Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
  • Perkėlimas, tarnybinis kaitumas 15
    • 1.

      VTĮ 29 str. 4 d. numatyta, jog perkeliamam į aukštesnes pareigas nustatoma pareiginė alga, kuri nustatoma taikant 0,5 didesnį koeficientą, negu iki perkėlimo nustatyta. O kaip elgtis, kai perkeliama esant tarnybiniam būtinumui? Vyr. specialistą perkeliame į skyriaus vedėjo pareigas kelių mėnesių laikotarpiui. Tai taip pat nustatome 0,5 didesnį koeficientą, negu turėtą? O galima palikti tą patį arba nustatyti pvz. 0,3 didesnį?

      Vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 4 dalies 1 punktu perkeliamam į aukštesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra nustatoma taikant 0,5 didesnį koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias koeficientas ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas. Tą patį punktą taikome ir laikinam perkėlimui. Kitokios koeficientų alternatyvos laikinam perkėlimui VTĮ nėra numatytos.

      Atnaujinta: 2019 08 08

    • 2.

      Valstybės tarnautojas – vyriausiasis specialistas (pareiginės algos koeficientas yra 7,3) esant tarnybinei būtinybei laikinai perkeliamas į skyriaus vedėjo pareigas. Kaip jam turi būti nustatoma pareiginė alga?

      Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojui, perkeliamam į aukštesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri nustatoma taikant 0,5 didesnį koeficientą, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias koeficientas ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas. Minimu atveju tai būtų 7,3+0,5=7,8.

      Atnaujinta: 2019 05 03

    • 3.

      Ar gali valstybės tarnautojas, kurio pareiginės algos koeficientas yra 5,37, būti perkeltas tarnybinio kaitumo būdu į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje, kur pareiginės algos koeficientas 6,4?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 ir 3 dalimis, valstybės tarnautojo perkėlimas tarnybinio kaitumo būdu galimas tik į laisvas lygiavertes arba į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio  2 dalį, lygiavertėmis pareigomis laikomos tai pačiai įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei priklausančios pareigos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą, valstybės tarnautojui, perkeliamam į lygiavertes pareigas, nustatoma jo turėta pareiginė alga.

      Atnaujinta: 2019 05 03

    • 4.

      Ar po konkurso paskelbimo į laisvas valstybės tarnautojo pareigas galima kreiptis dėl perkėlimo į jas tarnybinio kaitumo būdu? Ar dėl perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu galima kreiptis tik prieš konkurso į tas pareigas paskelbimą?

      Valstybės tarnautojų tarnybinį kaitumą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnis.

      Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje, kai yra laisvos valstybės tarnautojo pareigos.  Taigi, kol pareigos yra laisvos, tol yra galimybė valstybės tarnautojui kreiptis su prašymu dėl perkėlimo ir būti perkeltam į kitas karjeros valstybės tarnautoj pareigas tarnybinio kaitumo būdu. Pagal Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, 7 punktą, konkursą inicijavusios įstaigos motyvuotu prašymu,  konkursas gali būti atšauktas ne vėliau kaip 3 darbo dienos iki konkurso pradžios. Tačiau įstaigos vadovui suteikta diskrecijos teisė apsispręsti kokiu būdu užpildyti laisvą pareigybę – organizuojant konkursą ar perkeliant asmenį į šias pareigas tarnybinio kaitumo būdu.

      Atnaujinta: 2019 05 03

    • 5.

      Valstybės tarnautoja "A" išėjo atostogų vaikui prižiūrėti. Vietoj jos priimtas pakaitinis valstybės tarnautojas. Greitai  valstybės tarnautojai baigsis atostogos vaikui prižiūrėti, bet pakaitinį valstybės tarnautoją įstaiga nori išsaugoti. Ar galima perkelti pakaitinį valstybės tarnautoją į kitas lygiavertes pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas ("B" valstybės tarnautojo atostogų vaikui prižiūrėti metu)?

      Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pakaitinis karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus pakaitinį karjeros valstybės tarnautoją, priimtą į pareigas, iki šio įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jo prašymu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes laikinai negalinčio eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigų pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

      Taigi, jeigu pakaitinis valstybės tarnautojas buvo priimtas į pareigas vietoj negalinčio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo, jis gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes laikinai negalinčio eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas tarnybinio kaitumo būdu.

      Atnaujinta: 2019 05 03

    • 6.

      Šiuo metu dirbu pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo – vyresniojo specialisto pareigose. Ar yra galimybė mano prašymu būti perkeltam tarnybinio kaitumo būdu į kitą įstaigą karjeros valstybės tarnautojo – vyresniojo specialisto pareigas? Pareigybės aprašyme specialiuosius reikalavimus atitinku.

      Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad pakaitinis karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus pakaitinį karjeros valstybės tarnautoją, priimtą į pareigas, iki šio įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jo prašymu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes laikinai negalinčio eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigų pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Remiantis tuo, pakaitinio valstybės tarnautojo tarybinis kaitumas į kitą įstaigą nėra galimas.

      Atnaujinta: 2019 05 03

    • 7.

      Norėčiau sužinoti, ar į pareigas priimantis asmuo (įstaigos vadovas) gali netenkinti prašymo perkelti tarnautoją tarnybinio kaitumo būdu į kitą įstaigą, į kurią jis nori būti perkeltas?

      Valstybės tarnautojų perkėlimą į kitas pareigas tarnybinio kaitumo būdu reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ)  26 straipsnis bei Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas valstybės tarnautojo pareigas tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – Aprašas).  Aprašo 9 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo sprendimą tenkinti prašymą ar jo netenkinti  priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Kai valstybės tarnautojas prašo būti perkeltas į kitas pareigas kitoje įstaigoje, ši įstaiga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo minėto sprendimo priėmimo dienos valstybės tarnautoją supažindina su sprendimu ir šio sprendimo kopiją išsiunčia įstaigai, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas. Pagal Aprašo 10 punktą, valstybės tarnautojas perkeliamas į kitas pareigas kitoje įstaigoje ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Aprašo 9 punkte nurodyto sprendimo kopijos gavimo įstaigoje, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, dienos. Iš šių nuostatų matyti, kad įstaigoje, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, į pareigas priimantis asmuo negali  atsisakyti perkelti valstybės tarnautoją į kitas pareigas kitoje įstaigoje tarnybinio kaitumo būdu.

      Atnaujinta: 2019 05 03

    • 8.

      Ar gali tiesioginis vadovas jam pavaldžiam valstybės tarnautojui neleisti būti perkeltam tarnybinio kaitumo būdu į kitas laisvas lygiavertes pareigas dėl susidariusio darbuotojų trūkumo?

      Valstybės tarnautojų perkėlimą į kitas pareigas tarnybinio kaitumo būdu reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ)  26 straipsnis bei Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas valstybės tarnautojo pareigas tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – Aprašas).  VTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai yra laisvos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.  Taip pat Aprašo 6 punkte nurodyta, kad prašymą perkelti jį į kitas pareigas valstybės tarnautojas pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui, o 9 punkte reglamentuota, kad sprendimą dėl valstybės tarnautojo perkėlimo priima į pareigas priimantis asmuo. Tarnybinio kaitumo procedūrose tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas nedalyvauja, dėl jo perkėlimo ar neperkėlimo jokių sprendimų nepriima. Taigi, Valstybės  tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuomone, tiesioginis vadovas neturi teisės uždrausti valstybės tarnautojui būti perkeltam į kitas pareigas tarnybinio kaitumo būdu.

      Atnaujinta: 2019 05 03

    • 9.

      Kaip sužinoti apie galimybę valstybės tarnautojui persikelti į kitas valstybės tarnautojo pareigas (pvz. iš vieno miesto į kitą), kur rasti informaciją - ar reikia tik stebėti skelbiamus konkursus?

      Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas valstybės tarnautojo pareigas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – Aprašas), 3 punkte nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga informaciją apie įstaigos poreikį (įstaigos administracijos padalinio pavadinimas, pareigybės pavadinimas, pareigybių skaičius, darbo vieta) perkelti valstybės tarnautoją į kitas pareigas skelbia Valstybės tarnybos informacinėje sistemoje (toliau – VATIS) arba kituose informaciniuose šaltiniuose. VATIS taip pat gali būti skelbiama ir valstybės tarnautojo, siekiančio būti perkeltu į kitas pareigas informacija apie save (VATIS posistemėje „Savitarna“).

      Atsižvelgiant į tai, kad įstaigos nėra įpareigotos skelbti apie laisvas vietas įstaigoje šioje sistemos, rekomenduojama informacijos ieškoti ir kitais, įstatymams neprieštaraujančiais būdais (pvz. tiesioginiai kreipiantis į įstaigas ir klausiant).

      Paminėtina, kad pagal Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, 7 punktą, konkursą inicijavusios įstaigos motyvuotu prašymu,  konkursas gali būti atšauktas ne vėliau kaip 3 darbo dienos  iki konkurso pradžios. 

      Atnaujinta: 2019 05 03

    • 10.

      Esu pakaitinė karjeros valstybės tarnautoja (dirbu daugiau kaip 2 metai, vietoj vaiko priežiūros atostogose esančio valstybės tarnautojo). Ar  grįžus į pareigas valstybės tarnautojui, vietoj kurio einu pareigas, aš galiu būti perkelta į kitas nuolatines toje įstaigoje be konkurso? Ar pakaitinis karjeros valstybės tarnautojas turi tokias pat teises kaip nepakaitinis?

      Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad pakaitinis karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus pakaitinį karjeros valstybės tarnautoją, priimtą į pareigas, iki šio įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jo prašymu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes laikinai negalinčio eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigų pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Toks perkėlimas (į kitas pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas) galimas, jei jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

      Tačiau pakaitinis valstybės tarnautojas be konkurso negali būti perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo (nuolatines) pareigas nei toje pačioje, nei kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

      Atnaujinta: 2019 05 03

    • 11.

      Skyriuje karjeros valstybės tarnautojas (vyriausiasis specialistas) išeina mokymosi atostogų. Ar galima į jo pareigas mokymosi atostogų laikotarpiui laikinai perkelti kitą skyriuje dirbantį  asmenį - darbuotoją pagal darbo sutartį?

      Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžta, kad valstybės tarnautojas yra fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje. To paties straipsnio 11 dalyje įtvirtinta valstybės tarybos sąvoka – valstybės ir savivaldybių institucijoje ar įstaigose pareigas einančių asmenų profesinė veikla, kuria atliekamos viešojo administravimo funkcijos ir (arba) padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus ūkinio ir techninio pobūdžio funkcijas. Iš šių sąvokų išplaukia, kad darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, negali vykdyti viešojo administravimo veiklos, todėl negali būti perkeltas laikinai esant tarnybinei būtinybei į karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

      Atnaujinta: 2019 05 03

    • 12.

      Esu laikinai, esant tarnybinei būtinybei, perkelta į kitas valstybės tarnautojo pareigas. Tarnybinės būtinybės laikas dar nėra pasibaigęs, tačiau būti šiose laikinose pareigose dėl objektyvių priežasčių nebenoriu. Ar yra galimybė man būti sugrąžintai į savas pareigas?

      Valstybės tarybos įstatymo  21 straipsnio 7 dalyje imperatyviai nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautoją į kitas, laikinas pareigas galima perkelti esant tarnybinei būtinybei tik su jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremalių įvykių ar ekstremalių situacijų atveju. Atsižvelgdami į šią nustatą, manytume, kad karjeros valstybės tarnautojui atsisakius/ atšaukus savo sutikimą eiti laikinas pareigas, jis turėtų būti grąžinamas į savas pareigas.

      Atnaujinta: 2019 05 03

    • 13.

      Įstaigoje, kuri yra III įstaigų grupėje, valstybės tarnautojas eina patarėjo pareigas ir jam nustatytas pareiginės algos koeficientas  yra 7,9. Tarnybinio kaitumo būdu jis nori būti perkeltas į kitas lygiavertes – patarėjo pareigas įstaigoje, kuri priklauso II įstaigų grupei ir kurioje žemiausias patarėjo pareiginės algos koeficientas yra 8,3. Kaip teisingai turi būti nustatomas pareiginės algos koeficientas šiuo atveju?

      Tarnybinis kaitumas nesaistomas nei su įstaigų grupėmis, nei su įstaigos priklausymu valstybės ar savivaldybės įstaigai – karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Atvejus, kaip turėtų būti nustatytas perkeliamo karjeros valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas nustato Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 29 straipsnio 1 ir 4 dalys. Bendra pareiginės algos koeficiento nustatymo taisyklė nurodyta VTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal VTĮ 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. 

      Tais atvejais, kai, perkeliant valstybės tarnautoją į lygiavertes pareigas iš vienos įstaigų grupės į kitą, valstybės tarnautojo turimas pareiginės algos koeficientas nepatenka į pareigybės, į kurią perkeliamas valstybės tarnautojas, grupei nustatyto minimalaus ar maksimalaus leistino pareigybių koeficientų intervalą, turėtų būti nustatytas toks pareiginės algos koeficientas, kuris patektų į atitinkamai įstaigų grupei priskirtos pareigybių grupės nustatytą pareiginės algos koeficiento intervalą. Sistemiškai vertinant VTĮ 29 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, valstybės tarnautojui, siekiančiam būti perkeltu į lygiavertes pareigas iš žemesnės įstaigų grupės į aukštesnę įstaigų grupę, jeigu jo pareiginės algos koeficientas nesiekia aukštesnės įstaigų grupės pareigybės, į kurią jis siekia būti perkeltas, grupei nustatyto minimalaus koeficiento, jam turėtų būti nustatytas žemiausiais koeficientas iš pareigybės grupės pareiginės algos koeficientų intervalo. Analogiškai, valstybės tarnautojui, siekiančiam būti perkeltu į lygiavertes pareigas iš aukštesnės įstaigų grupės į žemesnę įstaigų grupę, jeigu jo pareiginės algos koeficientas viršija žemesnės įstaigų grupės pareigybės, į kurią jis siekia būti perkeltas, grupei nustatytą maksimalų koeficientą, jam turėtų būti nustatytas aukščiausiais koeficientas iš pareigybės, į kurią jis siekia būti perkeltas, grupės pareiginės algos koeficientų intervalo. Tokiu būdu išlaikoma vieninga įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo sistema ir išvengiama situacijų, kai valstybės tarnautojams taikomi individualūs koeficientai, neatitinkantys VTĮ 1 priede nustatytų pareigybės grupės koeficientų intervalo. Tais atvejais, kai perkeliamo iš įstaigos, esančios vienoje įstaigų grupėje, į įstaigą, esančią kitoje įstaigų grupėje, valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas patenka į tos įstaigos grupės, į kurią perkeliamas valstybės tarnautojas, pareiginių algų koeficientų intervalą, turėtų būti taikomos VTĮ 29 straipsnio 4 dalyje nustatytos taisyklės. 

