūlomos lygiavertės pareigos. Lygiavertės karjeros valstybės tarnautojo pareigos yra to paties lygio ir tos pačios kategorijos pareigos.

      Valstybės tarnybos įstatymas nedraudžia naikinti nėščios ar auginančios vaiką (vaikus) iki 3 metų karjeros valstybės tarnautojos pareigybę, tačiau šiai valstybės tarnautojų grupei, įstatymų leidėjas be tų garantijų, kurios numatytos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje (pranešimo įteikimo terminų, garantijos būti paskirtam į kitas pareigas), numato ir specialiąsias garantijas, įtvirtintas šio įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, pagal kurias nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautoja, auginanti vaiką (vaikus) iki trejų metų, negali būti atleista iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama).

      Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2611-146/2016 nurodė, jog Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje numatytų garantijų užtikrinimas valstybės tarnautojui, auginančiam vaiką iki 3 metų, kurio pareigybė naikinama, negali būti suprantamas taip, kad jis gali būti atleistas Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, kai vaikui sueis 3 metai. Garantiją užimti lygiavertes pareigas, įstaiga tokias pareigas turi suteikti, t. y. atitinkamai paskirstyti įstaigos funkcijas, nesaistydama tarnautojo teisės užimti suteiktas pareigas jokiu terminu.

      Atnaujinta: 2018 03 08

    • 12.

      Institucijoje vyksta reorganizacija. Gavau įspėjimo lapelį, kad bus panaikinta mano pareigybė ir būsiu atleista iš valstybės tarnybos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Dirbu antraeilėse pareigose (turiu įstaigos vadovo leidimą). Ar atleidimo iš valstybės tarnybos atveju man priklauso išeitinė išmoka ir ar ji būtų mokama?

      VTĮ 41 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.

      Atsižvelgdami į išdėstytą VTĮ nuostatą, bei įvertinę Jūsų pateiktą informaciją, kad Jūs jau šiuo metu dirbate antraeilėse pareigose, t. y. iki Jūsų atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų dienos, Jums neturėtų būti taikoma VTĮ 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta taisyklė dėl išeitinės išmokos mokėjimo nutraukimo. VTĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta išeitinė išmoka, kuri Jums priklausys Jūs atleidus iš valstybės tarnautojo pareigų pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (dėl pareigybės panaikinimo), Jums  turi būti pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo Jūsų  atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų dėl pareigybės panaikinimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. 

      Atnaujinta: 2018 03 09

    • 13.

      Valstybės tarnyboje, išdirbęs toje pačioje įstaigoje 24 metus, buvo savo noru išėjęs iš darbo ir po 4 mėnesių laimėjęs konkursą vėl grįžo į tas pačias pareigas.  Po kelių metų šis valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų pagal VTĮ 44 str. 1 d. 9 p. Kokio dydžio išeitinė išmoka priklausytų šiam valstybės tarnautojui?

      VTĮ 41 straipsnyje reglamentuota pagal kokius pagrindus atleistiems valstybės tarnautojams mokamos išeitinės išmokos, išeitinių išmokų dydžiai ir jų mokėjimo tvarka. VTĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą (į tarnybos stažą valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje taip pat įskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas šio Įstatymo 18, 19 ir 20 straipsniuose nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas, taip pat 43 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai valstybės tarnautojas iki pareigybės panaikinimo buvo perkeltas į kitas pareigas). 

      Manytume, kad šioje nuostatoje nėra nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybos stažas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti nepertraukiamas.     

      Kadangi nuostatos dėl valstybės tarnautojo stažo skaičiavimo vienoje įstaigoje nėra pakankamai aiškios ir gali būti interpretuojamos skirtingai, manytume, kad neaiškumai ir netikslumai dėl šių nuostatų taikymo negali sukelti valstybės tarnautojui papildomų neigiamų teisinių pasekmių ir turėtų būti aiškinamos valstybės tarnautojo naudai.

      Atnaujinta: 2018 03 09

    • 14.

      Buvau atleista dėl pareigybės panaikinimo. Įsakyme dėl atleidimo buvo įrašyta, kad man turi išmokėti 2 mėnesių išeitinę išmoką. Finansininkė pareiškė, kad nieko nemokės, jei neparašysiu prašymo. Ar ji turi teisę neišmokėti man išeitinės išmokos nepateikus minėto prašymo?

      Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 41 straipsnio 2 dalimi, dėl pareigybės panaikinimo atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą: iki penkerių metų – 2 mėnesių; nuo penkerių iki dešimties metų – 3 mėnesių; nuo dešimties iki dvidešimties metų – 4 mėnesių; daugiau kaip dvidešimt metų – 6 mėnesių. Išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.

      VTĮ nenustatytas reikalavimas dėl pareigybės panaikinimo atleidžiamam valstybės tarnautojui pateikti prašymą išeitinei kompensacijai gauti, todėl tokio prašymo nepateikimas neturėtų sustabdyti išeitinės išmokos mokėjimo. 
       

      Atnaujinta: 2018 04 23

    • 15.

      Mirus artimam giminaičiui darbovietė suteikia iki 3 laisvų darbo dienų, norėčiau sužinoti ar jas reikia vėliau atidirbti. Ar mirus šeimos nariui ir jį palaidojus per išeigines dienas ar šventes, galima prašyti iki 3 darbo dienų laisvadienių?  

      Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 5 dalies 6 punkte yra nustatyta, kad Valstybės tarnautojams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių, seserų, senelių ir vaikaičių), sutuoktinio tėvų, vaikų (įvaikių), brolių ir seserų mirties atveju – iki 3 darbo dienų. Už šias dienas atidirbti nereikia. 

      Pažymėtina, kad VTĮ riboja tik tokios garantijos trukmę iki 3 darbo dienų, tačiau nedetalizuoja jos suteikimo laiko, konkrečių atvejų ar tikslų, kuriais valstybės tarnautojas gali pasinaudoti nustatyta garantija, t. y.  nėra nustatytas laikotarpis, per kurį artimųjų giminaičių mirties atveju valstybės tarnautojui suteikiama iki 3 darbo apmokamų dienų.

      Tokios garantijos tikslas galėtų būti suprantamas, kaip asmeniui suteikti laiko dalyvauti laidotuvių ceremonijoje, sutvarkyti dokumentus, atsigauti emociškai ir pan., t. y. apimti laikotarpį po artimojo giminaičio mirties tiek iki laidotuvių, tiek ir po laidotuvių, todėl VTĮ 43 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad artimųjų giminaičių mirties atveju valstybės tarnautojui garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis iki 3 darbo dienų.

      Atsižvelgiant į išdėstytą, manytume, kad valstybės tarnautojui, per išeigines ar šventes palaidojusiam artimąjį giminaitį, asmuo priimantis jį į pareigas, esant poreikiui, galėtų suteikti 3 laisvas apmokamas nedarbo dienas esančias ir po artimojo giminaičio laidotuvių.

      Atnaujinta: 2018 03 08

    • 16.

      Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 5 d. 8 p. nurodyta, kad valstybės tarnautojams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis, kai valstybės tarnautojai, gavę tiesioginio vadovo sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, – iki vienos darbo dienos. KLAUSIMAS: kaip dažnai ši viena darbo diena suteikiama - 1 diena per 1 mėnesį, per 1 metus, per kitokį laikotarpį? Kokiais atvejais tiesioginis vadovas gali išleisti valstybės tarnautoją darbo laiku nuvykti pas gydytoją, jei tarnautojas turi taloną ar siuntimą pas gydytoją su konkrečia data ir valanda? 

      Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis, kai valstybės tarnautojai, gavę tiesioginio vadovo sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, - iki vienos darbo dienos. Manytume, kad įstatymas tiesioginiam vadovui suteikia teisę spręsti dėl tokio sutikimo ar nesutikimo. 

      Ši garantija reiškia, kad valstybės tarnautojai tą dieną, kai jie gavę tiesioginio vadovo sutikimą yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, turi būti atleidžiami nuo darbo ir jiems mokamas nustatytas darbo užmokestis.

      Pažymėtina, kad VTĮ riboja tik tokios garantijos trukmę iki vienos darbo dienos, tačiau neriboja jos dažnumo ir nedetalizuoja konkrečių atvejų ar tikslų, kuriais valstybės tarnautojas iki vienos darbo dienos gali išvykti į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą. Manytume, kad vienas iš tokių tikslų, galėtų būti vykimas pas gydytoją arba vaiko vežimas į sveikatos priežiūros įstaigą ar pan.

      Tačiau pažymime, kad valstybės tarnautojai, naudodamiesi šia garantija turėtų atsižvelgti į Darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

      Atnaujinta: 2018 03 08

    • 17.

      Ar gali valstybės tarnautojai mokytis už valstybės tarnautojų mokymui skirtas įstaigos biudžeto lėšas darbo metu?

      Gali, nes valstybės tarnautojams yra garantuojamos einamos pareigos ir darbo užmokestis, kai valstybės tarnautojai valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo sprendimu yra pasiųsti į Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą mokymą (VTĮ 43 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

      Atnaujinta: 2018 03 08

    • 18.

      Karjeros valstybės tarnautojas padavė pareiškimą atleisti iš užimamų pareigų nurodydamas, kad yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją ir ją gauna. Ar atleidžiant šį valstybės tarnautoją galima taikyti Darbo kodekso 56 str. 2 d. nuostatą ir išmokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau − VTĮ) 5 str., darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Išeitinės išmokos išmokėjimo pagrindai reglamentuojami VTĮ 41 str., todėl Darbo kodekso 56 straipsnio 2 dalies nuostatos šiuo atveju netaikomos. VTĮ 41 straipsnyje nenustatyta, kad valstybės tarnautojui, atleidžiamam vadovaujantis VTĮ 44 str. 1 d. 1 p. nuostata, t. y. atsistatydinant savo noru, turėtų būti išmokama išeitinė išmoka.

      Atnaujinta: 2018 03 08

    • 19.

      Kokios išeitinės išmokos priklauso valstybės tarnautojui, kuris yra 63 metų, turi 24 metų darbo stažą valstybės tarnyboje ir atsistatydina savo noru?

       Ar gali valstybės tarnautojas, kuriam 63 metai, turi 24 metų darbo stažą VT,  būti atleistas iš pareigų šalių susitarimu? Ar priklausytų ( ir kokio dydžio)  išeitinės išmokos? 

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 41 straipsnyje reglamentuota pagal kokius pagrindus atleistiems valstybės tarnautojams mokamos išeitinės išmokos, išeitinių išmokų dydžiai ir jų mokėjimo tvarka. Subjektai, kuriems mokomos išeitinės išmokos nurodyti šio straipsnio 1-oje ir 2- je dalyse. VTĮ 41 str. nenustatyta, jog valstybės tarnautojui, atleidžiamam pagal VTĮ 44 str. 1 d. 1 p. , t. y. kai atsistatydina savo noru,  turėtų būti išmokama išeitinė išmoka, taigi atleidžiant valstybės tarnautoją iš pareigų šiuo pagrindu išeitinė išmoka nepriklauso. 

      Pažymėtina, jog VTĮ 27 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nustatyta, jog valstybės tarnautojai skatinami vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 patvirtinto vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo 2.5 punkte nustatyta, kad vienkartinė piniginė išmoka valstybės tarnautojui gali būti skiriama valstybės tarnautojams įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją arba pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir savo noru atsistatydinus iš valstybės tarnautojo pareigų arba atleidus juos iš pareigų dėl amžiaus ar tarnybos pratęsimo termino pabaigos. Minėto aprašo 3 punkte numatyta, jog sprendimą dėl vienkartinės piniginės išmokos skyrimo valstybės tarnautojui priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, o kai jį į pareigas priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras. Vienkartinės išmokos dydis negali viršyti 100 procentų nustatytos valstybės tarnautojo pareiginės algos.

      Atkreiptinas dėmesys, kad pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 21 punktą valstybės tarnautojas gali būti atleidžiamas iš pareigų, kai sudaromas šalių susitarimas dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų. Manytume, kad toks susitarimas galėtų būti sudarytas dėl valstybės tarnautojo, kuriam suėjo 63 metai, atleidimo iš pareigų ir tokiu atveju šiam valstybės tarnautojui turi būti mokama kompensacija, nustatyta VTĮ 41 straipsnio 6 dalies 1 ar 2 punktuose. VTĮ 44 straipsnio 3 d. nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas gali raštu pateikti pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui, o į pareigas priėmęs asmuo gali raštu pateikti pasiūlymą  karjeros valstybės tarnautojui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu. Jeigu šalis, gavusi tokį pasiūlymą, sutinka su pasiūlymu, per 7 dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai tokį pasiūlymą. Jeigu šalis, gavusi pasiūlymą, per 7 dienas nepraneša, kad sutinka su pateiktu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Šalims susitarus dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl kompensacijų mokėjimo būdo ir su tuo susijusių kitų garantijų, taip pat dėl kitų sąlygų (nepanaudotų atostogų suteikimo ir kitų sąlygų).

      VTĮ 41 str. 6 d. nustatyta, kad šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų karjeros valstybės tarnautojui gali būti:

      1) mokama kompensacija, kuri yra šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokamos išeitinės išmokos dydžio ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną, arba 

      2) mokama kompensacija, kuri yra šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokamos išeitinės išmokos dydžio ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju iš pareigų atleidžiamam valstybės tarnautojui taip pat taikomos garantijos, numatytos šio Įstatymo 43 straipsnio 2 ir 3 dalyse (teisė būti įtrauktam į valstybės tarnautojų rezervą). 

      Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, manytume, kad pensinio amžiaus valstybės tarnautojui atsistatydinant iš pareigų savo noru išeitinė išmoka nepriklauso, tačiau vadovo sprendimu gali būti skirta vienkartinė išmoka. Jeigu valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų VTĮ 44 str. 1 d. 21 p. nustatytu pagrindu – šalių susitarimu, jam turi būti išmokama VTĮ 41 str. 6 d. 1 ar 2 p. nurodyta kompensacija, kuri yra VTĮ 41 str. 2 dalyje nurodytos išmokamos išeitinės išmokos dydžio,- t. y. priklausomai nuo valstybės tarnautojo turimo stažo įstaigoje (ne bendrai valstybės tarnyboje). 

      Atnaujinta: 2018 04 30

    • 20.

      Kaip galima nustatyti, ar asmuo, kuris atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų dėl pareigybės panaikinimo ir kuriam reikia mokėti išeitinę išmoką, nepradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigų ar priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke?

      Šiuo metu valstybės ar savivaldybių įstaigos gali patikrinti informaciją  apie asmenų įsidarbinimą valstybės ar savivaldybių įstaigose per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą VATIS.

      Norėdamas patikrinti, ar asmuo nepradėjo eiti pareigų valstybės ar savivaldybių įstaigose, įstaigos Valstybės tarnautojų registro tvarkytojas, prisijungęs prie VATIS, turėtų atlikti šiuos veiksmus:  

      1) kairiojo meniu skiltyje IŠRAŠAI pasirinkti punktelį Patikrinimai – atsivers langas Asmenų tikrinimas;

      2) laukelyje „Asmens kodas“ suvesti tikrinamojo asmens kodą ir spausti [Pridėti] – to asmens pavardė atsiras lentelėje Tikrinamų asmenų sąrašas. Jei tikrinami kelis asmenys, 2 žingsnį pakartoti tiek kartų, kiek asmenų tikrinama.

      3) paspausti mygtuką [Formuoti]  – sistema suformuos pažymą (html arba pdf formatu) apie visus tikrinamus asmenis. 

      Dėl asmenų, įsidarbinusių ne valstybės ar savivaldybių įstaigose, siūlome kreiptis į Socialinio draudimo fondo valdybą.

      Atnaujinta: 2018 04 20

    • 21.

      Ar karjeros valstybės tarnautojui, atleidžiamam iš valstybės tarnautojo pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 p., priklauso išeitinė išmoka? Jei taip, kokiu būdu ji išmokama šiais atvejais: jei po mėnesio nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos įsidarbinama kitoje valstybės įstaigoje ir, kitu atveju, jei įsidarbinama privačioje įmonėje?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau − VTĮ) 41 str. 2 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojui, atleidžiamam iš pareigų kai panaikinama jo pareigybė, išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą. VTĮ 41 str. 4 d. nustatyta, kad nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.

      Jeigu asmuo įsidarbina aukščiau nurodytose įstaigose ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.

       Asmens įsidarbinimas privačioje įmonėje išeitinės išmokos mokėjimo nenutraukia.

      Atnaujinta: 2018 04 20

    • 22.

      Esu vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė. Nuo liepos 1 d. vyks reorganizacija ir mūsų padaliniai bus perkelti į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Noriu paklausti, ar persikels mano sukauptos atostogos, jei jų nepanaudosiu iki liepos 1 d.

      Manytume, kad reorganizacijos metu valstybės tarnautojus paskyrus į kitas pareigas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, užtikrinant valstybės tarnautojų tarnybos santykių tęstinumą, su valstybės tarnautojais neturėtų būti atsiskaitoma už nepanaudotas kasmetines atostogas, t. y. atostogos turėtų ir toliau būti „susietos“ su valstybės tarnautoju, tęsiančiu tarnybos santykius naujoje įstaigoje.

      Atnaujinta: 2018 04 30

  • Atostogos 16
    • 1.

      Esu valstybės tarnautoja, mokausi aukštojoje mokykloje antrame magistrantūros kurse neakivaizdiniame skyriuje. Norėčiau sužinoti, ar įstaigos vadovas privalo mane išleisti į sesiją pateikus universiteto pažymą? Jei taip, ar tai būtų kasmetinių atostogų sąskaita? Šios atostogos būtų mokamos ar nemokamos?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai taip pat turi teisę į Darbo kodekso (toliau – DK) nustatytas mokymosi atostogas, tačiau nedetalizuojama nei jų suteikimo, nei apmokėjimo už šias atostogas tvarka. Pagal VTĮ 5 straipsnio nuostatas, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Taigi DK nuostatos valstybės tarnautojams taikomos papildomai, kai tam tikrais atvejais nepakanka VTĮ nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ nereglamentuoja mokymosi atostogų suteikimo bei apmokėjimo klausimų, darytina išvada, kad valstybės tarnautojams turėtų būti taikomos atitinkamos DK nuostatos.

      DK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, pagal šias programas vykdančių švietimo tiekėjų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos:

      1) eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti – po tris kalendorines dienas kiekvienam egzaminui;

      2) įskaitoms pasirengti ir laikyti – po dvi kalendorines dienas kiekvienai įskaitai;

      3) laboratoriniams darbams atlikti ir konsultuotis – tiek dienų, kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose;

      4) diplominiam (bakalauro, magistro) darbui ar daktaro disertacijai ar meno projektui baigti ir ginti – trisdešimt kalendorinių dienų;

      5) valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti – po šešias kalendorines dienas kiekvienam egzaminui.

      Darbo kodekso 135 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojams, kurių darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau negu penkerius metus, už mokymosi atostogas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, paliekama ne mažiau kaip pusė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad DK nustatytas tik minimalus apmokėjimas už mokymosi atostogas – ne mažiau kaip pusė vidutinio darbo užmokesčio, todėl manytume, kad įstatymų leidėjas už šias atostogas nedraudžia mokėti didesnių nei pusė vidutinio darbo užmokesčio sumų.

      Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, manytume, kad Jums pateikus mokymo įstaigos, kurioje mokotės pažymą, Jūsų įstaigos vadovas turėtų Jums suteikti mokymosi atostogas, jeigu savo įstaigoje dirbate ilgiau kaip penkerius metus.

       

      Atnaujinta: 2018 02 26

    • 2.

      Esu valstybės tarnautoja ir šiuo metu dirbu. Auginu 1,5 metų vaikutį. Ar galiu vėl išeiti vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sueis 3 metai?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 35 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės tarnautojas turi teisę į Darbo kodekso nustatytas atostogas vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai. Jūsų atveju taikytinos Darbo kodekso nuostatos, nes VTĮ 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Vadovaujantis Darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalimi  atostogas vaikui prižiūrėti galima imti visas iš karto arba dalimis, o ketinant pasinaudoti šiomis atostogomis ar grįžti į darbą joms nepasibaigus, apie tai raštu privaloma įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų.

      Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Jūs turite teisę į atostogas vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, taigi vėl galite išeiti šių atostogų, iki vaikui sueis treji metai. 

      Atnaujinta: 2018 02 23

    • 3.

      Esu valstybes tarnautoja, išsiskyrusi, ir auginu vaiką iki 14 metų. Pagal Valstybės tarnybos įstatymą man priklauso 35 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos. Kokius dokumentus turiu pateikti darbdaviui, kad įrodyčiau, kad vaiką auginu viena ir gaučiau įstatymo numatytas 35 kalendorinių dienų kasmetines minimalias atostogas?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 36 str. 1 d. nuostatomis, valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų <...> suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2010 m. kovo 30 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A143 – 531/2010) konstatavo, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo vienas augina vaiką, būtina analizuoti ir aiškinti konkrečią vaiko faktinio auginimo situaciją. Šioje byloje kolegija taip pat pažymi, kad vaiko auginimo sampratai yra būdingi nuolatinumo ir nepertraukiamumo aspektai. Šie aspektai visiškai realizuojami tik turint pastovų psichologinį ir socialinį kontaktą su vaiku. Todėl kito, atskirai nuo vaiko gyvenančio, tėvo pareigų dalyvauti auklėjant ir išlaikant vaiką (CK 3.165, 3.170 str.) vykdymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad jis (atskirai gyvenantis vienas iš vaiko tėvų) augina savo vaiką.

      Sprendžiant, koks valstybės tarnautojas laikytinas „vienu auginančiu vaiką“, rekomenduotina vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 ,,Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnio), taikymo teismų praktikoje” 12.2 punkte pateiktu išaiškinimu, jog ,,darbuotojais, kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų amžiaus <…>yra pripažįstami darbuotojai, kurie faktiškai vieni augina vaiką (vaikus) ar įvaikį (įvaikius) iki šešiolikos metų amžiaus (pavyzdžiui, yra našlys (našlė), vieniša motina (įmotė), kitas vaiko tėvas (įtėvis) atlieka laisvės atėmimo bausmę ar jam neterminuotai arba terminuotai apribota tėvų valdžia, santuoka yra nutraukta ar gyvena skyrium ir teismo sprendimu vaiko (įvaikio) gyvenamoji vieta yra nustatyta su juo, kt.). Šis sąrašas nėra baigtinis, nes praktikoje gali būti ir kitų situacijų, kai darbuotojas bus laikomas faktiškai vienas auginantis vaiką. Šios teisės normos taikymui neturi reikšmės, ar darbuotojas vienas išlaiko auginamą vaiką, ar kitas vaiko tėvas taip pat vykdo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.”

      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 12.2 punkte teismas padarė išvadą, kad aplinkybė „vienas (viena) augina vaiką“ yra vertinamoji ir priklauso nuo konkrečiu metu nustatytų faktų, t. y. darbdavio pareiga suteikti pailgintas kasmetines atostogas nėra permanentinė, aplinkybėms pasikeitus, sprendimas suteikti (nesuteikti) pailgintas atostogas gali kisti.

      Todėl kiekviena įstaiga turėtų vertinti ir analizuoti valstybės tarnautojo, pateikusio prašymą dėl 35 kalendorinių dienų kasmetinių minimalių atostogų suteikimo, konkrečią vaiko faktinio auginimo situaciją ir pagal faktines aplinkybes priimti atitinkamą sprendimą. Konkrečių dokumentų, kokius turėtumėte pateikti darbdaviui teisės aktuose nėra nustatyta. Jeigu  auginate vaiką viena, turėtumėte pateikti prašymą suteikti Jums 35 k. d. kasmetinių atostogų, jame turėtumėte nurodyti Jūsų konkrečią vaiko auginimo situaciją, ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, jeigu tokius turite.

      Tais atvejais, kai minimos garantijos baigiasi, pvz. 2018 m. rugsėjo 24 d. vaikui sukanka 14 metų,  valstybės tarnautojui 35 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos turėtų būti suteikiamos proporcingai už laikotarpį skaičiuojant nuo darbo metų pradžios (jei jo darbo metų pradžia yra gruodžio 2 d.) iki teisės į 35 kalendorinių dienų kasmetines minimalias atostogas pasibaigimo (pvz., nuo 2017 m. gruodžio 2 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. imtinai, o nuo minimos garantijos pasibaigimo, likusiai darbo metų daliai – nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d., už kurią valstybės tarnautojui būtų suteikiamos kasmetinės minimalios atostogos – proporcingai turėtų būti skaičiuojamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos).

      Atnaujinta: 2018 02 26

    • 4.

      Prašome paaiškinti, kaip skaičiuojamos papildomos kasmetinės atostogos, suteikiamos už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. . 2018 metais rugpjūčio mėn. planuoju atostogauti už 2017-05-02 - 2018-05-01 laikotarpį. 2017 m. lapkričio 18 d. man suėjo 17 m. valstybės tarnybos stažas. Kiek dienų atostogų man turėtų suteikti įstaiga už nurodytą laikotarpį 2018 metais - 37, 40 ar skaičiuoti tiksliai pagal stažą pagal laikotarpius nuo 2017-05-02 iki 2017-11-18, kuomet priklausė 37 dienos, ir nuo 2017-11-19 iki 2018-05-01, kuomet priklauso 40 dienų? Ačiū.

      Valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojui, turinčiam didesnį kaip penkerių metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos stažą suteikiamos 3 kalendorinės dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos.

      Teisė į kasmetinių atostogų papildomas kalendorines dienas valstybės tarnautojui atsiranda nuo tos dienos, kai jis įgyja 8 metų ar atitinkamai didesnį valstybės tarnybos stažą. Atitinkamas skaičius kasmetinių atostogų papildomų dienų pradedamas skaičiuoti kitą dieną nuo tos dienos, kai atsiranda teisinis pagrindas – įgyja 8 metų ar atitinkamai didesnį tarnybos stažą.

      Valstybės tarnautojams, turintiems didesnį kaip penkerių metų tarnybos Lietuvos valstybei stažą, papildomos 3 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos stažą turi būti suteikiamos tais darbo metais, kai atsiranda teisinis pagrindas, t. y. kai valstybės tarnautojui sueina 8 metų tarnybos stažas, arba 6 papildomos dienos, kai sueina 11 metų tarnybos stažas ir atitinkamai t. t.

      Kasmetinės 3 (ar atitinkamai daugiau) kalendorinių dienų papildomos atostogos suteikiamos už kiekvienus darbo metus (t. y. teisę į 3 dienų papildomas atostogas valstybės tarnautojas turi devintais tarnybos metais, taip pat dešimtais ir vienuoliktais tarnybos metais; teisę į 6 dienų papildomas atostogas - dvyliktais, tryliktais ir keturioliktais tarnybos metais ir t. t.), kai yra įgytas 8 metų ar atitinkamai ilgesnis tarnybos stažas. 