      Atnaujinta: 2019 05 03

    • 14.

      Ar būtina atleisti pakaitinį valstybės tarnautoją ir iš naujo jį priimti, kai jis laimėjo konkursą į karjeros valstybės  tarnautojo pareigas toje pačioje įstaigoje?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, pakaitinis valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar a įstaigoje, perkeliamas į šias pareigas jį į pareigas priimančio asmens sprendimu ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo prašymo perkelti jį į laimėtas pareigas pateikimo dienos.

      Atnaujinta: 2019 05 03

    • 15.

      Ar įstaigos vadovas gali būti perkeliamas į departamento direktoriaus pareigas tarnybinio  kaitumo būdu?

      Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Valstybės tarnybos įstatyme (toliau – VTĮ) tokios galimybės numatytos nėra. VTĮ 26 straipsnis reglamentuoja tik karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų vietoj karjeros valstybės tarnautojų, perkėlimą į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas tarnybinio kaitumo būdu.

      Atnaujinta: 2019 05 03

  • Tarnybinės veiklos vertinimas 14
    • 1.

      Ar reikia sudaryti valstybės tarnautojų vertinimo komisiją, jei valstybės tarnautojų vertinimo metu nesusidaro aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojai turėtų būti vertinami komisijoje (nėra valstybės tarnautojų, nesutinkančių su tiesioginio vadovo vertinimais, valstybės tarnautojus į pareigas priėmęs asmuo nepageidauja, kad valstybės tarnautojų veiklą įvertintų komisija)?

      Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose (toliau – įstaigos) sudaroma vertinimo komisija. Taip pat Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1295 redakcija) (toliau – Aprašas), 33 punkte reglamentuota, kad valstybės tarnautojas į pareigas priimantis asmuo sudaro nuolatinę valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją.

      Vadovaujantis šiomis nuostatomis, įstaigose turi būti sudaryta nuolatinė valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija, nepriklausomai nuo to, ar bus poreikis šiai komisijai organizuoti posėdį ar ne.

      Atnaujinta: 2019 04 19

    • 2.

      Ar gali savivaldybės administracijos direktorius (valstybės tarnautojas priimtas politinio asmeninio pasitikėjimo pagrindu) būti įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nariu?

      Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimus Nr. 1176, 35 punkte nurodyta, kad vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 valstybės tarnautojų, einančių pareigas toje pačioje įstaigoje, kaip ir valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla yra vertinama. Įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertinanti vertinimo komisija sudaroma iš skirtingų įstaigų ne žemesnės nei įstaigos vadovo, kurio tarnybinė veikla vertinama, pareigybių grupės valstybės tarnautojų.  Kitokių nuostatų dėl komisijos narių statuso ir pan. nėra.

      Atnaujinta: 2019 04 19

    • 3.

      Jeigu į pareigas priimantis asmuo per 5 darbo dienas nuo motyvuoto siūlymo gavimo dienos priima sprendimą įgyvendinti motyvuotą siūlymą suteikti valstybės tarnautojui poilsio dienų, tai tomis poilsio dienomis valstybės tarnautojas turi pasinaudoti per 2 mėnesius?

      Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimus Nr. 1176, 56 punkte nurodyta, kad priėmus sprendimą įgyvendinti motyvuotą siūlymą ar vertinimo komisijos išvadoje pateiktą siūlymą, šis siūlymas įgyvendinamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šiame punkte nurodyto sprendimo priėmimo dienos. Vadovaujantis šia nuostata, priėmus sprendimą valstybės tarnautojui suteikti x poilsio dienų (ar 1 dieną), šios poilsio dienos turėtų būti suteikiamos per 2 mėn. nuo sprendimo priėmimo.

      Atnaujinta: 2019 04 19

    • 4.

      Ar galima vertinti valstybės tarnautoją, grįžusį iš tikslinių atostogų 2018-07-17, eilinio vertinimo metu? Užduotys, tarnautojui grįžus, buvo nustatytos.

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalimi, valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kasmet, jeigu jis ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina (ėjo) pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje vertinama jo veikla. Taigi, valstybės tarnautojai grįžus iš tikslinius atostogų liepos 17 d. (pareigas ėjus trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus), jos kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas neturi būti atliekamas. Turi būti tik susitarimas dėl einamųjų metų užduočių.

      Atnaujinta: 2019 04 19

    • 5.

      Ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo iniciatyva gali būti atliktas tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas, kai iki kasmetinio vertinimo lieka mažiau negu du mėnesiai?

      Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimus Nr. 1176, 19 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas atliekamas ir motyvuotas siūlymas į pareigas priimančiam asmeniui pateikiamas ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1d.  vadovaujantis šia nuostata, jeigu iki kasmetinio vertinimo liko mažiau kaip 2 mėnesiai, neeilini vertinimas nėra galimas.

      Atnaujinta: 2019 04 19

    • 6.

      Ar gali valstybės tarnautojas – vyriausiasis specialistas po vertinimo būti perkeltas į skyriaus vedėjo pareigas?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybės tarnautoją, gali būti perkeltas jį į pareigas priimančio asmens sprendimu tik tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai ir jis atitinka tos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Taip pat VTĮ 27 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai, tiesioginio vadovo motyvuotu siūlymu ir valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu, karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeliamas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus pareigas, kurioms įstatymais nustatyta kadencija, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Įstatymas nenustato, kad perkėlimas galimas tik į nuosekliai aukštesnes pareigas, todėl darytina išvada, kad vyriausiasis specialistas, jo tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai, gali būti perkeliamas ir į skyriaus vedėjo pareigas, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

      Atnaujinta: 2019 04 19

    • 7.

      Ar turės būti atliekamas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinis vertinimas, jeigu jo tarnybinė veikla bus vertinama spalio mėnesį, neeilinio vertinimo metu?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 27 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jei valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. Nei VTĮ, nei poįstatyminiame teisės akte nėra nustatyta kiek laiko turi praeiti nuo neeilinio iki kasmetinio vertinimo. Tai reiškia, kad visų valstybės tarnautojų, ėjusių pareigas įstaigoje ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus, tarnybinė veikla turi būti įvertinta kasmetinio vertinimo metu, nepriklausomai nuo to, kada vyko jų tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas.

      Atnaujinta: 2019 04 19

    • 8.

      Valstybės tarnautojas po vaiko priežiūros atostogų grįš į darbą gegužės 13 d. Kada galima atlikti jos tarnybinės veiklos vertinimą?

      Šio valstybės tarnautojo tarnybinė veikla bus vertinama kasmetinio vertinimo metu, t. y. sekančių metų sausio mėnesį. Neeilinis  tarnybinės veiklos vertinimas šiuo atveju negalimas, nes jis gali būti atliekamas tik praėjus 6 mėnesiams nuo kasmetinio vertinimo arba ėjus pareigas įstaigoje ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus, ir iki lapkričio 1 d. (grįžus į pareigas gegužės 13 d. jis būtų ne anksčiau kaip lapkričio 13 d., t. y. po leistino termino).

      Atnaujinta: 2019 04 19

    • 9.

      Ar į pareigas priimančiam asmeniui teikiant siūlymą nustatyti didesnę pareiginę algą, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento, galima siūlyti pvz. 0,7 ar 1,2 didesnį koeficientą, ar gali būti siūloma tik 0,5, 1, 1,5?

      Atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiginės algos didinimo nustatytas tik galimas koeficiento didinimo intervalas, t. y. ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnis, manytina, kad galima siūlyti didinti bet kokiu koeficientu, patenkančiu į nurodytąjį.

      Atnaujinta: 2019 04 19

    • 10.

      Ar siūlymas didinti koeficientą turi būti vieno skaitmenis po kablelio ar galima ir du ? Pvz. siūloma nustatyti 1,41 didesnį koeficientą ar 1,4?

      Atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymui, perskaičiuojant pareiginės algos koeficientą, šis turėjo būti nustatomas  2 skaitmenų po kablelio tikslumu, manytume, kad ir šiuo atveju gali būti ir keli skaičiai po kablelio.

      Atnaujinta: 2019 04 19

    • 11.

      Ar tiesioginiam vadovui įvertinus valstybės tarnautoją labai gerai, jis privalo būti vertinamas ir vertinimo komisijoje?

      Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Taigi, vertinimo komisijoje valstybės tarnautojo veikla vertinama tik jeigu to pageidauja jis pats arba į pareigas priimantis asmuo.

      Atnaujinta: 2019 04 19

    • 12.

      Tiesioginis vadovas įvertino labai gerai, siūlo padidinti koeficientą1,5. Įstaigos vadovas nesutinka su koeficiento didinimu. Kokie toliau veiksmai?

      Valstybės tarnybos įstatymo 27 str.  reglamentuota, kad šio straipsnio 8 d. ir 9 d.  nurodyti siūlymai yra įgyvendinami į pareigas priimančio asmens sprendimu. Taip pat Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, 52 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per 5 d. d. nuo motyvuoto siūlymo gavimo dienos, priima sprendimą dėl motyvuoto siūlymo įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo po valstybės tarnautojo vertinimo labai gerai, nepatenkinamai ar vertinus jo veiklą tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje, priima sprendimą įgyvendinti arba ne gautą motyvuotą siūlymą. Priėmus sprendimą neįgyvendinti, procedūra baigiama ir valstybės tarnautojo teisinė padėtis nepasikeičia.

      Atnaujinta: 2019 04 19

    • 13.

      Valstybės tarnybos įstatymo 27 str. 8 p. numatyta, kad įvertinus valstybės tarnautojo veiklą labai gerai, valstybės tarnautojui gali būti taikomos šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ir 6 punktuose nustatytos skatinimo priemonės. Ar tai reiškia, kad  valstybės tarnautojui to paties vertinimo metu gali būti taikomas kelios 31 st. 2 d. 1, 2, 3, 4 ir 6 punktuose nustatytos skatinimo priemonės (valstybės tarnautojo vertinimo formoje, prie gali siūlymų nurodoma, kad  „pažymimas vienas variantas“)?

      Vadovaujantis Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – Aprašas), 10.7 papunkčiu bei Aprašo 1 ir 5 prieduose patvirtintomis Tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio/ neeilinio vertinimo metu  formomis, tiesioginiam vadovui įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, turi būti teikiamas vienas iš Valstybės tarybos įstatyme numatytų siūlymų, tame tarpe ir viena iš galimų skatinimo priemonių.

      Atnaujinta: 2019 04 19

    • 14.

      Jeigu valstybės tarnautojo kvalifikacija buvo įvertinta 3 balais, ar privaloma nurodyti, kas rekomenduojama tobulinti ir sudaryti kvalifikacijos tobulinimo planą?

      Vadovaujantis Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176  (toliau – Aprašas) 10.5 papunkčio nuostata, tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas, atsižvelgdamas į kvalifikacijos vertinimo rezultatus, įrašo valstybės tarnautojui rekomenduotiną tobulinti kvalifikaciją ir (arba) sudaro valstybės tarnautojo individualų kvalifikacijos tobulinimo planą. Taigi, Motyvuoto siūlymo III skyrius Kvalifikacijos tobulinimas turi būti užpildomas visais atvejais, nepriklausomai nuo įvertinimo (t. y. įrašoma kas rekomenduotina tobulinti arba sudaromas Individualus kvalifikacijos tobulinimo planas arba ir tas ir tas).  Įrašant rekomenduotiną tobulinti kvalifikaciją, galima   nurodyti sritį, kurioje valstybės tarnautojas turėtų pasisemti žinių, nurodyti, kokius įgūdžius lavinti, nurodyti tobulintinas kompetencijas, gebėjimus ir pan.... (pvz. gilinti žinias finansų valdymo srityje, lavinti bendradarbiavimo įgūdžius, dalyvaujant darbo grupėse, komisijose ir pan.)

      Atnaujinta: 2019 04 19

  • Priėmimas 1
    • 1.

      Jeigu pavaldžios įstaigos vadovo kadencija eina į pabaigą, ar būtina skelbti konkursą, jeigu yra galimybė, kad ji bus pratęsta?

      Vadovaujantis VTĮ 14 straipsnio 1 punktu į įstaigų vadovų pareigas priimama 5 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso. Asmuo negali eiti tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.  Vadovaujantis VTĮ 14 straipsnio 5 punktu be konkurso į įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas gali būti priimama šio įstatymo 17 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytais atvejais ir tvarka. Atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas, pratęsti įstaigos vadovo kadenciją nėra galimybės.

      Atnaujinta: 2019 08 08

  • Stažas 13
    • 1.

      Ar atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarimą, į tarnybos stažą Lietuvos valstybei galima įskaičiuoti asmenų darbo laikotarpius nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d. dirbant akcinėse bendrovėse, uždarose akcinėse bendrovėse ar valstybės (valstybinėse) ar savivaldybės įmonėse?

      Laikotarpiai, asmenims einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., vadovaujantis VTĮ 47 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1174 redakcija) patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei skaičiavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis, turi būti įskaičiuoti į tarnybos stažą Lietuvos valstybei. Perskaičiuojant tarnybos Lietuvos valstybei stažą, valstybės tarnautojas turi pateikti darbdaviui atitinkamus dokumentus, įrodančius, kad jis laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d. ėjo A arba B lygio paslaugų valstybės tarnautojo arba joms prilygintas pareigas (darbo knygelę, pažymą iš buvusios darbovietės, darbo sutartį, pareigines instrukcijas ar pan.), jeigu tokių duomenų valstybės tarnautojo byloje nėra.

      Atkreipiame dėmesį į tai, kad Taisyklių 4.2 punkte nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) įsigaliojimo A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Taigi iki 1999 m. liepos 30 d. (iki VTĮ įsigaliojimo) priskiriant eitas pareigas A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojo pareigoms būtinos dvi sąlygos:

        1. eitos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar iš  valstybės įsteigtų fondų ir;

        2. toms pareigoms eiti buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, manome, kad laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1999 m. liepos 31 d. asmenų eitos pareigos akcinėse bendrovėse, uždarose akcinėse bendrovėse ar valstybės ir savivaldybių įmonėse negali būti priskiriamos A ar B lygio paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms, nes šios pareigos neatitinka Taisyklių 4 punkte nurodytų sąlygų – tai nebuvo pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų. Todėl šis darbo laikotarpis negali būti įskaičiuotas į tarnybos stažą Lietuvos valstybei. 