      Pagal Jūsų klausime pateiktą pavyzdį manytume, kad jeigu Jums 2017 m. lapkričio 18 d. suėjo 17 m. valstybės tarnybos stažas, tai nuo 2017 m. lapkričio 19 d. Jums jau turėtų priklausyti 12 papildomų kalendorinių dienų atostogos, o visa kasmetinių atostogų trukmė nuo šios datos turėtų būti 40 kalendorinių dienų. Taigi, jeigu Jūs už 2017-05-02 - 2018-05-01 laikotarpį planuojate eiti kasmetinių atostogų nuo 2018 m. rugpjūčio mėn., t. y. po 2017 m. lapkričio 18 d., Jums turėtų būti suteikiamos 40 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. 

      Atsižvelgiant į VTĮ 5 straipsnį, kuriame nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas bei į tai, kad VTĮ reglamentuoja tik kasmetinių atostogų rūšis ir trukmę, kasmetinių atostogų suteikimo, apmokėjimo ir kiti klausimai yra reguliuojami Darbo kodekso normomis.

      Darbo kodekso 128 straipsnyje nustatoma, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Taigi atostogos suteikiamos už kiekvienus darbo metus, t. y. už dvylikos mėnesių laikotarpį

      Atnaujinta: 2018 02 23

    • 5.

      Kokiais atvejais galima išeiti neapmokamų atostogų, kaip skaičiuojami jų suteikimo terminai?

      Vadovaujantis VTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, nemokamos atostogos iki 3 mėnesių dėl šeimyninių aplinkybių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu.

      Nemokamų atostogų dėl šeimyninių aplinkybių ar kitų aplinkybių valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu dažnumas neribojamas, tačiau maksimalus vienkartinis nemokamų atostogų laikotarpis negali viršyti 3 mėnesių. Valstybės tarnautojo ir jį į pareigas priėmusio asmens susitarimu gali būti suteikiamos iki 3 mėnesių trukmės nemokamos atostogos daugiau nei vieną kartą per kalendorinius metus. Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių dėl šeimyninių aplinkybių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos ir valstybės tarnautojui, kuris nėra panaudojęs jam priklausančių kasmetinių atostogų.   VTĮ nedetalizuoja, dėl kokių šeimyninių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos nemokamos atostogos. Tokia dispozityvi norma reiškia, kad valstybės tarnautojas turi teisę prašyti, o jį į pareigas priėmęs asmuo turi teisę sutikti arba atsisakyti suteikti tokias atostogas. Darbo kodekso 137 straipsnis dėl nemokamų atostogų valstybės tarnautojams netaikomas.

      Nemokamos atostogos yra skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis, ir tuo atveju, jei į jų trukmę patenka DK 123 straipsnyje nustatytos šventinės dienos, ar nemokamų atostogų laikotarpiu valstybės tarnautojas tampa nedarbingu, tai tiek šventinės dienos, tiek ligos laikotarpis įsiskaičiuoja į nemokamų atostogų trukmę, t. y. nemokamos atostogos nei šventinėmis dienomis nei ligos laikotarpiu nepailgėja.

      Atnaujinta: 2018 02 23

    • 6.

      Pradėjau dirbti š.m. balandžio mėn. Po 6 mėn. darbo galiu eiti kasmetinių atostogų. Ar persikels atostogos į kitus metus, jei jų šiais metais nepanaudosiu?

      Darbo kodekso 129 straipsnis reglamentuoja kasmetinių atostogų perkėlimą ir pratęsimą. Atsižvelgiant į šią nuostatą bei į Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio nuostatą, manytume, kad valstybės tarnautojo prašymu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.

      Atnaujinta: 2018 02 26

    • 7.

      Ar valstybės tarnautojui, auginančiam du vaikus iki 12 metų pagal LR DK 138 str. 3 d. galima suteikti asmens, priimančio į pareigas leidimu, vieną papildomą poilsio dieną per mėnesį arba sutrumpinti vieną darbo dieną per savaitę (pasirinktinai)?

      VTĮ 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Vadovaujantis Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalimi, valstybės tarnautojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas  dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų - dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant valstybės tarnautojui jo vidutinį darbo užmokestį. 

      Atnaujinta: 2018 02 26

    • 8.

      Asmuo dirbo valstybes tarnyboje nuo 1999 m. 2003 m. nutraukė darbo santykius valstybės tarnyboje, 2005 m. pradėjo dirbti vėl valstybės tarnyboje. Kaip skaičiuojamas stažas dėl  kasmetinių atostogų?

      Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Taip pat šiame straipsnyje nustatyta, kad atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomas šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto priedo dydis ir šio Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė

      Atsižvelgiant į šias nuostatas, manytume, kad valstybės tarnautojui, turinčiam didesnį kaip penkerių metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos stažą suteikiamos papildomos 3 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos. Valstybės tarnautojui turinčiam 8 metų tarnybos stažą, nuo tos dienos, kai suėjo 8 metai,  atsiranda teisė į papildomas  3 kalendorinių dienų  kasmetines atostogas. 

      Atnaujinta: 2018 02 26

    • 9.

      Kaip turi būti suprantama Valstybės tarnybos įstatymo 36 str. 2 d., ar kad papildomų kasmetinių atostogų 3 k.d. suteikiamos turint didesnį kaip penkerių metų darbo stažą, ar tik aštuonerių metų darbo stažą? Formuluotė, išdėstyta įstatyme, mano manymu leidžia interpretuoti taip, kaip nori. Mano stažas nuo 2005-04-04.

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau − VTĮ) 36 str. 2 d., valstybės tarnautojui, turinčiam didesnį kaip penkerių metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos stažą suteikiamos papildomos 3 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos. Teisė į kasmetinių atostogų papildomas kalendorines dienas valstybės tarnautojui atsiranda nuo tos dienos, kai jis įgyja 8 metų ar atitinkamai didesnį valstybės tarnybos stažą. Atitinkamas skaičius papildomų dienų kasmetinių atostogų pradedamas skaičiuoti kitą dieną nuo tos dienos, kai atsiranda teisinis pagrindas – sueina 8-erių ar atitinkamai 11 ar 14 metų tarnybos stažas, t. y. papildomos 3 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų dienos suteikiamos tik kai valstybės tarnautojas įgyja 8 metų valstybės tarnybos stažą, ir atitinkamai daugiau. 

      Atnaujinta: 2018 02 23

    • 10.

      Norėčiau sužinoti ar vaiko priežiūros atostogose (pagal Darbo kodekso 180 straipsnio 1 dalį) išbūtas laiko tarpas įsiskaičiuoja į stažą, gal kurį valstybės tarnautojui yra suteikiamos papildomos atostogos (Valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 2 dalis)?

      VTĮ 42 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai <…>. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomas šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto priedo dydis ir šio Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė.

      Vadovaujantis nurodytomis VTĮ nuostatomis, valstybės tarnautojams į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaitomos ir atostogos vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai.

      Atnaujinta: 2018 02 23

    • 11.

      Norėtume pasitikslinti situaciją dėl valstybės tarnautojams suteikiamos kasmetinių atostogų privalomos dalies, jei atostogos skaidomos dalimis. Ar įsigaliojus naujam DK, valstybės tarnautojams suteikiant atostogas bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų, 12 kalendorinių dienų ar visgi lieka 14 kalendorinių dienų? Šiuo metu susidaro situacija, kad valstybės tarnautojai prašyme nurodo suteikti jiems dalį kasmetinių atostogų 10 darbo dienų. Kaip pasiūlytumėte spręsti šią situaciją? 

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 5 str. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Taigi jie valstybės tarnautojams taikomi papildomai, kai tam tikrais atvejais nepakanka VTĮ normų.

      Įstatymų leidėjas numatė, kad valstybės tarnautojų atostogų rūšis ir trukmę reglamentuoja VTĮ, o kasmetinių atostogų suteikimo ir mokėjimo už jas tvarką bei sąlygas, kasmetinių atostogų perkėlimą ir pratęsimą, kompensavimo už nepanaudotas atostogas ir kitus klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK).

      Valstybės tarnautojų atostogų rūšis ir jų trukmę reglamentuoja VTĮ 35 ir 36 str.,  įsigaliojus naujam DK, jo nuostatos dėl atostogų trukmės bei dėl atostogų skaičiavimo darbo dienomis (DK 125 ir 126 str.) valstybės tarnautojams netaikomos. Valstybės tarnautojams, kaip jau buvo minėta, taikomos DK nuostatos dėl kasmetinių atostogų suteikimo, apmokėjimo, perkėlimo ir pratęsimo bei kompensavimo už nepanaudotas atostogas, todėl valstybės tarnautojams taikytinos naujo DK 127-130 str. nuostatos šiais klausimais bei naujo DK 132-135 str. nuostatos dėl tikslinių atostogų. Atkreiptinas dėmesys, kad naujo DK 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų.

      Kaip žinia,  pagal VTĮ 36 straipsnio nuostatas, valstybės tarnautojui suteikiamos kasmetinės atostogos skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK nuostatose, reglamentuojančiose atostogų suteikimą darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, nustatyta, kad atostogos suteikiamos darbo dienomis.

      Pažymėtina, kad VTĮ 1 straipsnyje nustatyta, kad šis Įstatymas nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, todėl VTĮ yra specialusis teisės aktas, palyginti su DK.

      Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2012 m. vasario 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-662-401-12 konstatavo, kad tais atvejais, kai teisinio reguliavimo srityje konkuruoja bendrosios ir specialiosios normos, taikomas principas lex specialis derogat generali (specialus įstatymas pakeičia bendrąjį). Šio teisės doktrinoje suformuluoto principo esmė ta, kad esant bendrosios ir specialiosios normos konkurencijai, yra taikoma specialioji norma (numato tam tikras išimtis iš bendrų elgesio taisyklių, t. y. esant skirtingoms sąlygoms konkretizuoja bendrųjų normų įgyvendinimo tvarką).

      Atsižvelgdami į išdėstytas nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, manytume, kad suteikiant  kasmetines atostogas valstybės tarnautojams, jos turėtų būti suteikiamos vadovaujantis specialiosiomis teisės normomis, t. y. kalendorinėmis dienomis, ir nesvarbu, ar būtų suteikiamos visos kasmetinės atostogos, ar - atostogos dalimis.

      Atsižvelgiant į tai, jog valstybės tarnautojams kasmetinės atostogos suteikiamos kalendorinėmis dienomis, suteikiant privalomą dešimties darbo dienų trukmės kasmetinių atostogų dalį, į šį laikotarpį turėtų būti įtrauktos ir dvi po pirmosios darbo savaitės sekančios poilsio dienos (šeštadienis ir sekmadienis), jeigu įsiterpia švenčių dienos, jos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos, t. y. privaloma kasmetinių atostogų dalis valstybės tarnautojams turėtų būti ne mažiau kaip 12 kalendorinių dienų.

      DK 128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime, ar kitose darbo teisės normose numatyta tvarka. Šio straipsnio 5 dalyje nustatytos darbuotojų grupės, kurių reikalavimu darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas, dėl kitų darbuotojų, darbdavys tokios prievolės neturi.

      Sistemiškai vertinant aukščiau paminėtas DK nuostatas, valstybės tarnautojas turi teisę prašyti atostogas suteikti dalimis, o darbdavys turi teisę sutikti arba atsisakyti valstybės tarnautojui kasmetines atostogas suteikti dalimis. Atsakant į Jūsų klausimą, manytume, kad valstybės tarnautojai savo prašyme dėl privalomosios kasmetinių atostogų dalies, jei jie pageidauja atostogas imti dalimis, turėtų nurodyti pageidaujamą atostogų terminą kalendorinėmis dienomis, kaip tai nustatyta VTĮ 36 straipsnyje. Jeigu valstybės tarnautojai nesutinka, kad jiems būtų forminamos 12 ar daugiau  kalendorinių dienų dalinės atostogos, asmuo priimantis į pareigas, gali pasinaudoti savo teise atsisakyti valstybės tarnautojui kasmetines atostogas suteikti dalimis.

      Taip pat norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad aptariama DK 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta norma dėl privalomosios bent vienos iš kasmetinių atostogų dalies, taikytina tik vienai valstybės tarnautojo kasmetinių atostogų daliai. Jeigu valstybės tarnautojas savo kasmetinių atostogų neskaido dalimis, arba skaido į didesnę dalį nei 2 savaičių trukmės, arba  jam jau suteikta privaloma atostogų dalis (10 darbo dienų/12 ar daugiau kalendorinių dienų), manytume, kad visos kitos atostogų dalys turi būti suteikiamos kalendorinėmis dienomis nors ir po vieną dieną. 

      Atnaujinta: 2018 04 23

    • 12.

      Valstybės tarnautojas yra panaudojęs 12 kalendorinių dienų (10 darbo dienų) kasmetinių atostogų privalomą dalį. Jis dabar nori imti atostogas nuo pirmadienio iki penktadienio, po to kitu prašymu vėl nuo sekančio pirmadienio iki penktadienio (nuo 2018-03-12 iki 2017-03-16 ir nuo 2018-03-19 iki 2018-03-23). Ar galima jam taip suteikti atostogas, o jei negalima, kur tai būtų reglamentuota?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 5 str. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Taigi jie valstybės tarnautojams taikomi papildomai, kai tam tikrais atvejais nepakanka VTĮ normų.

      Valstybės tarnautojų atostogų rūšis ir jų trukmę reglamentuoja VTĮ 35 ir 36 straipsniai. Pagal galiojančios redakcijos VTĮ 36 str. 1 d. valstybės tarnautojui suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojams, kaip jau buvo minėta, taikomos DK nuostatos dėl kasmetinių atostogų suteikimo, apmokėjimo, perkėlimo ir pratęsimo bei kompensavimo už nepanaudotas atostogas, todėl valstybės tarnautojams taikytinos naujo DK 127-130 str. nuostatos šiais klausimais.

      Atkreiptinas dėmesys, kad naujo DK 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojams kasmetinės atostogos yra suteikiamos kalendorinėmis dienomis, todėl manytume, kad atostogas suteikiant kalendorinėmis dienomis (kurios apimtų ne mažiau kaip dešimt darbo dienų), bent viena iš kasmetinių atostogų dalių suteikiamų valstybės tarnautojams turėtų būti ne trumpesnė kaip 12 kalendorinių dienų. Darbo kodekso 128 straipsnis nustato, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus, t. y. nustato periodą, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos, t. y. atostogos suteikiamos už darbo metus, t. y. už dvylikos mėnesių laikotarpį. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. 

      Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką darbuotojas turi teisę į kasmetines atostogas, o darbdavys – pareigą suteikti jas tais pačiais darbo metais, už kuriuos atostogos yra suteikiamos. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje ši darbuotojo teisė ir atitinkama darbdavio pareiga įgyvendinamos šalių susitarimu. Reikalavimas susitarti dėl darbuotojo teisės į kasmetines atostogas įgyvendinimo tvarkos įstatyme įtvirtintas siekiant maksimaliai suderinti neretai besikertančius darbo sutarties šalių interesus (darbuotojo – pasirinkti atostogas norimos trukmės (pvz., dalimis) ir jam patogiu laiku, darbdavio – tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl darbuotojų atostogų nenukentėtų įmonės ar įstaigos veiklos efektyvumas).

      Įstatymų leidėjas nereglamentuoja į kiek dalių kasmetinės atostogos gali būti skaidomos, tačiau nustato vienintelį reikalavimą – kad viena iš suteikiamų kasmetinių atostogų dalių (nesvarbu kuri dalis būtų – pirmoji, antroji ir pan.) būtų ne trumpesnė kaip nustatyta įstatymu. Minimo imperatyvaus reikalavimo darbo teisinių santykių šalys negali pakeisti. Teoriškai tai reikštų, kad likusi atostogų dalis galėtų būti suteikiama nors ir po vieną dieną.

      Valstybės tarnautojas turi teisę pageidauti, kad kasmetinės atostogos būtų suteiktos dalimis, tačiau, naudodamasis savo teise, turėtų vadovautis protingumo ir sąžiningumo principais ir nepiktnaudžiauti savo teise, o įstaigos vadovo atsisakymas suteikti kasmetines atostogas dalimis turėtų būti pagrįstas ir sąžiningas, taip pat nediskriminacinis.

      Atsižvelgdami į minėtas nuostatas, manytume, kad įstatymu neuždrausta valstybės tarnautojams kasmetines atostogas suteikti dalimis, svarbu, kad įstaigoje kasmetinių atostogų suteikimo tvarka būtų vienoda visiems valstybės tarnautojams. 

      Atnaujinta: 2018 04 23

    • 13.

      Kiek dienų atostogų priklauso valstybės tarnautojui šeimoje auginant neįgalų 10 m. vaiką?

      Valstybės tarnautojų kasmetinių atostogų trukmę reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojui suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos. Lingvistiškai nagrinėdami minėtą normą, manytume, kad įstatymų leidėjas nustatė dvi alternatyvias būtinąsias sąlygas tam, kad valstybės tarnautojas turėtų teisę gauti įstatymo nustatytas 35 kalendorinių dienų kasmetines minimalias atostogas, t. y. valstybės tarnautojas turi:

      • vienas auginti vaiką iki keturiolikos metų;
      • arba vienas auginti neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.

      Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. rugsėjo mėn. 29 d. konsultacijoje Nr. A3-9 nurodė, kad Darbo kodekso 166 straipsnio 2 dalies 2 punkte ( nuo 2017-07-01 įsigaliojusio DK 138 str. 1 d.) įtvirtinta teisės norma apima darbuotojus, kurie faktiškai vieni augina vaiką. Pažymėtina, kad minėta Darbo kodekso norma, nustato analogišką socialinę garantiją, taikomą darbuotojams, t. y. 35 kalendorinių dienų atostogos (pagal nuo 2017-07-01 įsigaliojusio DK 138 str. 1 d. – 25 darbo dienos), suteikiamos darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.

      Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, manytume, kad Jūsų atveju Jums priklauso 28 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos (kadangi vaikas, kaip ir nurodėte paklausime, yra auginamas šeimoje) ir jeigu atitinkate Valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas (didesnį nei 8 metų stažą valstybės tarnyboje), priklauso 3  ar atitinkamai daugiau kalendorinės dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos.

      Atnaujinta: 2018 02 26

    • 14.

      Ar sukauptų kasmetinių atostogų likutis yra perkeliamas, jeigu valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į kitas pareigas kitoje įstaigoje, yra perkeliamas į laimėtas pareigas VTĮ 18 str. 2 d. pagrindu?

      Valstybė tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 41 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad šio Įstatymo 44 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytais pagrindais atleidžiamam, pagal 18 straipsnio 2 dalį ar 20 straipsnį perkeliamam į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos.

      Atsižvelgdami į minėtas nuostatas manytume, kad valstybės tarnautoją pagal VTĮ 18 straipsnio 2 dalį perkeliant į kitą įstaigą, jo nepanaudotų atostogų likutis nėra perkeliamas ir buvusi valstybės tarnautojo darbovietė valstybės tarnautojui turi išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

      Atnaujinta: 2018 02 23

    • 15.

      Esu valstybės tarnautoja daugiau nei tris metus. Šiemet baigiau studijas ir gavau pakvietimą atlikti praktiką LR ambasadoje šešiems mėnesiams. Ar yra galimybė sustabdyti mano tarnybą ir neprarasti darbo vietos?

      VTĮ 38 straipsnyje yra nustatytos atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiame straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jo ir į pareigas jį priėmusio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienerių metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas. Pasinaudoti šiame straipsnyje nurodytomis atostogomis valstybės tarnautojas gali ne dažniau kaip vieną kartą per penkerius metus. Kas yra kvalifikacija apibrėžta VTĮ 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte „ kvalifikacijos tobulinimas – tęstinės studijos, specialių profesinių žinių plėtimas, valstybės valdymo ir administravimo įgūdžių bei gebėjimų tobulinimas paties valstybės tarnautojo arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos iniciatyva per visą tarnybos einant pareigas arba siekiant aukštesnių valstybės tarnautojo pareigų laiką“. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio mėn. 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2053-331/2009 konstatuota, kad įstatymų leidėjas suteikė darbdaviui teisę, o ne pareigą suteikti valstybės tarnautojui atostogas kelti kvalifikaciją. Ši teisės norma numato galimybę sudaryti dviejų šalių susitarimą, kurio metu teisę išreikšti savo valią turi tiek atostogų kvalifikacijai tobulinti prašantis tarnautojas, tiek atostogų prašantį tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo. Tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo savo valią išreiškia kiekvienu konkrečiu atveju įvertindamas visas su prašomomis atostogomis kvalifikacijai tobulinti susijusias aplinkybes ir priimdamas atitinkamą sprendimą.

      Taip pat pažymime, kad VTĮ 37 straipsnyje nustatytos nemokamos atostogos. Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių dėl šeimyninių aplinkybių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu. Jei Jūsų praktika nėra susijusi su specialių profesinių žinių plėtimu, manytume, kad Jums galėtų būti suteikiamos nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų dėl šeimyninių aplinkybių ar kitų aplinkybių valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu dažnumas neribojamas, tačiau maksimalus vienkartinis nemokamų atostogų laikotarpis negali viršyti 3 mėnesių. Valstybės tarnautojo ir jį į pareigas priėmusio asmens susitarimu gali būti suteikiamos iki 3 mėnesių trukmės nemokamos atostogos daugiau nei vieną kartą per kalendorinius metus.

      Kitų galimybių stabdyti Jūsų tarnybą ir neprarasti darbo vietos VTĮ nenumato.

      Atnaujinta: 2018 02 23

    • 16.

      Planuoju kaitumo būdu pereiti į kitą įstaigą, todėl man perkėlimo dieną turėtų būti išmokėta piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Aš turiu nepanaudotų kasmetinių atostogų: 

      už 2015-02-03/2016-02-02 darbo laikotarpį  – 42 k. d., 

      už 2016-02-03/2017-02-02 darbo laikotarpį  – 42 k. d., 

      už 2017-02-03/2018-02-02 darbo laikotarpį   – 42 k. d.
       

      Klausimas: ar bus išmokėta piniginė kompensacija tik už trijų paskutinių metų nepanaudotas atostogas, t. y. kur išdėsčiau aukščiau, ar dar galima pretenduoti į išmoką nuo 2018-02-03 iki perkėlimo dienos (pvz. 2018 m. liepos 1 d.)

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 5 str. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Taigi jie valstybės tarnautojams taikomi papildomai, kai tam tikrais atvejais nepakanka VTĮ normų. Atsižvelgdami į tai, kad VTĮ nereglamentuoja kompensavimo už nepanaudotas atostogas, taikomos Darbo kodekso (toliau – DK)  127 straipsnio 6 ir 5 dalių nuostatos.

      DK 127 straipsnio 5 dalyje nustatytas kasmetinių atostogų kaupimo apribojimas – teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Pagal to paties straipsnio 6 dalies nuostatas, kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais. Darytina išvada, kad tais atvejais, kai valstybės tarnautojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, aptarti ribojimai jam neturėtų būti taikomi, pvz. valstybės tarnautojas kelis metus negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis dėl ligos, tikslinių atostogų, kitų objektyvių priežasčių, taip pat tais atvejais, kai valstybės tarnautojas teikė prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo, tačiau darbdavys šio prašymo netenkino. Dokumentai, kuriais galėtų būti grindžiama, kodėl daugiau kaip trejus metus valstybės tarnautojas faktiškai galėjo ar negalėjo pasinaudoti jam priklausančiomis kasmetinėmis atostogomis, priklauso nuo faktinių aplinkybių. Pvz., tokiais dokumentais galėtų būti valstybės tarnautojo nedarbingumo pažymėjimas, darbdavio įsakymas dėl tikslinių atostogų suteikimo ir pan. Jei valstybės tarnautojas dirbo, tačiau neišreiškė noro pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, jam taikytini DK 127 straipsnio 5 dalyje nustatyti apribojimai.

      Atkreiptinas dėmesys, kad ribojimo mokėti piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas ne daugiau kaip už trejus metus paskirtis vienareikšmė – įgyvendinti pagrindinį kasmetinių atostogų instituto tikslą, t. y. sudaryti sąlygas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti suteikti kasmetines atostogas tais pačiais darbo metais.

      Pažymėtina, kad DK konkrečiai nereglamentuojama kaip skaičiuojami laikotarpiai DK 127 straipsnio 5 dalies  reguliavimo prasme, kaip skaičiuojami nepanaudotų atostogų kompensavimo apribojimai. Nors DK numato, kad kasmetinės atostogos suteikiamos už darbo metus, tačiau vertinant teisės normas sistemiškai darytina išvada, kad piniginė kompensacija sumokama ne už trijų paeiliui einančių darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, o už kasmetinių atostogų dienų skaičių, kurios priklausytų per šį laikotarpį, t. y. už 3 metus. Valstybės tarnautojui mokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, visais atvejais būtina įvertinti bendrą valstybės tarnautojo nepanaudotų kasmetinių atostogų dienų skaičių ir kasmetinių atostogų dienų skaičių, tenkantį trejiems darbo metams. Jei valstybės tarnautojui jo atleidimo dieną pagal teisės aktus priklauso 42 kalendorinių dienų minimalios kasmetinės atostogos – ne daugiau kaip už 126 kalendorines dienas kasmetinių atostogų (42 kalendorines dienas dauginame iš 3 metų).

      Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, nurodytu atveju turėtų būti išmokėta piniginė kompensacija už 126 kalendorines dienas (realiai paskaičiavus kiek tai sudaro darbo dienų, nes kompensacija mokama už darbo dienas) kasmetinių atostogų, jeigu valstybės tarnautojas faktiškai galėjo sukauptomis atostogomis pasinaudoti ir anksčiau.

      Taip pat pažymėtina, kad iki DK įsigaliojimo (iki 2017-07-01)sukauptų kasmetinių atostogų panaudojimo tvarką nustato DK įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostatos – darbuotojai, iki DK įsigaliojimo turintys nepanaudotų atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.

      Atnaujinta: 2018 03 08

  • Tarnybinė atsakomybė 5
    • 1. Ar Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. 4 punkte nustatyta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų privalo būti paskirta, jei valstybės tarnautojui per paskutinius 12 mėn. buvo taikyta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Manytume, kad VTĮ 29 straipsnio 4 dalies dispozityvi nuostata neįpareigoja valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų. 

      Atnaujinta: 2016 09 13

    • 2.