      Vadovaujantis Taisyklių 3 punktu, iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija)  įsigaliojimo valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos pareigos einant viešojo administravimo valstybės tarnautojo bei A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 1, 2 priedėliuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. 1169 „Dėl viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių lygių ir kategorijų patvirtinimo“ ir Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdiniame sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinio sąrašo patvirtinimo“, taip pat pareigos, nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 4 straipsnio 4 dalies 1–6 punktuose. Kadangi į valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 4 straipsnio  4 dalies 1–6 punktus akcinės bendrovės, uždaros akcinės bendrovės ar valstybės ir savivaldybių įmonės nepatenka, asmenų eitos pareigos šiose įstaigose negali būti priskiriamos A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms ir atitinkamai šis asmenų darbo laikotarpis negali būti įskaičiuotas į tarnybos stažą Lietuvos valstybei. 

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 2.

      Kaip turi būti skaičiuojamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas buvusiems A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojams?

      Nuo 2012 m. liepos 5 d. įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos valstybės tarnautojams, ėjusiems A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., turi perskaičiuoti valstybės tarnautojo stažą ir, esant reikalui, atitinkamai mokėti priedą už tarnybos stažą einant Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas bei užtikrinti kitas Valstybės tarnybos įstatyme su padidėjusiu stažu susijusias garantijas (pavyzdžiui, kasmetinių atostogų papildomų dienų suteikimas).

      Laikotarpiai, asmenims einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., vadovaujantis VTĮ 47 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1174 redakcija) patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei skaičiavimo taisyklių  (toliau – Taisyklės) nuostatomis, turi būti įskaičiuoti į tarnybos stažą Lietuvos valstybei. Perskaičiuojant tarnybos Lietuvos valstybei stažą, valstybės tarnautojas turi pateikti darbdaviui atitinkamus dokumentus, įrodančius, kad jis laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d. ėjo A arba B lygio paslaugų valstybės tarnautojo arba joms prilygintas pareigas (darbo knygelę, pažymą iš buvusios darbovietės, darbo sutartį ar pan.), jeigu tokių duomenų nėra valstybės tarnautojo asmens byloje.

      Vadovaujantis Taisyklių 3 punktu, iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija)  įsigaliojimo valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos pareigos einant viešojo administravimo valstybės tarnautojo bei A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 1, 2 priedėliuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. 1169 „Dėl viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių lygių ir kategorijų patvirtinimo“ ir Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdiniame sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinio sąrašo patvirtinimo“, taip pat pareigos, nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 4 straipsnio 4 dalies 1–6 punktuose.

      Taisyklių 4.2 punkte nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) įsigaliojimo A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Taigi iki 1999 m. liepos 30 d. (iki VTĮ įsigaliojimo) priskiriant eitas pareigas A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojo pareigoms būtinos dvi sąlygos:

        1. eitos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar iš  valstybės įsteigtų fondų ir;

        2. toms pareigoms eiti buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Valstybės tarnautojams priedai už priskaičiuotą paslaugų valstybės tarnautojo stažą turi būti mokami tik į ateitį nuo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y.  nuo 2012 m. liepos 5 d.

      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Taisyklių 5 punktą tarnybos stažą skaičiuoja valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas, valstybės politikas, teisėjas ar valstybės pareigūnas eina pareigas, administracijos (struktūrinis) padalinys arba valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, o jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, – įstaiga, centralizuotai atliekanti personalo administravimo funkcijas.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 3.

      Ar į valstybės tarnybos stažą  įskaitomos atostogos kvalifikacijai tobulinti?

      Valstybės tarnautojams skaičiuojant tarnybos Lietuvos valstybei stažą reikia vadovautis Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1174 redakcija) patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei skaičiavimo taisyklių nuostatomis. 

      VTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 dalies 1, 2, 3, 4, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius.

      Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas  ir pagal šio įstatymo 43 (atostogų kvalifikacijai tobulinti), 44 ir 45 straipsnius suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytas nuostatas, manytume, kad asmeniui į tarnybos Lietuvos valstybei stažą turėtų būti įskaitomas atostogų kvalifikacijai tobulinti laikotarpis.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 4.

      Valstybės tarnautojas atsistatydina iš pareigų savo noru. Kaip skaičiuojamas darbo stažas po kurio laiko vėl sugrįžus į valstybės tarnybą ? Ar priklausys priedai, atostogų trukmė už anksčiau išdirbtą valstybės tarnyboje laiką?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 47 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Atsižvelgiant į VTĮ 30 straipsnio 2 dalies bei 42 straipsnio nuostatas, priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir kasmetinės papildomos atostogos valstybės tarnautojui priklausys nuo bendro tarnybos Lietuvos valstybei stažo.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 5.

      Ar einant pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas šis laikotarpis įskaitomas į valstybės tarnybos stažą, už kurį mokamas priedas už ištarnautus metus?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 2 straipsnio 4 dalimi pakaitinis valstybės tarnautojas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojas, priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, iki šio įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, taip pat valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų valstybės tarnautoją.

      VTĮ 47 str. 1 d., nustatyta, kad stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, metų skaičius. Atsižvelgdami į anksčiau išdėstytas nuostatas, manome, kad laikotarpis einant pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas įskaitomas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 6.

      Ar stažas profesinėje karo tarnyboje užskaitomas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą? Karo tarnyboje stažas nuo 1993-03-15 iki 2009-08-03. Į atsargą išleistas 2009-08-03.

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 47 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 dalies 1, 2, 3, 4, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius.  VTĮ 5 straipsnio 6 dalies 4 punkte yra nurodyti profesinės karo tarnybos kariai.

      Atsižvelgdami į išdėstytas nuostatas,  manytume, kad stažas profesinėje karo tarnyboje turėtų būti įskaitomas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 7.

      Valstybės tarnyboje pradėjau dirbti pakaitiniu valstybės tarnautoju prieš beveik 6 metus, pasibaigus priėmimo  laikui buvau įtraukta į valstybės tarnautojų rezervą ir praėjus nepilnam mėnesiui (nuo 2014-08-12 iki 2014-09-08) 2014-09-08 priimta vėl į tarnautojo pareigas. Norėčiau sužinoti ar į valstybės tarnybos  stažą įskaitomas laikas, būtas rezerve?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 47 straipsnyje nustatyta, kad „pagal šį Įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, <…>, metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas <…>.“

      Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, laikotarpis, nuo tada, kai Jūs buvote atleista iš pakaitinės valstybės tarnautojos pareigų iki vėl buvote priimta į valstybės tarnautojos pareigas (kai buvote rezerve), negali būti įskaitomas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nes tuo metu Jūs nėjote valstybės tarnautojo pareigų.  

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 8.

      Ar į tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra įskaičiuojamas darbas Lietuvos aukštojoje mokykloje nuo 1990.03.11?

      Pažymėtina, kad tarnybos Lietuvos valstybei stažas reglamentuotas VTĮ 47 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 dalies 1, 2, 3, 4, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1174 redakcija) patvirtintose Tarnybos Lietuvos valstybei skaičiavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės).

      Pagal Taisyklių 4.1 punktą  iki VTĮ įsigaliojimo, t. y. iki 1999 m. liepos 30 d., viešojo administravimo valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos vykdomosios valdžios funkcijoms atlikti skirtos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurias einant už darbą buvo mokama (rekomenduojama mokėti) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“, o iki nurodyto nutarimo įsigaliojimo – pareigos, analogiškos šiame punkte nurodytoms pareigoms. Pagal Taisyklių 4.2 punktą iki VTĮ (Žin., 1999, Nr. 66-2130) įsigaliojimo, A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Nuo 2012 m. liepos 5 d. įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos valstybės tarnautojams, ėjusiems A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., turi/gali perskaičiuoti valstybės tarnautojo stažą. 

      Laikotarpiai, asmenims einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., vadovaujantis VTĮ 47 straipsnio 1 dalimi Taisyklių nuostatomis, turi būti įskaičiuoti į tarnybos stažą Lietuvos valstybei. Perskaičiuojant tarnybos Lietuvos valstybei stažą, valstybės tarnautojas turi pateikti darbdaviui atitinkamus dokumentus, įrodančius, kad jis laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d. ėjo A arba B lygio paslaugų valstybės tarnautojo arba joms prilygintas pareigas (darbo knygelę, pažymą iš buvusios darbovietės, darbo sutartį, pareigines instrukcijas ar pan.), jeigu tokių duomenų valstybės tarnautojo byloje nėra.

      Taigi iki 1999 m. liepos 30 d. (iki VTĮ įsigaliojimo) priskiriant eitas pareigas A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojo pareigoms būtinos dvi sąlygos:

      1) eitos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar iš valstybės įsteigtų fondų ir;

      2) toms pareigoms eiti buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Priskiriant pareigas viešojo adminstravimo valstybės tarnautojo pareigoms taip pat būtinos dvi sąlygos:

      1) eitos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar iš valstybės įsteigtų fondų ir;

      2) už darbą buvo mokama (rekomenduojama mokėti) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“.

      Vadovaujantis Taisyklių 3 punktu, iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (iki 2002m. liepos 1 d.) valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos pareigos, einant viešojo administravimo valstybės tarnautojo bei A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 1 ir 2 priedėliuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. 1169 „Dėl viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių lygių ir kategorijų patvirtinimo“ ir Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdiniame sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinio sąrašo patvirtinimo“, taip pat pareigos, nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 4 straipsnio 4 dalies 1–6 punktuose.  

      Atkreipiame dėmesį į tai, kad nuo 2000 m. rugsėjo 7 d. įsigaliojo VTĮ pakeitimai (Žin., 2000, Nr. 75-2270), nustatantys, kad Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas viešųjų įstaigų darbuotojams. Be to, viešosios įstaigos nepatenka į valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.)  4 straipsnio 4 dalies 1–6 punktus, kuriuose nurodytos pareigos, priskiriamos valstybės tarnautojo pareigoms, todėl nuo 2000 m. rugsėjo 7 d. pareigos viešosiose įstaigose (kaip žinoma daugelis aukštųjų mokyklų turi viešosios įstaigos statusą) negali būti priskiriamos A ar B lygio paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms ir atitinkamai šis darbo laikotarpis negali būti įskaičiuotas į tarnybos stažą Lietuvos valstybei.

      Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytas nuostatas, manome, kad darbo laikotarpis aukštojoje mokykloje į tarnybos Lietuvos valstybei stažą galėtų būti įskaičiuojamas tik tokiu atveju, jei asmens eitos pareigos atitinka Taisyklių 4.1, 4.2 ar 3 punktuose nurodytas sąlygas.

       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Taisyklių 5 punktą tarnybos tarnybos stažą skaičiuoja valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas, valstybės politikas, teisėjas ar valstybės pareigūnas eina pareigas, administracijos (struktūrinis) padalinys arba valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, o jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, – įstaiga, centralizuotai atliekanti personalo administravimo funkcijas. Todėl dėl aukščiau paminėtų dokumentų, pagrindžiančių tam tikras sąlygas, reikėtų kreiptis į įstaigos,kurioje eiate valstybės tarnautojo pareigas, struktūrinį padalinį arba valstybės tarnautoją, atliekantį personalo administravimo funkcijas.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 9.

      Ar vaiko priežiūros atostogose išbūtas laiko tarpas įsiskaičiuoja į tarnybos stažą, už kurį valstybės tarnautojui yra suteikiamos papildomos atostogos?

      VTĮ 47 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį Įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 dalies 1, 2, 3, 4, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius.  Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti <…>. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomi šio Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto priedo dydis ir šio Įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė.

      Vadovaujantis nurodytomis VTĮ nuostatomis, valstybės tarnautojams į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaitomos ir atostogos vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 10.

      Ar nurodyti mano darbo laikotarpiai įsiskaičiuoja į mano  tarnybos Lietuvos valstybei stažą, skaičiuojant priedą už tarnybos stažą bei suteikiant  kasmetinių papildomų atostogų dienas.

      Nuo 2017 m. kovo mėn. esu priimta dirbti karjeros valstybės tarnautoja. Nuo 1983 m. iki 2007 m. dirbau savivaldybės ikimokyklinėse įstaigose, iš jų nuo 1987 m. iki 2007 m. dirbau ikimokyklinėse įstaigose direktorės pareigose. Nuo 2007 m. iki 2015 m. dirbau advokato padėjėja.

      Nuo 2012 m. liepos 5 d. įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos valstybės tarnautojams, ėjusiems A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., turi perskaičiuoti valstybės tarnautojo stažą ir, esant reikalui, atitinkamai mokėti priedą už tarnybos stažą einant Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas bei užtikrinti kitas Valstybės tarnybos įstatyme su padidėjusiu stažu susijusias garantijas (pavyzdžiui, kasmetinių atostogų papildomų dienų suteikimas).

      Laikotarpiai, asmenims einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., vadovaujantis VTĮ 47 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1174 redakcija) patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei skaičiavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis, turi būti įskaičiuoti į tarnybos stažą Lietuvos valstybei.

      Atkreipiame dėmesį į tai, kad Taisyklių 4.2 punkte nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) įsigaliojimo A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Taigi iki 1999 m. liepos 30 d. (iki VTĮ įsigaliojimo) priskiriant eitas pareigas A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojo pareigoms būtinos dvi sąlygos:

        1. eitos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar iš  valstybės įsteigtų fondų ir;

        2. toms pareigoms eiti buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Vadovaujantis Taisyklių 3 punktu, iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija)  įsigaliojimo valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos pareigos einant viešojo administravimo valstybės tarnautojo bei A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 1, 2 priedėliuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. 1169 „Dėl viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių lygių ir kategorijų patvirtinimo“ ir Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdiniame sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinio sąrašo patvirtinimo“, taip pat pareigos, nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 4 straipsnio 4 dalies 1–6 punktuose.              

      Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytas nuostatas, ir įvertinus Jūsų prašyme nurodytus duomenis, manome, kad iš Jūsų nurodyto laikotarpio 1983-2007 m. tik laikotarpis nuo 1990-03-11 iki 2002-07-01 kai Jūs ėjote direktorės pareigas ikimokyklinėse įstaigose Jums į tarnybos Lietuvos valstybei stažą galėtų būti įskaičiuojamas tik tokiu atveju, jei Jūsų eitos pareigos atitinka Taisyklių 4.2 ir /ar 3 punktuose nurodytas sąlygas, t. y. Jūs turite pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad Jūsų užimamai pareigybei buvo nustatytas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.  

      Laikotarpis nuo 2007 m. iki 2015 m., kai Jūs dirbote  advokato padėjėja negali būti įskaičiuotas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nes tai nėra valstybės tarnautojo pareigybė pagal galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą.

      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Taisyklių 5 punktą tarnybos stažą skaičiuoja valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas, valstybės politikas, teisėjas ar valstybės pareigūnas eina pareigas, administracijos (struktūrinis) padalinys arba valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, o jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, – įstaiga, centralizuotai atliekanti personalo administravimo funkcijas.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 11.

      Iškilo klausimas skaičiuojant priimamos valstybės tarnautojos stažą Lietuvos valstybei.

      Darbuotoja pateikė dokumentus, kad nuo 1994 m. spalio 10 d. iki 2003 m. rugpjūčio 31 d. dirbo mokytoja švietimo įstaigoje, išlaikomoje iš savivaldybės biudžeto, bet išsilavinimą, reikalingą dirbti mokytoja, įgijo 2006 metais. Ar šiuo atveju, kai darbuotojos išsilavinimas buvo įgytas vėliau, galėtume įskaičiuoti į tarnybos Lietuvos valstybei stažą  darbo laikotarpį nuo 1994 m. spalio 10 d. iki 2002 m. liepos 1 d.?

      Nuo 2012 m. liepos 5 d. įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos valstybės tarnautojams, ėjusiems A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., turi perskaičiuoti valstybės tarnautojo stažą ir, esant reikalui, atitinkamai mokėti priedą už tarnybos stažą einant Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas bei užtikrinti kitas Valstybės tarnybos įstatyme su padidėjusiu stažu susijusias garantijas (pavyzdžiui, kasmetinių atostogų papildomų dienų suteikimas).

      Laikotarpiai, asmenims einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., vadovaujantis VTĮ 47 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1174 redakcija) patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei skaičiavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis, turi būti įskaičiuoti į tarnybos stažą Lietuvos valstybei.

      Atkreipiame dėmesį į tai, kad Taisyklių 4.2 punkte nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) įsigaliojimo A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Vadovaujantis Taisyklių 3 punktu, iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija)  įsigaliojimo valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos pareigos einant viešojo administravimo valstybės tarnautojo bei A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 1, 2 priedėliuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. 1169 „Dėl viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių lygių ir kategorijų patvirtinimo“ ir Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdiniame sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinio sąrašo patvirtinimo“, taip pat pareigos, nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 4 straipsnio 4 dalies 1–6 punktuose.

      Priskiriant eitas pareigas A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojo pareigoms būtinos dvi sąlygos:

                 1. eitos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar iš  valstybės įsteigtų fondų ir;

                 2. toms pareigoms eiti buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Kai kurioms pareigoms eiti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose buvo numatyti išsilavinimo reikalavimai, pavyzdžiui, Švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593) 22 straipsnyje nustatyta, kad teisę dirbti pedagoginį darbą atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigose turi asmenys, įgiję išsilavinimą pedagogus rengiančiose institucijose, kurioms Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pripažinusi teisę išduoti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą kvalifikaciją. Asmenims, neturintiems pedagoginio išsilavinimo, suteikiama teisė dirbti pedagoginį darbą atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigose, jeigu jiems atestacinė komisija pripažįsta pedagoginę kvalifikaciją, numatytą pedagogų atestacijos nuostatuose. Šiuo metu galiojančios redakcijos Švietimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „<…> dirbti mokytoju turi teisę:

      1) pedagogas – pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas;

      2) asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, – pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas; asmenys per 2 metus nuo darbo mokytoju pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo programas pradžios privalo įgyti pedagogo kvalifikaciją<…>.“

      Atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, ir sistemiškai analizuodami (aiškindami) Švietimo įstatymo aukščiau minėtas nuostatas dėl išsilavinimo reikalavimų mokytojams bei vadovaudamiesi protingumo kriterijumi, manome, kad šios nuostatos (tiek 1991 m., tiek 1994 m. redakcijos) atitinka Taisyklių 4.2 reikalavimą dėl pareigoms eiti būtino aukštojo arba aukštesniojo (specialaus vidurinio) išsilavinimo. Todėl manytume, kad valstybei tarnautojui, kuris dirbo mokytoju, galima įskaičiuoti stažą valstybės tarnybai laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., jam pateikus dokumentus, patvirtinančius, kad jis dirbo mokytoju.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 12.

      Anksčiau dirbusi daug metų mokykloje sužinojau (dabar jau virš 6 m. nuo 2012-05-04 dirbu valstybės tarnyboje), kad dirbant mokytoja nuo 1990-03-11 galėjau prašyti užskaityti valstybės tarnybos stažą. Parašiau 2015-12-04 prašymą (pateikiau darbo knygelės kopijas) dėl valstybės tarnybos stažo perskaičiavimo ir laikotarpis, dirbant mokytoja, buvo įskaičiuotas į valstybės tarnybos stažą. Gavau įsakymą, kad didesnis priedas už stažą bus mokamas nuo 2015-12-04. Kadangi valstybės tarnybos stažas ženkliai skiriasi noriu paklausti ar neturėjo darbovietė pasikeitusio priedo už stažą perskaičiuoti nuo Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo dienos (2012-07-05), o ne nuo prašymo perskaičiuoti tarnybos stažą pateikimo dienos? ir ar turi būti priskaičiuotos prarastos atostogų dienos.

      Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime yra konstatavęs: "Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį“. Šiame kontekste paminėtina, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime konstatavo, kad su konstituciniu teisinės valstybės principu yra susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit).

      Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei įvertinus tai, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, darytina išvada, kad valstybės tarnautojams priedai už priskaičiuotą paslaugų valstybės tarnautojo stažą turi būti mokami ne nuo prašymo perskaičiuoti stažą pateikimo dienos, o nuo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y.  nuo 2012 m. liepos 5 d. arba nuo valstybės tarnautojo priėmimą į pareigas dienos, jeigu į šias pareigas jis buvo priimtas po 2012 m. liepos 5 d.

      Atsižvelgiant į perskaičiuotą tarnybos stažą Lietuvos valstybei, valstybės tarnautojams atitinkamai turi būti perskaičiuotos ir kasmetinių atostogų papildomos dienos už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kurios visos turi būti pridedamos prie kasmetinių minimalių atostogų nuo Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo dienos ir suteikiamos teisės aktų nustatyta tvarka.

      Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, Jūsų dabartinė darbovietė priedą už perskaičiuotą stažą Lietuvos valstybei Jums turėtų mokėti nuo 2012-07-03 Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2012-07-05, taip pat Jums turi būti perskaičiuotos ir papildomos atostogų dienos, perskaičiavus Jūsų turimą tarnybos stažą, jos taip pat turi būti perskaičiuotos nuo  2012-07-05.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 13.

      Ar stažas vidaus reikalų sistemoje yra prilyginamas valstybės tarnybos stažui, jeigu šiuo metu aš dirbu karjeros valstybės tarnautoju?

      VTĮ 47 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, yra įtvirtintos nuostatos, numatančios galimybę į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaityti nuo 1990 m. kovo 11 d. tik einant valstybės tarnautojo pareigas. Šiame straipsnyje pateikiamas baigtinis valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei stažo laikotarpių sąrašas, tačiau visas vidaus tarnybos stažas nenurodytas. Todėl karjeros valstybės tarnautojui jo turėtas vidaus tarnybos stažas visa apimtimi į tarnybos Lietuvos valstybei stažą negali būti įskaičiuojamas.

      Atnaujinta: 2019 03 08

  • Atleidimas 11
    • 1.

      Įstaiga planuoja patikslinti valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą, t. y. pakeisti skyriaus pavadinimą. Jei valstybės tarnautojas nesutiktų su pakeistu pavadinimu (nepasirašytų pakeisto pareigybės aprašymo), ar jis turėtų teisę būti atleistas laikantis visų VTĮ jam nustatytų atleidimo terminų ir kitų socialinių garantijų?

      Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ)  49 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos valstybės tarnautojui taikomos tik kai naikinama jo pareigybė.

      Manytume, kad keičiantis tik pareigybės pavadinimui, struktūrinio padalinio pavadinimui ar kitiems – neesminiams pareigybės aprašymo elementams, karjeros valstybės tarnautojo pareigybė negali būti naikinama, todėl valstybės tarnautojas negali būti atleistas pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir valstybės tarnautojui netaikytinos su tuo susijusios garantijos.

      Šiuo atveju karjeros valstybės tarnautojas turėtų būti pasirašytinai informuojamas apie jo pareigybės aprašymo pakeitimus. Tuo atveju, jei valstybės tarnautojas nesutinka su pakeistu pareigybės pavadinimu ir atsisako pasirašyti pakeistą pareigybės aprašymą – įstaigoje gali būti surašomas aktas, kuriame būtų fiksuotas toks valstybės tarnautojo supažindinimo su pareigybės aprašymo pakeitimais ir atsisakymo jį pasirašyti faktas.  Tokiu atveju toliau turėtų būti inicijuojamas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas tokiam tarnautojui, kuris nesilaikė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos  pareigos laikytis teisės aktų.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 2.

      Vykdant įstaigos reorganizaciją mažinamas valstybės tarnautojų skaičius. Kokiais kriterijais reikėtų vadovautis pasirenkant valstybės tarnautojus, su kuriais tęsti tarnybos santykius, ir kur tai reglamentuota?  

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ nereglamentuoja valstybės tarnautojų pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti, manytume, kad valstybės tarnautojams turėtų būti taikomos atitinkamos Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos.

      DK 57 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sąjunga. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys. Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, taikoma šiems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje:

      1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;

      2) kurie augina daugiau kaip tris vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba vieni augina vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;

      3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, kurie sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdami darbdavio įmonėje;

      4) kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai;

      5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje;

      6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų narius. 

      DK 57 str. 4 d. nurodyta, kad šio straipsnio 3 d. 1–5 p. nustatyta pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti taikoma darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją.

      Pažymėtina, kad „kvalifikacijos“ sąvoka išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 129 str., (galiojančio DK 57 str.), taikymo teismų praktikoje“. Šiame nutarime išaiškinta, kad „darbuotojo kvalifikacija suprantama kaip darbuotojo pasirengimas dirbti tam tikrą darbą laipsnis. Darbuotojo kvalifikaciją apibūdina jo turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrą darbą. Ji nėra tapati išsimokslinimui, kadangi išsimokslinimas yra tik vienas iš kriterijų, apibūdinančių darbuotojo kvalifikaciją“. Atsižvelgdami į tai manytume, kad aukščiau paminėtos DK 57 str. nuostatos dėl pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti taikytinos analogiškas pareigas ir vienodą kvalifikaciją turintiems valstybės tarnautojams. 

      Taip pat pažymėtina, jog VTĮ 51 straipsnio 6 dalis nustato, kad nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) ar įvaikį (įvaikius) iki 3 metų, negali būti atleisti iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 4, 9 (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), 10, 12 ir 15 ir 18 (išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas pateikia pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu) punktuose nurodytais pagrindais. Taigi darbdavys turi pareigą užtikrinti, kad tokie valstybės tarnautojai nebūtų atleisti dėl pareigybės panaikinimo.

      Dėl pareigybių naikinimo pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose įtvirtinta decentralizuota valstybės tarnybos personalo valdymo sistema. Įstaigų vadovams yra numatyta atsakomybė už jų vadovaujamoms įstaigoms keliamų uždavinių įgyvendinimą, kuri suponuoja atitinkamų įstaigų vadovų teisę savarankiškai valdyti įstaigos žmogiškuosius išteklius. Vadovaudamiesi VTĮ 8 str. 4 d., valdydami žmogiškuosius išteklius įstaigų vadovai turi teisę pagal reglamentuotą tvarką tvirtinti tokius valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus ir įstaigų struktūras, kurie leistų tinkamai pasiekti įstaigai nustatytų tikslų ir racionaliai panaudoti įstaigos finansinius išteklius. Atsižvelgiant ir į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus, tokius kaip teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, darbo santykių stabilumo, manytume, kad kai darbdavys priima sprendimą pvz. vietoje 5 analogiškas funkcijas vykdančių valstybės tarnautojų pareigybių palikti 3 pareigybes, DK 57 str. 3 d. nustatyta tvarka darbdavio sudaryta komisija pagal patvirtintus atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus iš minėtų 5 valstybės tarnautojų turėtų atrinkti 3 valstybės tarnautojus su kuriais tarnybos santykiai bus tęsiami, o kiti 2 valstybės tarnautojamsturėtų būti įteikti pranešimai apie pareigybės panaikinimą ir, suėjus įspėjimo terminui, jie turėtų būti atleisti dėl pareigybės panaikinimo (VTĮ 51 str. 1 d. 9 p.).

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 3.

      Ar karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė yra naikinama, gali būti atleidžiamas jo paties valia nepasibaigus įspėjimo apie pareigybės panaikinimą laikotarpiui nekeičiant atleidimo pagrindo? Jei taip,– kokia išeitinės išmokos mokėjimo tvarka?

      Atsižvelgdami į VTĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatą (darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ), manome, kad karjeros valstybės tarnautojams mutatis mutandis yra taikomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 8.1 punkto nuostatos ta apimtimi, kai darbuotojas, įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą, pats prašo jį atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnį (galiojančio DK 57 str.) nepasibaigus įspėjimo terminui ir nurodo konkrečią atleidimo datą, toks darbuotojas, darbdaviui sutikus, gali būti atleistas iš darbo jo nurodytu laiku, nekeičiant atleidimo pagrindo.

      Atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, manome, kad įspėtas apie pareigybės panaikinimą valstybės tarnautojas įspėjimo laikotarpiu gali būti atleidžiamas iš pareigų nekeičiant atleidimo pagrindo (VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas) tuo atveju, jei abi šalys (valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo ir valstybės tarnautojas) šį klausimą suderina. Šiuo atveju DK 64 str.5 d. nuostata, nustatanti įspėjimo termino partęsimą atleidžiant darbuotoją nepasibaigus įspėjimo terminui, neturėtų būti taikoma. Taip pat informuojame, kad, remiantis VTĮ 48 straipsnio 4 dalimi, išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.

      Daugiau informacijos: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 44Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), apibendrinimo apžvalgoje.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 4.

      Ar nebus pažeistos valstybės tarnautojo teisės ir jam nustatytos garantijos atleidus jį iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo nesuėjus įspėjimo apie pareigybės panaikinimą terminui bei neperkėlus jo atleidimo datos iki to laiko, kai turėjo pasibaigti įspėjimo apie pareigybės panaikinimo terminas? 

      Panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę, nelieka tai pareigybei priskirtų funkcijų, t. y. funkcijų, kurias vykdyti jis buvo priimtas. Todėl, jeigu iki pareigybės panaikinimo dienos valstybės tarnautojui nepasiūlytos kitos pareigos, jis atleidžiamas iš pareigų. Tačiau nurodytu atveju, kai valstybės tarnautojas apie pareigybės panaikinimą nebuvo įspėtas Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ)  49 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais (prieš  1, 2, 3 ar 4 mėn.), atleidus valstybės tarnautoją dėl pareigybės panaikinimo nuo jos panaikinimo dienos, valstybės tarnautojui nebūtų užtikrintos visos teisės aktuose nustatytos teisės ir socialinės garantijos, šiuo atveju – teisė būti įspėtam apie pareigybės panaikinimą prieš nustatytą terminą. VTĮ nereglamentuoja santykių, atsirandančių atleidžiant valstybės tarnautoją nepasibaigus įspėjimo apie pareigybės panaikinimą terminui. Todėl pagal VTĮ 6 straipsnio 1 dalį, reguliuojant santykius, susijusius su valstybės tarnautojų statusu ir socialinėmis garantijomis, taikomi kiti teisės aktai. Siekiant užtikrinti valstybės tarnautojui teisės aktuose nustatytas teises ir garantijas, manytume kad atleidžiant iš pareigų laiku neįspėtą apie pareigybės panaikinimą valstybės tarnautoją, jam turi būti taikomos Darbo kodekso 64 straipsnio 5 dalyje nustatytos garantijos pilna apimtimi, –  t. y. valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų data jo sutikimu turėtų būti nukeliama į paskutinę įspėjimo termino dieną ir jam neleidžiama įspėjimo metu dirbti, tačiau mokamas už visą įspėjimo laikotarpį jam priklausantis darbo užmokestis.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 5.

      Turiu įspėjimą apie pareigybės naikinimą ir atleidimą iš tarnybos š. m. balandžio  28 d.. Noriu paklausti kaip teisiškai bus išspręstas šis klausimas, jeigu iki balandžio  28 d. man bus paskirta operacija ir aš tuo metu turėsiu nedarbingumą?

      Ar aš būsiu atleista tą dieną, ar kai baigsis nedarbingumas ir ar bus mokama išeitinė išmoka?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 51 straipsnis reglamentuoja valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16 ir 18 punktuose nurodytus atvejus. Vadinasi įstaigos vadovas valstybės tarnautoją, turintį nedarbingumą ar esantį atostogose, gali atleisti iš pareigų pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (dėl pareigybės panaikinimo). Šioje teisės normoje nurodytas žodis „gali" (negali) suponuoja dispozityvią, bet ne imperatyvią nuostatą, todėl įstaigos vadovas savo sprendimu gali atleisti valstybės tarnautoją nedarbingumo metu, taip pat gali atleisti valstybės tarnautoją iškart po jo nedarbingumo pabaigos. Bet kuriuo atveju, Jums priklausys VTĮ 48 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka, kuri  išmokama pagal VTĮ 48 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką, t. y. išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 6.

      Ar galima pakaitinį valstybės tarnautoją, pakeičiantį laikinai negalintį eiti pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją, atleisti vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t. y. praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko pasitikėjimą?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į pareigas <...> į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta arba atleidžiamas negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, <...>.

      VTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatyti valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų imperatyvūs pagrindai, kurie yra taikomi šiame straipsnyje nurodytais atvejais. Sistemiškai vertindami VTĮ, manytume, kad pakaitinis valstybės tarnautojas, laikinai pakeičiantis politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją, gali būti atleidžiamas iš pareigų ir vadovaujantis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu - kai praranda pasitikėjimą. Be to, pažymėtina, kad išeliminavus galimybę šiuo pagrindu atleisti pakaitinį valstybės tarnautoją, laikinai pakeičiantį politinio pasitikėjimo (asmeninio) valstybės tarnautoją, būtų sukurtos nepagrįstai diskriminacinės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų tarnybos sąlygos lyginant su pakaitinių valstybės tarnautojų, laikinai pakeičiančių politinio pasitikėjimo (asmeninio) valstybės tarnautojus, tarnybos sąlygomis.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 7.

      Esu pakaitinė valstybės tarnautoja, kol š. m. rugsėjo mėn. grįš tarnautoja iš vaiko priežiūros atostogų. Šiuo metu pati laukiuosi ir išeinu į vaiko priežiūros atostogas nuo rugpjūčio 1 dienos. Noriu paklausti, ar aš būsiu atleista? ar  gausiu vaiko priežiūros išmokas metu, jei grįžus karjeros valstybės tarnautojai aš būsiu atleista iš pareigų? 

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad  pakaitinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, iki šio įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, taip pat valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų valstybės tarnautoją. VTĮ 15 str. 1 d. nustatyta, jog pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta arba atleidžiamas negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Pakaitinis valstybės tarnautojas yra atleidžiamas iš pareigų pagal VTĮ 51 str. 1 d. 6 p., kai pasibaigia jo priėmimo laikas. Pažymėtina, kad VTĮ 51 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16 ir 18 punktuose nurodytus atvejus. Kadangi VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punktas yra nurodytas, vadinasi atleisti pakaitinį valstybės tarnautoją pasibaigus jo priėmimo laikui atostogų metu nedraudžiama. Kartu paaiškiname, kad VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje nustatyti apribojimai dėl atleidimo iš pareigų nėščioms valstybės tarnautojoms, taip pat valstybės tarnautojams, auginantiems vaikus iki trejų metų, pakaitiniams valstybės tarnautojams, kuriems baigiasi jų priėmimo laikas, šiuo atveju netaikomi, nes jie atleidžiami pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

      Vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, nėščia pakaitinė valstybės tarnautoja, nėštumo ir gimdymo atostogų išėjusi pakaitinė valstybės tarnautoja, ar vaiko priežiūros atostogų išėjęs pakaitinis valstybės tarnautojas turi būti atleisti iš pareigų pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą nuo tos dienos, kai sugrįžta negalėjęs eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojas.  

      Teisė gauti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, taip pat teisė gauti vaiko priežiūros išmoką nustatyta Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, pagal kurio nuostatas šias išmokas moka Socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, todėl esant klausimų dėl minėtų išmokų mokėjimo reikėtų pagal kompetenciją kreiptis į Sodros padalinius.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 8.

      Jeigu dirbantis valstybės tarnautojas yra senatvės pensininkas nori išeiti iš darbo savo noru, ar jam priklauso išeitinė išmoka, kokio dydžio ir pagal kokį Darbo kodekso ar Valstybės tarnybos įstatymo straipsnį? Taip pat per kiek dienų nuo prašymo pateikimo išeiti iš darbo darbdavys turi atleisti iš darbo. Ar tokiu atveju valstybės tarnautojas gali būti atleistas šalių susitarimu?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 6 straipsnio 1 dalimi, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Valstybės tarnautojams mokamos išeitinės išmokos, jų  mokėjimo pagrindai reglamentuojami VTĮ 48 straipsnyje, todėl Darbo kodekso 56 straipsnio 2 dalies nuostatos šiuo atveju netaikomos. VTĮ 48 straipsnyje reglamentuota pagal kokius pagrindus atleistiems valstybės tarnautojams mokamos išeitinės išmokos, išeitinių išmokų dydžiai ir jų mokėjimo tvarka. Subjektai, kuriems mokomos išeitinės išmokos nurodyti šio straipsnio 1-oje ir 2- je dalyse. VTĮ 48 str. nenustatyta, jog valstybės tarnautojui, atleidžiamam pagal VTĮ 51 str. 1 d. 1 p. , t. y. kai atsistatydina savo noru (įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją) turėtų būti išmokama išeitinė išmoka, taigi atleidžiant šiuo pagrindu, išeitinė išmoka nepriklauso ir nėra mokama.

      Pažymėtina, jog VTĮ 31 straipsnio 2 dalies 5 punkte yra nustatyta, jog valstybės tarnautojai skatinami vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 1219 redakcija) patvirtinto Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo 2.5 punkte nustatyta, kad vienkartinė piniginė išmoka valstybės tarnautojui gali būti skiriama valstybės tarnautojams įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją arba pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir savo noru atsistatydinus iš valstybės tarnautojo pareigų arba atleidus juos iš pareigų dėl amžiaus ar tarnybos pratęsimo termino pabaigos. Minėto aprašo 3 punkte numatyta, jog sprendimą dėl vienkartinės piniginės išmokos skyrimo valstybės tarnautojui priima įstatymų įgaliotos institucijos ar asmenys (t. y. tokį sprendimą gali priimti valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo). Vienkartinės išmokos dydis negali viršyti 100 procentų nustatytos valstybės tarnautojo pareiginės algos.

      VTĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ketinantis atsistatydinti savo noru valstybės tarnautojas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priėmusį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sutikimu valstybės tarnautojas gali būti atleistas ir anksčiau.

      Valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų šalių susitarimu pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 18 punktą. Manytume, kad toks susitarimas galėtų būti sudarytas dėl valstybės tarnautojo, kuriam suėjo pensinis amžius, atleidimo iš pareigų, jeigu jam nėra sukakę 65 metai (tuomet būtų kitas atleidimo pagrindas - pagal VTĮ 51straipsnio 1 dalies 6 punktą) ir tokiu atveju šiam valstybės tarnautojui mokama kompensacija pagal VTĮ 48 straipsnio 6 dalį.  

      VTĮ 51 straipsnio 2 d. nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas gali raštu pateikti pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui, o į pareigas priėmęs asmuo gali raštu pateikti pasiūlymą  karjeros valstybės tarnautojui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu. Jeigu šalis, gavusi tokį pasiūlymą, sutinka su pasiūlymu, per 5 dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai tokį pasiūlymą. Jeigu šalis, gavusi pasiūlymą, per 5 dienas nepraneša, kad sutinka su pateiktu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Šalims susitarus dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl išeitinės išmokos dydžio  ir su tuo susijusių kitų garantijų, taip pat dėl kitų sąlygų (nepanaudotų atostogų suteikimo ir kitų sąlygų).

      Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, pensinio amžiaus valstybės tarnautojui atsistatydinant iš pareigų savo noru išeitinė išmoka nepriklauso, tačiau vadovo sprendimu gali būti skirta vienkartinė išmoka. Jeigu valstybės tarnautojas atleidžiamas VTĮ 51 str. 1 d. 18 p. nustatytu pagrindu – šalių susitarimu, jam turi būti išmokama VTĮ 48 str. 6 d. nurodyta kompensacija, kuri yra ne didesnė negu VTĮ 48 str. 2 dalyje nurodyta išeitinė išmoka ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 9.

      Ar gali būti valstybės tarnautojas atleidžiamas šalių susitarimu likus mėnesiui iki valstybės tarnautojui sukaks 65 m.?

      Tarnybos santykių nutraukimas šalių susitarimu laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jeigu buvo aiškiai išreikšta šalių valia nutraukti tarnybos santykius šalių susitarimu ir toks tarnybos santykių nutraukimas buvo tinkamai įformintas laikantis Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Tuo atveju, kai valstybės tarnautojas atleidžiamas šalių susitarimu likus mėnesiui iki valstybės tarnautojui sukaks 65 m., manytume, kad šalys bet kuriuo metu, kol tęsiasi tarnybos santykiai, gali viena kitai raštu pateikti pasiūlymą sudaryti šalių susitarimą dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų.

      Tačiau pažymėtina, kad įstaigos vadovas, priimdamas sprendimą tarnybos santykius su valstybės tarnautoju nutraukti šalių susitarimu, turėtų vadovautis ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatomis, pagal kurias viena iš biudžetinės įstaigos vadovo pareigų yra užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 10.

      Ar gali įstaigos vadovas perkelti valstybės karjeros tarnautojo darbo vietą toje pačioje įstaigoje ir pareigose, tik kitoje apskrityje. Jeigu valstybės tarnautojas nesutinka dirbti pakeistomis sąlygomis, ar jis turi būti atleidžiamas ir kokiu pagrindu?

      Pažymime, kad Lietuvoje yra įtvirtinta decentralizuota valstybės tarnybos personalo valdymo sistema. Įstaigų vadovams yra numatyta atsakomybė už jų vadovaujamoms įstaigoms keliamų uždavinių įgyvendinimą, kuri suponuoja atitinkamų įstaigų vadovų teisę savarankiškai valdyti įstaigos žmogiškuosius išteklius. Pažymėtina, kad įstaigos vadovai, įgyvendindami jiems suteiktą diskrecijos teisę, turi teisę nuspręsti, kurių pareigybių ir kiek (atsižvelgiant į įstatyme nustatytus apribojimus) ir kur (t. y. kokiuose padaliniuose) yra būtina, siekiant užtikrinti efektyvų įstaigos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą.

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ)  nenumatytas valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo darbo vieta perkeliama į kitą gyvenamąją vietovę. Todėl manytume, kad vadovaujantis VTĮ 6 straipsnio 1 dalimi bei taikant įstatymo analogiją, reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos  darbo kodekso (toliau – DK) 45 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Viena iš DK 33 straipsnio 2 dalyje bei 34 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinųjų sutarties sąlygų – darbuotojo darbovietė. DK 45 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka.

      Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad įstaigos vadovas turi diskrecijos teisę valstybės tarnautojo pareigybę perkelti į kitą vietovę. Jeigu įstaigoje keičiama valstybės tarnautojo darbo vieta, turi būti gautas valstybės tarnautojo sutikimas dėl jo darbo vietos pasikeitimo. Jeigu tokio sutikimo valstybės tarnautojas nepateikia, jam taikomos garantijos, kaip pareigybės naikinimo atveju: vadovaujantis VTĮ 49 straipsnio 1 dalies nuostatomis tarnautojas įspėjamas apie pareigybės panaikinimą, jam siūlomos kitos pareigos, o tokių pareigų nesant arba jam atsisakius jas užimti, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu  – dėl pareigybės panaikinimo ir jam išmokama VTĮ 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta išeitinė išmoka. 

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 11.

      Ar reikia atleisti iš pareigų valstybės tarnautojus, neįgijusius einamoms pareigoms būtino išsilavinimo? 

      Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 3 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos. Taigi, valstybės tarnautojai, neįgiję reikiamo išsilavinimo turėtų būti atleidžiami iš pareigų po 2024-01-01 pagal Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

      Atnaujinta: 2019 03 08

  • Teisės ir pareigos 18
    • 1.

      Valstybės tarnautojui buvo išduotas leidimas dirbti kitą (samdomą) darbą privačiame sektoriuje. Toje pačioje institucijoje dėl reorganizacijos pasikeitė tarnautojo pareigos. Ar būtina vėl kreiptis valstybės tarnautojui dėl naujo leidimo dirbti kitą darbą išdavimo?

      Vadovaujantis VTĮ 18 straipsnio 3 dalimi, valstybės tarnautoją perkėlus į kitas pareigas, pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, į pareigas priimantis asmuo, be valstybės tarnautojo atskiro prašymo, įvertina šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir prima sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį.

      Atnaujinta: 2019 08 08

    • 2.