      Ar buvimas tarnybos metu neblaiviam yra šiurkštus tarnybinis nusižengimas? Kokia turi būti skiriama tarnybinė nuobauda?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte nustatytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas, t. y. buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą yra priskiriamas prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų. Pats valstybės tarnautojo buvimas ne tarnybos metu neblaiviam savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė būtent šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pastarajai aplinkybei konstatuoti taip pat yra būtina nustatyti kitas šios teisės normos taikymo prasme reikšmingas aplinkybes: kad valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą. Šioms aplinkybėms nustatyti turi būti taikytini bendrieji su žmogaus orumu sietini arba visuomenės (jos didžiosios dalies) požiūrį į atitinkamą valstybės ir savivaldybės instituciją ir įstaigą formuojantys kriterijai (2011 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1098/2011).

      Pažymime, kad VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis turi būti parenkama tarnybinės nuobaudos rūšis, t. y. tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog taikant konkrečią nuobaudos rūšį, tarp jų ir atleidimą iš tarnybos, esant veiką kvalifikuojantiems požymiams – pakartotinumui ar šiurkščiam tarnybiniam nusižengimui, privalu atsižvelgti į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-249/2004; Nr. A-334/2004; Nr. A-842/2005; Nr. A-726/2004).

      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytume, kad skiriant konkrečią tarnybinę nuobaudą reikėtų atsižvelgti į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes, padarinius, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo ir į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

      Taip pat pažymime, kad vadovaujantis VTĮ nuostatomis sprendimą dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo, atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusios komisijos pateiktą motyvuotą išvadą, priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo.

      Atnaujinta: 2018 04 06

    • 3.

      Prašome paaiškinti, ar gali būti pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas asmeniui, jau neturinčiam valstybės tarnautojo statuso, dėl veiksmų, galimai netinkamai atliktų jam einant valstybės tarnautojo pareigas? Ar yra senaties terminas dėl teisės inicijuoti tokius tarnybinių nusižengimų tyrimus? Ar Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata turi būti taikoma taip, kad atleistų valstybės tarnautojų atžvilgiu tarnybinių nusižengimų tyrimai vykdomi, tęsiami ir sprendimai priimami tik tais atvejais, kai šie tyrimai pradėti, oficiali informacija gauta dar šiems asmenims einant valstybės tarnautojų pareigas?

      Valstybės tarnautojų tarnybinę atsakomybę reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 28 – 31 straipsniai ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. nutarimu Nr. 977 (toliau – Taisyklės).

       VTĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat:

      1) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje;

      2) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų (netenka valstybės tarnautojo statuso).

      To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo.

      Šiomis nuostatomis įstatymų leidėjas siekė įgyvendinti tarnybinės atsakomybės neišvengiamumo principą, sudaryti galimybę nustatyti griežtesnius reikalavimus asmeniui tam, kad jis būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos ir galėtų eiti valstybės tarnautojo pareigas. 

      Vadovaujantis VTĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, manytume, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas turėtų būti pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas tais atvejais, kai oficiali informacija apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą gauta ar tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas dar šiems asmenims einant valstybės tarnautojo pareigas.

      Atnaujinta: 2018 04 06

    • 4.

      Ar galima vykdyti toliau tarnybinio nusižengimo tyrimą, jei tyrimo eigoje valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, nėra darbe dėl jo laikino nedarbingumo?

      Valstybės tarnautojų tarnybinę atsakomybę reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 28 – 31 straipsniai ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. nutarimu Nr. 977 (toliau – Taisyklės).

      VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą.

      Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą ir informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą.

      Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad  už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas arba komisija tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo). Į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų.

      Tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas arba komisija valstybės tarnautojo nedarbingumo laikotarpio neskaičiuoja į terminą, nurodytą Taisyklių 11 punkte (20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo), skirtą tarnybiniam nusižengimui tirti. Tačiau atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, manytume, kad pratęsti termino dėl valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą,  dėl laikino nedarbingumo nėra būtina, jei tarnautojui buvo įteiktas pranešimas ir buvo gautas jo paaiškinimas, taip pat jeigu nereikia gauti iš jo papildomų paaiškinimų..

      Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad  ištyrus tarnybinį nusižengimą, komisija raštu pateikia valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios.

      Taisyklių 14 punkte nustatyta, kad  valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo per VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą priima atitinkamu teisės aktu įformintą vieną iš sprendimų. VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos (paaiškėjimo diena laikoma išvados surašymo diena), neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo.

      Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad  su Taisyklių 14 punkte nurodytu sprendimu valstybės tarnautojas supažindinamas pasirašytinai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po jo pasirašymo.

      Kartu norime pažymėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinime nurodyta, kad ne kiekvienas tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas yra besąlyginis pagrindas panaikinti įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką reglamentuojančios normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu. Prie šių normų priskirtini VTĮ 30 straipsnyje nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai bei draudimas skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį pažeidimą. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte — administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (šiuo aspektu žr. pvz., 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14–736/2004, skelbtą 2006 m. Apibendrinime; 2009 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–231/2009).

      Atnaujinta: 2018 04 06

    • 5.

      Ar teismo nutartimi nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui reikia pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą?

      VTĮ neįpareigoja valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu nušalintam valstybės tarnautojui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, jei nėra informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą. Atsižvelgdami į tai manytume, kad tuo atveju, jei teismo nutartyje, kuria valstybės tarnautojui skirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas, įstaigai nenurodyta, kad reikalinga nušalintam valstybės tarnautojui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, įstaiga pati turėtų kreiptis į nutartį priėmusį teismą prašydama informacijos apie nušalinto valstybės tarnautojo veiksmus/neveikimą, susijusį su pareigų vykdymu. Ir tik gavusi oficialios informacijos, jog valstybės tarnautojas įtariamas dėl netinkamo pareigų vykdymo, įstaiga nušalintam valstybės tarnautojui turėtų pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą pagal VTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas.

      Atnaujinta: 2018 04 06

  • Vertinimas 13
    • 1.

      Prašome paaiškinti, ar 2018 m. pabaigoje bus galima vykdyti eilinį karjeros valstybės tarnautojo vertinimą, jei jis toje pačioje savivaldybės įstaigoje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio mėn. dirbo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2018 m. rugsėjo mėn., laimėjęs konkursą, buvo paskirtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas?

      Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vertinama įstaigos vadovų (išskyrus įstaigos vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, tarnybinė veikla. Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kasmet, jei valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. 

      Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas yra skiriamas į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, o politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų tarnybinė veikla nėra vertinama, todėl periodas, kuomet valstybės tarnautojas dirbo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, nėra įskaičiuojamas į 6 mėnesių pareigų ėjimo įstaigoje laikotarpį. Minimas valstybės tarnautojas ėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas įstaigoje trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus, todėl šio valstybės tarnautojo tarnybinė veikla kasmetinio vertinimo metu neturi būti vertinama. 

      Atnaujinta: 2018 07 10

    • 2.

      Ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo iniciatyva gali būti atliktas tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas, kai iki kasmetinio vertinimo lieka mažiau negu du mėnesiai? Ar tikslinga?

      Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 25 dalyje rašoma, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jei nuo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba jei valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje, kurioje vertinama jo veikla. Manytume, jog valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas likus mažiau nei dviem mėnesiams iki kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo yra galimas, bet  nėra tikslingas.

      Atnaujinta: 2018 07 10

    • 3.

      Pernai buvo sudaryta vertinimo komisija, į kurios sudėtį įtraukti nariai iš kitos įstaigos, kadangi trūko savos įstaigos valstybės tarnautojų. Šiemet savų valstybės tarnautojų komisijai sudaryti pakanka. Ar būtinai ta pati sudėtis turi būti dvejus metus?

      Valstybės tarnybos įstatymo 221 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisija sudaroma dvejiems metams iš valstybės tarnautojų – ne mažiau kaip 5 narių. Taip pat nurodyta, kad vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama, nepraėjus dvejiems metams nuo jos sudarymo dienos.

      Atnaujinta: 2018 07 10

    • 4.

      Ar paliekama trečia kvalifikacinė klasė ją turinčiam valstybės tarnautojui, kuris yra perkeliamas į aukštesnes pareigas neeilinio vertinimo metu?

      Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžta, kad kvalifikacinė klasė – tam tikros kategorijos valstybės tarnautojo kvalifikacijos lygmuo. Vadovaujantis minėtu straipsniu, valstybės tarnautojui, perkeliamam į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jam suteikta kvalifikacinė klasė savaime neišlieka.

      Tačiau, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 22 dalimi, karjeros valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu ir valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu gali būti atliekamas neeilinis karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas, kai yra karjeros valstybės tarnautojo rašytinis prašymas perkelti jį į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam valstybės tarnautojui kvalifikacinę klasę. Tokiu atveju valstybės tarnautojui kvalifikacinė klasė, perkėlus jį į aukštesnes pareigas, gali būti suteikta iš naujo.

      Atnaujinta: 2018 07 10

    • 5.

      Ar gali valstybės tarnautojas, einantis A10 kategorijos pareigas, per vertinimą būti perkeltas į A13 kategorijos  pareigas?

      Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 14 dalimi, vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui gali teikti siūlymą perkelti karjeros valstybės tarnautoją toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Įstatymas nereglamentuoja, per kiek kategorijų galima perkelti į aukštesnes pareigas. Atsižvelgiant į tai, į pareigas priimančiam asmeniui priėmus sprendimą įgyvendinti vertinimo komisijos siūlymą, valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į aukštesnes pareigas, t. y. iš 10 kategorijos pareigybės į 13 kategorijos pareigybę.

      Atnaujinta: 2018 07 10

    • 6.

      Rugsėjo mėnesį vyko valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas. Ar tokiu atveju valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vertinama eilinio vertinimo metu?

      Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kasmet, jei valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. Tai reiškia, kad visų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla turi būti įvertinta kasmetinio vertinimo metu, nepriklausomai nuo to, kada vyko jų tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas.

      Atnaujinta: 2018 07 10

    • 7.

      Vieno iš savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių vadovas nuo 2018-11-01 įstaigoje nebedirbs. Gali būti, kad jam išėjus esant tarnybinei būtinybei į šias pareigas bus paskirtas laikinas vedėjas. Kas turės atlikti skyriaus valstybės tarnautojų kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą už 2018 m.?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Vadinasi,  turės vertinti tas tiesioginis vadovas, kuris bus vertinimo laiku – t. y. laikinai paskirtasis. Jeigu vertinimo laiku (2019 m. sausio 1–20 d.) skyriaus vedėjo pareigybė bus laisva ir kitas valstybės tarnautojas nebus paskirtas eiti šias pareigas (arba nebus paskirtas valstybės tarnautojas, kuriam pavedama vykdyti skyriaus vedėjo funkcijas nesant vedėjo), skyriaus valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą turės vertinti aukštesnis pagal pavaldumą asmuo, atsižvelgiant į savivaldybės administracijos struktūrą (departamento direktorius, jei tas skyrius yra departamento sudėtyje, ar įstaigos vadovas ar jo pavaduotojas, kuruojantis skyriaus veiklą, jei skyrius nepriklauso kitam struktūriniam padaliniui).

      Atnaujinta: 2018 07 10

    • 8.

      Esu 12 kategorijos vyr. specialistas, dirbu savivaldybės administracijoje, kvalifikacinės klasės neturiu. Tiesioginis vadovas mano darbinę veiklą įvertino labai gerai ir pasiūlė suteikti antrą kvalifikacinę klasę. Ar vertinimo komisija ją gali suteikti?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 14 dalies 1 punktu, įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, tiek tiesioginis vadovas, tiek vertinimo komisija į pareigas priimančiam asmeniui gali teikti siūlymą suteikti valstybės tarnautojui trečią ar nuosekliai aukštesnę kvalifikacinę klasę. Tai reiškia, kad kvalifikacinės klasės suteikiamos nuosekliai, pradedant trečiąja. Kadangi Jūs šiuo metu neturite kvalifikacinės klasės, nei tiesioginis vadovas, nei vertinimo komisija negali teikti siūlymo suteikti Jums antrą kvalifikacinę klasę. Gali būti teikiamas tik siūlymas suteikti trečią kvalifikacinę klasę.

      Atnaujinta: 2018 07 10

    • 9.

      Ar turi būti vertinamas eilinio metinio vertinimo metu valstybės tarnautojas, kuriam yra įteiktas pranešimas dėl pareigybės naikinimo ir atleidimo iš pareigų, o nauja pareigybė dar nepasiūlyta? Jei taip, tai jei tarnautojas bus įvertintas gerai, ar šiam tarnautojui vis viena gali nesiūlyti kitos pareigybės ir atleisti iš pareigų taip, kaip numatyta įstatymuose?

      Teisės aktai nenumato išimčių, kad tokių valstybės tarnautojų praėjusių metų tarnybinė veikla nebūtų vertinama. Tačiau vadovaujantis protingumo kriterijais tokiems tarnautojams, kurių pareigybės yra naikinamos, neturėtų būti nustatomos einamųjų metų užduotys. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas neturi jokios įtakos pareigų jam siūlymui dėl pareigybės naikinimo.

      Atnaujinta: 2018 07 10

    • 10.

      Lapkričio 6 d. grįžau į darbą po vaiko priežiūros atostogų. Kada tokiu atveju mane gali įvertinti per neeilinį vertinimą? 6 mėn. skaičiuojami nuo sugrįžimo ar nuo sausio mėn., kada vyko eilinis kitų darbuotojų vertinimas? Ir ar įstaiga gali atskirai organizuoti neeilinį vertinimą dėl vieno darbuotojo?

      Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 25 dalyje nurodyta, kad neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. Kadangi Jūsų kasmetinis vertinimas nebuvo atliekamas, Jums terminas skaičiuojamas nuo sausio 1 d. ( t. y. nuo kalendorinių metų pradžios). Neeilinis vertinimas gali būti organizuojamas ir dėl 1 valstybės tarnautojo.

      Atnaujinta: 2018 07 10

    • 11.

      Valstybės tarnautoja dirbo visus metus, tačiau nuo 2017 m. lapkričio mėnesio serga ir sirgs ilgai,  t. y. iki sausio 20 d. nebus galimybės įvertinti jos tarnybinės veiklos už 2017 m. Kaip ir kada turi būti vertinama jos veikla? Rezultatai yra labai geri ir tiesioginis vadovas norėtų siūlyti suteikti trečią kvalifikacinę klasę.

      Valstybės tarnautojo, kuris per kalendorinius metus pareigas įstaigoje ėjo ilgiau nei 6 mėnesius, bet kasmetinio vertinimo metu turi nedarbingumą, tarnybinės veiklos kasmetinis vertinimas turės būti atliekamas kuo skubiau, jam grįžus į darbą po nedarbingumo, nors vertinimo terminai jau praėję (šiuo atveju jie persikelia dėl objektyvios priežasties – nedarbingumo).

      Atnaujinta: 2018 07 10

    • 12.

      2017 metus darbuotojas atidirbo mūsų įstaigoje. 2018 m. sausio 1 d. jis persikėlė į lygiavertes pareigas į kitą įstaigą, o 2018 m. sausio 15 d. grįžo vėl atgal pas mus į buvusias savas pareigas. Ar galima būtų tokį asmenį vertinti už 2017 metus?

      Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojo vertinimas atliekamas, jeigu jis ne mažiau kaip 6 mėn. per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje, kurioje būtų vertinama jo tarnybinė veikla. Įstatymas nenustato, kad pareigas būtina eiti nepertraukiamai. Taigi, Jūsų minimu atveju valstybės tarnautojui grįžus į pareigas 2018 m. sausio 15 d., t. y. iki sausio 20 d. – termino, iki kurio tiesioginis vadovas turi atlikti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą, tokio valstybės tarnautojo 2017 m., per kuriuos jis ėjo pareigas įstaigoje, veiklos kasmetinį vertinimą reiktų atlikti.

      Atnaujinta: 2018 07 10

    • 13.

      Jei valstybės tarnautojų vertinimo komisijos narys dėl tam tikrų aplinkybių nusprendžia nusišalinti, kaip tas nusišalinimas turi pasireikšti? Ar paskelbęs, kad nusišalina, komisijos narys gali likti toje pačioje patalpoje, kurioje vyksta vertinimo komisijos posėdis, replikuoti, komentuoti ir daryti įtaką komisijos narių klausimams bei valstybės tarnautojo atsakymams ir pan.?  Ar toks vertinimo komisijos nario elgesys laikytinas nusišalinimu?

      Vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad vertinimo komisijos darbe, t. y. valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje, negali dalyvauti tiesioginis vertinamo valstybės tarnautojo vadovas, kaip jį apibrėžia Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909, (toliau – Vertinimo taisyklės) 6 punktas, kadangi jis yra suinteresuotas ginti savo surašytą išvadą, kuri yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas, ir gali daryti įtaką kitų vertinimo komisijos narių apsisprendimui. Esant situacijai, kai dvejiems metams sudarytos vertinimo komisijos vienu iš narių yra tiesioginis vertinamo valstybės tarnautojo vadovas, surašęs valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, jis, vadovaudamasis Vertinimo taisyklių 5 punktu, nuo šios konkrečios vertinimo procedūros turi nusišalinti ir, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 221 straipsnio 6 dalimi bei Vertinimo taisyklių 21 punktu, vertinime gali dalyvauti tik kaip vertinimo komisijos iškviestas vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas. Priešingu atveju vertinimo komisijos sudėtis laikytina šališka, o jos surašyta išvada – neobjektyvia (2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1215/2010, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010, p. 406–415).

      Remiantis teismine praktika, vertinimo komisijos nariui, kuris yra vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, nusišalinant, apie tai turi būti pažymima vertinimo komisijos posėdžio protokole, įvardinama garso įraše ir šis asmuo turėtų palikti patalpą, kurioje vyksta vertinimas, nagrinėjant jam pavaldaus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą.

      Atnaujinta: 2018 07 10

  • Tarnybiniai pasai 12
    • 1. Kas yra tarnybinis pasas?

      Tarnybinis pasas – tai asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę, pilietybę ir einamas pareigas. Šis dokumentas yra skirtas vykti į užsienio valstybes tarnybos tikslais, tokiu būdu tarnybos tikslais nereikia naudoti asmeninio paso.

      Tarnybinis pasas išduodamas tik asmenims, turintiems galiojančius asmens tapatybės kortelę arba naujo pavyzdžio Lietuvos Respublikos pasą (išduotą po 2003 m. sausio 2 d.), kuriems Tarnybinio paso įstatymu suteikta teisė gauti šį dokumentą. 

      Tarnybinis pasas galioja ne ilgiau kaip 5 metus.

      Atnaujinta: 2016 09 13

    • 2. Kas moka už tarnybinio paso išdavimą (keitimą)?

      Valstybės rinkliavą sumoka valstybės ar savivaldybės institucija arba įstaiga, kurioje asmuo eina pareigas.  

      Atnaujinta: 2016 09 13

    • 3. Kiek laiko galioja tarnybinis pasas?

      Tarnybinis pasas galioja ne ilgiau kaip 5 metus.

      Atnaujinta: 2016 09 13

    • 4. Ką reikia žinoti praradus pasą?

      1. Asmuo, praradęs tarnybinį pasą, apie tai laisvos formos raštišku pranešimu turi nedelsdamas pranešti Valstybės tarnybos departamentui ir atsakingiems asmenims. Atsakingiems asmenims gali būti pranešama ir žodžiu. Raštiškame pranešime apie tarnybinio paso praradimą asmuo turi nurodyti savo asmens duomenis, tarnybinio paso praradimo aplinkybes, jeigu žino – tarnybinio paso numerį. 

      2. Jeigu tarnybinį pasą asmuo prarado  laikinai būdamas užsienio valstybėje, tai apie tarnybinio paso praradimą laisvos formos raštišku pranešimu jis turi informuoti Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą užsienio valstybėje. 

      Atnaujinta: 2016 09 13

    • 5. Dėl kokių priežasčių gali būti keičiamas tarnybinis pasas?

      Tarnybinis pasas keičiamas, jeigu: 

      • asmuo pakeičia vardą, pavardę, lytį, gimimo datą, gimimo vietą, asmens kodą; 
      • pasibaigė paso galiojimo laikas
      • pasas tapo netinkamas naudoti; 
      • išnaudoti vizoms ir pastaboms skirti lapai.

      Jeigu asmuo tarnybinį pasą keičia dėl vardo, pavardės, lyties, gimimo datos, gimimo vietos, asmens kodo pakeitimo, naujas tarnybinis pasas išduodamas tik po to, kai duomenys apie asmenį yra pakeisti ar patikslinti Gyventojų registre ir asmeniui išduota asmens tapatybės kortelė ar Lietuvos Respublikos pasas su naujais duomenimis.

      Atnaujinta: 2016 09 13

    • 6. Ką daryti pasikeitus asmens einamoms pareigoms?

      Jeigu pasikeitė asmens einamos pareigos ir jo užimama pareigybė nebeatitinka Lietuvos Respublikos tarnybinio paso įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje bei Sąraše nurodytų pareigybių, asmuo privalo grąžinti tarnybinį pasą atsakingiems asmenims.

      Jeigu pasikeitus asmens, kuriam išduotas tarnybinis pasas, einamoms pareigoms, jo naujos pareigos suteikia jam teisę turėti tarnybinį pasą, asmuo atsakingiems asmenims turi pateikti laisvos formos prašymą bei tarnybinį pasą dėl įrašo apie einamų pareigų tarnybiniame pase pakeitimą. Laisvos formos prašyme asmuo turi nurodyti šiuos duomenis: vardą (-us), pavardę, naujų pareigų pilną pavadinimą lietuvių ir anglų kalbomis bei tarnybinio paso numerį.

      Atnaujinta: 2016 09 13

    • 7. Ką reikia žinoti pildant prašymą išduoti (pakeisti) tarnybinį pasą?

      Asmuo turi užpildyti prašymo 1 – 10 punktus. Pildydamas prašymą asmuo nurodo, ar prašo išduoti ar pakeisti tarnybinį pasą, pabraukdamas reikiamą žodį. Prašymas užpildomas didžiosiomis raidėmis, aiškia rašysena, užpildant visas eilutes bei eilutėse esančiuose langeliuose pažymint (ženklu “x”) tinkamą atsakymą.

      Asmuo privalo pasirašyti specialiu ryškiai rašančiu juodu rašikliu tiksliai tam skirtoje prašymo vietoje. Asmens parašas neturi išeiti už rėmelio ribų.

      Atnaujinta: 2016 09 13

    • 8. Kokie dokumentai pateikiami tarnybiniam pasui gauti (pakeisti)?

      Asmuo atsakingiems asmenims turi pateikti šiuos dokumentus:

      1) nustatytos formos užpildytą prašymą išduoti (pakeisti) tarnybinį pasą (prašymą galite atsisiųsti čia); 

      2) tarnybinį pasą, kai jį keičia; 

      3) jeigu asmuo, kuris kreipėsi dėl tarnybinio paso išdavimo (keitimo) nėra valstybės tarnautojas, jis kartu su prašymu turi pateikti pažymėjimo, patvirtinančio jo einamas pareigas, nustatyta tvarka patvirtintą kopiją (tik asmenys, kurie nėra valstybės tarnautojai ir turi teisę gauti tarnybinį pasą). 

      Atkreipiame dėmesį, kad prašymas kartu su dokumentais pateikiamas atsakingiems asmenims asmeniškai.

      Atnaujinta: 2016 09 13

    • 9. Kur kreiptis dėl tarnybinio paso išdavimo (keitimo)?

      Asmenys, turintys teisę gauti tarnybinį pasą, su prašymu išduoti (pakeisti) tarnybinį pasą turi kreiptis į asmenį, turintį teisę juos priimti į pareigas, o jeigu asmenis į pareigas priėmė kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, su tokiu prašymu turi kreiptis į vidaus reikalų ministro įgaliotą asmenį (Valstybės tarnybos departamento direktorių).  

      Atnaujinta: 2016 09 13

    • 10. Kas turi teisę gauti (pakeisti) tarnybinį pasą?

      Pareigybes, kurias einantiems asmenims gali būti išduodamas tarnybinis pasas, nustato LR tarnybinio paso įstatymas (Žin.,  2000, Nr.7-178; 2003, Nr. 38-1655) ir LR Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 1099 patvirtintas pareigybių, kurias einantiems asmenims gali būti išduodamas tarnybinis pasas, sąrašas (Žin., 2003, Nr. 84-3840) (toliau – sąrašas). 

      Pareigybių sąrašas nėra pernelyg platus, jame – 18-20 kategorijos valstybės tarnautojai, Seimo kanceliarijos visi patarėjai, valstybės institucijų ir įstaigų vadovai, jų pavaduotojai. 

      Taip pat tarnybinis pasas išduodamas LR Prezidento, LR Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir ministrų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, LR Seimo, LR Vyriausybės kanceliarijų bei ministerijų departamentų direktoriams ir pavaduotojams, skyrių, nesančių departamento struktūroje, vedėjams, savivaldybių merams, jų pavaduotojams, savivaldybės administracijos direktoriams ir pavaduotojams bei savivaldybių kontrolieriams. Su aukščiau minėtais asmenimis nuolat į užsienio valstybes vykstantiems vertėjams, dirbantiems valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, taip pat gali būti išduotas tarnybinis pasas. 

      Į sąrašą įtrauktos ir LR diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ar atstovybių prie tarptautinių organizacijų administracinio techninio personalo darbuotojų pareigybės. Beje, tarnybinis pasas neišduodamas asmenims, kuriems pagal LR diplomatinės tarnybos įstatymą gali būti išduotas diplomatinis pasas. 

      Kita svarbi pareigybių grupė - kariuomenės vadas, pajėgų vadai ir pavaduotojai, Gynybos štabo viršininkas ir jo pavaduotojai, skyrių viršininkai. Tarnybinis pasas išduodamas ir kitiems profesinės karo tarnybos kariams, jeigu jų pareiginiuose nuostatuose nustatytoms funkcijoms vykdyti būtina nuolat vykti į užsienio valstybes. 

      Valstybės tarnautojai, kurių pareigybių aprašymuose nustatytoms funkcijoms vykdyti būtina nuolat vykti į užsienio valstybes, taip pat gali kreiptis dėl tarnybinio paso išdavimo. 

      Tarnybinis pasas išduodamas tik asmenims, turintiems galiojančius asmens tapatybės kortelę arba naujo pavyzdžio Lietuvos Respublikos pasą (išduotą po 2003 m. sausio 2 d.).

      Atnaujinta: 2016 09 13

    • 11. Kur galima gauti prašymų išduoti (pakeisti) tarnybinį pasą blankus?

      Prašymą galite atsisiųsti čia.

      Atnaujinta: 2016 09 13

    • 12. Kokie teisės aktai, reglamentuoja tarnybinio paso paskirtį, išdavimą, galiojimą, keitimą, grąžinimą?