      Ar gali valstybės tarnautojas dirbti samdomu darbuotoju, ekspertu ar konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešose įstaigose, taip pat gauti kitą negu Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą darbo užmokestį?

       

      Taip. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d nutarimo „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ ( Žin., 2004, Nr. 181-6708 ) rezoliucinės dalies 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo ( toliau -VTĮ ) 17 straipsnio 4 punkte įtvirtintos nuostatos, ribojančios valstybės tarnautojų teisę dirbti kitą darbą ir gauti kitą atlyginimą, negali būti taikomos. Todėl valstybės tarnautojas gali dirbti samdomu darbuotoju, ekspertu ar konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešose įstaigose, taip pat gauti kitą negu VTĮ nustatytą darbo užmokestį, gavęs VTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį, jeigu jis įsidarbina pagal darbo sutartį. Priimant sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį svarbu įvertinti ar nėra Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali dirbti kito darbo. 

      Valstybės tarnautojams, kurie dirba kitais pagrindais (verčiasi individualia veikla, įsigijus verslo liudijimą, žemės ūkio veikla (ūkininkavimas) arba yra autorių teisių arba gretutinių teisių subjektais pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą), nereikia gauti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą. Tačiau apie tokią savo veiklą valstybės tarnautojas turėtų nurodyti viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje.

      Vadovaujantis VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 10 punktu, valstybės tarnautojai privalo nenaudoti tarnybos ( darbo ) laiko kitiems tikslams, išskyrus šiame punkte nustatytas išimtis. Taip pat valstybės tarnautojas gali dirbti kitą darbą, jeigu nėra Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali dirbti kito darbo. 

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 3.

      Ar karjeros valstybės tarnautojas gali savo vardu registruoti ne pelno siekiančią organizaciją (pvz., viešąją įstaigą)?

      Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnis nustato, kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Minėtame straipsnyje nenurodoma, kad valstybės tarnautojas negali savo vardu registruoti ne pelno siekiančios organizacijos.

      Be to, siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra nustatyti reikalavimai asmenims dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kurie taikomi ir valstybės tarnautojams. Šių reikalavimų būtina paisyti vykdant ir Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnyje nepaminėtą (t. y. leistiną) veiklą.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 4.

      Ar valstybės tarnautojai gali būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais?

      Taip. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą valstybės tarnautojai turi teisę būti  profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje (taikant šiame įstatyme nustatytus apribojimus).

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 5.

      Buvau karjeros valstybės tarnautojas, išėjau dirbti į privatųjį sektorių. Ar turiu teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą?

      Karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimo garantijos taikymą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2-5 dalys Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2-5 dalyse nustatyta, kas turi teisę į karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimą, t. y., kokias sąlygas reikia atitikti, norint atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą. 

      Atsižvelgiant į tai, kad išėjimas į privatųjį sektorių savo noru nepatenka į Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2-5 dalyse nustatytas sąlygas, Jums nėra taikoma statuso atkūrimo garantija. Valstybės tarnautoju galėtumėte tapti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta konkurso tvarka.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 6.

      Ar dirbdama valstybės tarnyboje galiu registruotis ūkininke?

      Valstybės tarnautojo teisę dirbti kitą darbą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ)  16, 18, straipsniai.

      Pažymėtina, kad VTĮ 19 straipsnis nustato kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Kadangi vertinamasis žemės ūkio veikla nepaminėta, manome, kad ji yra leistina ir galima registruotis ūkininke. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra nustatyti reikalavimai asmenims dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kurie taikomi ir valstybės tarnautojams. Šių reikalavimų būtina paisyti vykdant ir VTĮ 19 straipsnyje nepaminėtą (t. y. leistiną) veiklą. 

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 7.

      Ar karjeros valstybės tarnautojas gali užsiimti individualia veikla? Jeigu taip, ar reikalingas darbdavio sutikimas?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 19 straipsnis nustato kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Kadangi vertimasis individualia veikla šiame straipsnyje nėra paminėtas, manome, kad tokia veikla yra leistina. Tačiau, manytume, kad tuo atveju, jeigu šio darbo grafikas sutaptų su pagrindinės darbovietės darbo grafiku, reikėtų tai suderinti su vadovybe. 

      Pažymėtina, kad VTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl leidimo dirbti kitą darbą gavimo taikomos valstybės tarnautojams, kurie dirba ar ketina įsidarbinti įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal darbo sutartį, o valstybės tarnautojui, kuris verčiasi individualia veikla, nereikia gauti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą. 

      Be to, atkreipiame dėmesį, kad siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra nustatyti reikalavimai asmenims dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kurie taikomi ir valstybės tarnautojams. Šių reikalavimų būtina paisyti vykdant ir Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnyje nepaminėtą (t. y. leistiną) veiklą.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 8.

      Ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, turi teisę laikinai eiti valstybės tarnautojo pareigas šiam nesant darbe dėl pateisinamų priežasčių (pvz., dėl ligos, atostogų)?

      Darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, negali laikinai eiti valstybės tarnautojo pareigų, nes jis nevykdo viešojo administravimo funkcijų, todėl ir pavaduoti valstybės tarnautojo jis negali. Darbuotojui, dirbančiam  pagal darbo sutartį galima pavesti tik kai kurias valstybės tarnautojo funkcijas, tačiau tik tokias, kurios nėra viešojo administravimo funkcijos. Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnis suteikia galimybę, esant tarnybinei būtinybei, laikinai perkelti karjeros valstybės tarnautoją į kitas valstybės tarnautojo pareigas be konkurso.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 9.

      Ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai gali būti savivaldybės kontroliuojamų įmonių – uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikia daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime ir nuosavybės teise priklauso savivaldybei, valdybų nariais?

      Taip. Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad valstybės tarnatojai turi teisę būti paskirti (išrinkti) valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, kolegialių organų nariais.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 10.

      Ar valstybės tarnautojas gali būti uždarosios akcinės bendrovės vieninteliu savininku ir direktoriumi?

      Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas valdyba (jei valdyba nesudaroma,– stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba,– visuotinis akcininkų susirinkimas). Atsižvelgiant į tai asmuo, turintis 100 procentų bendrovės akcijų ir kartu esantis šio juridinio asmens vadovu turi būti renkamas vadovaujantis minėta nuostata. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) yra asmens nuosavybė, kurią gina ir saugo įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą pasisakė dėl privačios nuosavybės ir asmens, turinčio valstybės tarnautojo statusą, tarpusavio santykio (1997 m. gegužės 6 d. nutarimas, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). 

      Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnis nustato kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad  valstybės tarnautojui draudžiama užsiimti bet kokia veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje.

      Taigi atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, manome, kad valstybės tarnautojas turi teisę būti UAB savininku (turėti UAB akcijų), ir jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje,  taip pat gali būti ir uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 11.

      Ar karjeros valstybės tarnautoja, viena auginanti vaiką iki 14 metų, kurios funkcijos nėra susijusios su tiesioginiu administracinių paslaugų teikimu gali pasinaudoti Valstybės tarnybos įstatymo 50 str. numatyta teise dirbti nuotoliniu būdu minėtame straipsnyje nustatytomis sąlygomis?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 50 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr.1296 patvirtintas Valstybės tarnautojų ir diplomatų nuotolinio darbo tvarkos aprašas reglamentuoja valstybės tarnautojų teisę dirbti nuotoliniu būdu.

      Valstybės tarnautojas, norintis dirbti nuotolinį darbą, pateikia tiesioginiam vadovui rašytinį prašymą. Sprendimą dėl sutikimo, kad valstybės tarnautojas dirbtų nuotolinį darbą tiesioginis vadovas priima pagal aukščiau nurodytų teisės aktų nustatytas sąlygas ir tvarką.

      Atkreiptinas dėmesys, kad VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis, taigi nuotolinis darbas neturėtų pakenkti valstybės tarnautojo atliekamų funkcijų kokybei bei įstaigos tikslų ir uždavinių įgyvendinimui.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 12.

      Valstybės tarnautojas planuoja būti steigiamos mažosios bendrijos (toliau - MB) nariu. Ar valstybės tarnautojas gali steigti MB, ar dėl to reikia gauti leidimą, ar gali būti MB valdymo organu – MB vadovu?

      Pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatą MB steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys. MB steigėjų gali būti ne daugiau kaip 10. Pažymėtina, kad Mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad MB narys negali turėti darbo santykių su MB, todėl  valstybės tarnautojui, norinčiam steigti ar būti vienu iš MB steigėjų, taip pat  kuris yra MB narys, leidimo dirbti kitą darbą gauti nereikia, nes pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 18 straipsnio 2 dalies nuostatas sprendimai dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą priimami, kai valstybės tarnautojas dirba pagal darbo sutartį

      Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 19 straipsnis nustato, kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. VTĮ 19 straipsnyje nenurodoma, kad valstybės tarnautojas negali steigti bendrovių todėl manome, kad tokia veikla yra leistina ir valstybės tarnautojas gali būti vienu iš MB steigėjų , taip pat ir MB nariu, nes pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 6 dalies nuostatas visi MB steigėjai nuo MB įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa jos nariais.

      Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, valstybės tarnautojas kurti mažąją bendriją (būti steigėju) ir būti jos nariu gali, taip pat gali būti ir MB valdymo organu – MB vadovu, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 13.

      Ar gali valstybės tarnautojas, dirbantis savivaldybės administracijoje, laikinai dirbti pagal darbo sutartį tos pačios savivaldybės viešojoje įstaigoje (Numatoma dirbti projekto koordinatoriumi).

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 19 straipsnio 1 dalies 2 punke  nustatyta, kad valstybės tarnautojui neleidžiama eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos.

      Vadovaujantis šiomis nuostatomis, savivaldybės administracijoje dirbantis valstybės tarnautojas negali dirbti kito darbo pagal darbo sutartį  tik savivaldybėje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas.

      Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio nuostatas viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys. Steigėjų skaičius neribojamas. (Jeigu steigėja yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas surašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime taip pat turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjai, ir valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas).

      Viešoji įstaiga, kurios steigėja yra savivaldybė, nėra savivaldybės struktūrinis padalinys, tai yra kita įstaiga, įsteigta vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, todėl manytume, kad savivaldybės administracijoje dirbantis valstybės tarnautojas gali dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį (pvz. projekto koordinatoriumi) viešojoje įstaigoje, kurios steigėja yra savivaldybė.

      Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad vadovaujantis VTĮ 18 straipsniu valstybės tarnautojas, ketinantis įsidarbinti pagal darbo sutartį, jis, prieš įsidarbinant turi gauti jį į pareigas priimančio asmens leidimą dirbti kitą darbą.    

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 14.

      Esu karjeros valstybės tarnautoja, viena auginanti neįgalų mažametį vaiką, kuriam nustatyta vidutinė negalia bei dideli spec. poreikiai. Vaikui privalu lankyti terapiją, kuri vyksta dienos metu, todėl valandą laiko nuo 10 iki 11 val. turiu išeiti iš darbo.

      Kokios būtų teisinės galimybės nuo 10 iki 11 val. nedirbti, o atidirbti vėliau (po 17 val. darbo vietoje likti irgi neturiu galimybių). Ar tokiu atveju teisiškai galimas individualus darbo laiko režimas, trumpinant pietų pertrauką ir išdalinant papildomą poilsio dieną, suteikiamą asmeniui, auginančiam neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, numatytą Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje? Taip pat, ar teisiškai galima nustatyti individualų darbo laiko režimą, minėtą valandą atidirbant nuotoliniu būdu?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 6 str. 1 d. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Taigi jie valstybės tarnautojams taikomi papildomai, kai tam tikrais atvejais nepakanka VTĮ normų. Atsižvelgdami į tai, kad VTĮ nereglamentuoja darbo laiko trukmės, režimo, valstybės tarnautojams taikomos Darbo kodekso (toliau – DK) bei kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios darbo laiką.

      Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto  Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašo 4 punkte nustatyta, kad  užtikrindamas veiksmingą įmonių, įstaigų, organizacijų darbą, darbdavys gali nustatyti kitokį, nei Aprašo 2 punkte nustatyta, nekintančios darbo dienos trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimą (netaikant šiuo nutarimu nustatytų reikalavimų dėl darbo laiko pradžios, pabaigos ir kasdieninės darbo laiko trukmės) pagal Darbo kodekso 113 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktus.

       Šio punkto 2 papunktyje (4.2) nustatoma, kad lankstus darbo grafikas arba individualus darbo laikas gali būti nustatomas atsižvelgiant į darbuotojo, valstybės tarnautojo, diplomato ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno prašymą, jei nurodytos priežastys yra objektyvios ir pagrįstos, taip pat į įmonės, įstaigos, organizacijos galimybes ir efektyvaus darbo užtikrinimą.

      VTĮ 50 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr.1296 patvirtintas Valstybės tarnautojų ir diplomatų nuotolinio darbo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja valstybės tarnautojų teisę dirbti nuotoliniu būdu. VTĮ 50 str. 1 d. nustatyta, kad nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai valstybės tarnautojas jam priskirtas funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko suderinęs su tiesioginiu vadovu Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas. Valstybės tarnautojas, norintis dirbti nuotolinį darbą, pateikia tiesioginiam vadovui rašytinį prašymą. Sprendimą dėl sutikimo, kad valstybės tarnautojas dirbtų nuotolinį darbą valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas priima pagal Apraše nustatytas sąlygas ir tvarką.

      Atsižvelgdami į aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas, manytume, kad Jūsų darbdavys, vadovaudamasis DK 113 straipsnio reikalavimais bei atsižvelgdamas į Jūsų situaciją dėl vaiko ligos bei būtinybės jį gydyti, gali nustatyti Jums individualų  darbo laiko režimą, nustatydamas Jums konkretų darbo pradžios, pabaigos ir pietų pertraukos laiką, taip pat vadovaujantis VTĮ 50 straipsnio ir Aprašo nuostatomis, Jūsų tiesioginis vadovas galėtų tenkinti Jūsų prašymą dėl Jums reikalingos darbo laiko dalies nustatymo dirbti nuotoliniu būdu.

      Pažymėtina, kad Darbo kodekso 122 straipsnis nustato, kad  pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Taigi esant įstaigos vadovo sutikimui Jūsų pietų pertraukos trukmė galėtų būti minimalios trukmės.

      Taip pat norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad  DK 138 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos papildomos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus, t. y. darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Taigi įstatyme nėra nustatytas draudimas sutrumpintas dvi valandas išskaidyti per kelias dienas.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 15.

      Ar valstybės tarnautojo darbo grafikas yra privalomas nuo 8.00 iki 17.00, ar šį grafiką galima keisti?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 6 str. 1 d. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Taigi jie valstybės tarnautojams gali būti taikomi papildomai, kai tam tikrais atvejais nepakanka VTĮ normų. Atsižvelgdami į tai, kad VTĮ nereglamentuoja valstybės tarnautojų darbo laiko, manytume, kad jiems taikomos nuo 2017-07-01 įsigaliojusio  Darbo kodekso bei kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios darbo laiką.

      Atkreipiame dėmesį, kad, nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintas  Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašas (toliau – Aprašas), kurio 2 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių įstaigose, vykdančiose viešąjį administravimą, darbas pradedamas nuo 7 valandos iki 9 valandos ir baigiamas nuo 14 valandos 45 minučių iki 18 valandos, o įstaigose, įmonėse ir organizacijose, kuriose nevykdomas viešasis administravimas, darbas pradedamas nuo 6 iki 11 valandos ir baigiamas nuo 15 iki 20 valandos, kartu užtikrinant veiksmingą įmonių, įstaigų, organizacijų darbą.

      Aprašo 3 ir 4 punktuose nustatyta, kad  Aprašo 2 punkto nuostatos taikomos, jeigu dėl nustatyto darbo laiko režimo nėra numatytas kitoks darbo dienos pradžios, pabaigos laikas ir kasdienė darbo laiko trukmė.  Užtikrindamas veiksmingą įmonių, įstaigų, organizacijų darbą, darbdavys gali nustatyti kitokį, nei Aprašo 2 punkte nustatyta, nekintančios darbo dienos trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimą pagal Darbo kodekso 113 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktus.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 16.

      Įstaiga planuoja patikslinti valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą, t. y. pakeisti skyriaus pavadinimą. Jei valstybės tarnautojas nesutiktų su pakeistu pavadinimu (nepasirašytų pakeisto pareigybės aprašymo), ar jis turėtų teisę būti atleistas laikantis visų VTĮ jam nustatytų atleidimo terminų ir kitų socialinių garantijų?

      Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ)  49 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos valstybės tarnautojui taikomos tik kai naikinama jo pareigybė.

      Manytume, kad keičiantis tik pareigybės pavadinimui, struktūrinio padalinio pavadinimui ar kitiems – neesminiams pareigybės aprašymo elementams, karjeros valstybės tarnautojo pareigybė negali būti naikinama, todėl valstybės tarnautojas negali būti atleistas pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir valstybės tarnautojui netaikytinos su tuo susijusios garantijos.

      Šiuo atveju karjeros valstybės tarnautojas turėtų būti pasirašytinai informuojamas apie jo pareigybės aprašymo pakeitimus. Tuo atveju, jei valstybės tarnautojas nesutinka su pakeistu pareigybės pavadinimu ir atsisako pasirašyti pakeistą pareigybės aprašymą – įstaigoje gali būti surašomas aktas, kuriame būtų fiksuotas toks valstybės tarnautojo supažindinimo su pareigybės aprašymo pakeitimais ir atsisakymo jį pasirašyti faktas.  Tokiu atveju toliau turėtų būti inicijuojamas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas tokiam tarnautojui, kuris nesilaikė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos  pareigos laikytis teisės aktų.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 17.

      Dirbu Savivaldybėje mero patarėja. Ar galiu papildomai pagal autorinę sutartį leidyklos užsakymu versti knygą?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 19 straipsnis nustato kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Kadangi buvimas autorių teisių arba gretutinių teisių subjektu pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą  šiame straipsnyje nėra paminėti, manome, kad tokia veikla yra leistina.

      Pažymime, kad VTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl leidimo dirbti kitą darbą gavimo taikomos valstybės tarnautojams, kurie dirba ar ketina įsidarbinti įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal darbo sutartį, o valstybės tarnautojui, kuris yra autorių teisių arba gretutinių teisių subjektu pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, nereikia gauti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kito darbo.

      Be to, atkreipiame dėmesį, kad siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra nustatyti reikalavimai asmenims dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kurie taikomi ir valstybės tarnautojams. Šių reikalavimų būtina paisyti vykdant ir VTĮ 19 straipsnyje nepaminėtą (t. y. leistiną) veiklą, t. y. kūrybinė veikla turi būti suderinta su viešojo intereso valstybės tarnyboje užtikrinimu, su draudimu valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, su draudimu užsiimti veikla, diskredituojančia valstybės tarnybos autoritetą. VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktuose nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai, taip pat nedalyvauti VTĮ 19 straipsnyje nurodytoje su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams.

      Atnaujinta: 2019 04 05

    • 18.

      Dirbu teisme posėdžių sekretore. Įregistravau vertimų žodžiu ir raštu individualią veiklą. Apie tai informavau teismo pirmininką. Norėčiau sužinoti, ar galėčiau savo darbovietėje atostogų metu arba laisvadieniais vertėjauti teismo posėdžiuose, jeigu atlygį už tai man mokėtų ne teismas, o vertimų biuras? Ar šiuo atveju kiltų viešų ir privačių interesų konfliktas. Taip pat norėčiau paklausti, ar aš turiu gauti raštišką pirmininko leidimą užsiimti individualia veikla?

      Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 19 straipsnis nustato kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad valstybės tarnautojui draudžiama eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos. Minėtame straipsnyje nenurodoma, kad valstybės tarnautojas negali verstis individualia veikla, todėl manome, kad tokia veikla yra leistina.

      VTĮ 18 straipsnis nustato valstybės tarnautojo teisę dirbti kitą darbą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo valstybės tarnautojo prašymu. Valstybės tarnautojui, norinčiam verstis individualia veikla nereikia gauti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą.

      Atsižvelgdami į minėtas nuostatas, manytume, kad jeigu sutartį dėl individualios veiklos valstybės tarnautojas sudarė ne su savo įstaiga, o su vertimų biuru, kliūčių dirbti vertėja teismo posėdžiuose savo darbovietėje atostogų metu arba laisvadieniais neturėtų būti. Pažymime, kad  informaciją bei konsultacijas dėl viešų ir privačių interesų konflikto pagal kompetenciją teikia Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

      Be to, atkreipiame dėmesį, kad siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra nustatyti reikalavimai asmenims dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kurie taikomi ir valstybės tarnautojams. Šių reikalavimų būtina paisyti vykdant ir VTĮ 19 straipsnyje nepaminėtą (t. y. leistiną) veiklą.

      Atnaujinta: 2019 04 05

  • Darbo užmokestis 13
    • 1.

      Koks turėtų būti mokamas darbo užmokestis karjeros valstybės tarnautojui laikinai perkeltam į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kai yra tarnybinė būtinybė?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkeliamam į aukštesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra nustatoma taikant 0,5 didesnį koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias koeficientas ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas;

      VTĮ 29 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad laikinai perkeliamam į lygiavertes ar žemesnes pareigas nustatoma jo turėta pareiginė alga.

      Atnaujinta: 2019 04 19

    • 2.

      Savivaldybės taryba (valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo), skirdama politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į administracijos direktoriaus pareigas nustatė administracijos direktoriaus pareiginės algos koeficientą – 16 (baziniais dydžiais). Tą pačią dieną, ta pati savivaldybės taryba kitu sprendimu nustatė administracijos direktoriaus pareiginės algos koeficientą 15 (baziniais dydžiais) ir patvirtino administracijos direktoriaus pareigybės aprašymą. 

      Kaip matyti iš minėtų savivaldybės tarybos priimtų sprendimų, savivaldybės taryba patvirtino du skirtingus pareiginės algos koeficientus administracijos direktoriaus pareigybei. Toks sprendimų priėmimas motyvuotas tuo, kad kai bus neužimta minėta pareigybė, jai bus skaičiuojamas 15 (baziniais dydžiais) algos koeficientas, kai šiuo metu ši pareigybė užimta, jai skaičiuojamas 16 (baziniais dydžiais) algos koeficientas.

      Prašome pateikti nuomonę, ar galima tokia situacija, kai vienai pareigybei vienu metu patvirtinti du skirtingi pareiginės algos koeficientai, ar visgi šiuo atveju jie turėtų būti suvienodinti.

      Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, kaip ir kitiems valstybės tarnautojams, pareiginės algos koeficientas nuo 2019-01-01 nustatomas pagal VTĮ pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 13 dalies nuostatas, tačiau į pareigas priimantis asmuo (Vyriausybė, Seimas, Prezidentas, savivaldybės taryba, ministras) turi teisę nustatyti ir didesnį pareiginės algos koeficientą (intervalo ribose), kadangi naujos redakcijos VTĮ 29 straipsnis nenustato pareiginės algos didinimo taisyklių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. Šiuo atveju įstatymas kalba apie pareiginės algos nustatymą, tokį sprendimą, manytume, turi įgyvendinti savivaldybės taryba.

      Atsižvelgdami į Jūsų paklausime nurodytą informaciją, manytume, kad savivaldybės taryba, nustatydama administracijos direktoriui pareiginės algos koeficientą 16, nepažeidė teisės akto nuostatų. Tačiau, manytume, kad vienai pareigybei vienu metu negali būti patvirtinti du skirtingi pareiginės algos koeficientai. Manytume, kai atsilaisvins minėta pareigybė ir kai savivaldybės tarybai reikės nustatyti naujai priimamam administracijos direktoriui pareiginės algos koeficientą, tai taryba vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 1 dalimi ir nustatys konkretų (kitą, nei šiuo metu yra) pareiginės algos koeficientą.

      Atnaujinta: 2019 04 19

    • 3.

      Prašome pakonsultuoti naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo vykdymo klausimais dėl valstybės tarnautojams skiriamų priemokų mokėjimo:

      • Ar ne ilgesnis kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus priemokos skyrimo laikotarpis taikomas priemokų sumai ar vieno atvejo priemokos mokėjimo terminui?
      • Ar visų rūšių (už pavadavimą ir už papildomų užduočių atlikimą) skiriamos priemokos bendrai negali viršyti 6 mėnesių per kalendorinius metus laikotarpio, ar gali būti mokama 6 mėn. už pavadavimą ir dar 6 mėn. – už papildomų užduočių atlikimą?
      • Ar gali būti skiriamos priemokos vienu metu ir už pavadavimą, ir už papildomų užduočių atlikimą, jei priemokų suma neviršija 40 procentų valstybės tarnautojo pareiginės algos?

      Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme (toliau – VTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje aiškiai suponuota nuostata, kad gali būti skirti tik viena priemoka, kurios maksimalus skyrimo laikotarpis per metus negali viršyti įstatyme nustatyto maksimalaus termino apribojimo – 6 mėnesiai per kalendorinius metus. Todėl,  tik pasibaigus vienos iš nurodytų priemokų skyrimo laikui galima skirti kitos rūšies priemoką, neviršijant kiekvienai iš nurodytų dviejų priemokų leistino 6 mėnesių maksimalaus termino.

      Taigi, 

      atsakant į 1-ąjį klausimą, manome, kad 6 mėnesių terminas taikomas vienos rūšies priemokai (priemokų sumai), t. y. per kalendorinius metus valstybės tarnautojui gali būti skiriamos kelios vienos rūšies priemokos pvz., už papildomų užduočių atlikimą (ar už pavadavimą), tačiau per visus jų skyrimo kartus turi būti išlaikytas 6 mėn. terminas;

      atsakant į 2-ąjį klausimą,  manome, kad priemokos gali būti mokamos 6 mėn. už pavadavimą ir dar  6 mėn. už papildomų užduočių atlikimą,- svarbu, kad skirtingų rūšių priemokos  neturi būti mokamos vienu metu;

      atsakant į 3-ąjį klausimą, manome, kad vienu metu skiriama vienos rūšies priemoka.

      Atnaujinta: 2019 04 19

    • 4.

      Ar pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. nuostatas galima skirti tuo pačiu pagrindu dvi priemokas, neviršijant 40 proc., jeigu pavestos užduotys yra skirtingo pobūdžio, pvz., tarnautojas viename projekte turi papildomas eksperto funkcijas, už kurias mokama 10 proc. priemoka iš ES lėšų, o taip pat jam pavedama atlikti papildoma užduotis kitame ES finansuojamame projekte ir norima skirti dar 15 proc. priemoką?

      Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme (toliau – VTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje aiškiai suponuota nuostata, kad gali būti skirti tik viena priemoka, kurios maksimalus skyrimo laikotarpis per metus negali viršyti įstatyme nustatyto maksimalaus termino apribojimo – 6 mėnesiai per kalendorinius metus. Todėl,  tik pasibaigus vienos iš nurodytų priemokų skyrimo laikui galima skirti kitos rūšies priemoką, neviršijant kiekvienai iš nurodytų dviejų priemokų leistino 6 mėnesių maksimalaus termino.

      Manytume, kad Jūsų nurodytu atveju, tai yra vienos rūšies priemoka,- už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos, todėl manytume, kad valstybės tarnautojui galima skirti priemoką, neviršijančią 40 proc. pareiginės algos, už papildomas eksperto funkcijas, taip pat už pavedimą atlikti papildomą užduotį kitame ES finansuojamame projekte.

      Pažymėtina, kad VTĮ 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kai  priemoka skiriama už dalyvavimą įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamus projektus, trunkančius ilgiau negu 6 mėnesius, šioje dalyje nurodytas apribojimas dėl priemokos skyrimo ne ilgesniam kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus laikotarpiui netaikomas ir šiame punkte numatyta priemoka gali būti skiriama iki projekto pabaigos.

      Atnaujinta: 2019 04 19

    • 5.

      Valstybės tarnautojas į valstybės tarnybą priimtas 2018-03-05. Už valstybei ištarnautus metus 1% reikia pradėti skaičiuoti nuo 2019-03-05 ar nuo 2019-03-06 dienos? Koks teisės aktas tai apibrėžia? 

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus.  Terminai apibrėžti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 14 straipsnyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia. Metais, mėnesiais ar savaitėmis apibrėžti terminai baigiasi atitinkamą metų, mėnesio ar savaitės dieną. Taigi, Jūsų nurodytu atveju už valstybei ištarnautus metus 1% reikia pradėti skaičiuoti nuo 2019-03-05.

      Atnaujinta: 2019 04 19

    • 6.

      Kaip turi būti skaičiuojamas stažas valstybės tarnyboje (dienomis ar mėnesiais), už kurį mokamas priedas. Valstybės institucijoje, kurioje dirbu, stažas valstybės tarnyboje apvalinamas mėnesio tikslumu, todėl priedas už stažą pradedamas mokėti ne nuo kitos dienos, kai sueina 3 m. stažas, o nuo kito mėnesio. Tokiu būdu tarnautojui, kuriam 3 m. stažas sueina spalio 4 d. 3 proc. priedas mokamas tik nuo lapkričio 1 d. Ar teisūs valstybės tarnautojai, kurie skaičiuoja stažą valstybės tarnyboje mėnesio tikslumu ir ar tai nepažeidžia Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų.