      Lietuvos Respublikos tarnybinio paso įstatymas 

      Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 1099 "Dėl pareigybių, kurias einantiems asmenims gali būti išduodamas tarnybinis pasas, sąrašo nustatymo"  

      Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr.1V-311 "Dėl tarnybinio paso išdavimo, keitimo, grąžinimo, paskelbimo negaliojančiu ir sunaikinimo tvarkos patvirtinimo

      Atnaujinta: 2016 09 13

  • Karjera, kaitumas 10
    • 1.

      Esant tarnybinei būtinybei, laikinai perkėlus valstybės tarnautoją (A14 kategorija), kuriam suteikta trečia kvalifikacinė klasė, į aukštesnes pareigas (A15 kategorija), ar išlieka/turi būti mokamas priedas už kvalifikacinę klasę?

      Laikinai, esant tarnybinei būtinybei, perkėlus valstybės tarnautoją į kitas aukštesnes pareigas, jo turima kvalifikacinė klasė neišlieka ir laikoma, kad laikino perkėlimo metu šis valstybės tarnautojas kvalifikacinės klasės neturi. Tačiau, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 11 dalimi, laikinai perkeltam į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis. Jūsų minimu atveju, jei darbo užmokestis, mokamas einant 14 kategorijos pareigas ir gaunant 15 proc. priedą už kvalifikacinę klasę, yra didesnis už darbo užmokestį, mokamą 15 kategorijos pareigybei, laikinai perkėlus karjeros valstybės tarnautoją į šią 15 kategorijos pareigybę, jam turėtų būti mokamas jo gautas darbo užmokestis (14 kat. + 15 proc.).       

      Atnaujinta: 2018 07 10

    • 2.

      Skyriaus vedėjas yra vaiko priežiūros atostogose. Direktoriaus įsakymu šio skyriaus specialistas (A lygio 9 kategorijos) laikinai (esant tarnybiniam būtinumui) perkeliamas į vedėjo pareigas (A lygio 12 kategorijos) neišsilaikius vadovavimo gebėjimų testo. Ar nebuvo pažeistos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos? Ar galėjo direktorius specialistą perkelti į vedėjo pareigas, nors jis nėra išsilaikęs vadovavimo gebėjimų testo?

      Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kai yra tarnybinė būtinybė, karjeros valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę jį laikinai perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Pagal to paties straipsnio 8 dalį, laikinai perkelti valstybės tarnautoją galima tik esant jo rašytiniam sutikimui. Pažymėtina, kad turėti privalomų veiklai gebėjimų vadovauti institucijai ar įstaigai ar jos struktūriniam padaliniui visumą privalo asmenys, priimami į pareigas konkurso būdu. Taigi, įstaigos vadovas (direktorius), laikinai, esant tarnybinei būtinybei, perkeldamas A9 kategorijos valstybės tarnautoją (specialistą) į skyriaus vedėjo (A12 kategorijos) pareigas, Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų nepažeidė.

      Atnaujinta: 2018 07 10

    • 3.

      Esu karjeros valstybės tarnautoja. Dirbu X miesto savivaldybės administracijoje. Turiu antrą kvalifikacinę klasę, mano pareigybės kategorija – 9. Jeigu norėčiau persikelti tarnybinio kaitumo būdu į kito miesto savivaldybės administracijos A9 kategorijos pareigas, ar man išliktų turima antra klasė, ar visgi ji būtų panaikinta?

      Vadovaujantis Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909, 48.1 punktu, valstybės tarnautojui, perkeltam į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas tarnybinio kaitumo būdu, paliekama iki perkėlimo suteikta kvalifikacinė klasė.

      Atnaujinta: 2018 07 10

    • 4.

      1 metai 2 mėnesiai seniūnijoje nėra seniūno. Per tą laikotarpį buvo skelbtas vienas konkursas, bet jis neįvyko, nes pretendentai neatvyko į konkursą. Seniūno pareigas laikinai eina kitas valstybės tarnautojas. Kiek laiko galima laikinai eiti seniūno pareigas, per kokį laikotarpį turi būti paskelbtas konkursas?

      Atkreipiame dėmesį, kad remiantis Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalimi, į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai asmeniui, savo noru atsistatydinusiam iš seniūno pareigų, atkuriamas valstybės tarnautojo statusas taikant Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas garantijas arba kai keičiama seniūnijos forma, o seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, taikomus kitos formos seniūnijos vadovui. Be konkurso toje pačioje savivaldybėje seniūną galima perkelti į laisvas kitos seniūnijos seniūno pareigas, jeigu asmuo atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Į seniūno pareigas negali būti priimamas asmuo taikant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją. Priimant į seniūno pareigas taip pat netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir tarnybinio kaitumo, išskyrus laikiną perkėlimą į kitas pareigas, kai yra tarnybinė būtinybė.

      Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 6 dalį, karjeros valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę jį laikinai perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje, kai yra tarnybinė būtinybė ir institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina. To paties straipsnio 10 dalyje reglamentuota, kad  laikinai perkeltas į kitas laisvas pareigas karjeros valstybės tarnautojas negali būti ilgiau negu vienerius metus per penkerius tarnybos metus.

      Remiantis Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966, 18 punktu, sprendimą dėl konkurso organizavimo priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo.

      Atnaujinta: 2018 07 10

    • 5.

      Šiuo metu užimu pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo A6 kategorijos pareigas. Ar yra galimybė mano prašymu būti perkeltai tarnybinio kaitumo būdu į kitos įstaigos karjeros valstybės tarnautojo A12 kategorijos pareigas? Pareigybės aprašyme iškeltus specialiuosius reikalavimus atitinku.

      Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeliamas į kitas laisvas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, o 2 dalyje nustatyta, kad pakaitinis valstybės tarnautojas, išskyrus pakaitinį karjeros valstybės tarnautoją, priimtą į pareigas konkurso organizavimo laikotarpiui, jo prašymu gali būti perkeltas į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas vietoje laikinai negalinčio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Atsižvelgiant į šias nuostatas, tarnybinis kaitumas minėtu atveju negalimas, t. y. būdama pakaitine A6 kategorijos karjeros valstybės tarnautoja negalite tarnybinio kaitumo būdu būti perkelta į A12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje.

      Atnaujinta: 2018 07 10

    • 6.

      Norėčiau sužinoti, ar darbdavys gali netenkinti prašymo perkelti tarnautoją tarnybinio kaitumo būdu į kitą įstaigą, į kurią jis nori būti perkeltas?

      Valstybės tarnautojų perkėlimą į kitas pareigas tarnybinio kaitumo būdu reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnis ir Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas valstybės tarnautojo pareigas taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1114 (toliau – Taisyklės). Taisyklių 8 punkte reglamentuota, kad įstaigoje, į kurią siekia būti perkeltas valstybės tarnautojas, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, gavęs valstybės tarnautojo prašymą perkelti jį į kitas pareigas, per 7 kalendorines dienas priima sprendimą tenkinti ar netenkinti prašymą. Priėmęs sprendimą tenkinti valstybės tarnautojo prašymą, jis apie tai per 7 kalendorines dienas raštu informuoja ir įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį.

      Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad įstaigoje, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą perkelti valstybės tarnautoją į kitas pareigas kitoje įstaigoje ne vėliau kaip 7 kalendorines dienas nuo minėto pranešimo gavimo dienos. Iš šių nuostatų matyti, kad įstaigoje, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, į pareigas priimantis asmuo negali  atsisakyti perkelti valstybės tarnautoją į kitas pareigas kitoje įstaigoje tarnybinio kaitumo būdu.

      Atnaujinta: 2018 07 10

    • 7.

      Kaip sužinoti apie galimybę valstybės tarnautojui persikelti į kitas valstybės tarnautojo pareigas (pvz., iš vieno miesto į kitą), kur rasti informaciją – ar reikia tik stebėti skelbiamus konkursus?

      Informaciją apie laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, į kurias tarnybinio kaitumo būdu siekiama perkelti valstybės tarnautoją, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali skelbti Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (VATIS) arba kitais įstatymams neprieštaraujančiais būdais.

      Valstybės tarnautojas, siekiantis tarnybinio kaitumo būdu būti perkeltas į kitas pareigas, informaciją apie save taip pat gali paskelbti ir prieš tai nurodytą informaciją gauti VATIS savitarnos posistemėje.

      Atsižvelgiant į tai, kad įstaigos nėra įpareigotos skelbti apie laisvas vietas įstaigoje šioje sistemoje, rekomenduojama informacijos ieškoti ir kitais įstatymams neprieštaraujančiais būdais (pvz., tiesioginiai kreipiantis į įstaigas ir klausiant).

      Paminėtina, kad pagal Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966, 24 punktą, konkursą organizuojanti įstaiga konkursą motyvuotu sprendimu gali atšaukti ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki konkurso pradžios. 

      Atnaujinta: 2018 07 10

    • 8.

      Esu pakaitinė karjeros valstybės tarnautoja (dirbu daugiau nei metus vietoj vaiko priežiūros atostogų išėjusio valstybės tarnautojo). Ar grįžus į pareigas valstybės tarnautojui, vietoj kurio einu pareigas, aš galiu būti perkelta į kitas nuolatines ar laikinas pareigas toje įstaigoje be konkurso? Ar pakaitinis karjeros valstybės tarnautojas turi tokias pat teises kaip nepakaitinis?

      Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis reglamentuoja pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų tarnybinį kaitumą į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas vietoje laikinai negalinčio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Toks perkėlimas (į kitas pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas) galimas, jei tarnautojas atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.  Tačiau pakaitinis valstybės tarnautojas negali būti perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo (nuolatines) pareigas nei toje pačioje, nei kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

      Atnaujinta: 2018 07 10

    • 9.

      Naikinama direktorius pavaduotojo (16 kategorija) pareigybė. Direktoriaus pavaduotojas turi trečią kvalifikacinę klasę. Ar galima direktoriaus pavaduotoją tarnybinio kaitumo būdu perkelti į skyriaus vedėjo (15 kategorijos) pareigybę, paliekant turimą kvalifikacinę klasę? Kad nesumažėtų atlyginimas, gal būtų galima suteikti 2 kvalifikacinę klasę?

      Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra reglamentuota, kad karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas laisvas tos pačios ar  žemesnės kategorijos pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Vadovaujantis Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909, (toliau – Taisyklės) 48.1 punktu, valstybės tarnautojui, perkeliamam į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, paliekama iki perkėlimo suteikta kvalifikacinė klasė.

      Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių nėra ir valstybės tarnautojas sutinka – į žemesnės kategorijos pareigas. Šiuo atveju, pagal Taisyklių 48.2 punktą, jo turėta kvalifikacinė klasė taip pat išlieka. Aukštesnė kvalifikacinė klasė gali būti suteikiama tik įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą kasmetinio ar neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu.

      Atnaujinta: 2018 07 10

    • 10.

      Skyriuje karjeros valstybės tarnautojas (vyriausiasis specialistas) išeina mokymosi atostogų. Ar galima į jo pareigas mokymosi atostogų laikotarpiui laikinai perkelti kitą skyriuje dirbantį  asmenį – darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį?

      Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad valstybės tarnautojas yra fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą. Vadovaujantis šia nuostata, darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, negali vykdyti viešojo administravimo veiklos, todėl negali būti esant tarnybinei būtinybei laikinai perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

      Atnaujinta: 2018 07 10

  • Kiti klausimai 13
    • 1.

      Ar vykstant ilgesnės trukmės nei viena savaitė komandiruotei priklauso dienpinigiai už nedarbo dienas (šeštadienį ir sekmadienį)?

      Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtintų  Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių 17. 1  punkte nustatyta, kad kai darbuotojas siunčiamas į tarnybinę komandiruotę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jam mokami dienpinigiai 15 procentų patvirtinto  bazinės socialinės išmokos dydžio, jeigu komandiruotė trunka ilgiau nei vieną darbo dieną, už įsakyme ar potvarkyje nurodytą komandiruotės laiką.  Šių taisyklių 9 punkte nustatyta, kad dienpinigiai mokami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašą ir Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašą. Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad vykstant į užsienį, už dieną, kurią pervažiuojama Lietuvos Respublikos valstybės siena, mokami dienpinigiai, apskaičiuoti pagal valstybei, į kurią vykstama, nustatytus dydžius, o grįžtant iš užsienio, už dieną, kurią pervažiuojama Lietuvos Respublikos valstybės siena, mokama iki 50 procentų dienpinigių, apskaičiuotų pagal tai valstybei nustatytus dydžius.  Remiantis išdėstytu, jei į komandiruotės laiką įeina ir nedarbo dienos, už jas tai pat mokami dienpinigiai. 

      Atnaujinta: 2018 05 17

    • 2.

      Valstybės tarnybos įstatymo keliuose straipsniuose yra minimos tarnybinės komandiruotės. Prašome paaiškinti, kas yra laikoma tarnybine komandiruote, kaip ji įforminama? 

      Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalyje pateikta darbuotojo komandiruotės sąvoka: „Darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje“.

      2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 526 patvirtintų Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.1 punkte nustatyta, kad tarnybine komandiruote laikomas valstybės politiko arba valstybės pareigūno, arba teisėjo, arba valstybės tarnautojo, arba darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį (toliau – darbuotojas), išvykimas ne trumpiau kaip vienai darbo dienai (išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių aplinkybių komandiruotė turi vykti poilsio ir (arba) švenčių dienomis) (toliau – viena darbo diena) iš nuolatinės darbo vietos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens siuntimu atlikti darbo funkcijų, vykdyti tarnybinio pavedimo ar tobulinti kvalifikacijos.

      Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad siuntimas į komandiruotę, išskyrus siuntimą į komandiruotę vienai darbo dienai Lietuvos Respublikos teritorijoje ir reziduojamos valstybės teritorijoje, įforminamas įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens įsakymu arba potvarkiu, kuriame turi būti nurodyta siunčiamo į komandiruotę darbuotojo vardas, pavardė, pareigos, komandiruotės tikslas, vietovė (vietovės), komandiruotės trukmė ir komandiruotės išlaidos, kurias apmokės įstaiga. Siunčiamam į komandiruotę darbuotojui gali būti išmokamas avansas. Įsakyme arba potvarkyje nurodytas avanso dydis neturi viršyti numatomų komandiruotės išlaidų.

      Siuntimas į komandiruotę vienai darbo dienai Lietuvos Respublikos teritorijoje ir reziduojamos valstybės teritorijoje įforminamas įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens rezoliucija, patvirtinančia, kad tarnybinis pranešimas ar darbuotojo prašymas išvykti iš nuolatinės darbo vietos suderintas.

      Atnaujinta: 2018 05 17

    • 3.

      Kur galima būtų perskaityti savivaldybių institucijų ir įstaigų suskirstymo į grupes sąrašus? Kuriai grupei priklauso Utenos apskrities savivaldybės: Utenos, Anykščių, Ignalinos, Zarasų, Molėtų ir Visagino savivaldybės?

      Šį suskirstymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“. Remiantis šiuo nutarimu, savivaldybių, turinčių daugiau kaip 100000 gyventojų, administracijos priskiriamos III įstaigų grupei, o savivaldybių, turinčių mažiau kaip 100000 gyventojų, administracijos – IV įstaigų grupei.

       

      Atnaujinta: 2018 07 10

    • 4.

      Gal galėtumėt paaiškinti, ar antstolis yra valstybės tarnautojas, ar prilyginamas jam?

      Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų (toliau – savo funkcijų). Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad  Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą.

      Atsižvelgiant į minėtas įstatymų nuostatas antstolis Valstybės tarnybos įstatymo prasme nėra valstybės tarnautojas.

      Atnaujinta: 2018 05 17

    • 5.

      Ar privaloma valstybės tarnautojams, baigusiems viešąjį administravimą, išklausyti įvadinio mokymo kursą?

      Valstybės tarnautojų mokymą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo X skyrius. Šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvadinį mokymą turi išklausyti į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimti asmenys, kurie prieš tai nėra išklausę įvadinio mokymo bendrųjų programų.

      Atnaujinta: 2018 07 10

    • 6.

      Esu karjeros valstybės tarnautoja. Mano pareigybės aprašyme nurodytą funkciją eilę metų dirba kitas skyriaus karjeros valstybės tarnautojas (apie tai žino, kad atlieka ne savo darbą). Ar galėčiau reikalauti, kad ši funkcija būtų perrašyta į to darbuotojo pareigybę, kadangi šio darbo neatlieku. Kaip turėtų tai būti padaroma? Ar reikia rašyti prašymą administracijos direktoriui ar skyriaus vedėjui? Ar tai būtų kaip pareigybės aprašymo patikslinimas. Nes manau, kad tai yra labai svarbu. Ar tai nebus traktuojama kaip nauja pareigybė. Kaip turėčiau elgtis?

      Valstybės tarnautojo pareigybė, kurios aprašymas tik tikslinamas, nekeičiant jame nustatytų funkcijų turinio apimties, mūsų nuomone, neturėtų būti naikinama. Tačiau jeigu iškyla būtinybė keisti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, manytume, kad ji turėtų būti naikinama ir steigiama nauja pareigybė. Pareigybės aprašymą, jos tikslinimą tvirtina Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, t.y. Jūsų nurodytu atveju- administracijos direktorius. Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į visumą, sprendžia, ar pareigybės aprašymas tiktai tikslinamas ar pareigybė turėtų būti naikinama ir steigiama nauja.

      Atnaujinta: 2018 05 17

    • 7.

      Ar galima karjeros valstybės tarnautoją laikinai (kito darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, atostogų metu) perkelti į ne valstybės tarnautojo pareigas? Kaip reikėtų vertinti Valstybes tarnybos įstatymo 18 str. 4 dalį  „karjeros valstybės tarnautoją perkelti į kitas pareigas“?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau − VTĮ) 18 str. nuostatos reglamentuoja karjeros valstybės tarnautojų tarnybos eigą iki aukščiausios galimos karjeros valstybės tarnautojo pareigybės. VTĮ 18 str. 4 d. reikėtų vertinti sistemiškai, siejant su kitomis šio straipsnio dalimis, t. y. karjeros valstybės tarnautojo perkėlimas į kitas pareigas turėtų būti suprantamas kaip perkėlimas į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

      Atnaujinta: 2018 05 17

    • 8.

      Ar gali įstaigos vadovas savo įsakymu keisti karjeros valstybės tarnautojų kategorijas?

      Pažymėtina, kad kategorijos suteikiamos ne valstybės tarnautojams, o valstybės tarnautojų pareigybėms. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, įstaigos vadovas tvirtina valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir pareigybių sąrašus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtinta Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika. Šios metodikos 16 punkte reglamentuota, kad valstybės tarnautojų, išskyrus statutinių valstybės tarnautojų, pareigybių lygis ir kategorija nustatoma vadovaujantis šioje metodikoje nustatytais pareigybių vertinimo kriterijais ir suvienodintų pareigybių sąrašu (Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedas). Pagal Valstybės tarnybos įstatymą, įstaigose įtvirtinta decentralizuota personalo valdymo sistema. Įstaigų vadovams yra numatyta atsakomybė už jų vadovaujamoms įstaigoms keliamų uždavinių įgyvendinimą, o tai suponuoja įstaigų vadovų teisę savarankiškai valdyti įstaigos žmogiškuosius išteklius.

      Atnaujinta: 2018 07 10

    • 9.

      Pasikeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 684 „Dėl Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas suvienodintų pareigybių sąrašas – įstaiga perkelta į aukštesnę apmokėjimo grupę. Prašau paaiškinti, ar perkėlus įstaigą į kitą apmokėjimo grupę keičiasi įstaigos valstybės tarnautojų pareigybių kategorijos? Ar pasikeitus pareigybių kategorijų intervalui būtina keisti valstybės tarnautojų pareigybių kategorijas?

      Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685  patvirtinta Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (toliau – Metodika). Metodikos 6 punktas nustato, kad pareigybių kategorijos nustatomos vadovaujantis suvienodintų pareigybių sąrašu ir Metodikoje nustatytais vertinimo kriterijais. Vadovaujantis Metodikos 24 punkto nuostata, priskyrus įstaigą aukštesnei įstaigų grupei ar Suvienodintų pareigybių sąraše nustačius aukštesnes žemiausias valstybės tarnautojų pareigybių kategorijas, įstaigos valstybės tarnautojų pareigybėms, kurioms iki tol buvo nustatytos žemiausios galimos kategorijos arba kitos, žemesnės už įstaigą priskyrus aukštesnei įstaigų grupei ar pasikeitus suvienodintų pareigybių sąrašui galimas žemiausias valstybės tarnautojų pareigybių kategorijas, nustatomos naujos žemiausios valstybės tarnautojų pareigybių kategorijos. Pagal Metodikos 25 punktą, keičiant valstybės tarnautojų pareigybių kategorijas dėl valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijų pasikeitimo ar dėl įstaigos priskyrimo kitai grupei, turi būti tvirtinami įstaigos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas ir valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai su iš naujo nustatytomis pareigybių kategorijomis. Pareigybių aprašymus ir pareigybių sąrašus įstaigoje tvirtina įstaigos vadovas. Valstybės tarnautojai turi būti supažindinami su naujais pareigybių aprašymais ir toliau eina pareigas.

      Atnaujinta: 2018 07 10

    • 10.

      Ar statutiniams valstybės tarnautojams taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos?

      Pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 4 straipsnio 2 dalies nuostatas statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo 31 straipsnis, 51 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir 4 dalis, 15 straipsnis, 16 straipsnio 4 ir 6 dalys, 161 straipsnis, 17 straipsnis, 181 straipsnis, 183 straipsnis, 19 straipsnis, 261 straipsnis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys, 31 straipsnis, 311 straipsnis, 32 straipsnis, 33 straipsnis, 34 straipsnis, 341 straipsnis, 38straipsnis, 39 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas, 44 straipsnio 1 dalies 19 ir 20 punktai taikomi be išlygų. Kitos šio Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja jų statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas.

      Atnaujinta: 2018 05 17

    • 11.

      Dėl blogo mikroklimato, psichologinio spaudimo. 

      Esu karjeros valstybės tarnautojas. Norėjau pasiteirauti kokios mano teisės ir kur dėl jų galėčiau kreiptis?

      Laikinai neturime viršininko, jį pavaduoja pavaduotoja, tačiau mano manymu ji pradėjo savivaldžiauti. Su tarnautojais ir kitais darbuotojais (specialistais) elgiasi grubiai. Komanduoja pakeltu tonu, žemina orumą, sumenkina žmogų įžeidimais ir panašiai. Jei, mano, kad padarei ką ne taip, viešai prie kitų darbuotojų tave aprėkia. 
      Norėčiau konsultacijos, ar deramas toks elgesys aukštesnes pareigas užimančio asmens? Ir kur tokiu atveju reikėtų kreiptis?

      Darbuotojų tarpusavio santykių, galimos patiriamos psichologinės įtampos įstatymai tiesiogiai nereglamentuoja, tačiau netinkamas psichologinis klimatas darbo vietoje laikomas kaip viena iš netinkamų sąlygų dirbti. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje nustatytos valstybės tarnautojų pareigos, kurias valstybės tarnautojai privalo vykdyti, pvz. gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams; laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių ir kt.

      Už šių pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą valstybės tarnautojai gali būti traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Darbo kodekso 24 straipsnyje nustatyti bendradarbiavimo principai. Šio straipsnio 1 dalis įpareigoja darbuotoją ir darbdavį veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; 5 ir 6 dalyse nustatyta, kad kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo; jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais.

      Jūsų situacijoje siūlytume kreiptis į aukštesnės įstaigos, kuriai Jūsų įstaiga pavaldi, vadovą, kad būtų sprendžiama Jūsų vadovo elgesio problema bei įstaigos mikroklimatas. Taip pat rekomenduotume surinkti kuo daugiau objektyvių įrodymų. Tokiais įrodymais galėtų būti: tarpusavio susirašinėjimai, pokalbių įrašai, staigus darbo rezultatų pasikeitimas ir panašiai. Konkrečiais atvejais reikėtų stengtis  daugiau bendrauti elektroniniu paštu. Jūsų aukštesnės įstaigos vadovas, turėdamas akivaizdžius įrodymus, kad dėl netinkamo Jūsų laikinos vadovės (Jūs minit pavaduotoją) elgesio  vyrauja bloga atmosfera, patiriamas psichologinis smurtas, tai trukdo kitų tarnautojų darbui ir  rezultatams, privalėtų vertinti jos veiklą arba esant pagrindui skirti atitinkamą nuobaudą, tame tarpe ir galimą atleidimą iš darbo.

      Atnaujinta: 2018 05 17

    • 12.

      DK 169 str. reglamentuoja darbo tarybos sudarymą. Mūsų įstaigoje yra patvirtinta 83 etatai, iš jų: 9 darbuotojai, dirbantys pagal DS, 74 - Valstybės tarnautojai (toliau - VT). Yra veikianti profesinė sąjunga. Ar, sudarant darbo tarybą atsižvelgiama tik į darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį skaičių, ar ir į valstybės tarnautojų skaičių.

      Ar tokiu atveju būtina steigti Darbo tarybą, ar jos funkcijas gali atlikti profesinė sąjunga? 

      Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas.

      Jeigu Jūsų įstaigoje veikianti profesinė sąjunga atitinka Darbo kodekso 169 str. 3 d. nuostatas, mūsų manymu, tokiu atveju darbo taryba gali būti nesudaroma.

      Atnaujinta: 2018 05 17

    • 13.

      Ar į vidutinį darbuotojų skaičių darbo tarybai sudaryti turėtų būti įtraukiami ir valstybės tarnautojai?

      Pagal DK 165 straipsnio 4 dalies nuostatas, darbo taryba yra nepriklausomas darbuotojams atstovaujantis organas, DK nustatytais atvejais ir tvarka atstovaujantis visiems darbuotojams darbdavio ar darbovietės lygmeniu informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. Pažymėtina, kad DK 169 straipsnio 1 dalyje darbdaviui nustatyta pareiga sudaryti darbo tarybą, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų, išskyrus kai darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga (ar kelios profesinės sąjungos), kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų.

      Atsižvelgdami į tai, kad darbo taryba atstovauja visiems darbuotojams darbdavio lygmeniu ir į tai, kad valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose dirba tiek darbuotojai, su kuriais sudarytos darbo sutartys, tiek valstybės tarnautojai, manytume, kad į vidutinį darbuotojų skaičių darbo tarybai sudaryti turėtų būti įtraukiami ir valstybės tarnautojai, taip pat jie gali būti darbo tarybos rinkimų komisijos nariais bei renkami darbo tarybos nariais.

      Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonė: „valstybės tarnautojų – įstaigos struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų išrinkimas į darbo tarybą neprieštarautų DK 170 str. 3 d. nuostatai, jeigu pagal atskirus įgaliojimus ar įstaigos steigimo dokumentus jie neatstovauja darbdavio“.

      Atnaujinta: 2018 05 17