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro 1 procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Remiantis tuo, priedas skaičiuojamas ir turėtų būti mokamas valstybės tarnautojams nuo kitos dienos, kai sueina treji tarnybos metai.

      Atnaujinta: 2019 04 19

    • 7.

      Kaip apmokamos mokamos poilsio dienos, suteiktos skatinant valstybės tarnautoją, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnį - mokant vidutinį darbo užmokestį ar darbo užmokestį?

      Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme  (toliau – VTĮ)  nedetalizuotas apmokėjimas už VTĮ 31 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą skatinimo priemonę –  suteiktas mokamas poilsio dienas arba atitinkamai sutrumpintą darbo laiką.

      VTĮ skirtingai sprendžiamas darbo užmokesčio mokėjimo klausimas esant skirtingoms aplinkybėms, pvz., VTĮ 49 straipsnio 3 dalies 7 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojams yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis, kai valstybės tarnautojai, gavę tiesioginio vadovo rašytinį sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, o VTĮ 48 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos išeitinės išmokos yra atitinkamo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

      Valstybės tarnybos departamento prie VRM nuomone, kadangi VTĮ nėra išskirta, kad už valstybės tarnautojams suteiktas poilsio dienas būtų apmokama vidutiniu darbo užmokesčiu, už VTĮ 31 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą skatinimo priemonę (už suteiktas poilsio dienas arba atitinkamai sutrumpintą darbo laiką) turėtų būti mokamas valstybės tarnautojui nustatytas darbo užmokestis.

      Atnaujinta: 2019 04 19

    • 8.

      Darbo kodekso 118 str. 4 dalyje yra numatyta už pasyvų budėjimą valstybės tarnautojams 20 proc. priemoka.

      Valstybės tarnybos įstatymo 28 str. 1 dalies 4 punkte yra tik numatyta, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestį sudaro mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą. Tuo tarpu Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 dalyje yra numatytas tarsi baigtinis sąrašas priemokų rūšių, t. y. priemoka už pavadavimą ir už papildomas užduotis.

      Ar valstybės tarnautojui gali būti skiriama priemoka už pasyvų budėjimą vadovaujantis  Darbo kodekso 118 str. 4 dalimi?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 28 str. 1 d. nustatyta valstybės tarnautojų darbo užmokesčio struktūra. Šio str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad viena iš sudedamųjų darbo užmokesčių dalių yra mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą. VTĮ 28 str. 2 d. nustatyta, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka.  Darbo kodekso 118 str. 4 d. nustatyta, kad dėl pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip dvidešimt procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką, tačiau neviršijantį šešiasdešimt valandų per savaitę. Asmuo negali būti skiriamas pasyviam budėjimui namie tą dieną, kurią jis nepertraukiamai dirbo ne mažiau kaip vienuolika valandų iš eilės. Taikant šią normą valstybės tarnautojui, manytume, kad turi būti parengtas vadovo įsakymas dėl pasyvaus budėjimo, jeigu tam yra pagrindas, ir atitinkamai mokama  ne mažesnė kaip dvidešimt procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka pagal Darbo kodekso 118 str. 4 d. Ši priemoka neturėtų būti siejama su VTĮ 30 str. nustatytomis priemokomis.

      Atnaujinta: 2019 04 19

    • 9.

      Įstaiga siunčia valstybės tarnautoją  į užsienio komandiruotę poilsio ar švenčių dieną. Kaip turėtų būti apmokamas  skrydžio laikas į kitą šalį poilsio dieną?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Taigi jie valstybės tarnautojams taikomi papildomai, kai tam tikrais atvejais nepakanka VTĮ normų. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ detaliai nereglamentuoja valstybės tarnautojų komandiruočių klausimų, jiems turėtų būti taikomi šiuos klausimus reglamentuojantys ir kiti teisės aktai, tame tarpe ir Darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnio nuostatos.

      VTĮ 49 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis, kai valstybės tarnautojai yra išsiųsti į tarnybinę komandiruotę, – darbo dienomis komandiruotėje bei komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką. Atkreiptinas dėmesys, kad VTĮ nereglamentuoja valstybės tarnautojų darbo laiko nustatymo. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, DK 107 straipsnio 4 dalies nuostatos taikytinos ir valstybės tarnautojams sprendžiant apmokėjimo ir  kompensavimo klausimą dėl vykimo ar grįžimo iš tarnybinės komandiruotės po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dienomis.

      Pažymėtina, kad pagal VTĮ 49 straipsnio 3 dalies 2 punktą bei DK 107 straipsnio  4 dalį  kelionės į komandiruotę laikas įskaitomas į darbo laiką.

      DK 107 straipsnio  4 dalyje nustatyta, kad į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.

      Atsižvelgiant į DK 107 straipsnio 4 dalies turinį, pažymėtina, kad kelionės laikas yra įskaitomas į darbo laiką, todėl šis laikas turi būti apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas.  Valstybės tarnautojui, kuris vyko į komandiruotę poilsio ar švenčių dieną, taikant DK 107 straipsnio 4 dalį, kelionės laikas turėtų būti įskaitomas į darbo laiką ir apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas viengubu tarifu ir kompensuojama tokios pačios trukmės poilsiu pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant valstybės tarnautojo darbo užmokestį. Šiuo atveju VTĮ 28 straipsnio 2 dalis ir DK 144 straipsnio  nuostatos netaikomos, tai yra toks laikas neturi būti apmokamas padidintu tarifu kaip darbas poilsio ar švenčių dieną.

      Komandiruotės kelionės laiku rekomenduotina laikyti laiką, reikiamą atvykti pvz., į/iš oro uostą, faktinį skrydžių laiką, skrydžių laukimo laiką (kiek numatyta oro uostų taisyklėse), taip pat laiką tarp skrydžių (kai vykstama su persėdimais). Jei tarnybinės komandiruotės kelionės laikas yra trumpesnis nei darbo dienos trukmė, apmokamas ir kompensuojamas tik faktinis kelionės laikas.                                             

      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, kai, atsižvelgus į DK 107 straipsnio 4 dalį valstybės tarnautojas pasirenka poilsio laiką pridėti prie kasmetinių atostogų laiko, tai už šį poilsio laiką jam turėtų būti paliekamas jo darbo užmokestis. Šis poilsio laikas yra pridedamas prie kasmetinių atostogų, tačiau jis nėra laikomas  kasmetinėmis atostogomis, kurių metu valstybės tarnautojui yra paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis.

      Atnaujinta: 2019 04 19

    • 10.

      Kokia yra apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą poilsio arba švenčių dieną, nenumatytą pagal grafiką, tvarka? Jeigu valstybės tarnautojas už 2 dirbtas poilsio ir ar šventines dienas nori gauti papildomų atostogų, kaip tokiu atveju vykdomas apmokėjimas už darbą poilsio ar šventinėmis dienomis?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 28 straipsnio 2 dalimi už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Valstybės tarnautojui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą taikomas darbo užmokestis, susidedantis iš valstybės tarnautojui mokamų šio straipsnio 1 dalies 1 (pareiginė alga) ir 3 ( priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ) punktuose numatytų darbo užmokesčio dalių.

      Darbo kodekso  (toliau – DK) 144 straipsnio 1 -2 dalyse nustatyta, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką ir už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Taigi, valstybės tarnautojui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, arba už darbą  švenčių dienomis pagal grafiką  mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytu  priedu už stažą dydžio.  Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu valstybės tarnautojui yra mokamos VTĮ 30 straipsnyje nustatytos priemokos, tai jos į apmokėjimą už  darbą poilsio arba švenčių dieną neįskaičiuojamos.

      Pagal DK 144 straipsnio 5 dalies nuostatas, darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš šio straipsnio 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamentas 2017-10-06 raštu Nr. (11.7-53)SD-5671 pateikė tokį išaiškinimą dėl DK 144 straipsnio 5 dalies taikymo: „Ši nuostata turėtų būti aiškinama įgyvendinant lankstumo principą ir darbuotojo bei darbdavio susitarimo teisę dėl alternatyvios kompensavimo formos poilsiu, už tą poilsį mokant dvigubai (suteikiant 2 apmokamas dienas). Kadangi sistemiškai aiškinant DK normas už švenčių ir poilsio dieną imperatyviai yra mokamas dvigubas tarifas, todėl darbuotojui pasirinkus, o darbdaviui sutikus, pvz., darbą poilsio, švenčių dienomis kompensuoti DK 144 str. 5 d. numatyta tvarka, t. y. jeigu šalys susitarė dėl alternatyvaus kompensavimo būdo (pasirinkus apmokamą poilsį), jam suteikiamos 2 poilsio dienos, kurios pridedamos prie kasmetinių atostogų ir apmokamos darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu.“

      Taigi nurodytu atveju, jeigu valstybės tarnautojas dirbo 2 poilsio dienas ir jo prašymu bei vadovo sutikimu šis darbo laikas kompensuojamas poilsio laiku pagal DK 144 straipsnio 5 dalį, tai jam šis darbas kompensuojamas tik prie kasmetinių atostogų laiko pridedant keturias kasmetinių atostogų dienas (gaunamas 2 dirbtas poilsio dienas padauginus iš dvigubo apmokėjimo poilsio dienomis), t. y. už dvi dirbtas poilsio dienas jam nėra apmokama.

      Atnaujinta: 2019 04 19

    • 11.

      Kaip turėtų būti apmokama ar kompensuojama valstybės tarnautojui už viršvalandinį darbą poilsio dieną?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ)  28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka.

      Valstybės tarnautojams, apmokant už viršvalandinį darbą turėtų būti taikomos šiuos klausimus reglamentuojančios Darbo kodekso (toliau – DK) 144 straipsnio 4 dalies nuostatos. Taigi valstybės tarnautojams, už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

      Pagal DK 144 straipsnio 5 dalies nuostatas, darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš šio straipsnio 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.

      Taigi nurodytu atveju, jeigu valstybės tarnautojui už viršvalandinį darbą poilsio dieną (pvz. poilsio dienos 4 viršvalandines valandas) jo prašymu bei vadovo sutikimu kompensuojama poilsio laiku pagal DK 144 straipsnio 5 dalį, tai jam šis darbas kompensuojamas tik prie kasmetinių atostogų laiko pridedant 1 kasmetinių atostogų dieną (gaunamą poilsio dieną dirbtą viršvalandinį laiką – 4 val.  padauginus iš dvigubo apmokėjimo už viršvalandinį darbą poilsio dieną), t. y. už viršvalandinį laiką dirbtą poilsio dieną jam nėra apmokama.

      Atnaujinta: 2019 04 19

    • 12.

      Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstybės tarnautojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama darbo kodekso nustatyta tvarka.

      Ar taikomos valstybės tarnautojams vadovams (departamentų direktoriams, skyrių vedėjams) Darbo kodekso 144 straipsnio 6 dalies nuostatos, pagal kurias patvirtinus įstaigoje vadovaujančių darbuotojų sąrašą (kartu su valstybės tarnautojais vadovais) už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip?

      Kadangi su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos, ar gali valstybės tarnautojai vadovai atskiru įsakymu susitarti su įstaigos vadovu dėl apmokėjimo pagal Darbo kodekso 144 straipsnio 1,2,3,4,5 dalies nuostatas.

      Nuo 2019-01-01 įsigaliojusios naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad  už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama Darbo kodekso (toliau – DK) nustatyta tvarka. Valstybės tarnautojui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą taikomas darbo užmokestis, susidedantis iš valstybės tarnautojui mokamų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų darbo užmokesčio dalių.

      Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą reglamentuotas DK 144 straipsnyje. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų (DK 101 straipsnio 3 ir 4 dalys) darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip.

      DK nenustato išimčių dėl DK 144 str. 6 d. taikymo vadovaujančias pareigas užimančių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą. (DK leidžia juridinio asmens vadovaujančio darbuotojo darbo sutartyje sulygti dėl kitokio, negu nustatytas DK 144 str. 6 d., viršvalandinio darbo apmokėjimo).

      Vadovaujantis VTĮ 10 straipsnio 5 dalimi su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos. Sistemiškai vertinant DK bei VTĮ nuostatas, galima daryti išvadą, jog vadovaujantiems valstybės tarnautojams nėra teisinio pagrindo už jų darbą poilsio dieną, švenčių dieną, darbą naktį ir viršvalandinį darbą apmokėti daugiau, nei kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, taigi valstybės tarnautojai vadovai negali atskiru įsakymu susitarti su įstaigos vadovu dėl apmokėjimo pagal DK 144 straipsnio 1,2,3,4,5 dalies nuostatas.

      Atnaujinta: 2019 04 19

    • 13.

      Kaip turėtų būti atsiskaitoma su išeinančiu kasmetinių atostogų valstybės tarnautoju? Kokios garantijos taikomos valstybės tarnautojui, kuriam darbo užmokestis už kasmetines atostogas sumokamas pavėluotai. Kada turėtų būti sumokamas darbo užmokestis?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ nustatytos tik kasmetinių atostogų trukmė ir VTĮ nereglamentuoja apmokėjimo už atostogas klausimų, valstybės tarnautojams taikomos Darbo kodekso (toliau – DK) 130 straipsnio nuostatos.  

      DK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Pagal šio straipsnio 2 dalies reikalavimus, atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią.

      Atkreiptinas dėmesys, kad pagal DK 130 straipsnio 3 dalies nuostatą, darbuotojo atskiru prašymu, suteikus kasmetines atostogas, atostoginiai gali būti mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.

       DK 130 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų.

       Ši norma įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už atostogų laikotarpį su darbuotoju atsiskaitoma iki atostogų pradžios. Pažymėtina, kad kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmę valstybės tarnautojams nustato VTĮ 42 straipsnis, o DK 130 straipsnio 2 dalies pagrindu pridėtos kasmetinių atostogų dienos į bendrą kasmetinių minimaliųjų atostogų dienų skaičių nėra įskaitomos.

      Pažymėtina, kad darbuotojo pageidavimas (valia) dėl atostogų  pridėjimo  (tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį) turi būti aiškiai išreikštas darbdaviui raštu pateikiant prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų.

      Atnaujinta: 2019 04 19

  • Socialinės garantijos 17
    • 1.

      Prašau paaiškinti kaip mokama išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui.

      Vadovaujantis VTĮ 48 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jeigu jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos teisės aktuose nustatytos kadencijos trukmės.

      Vadovaujantis VTĮ 48 straipsnio 4 dalimi išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. 

      Atnaujinta: 2019 08 08

    • 2.

      Prašau paaiškinti ar darbdavys privalo atleisti valstybės tarnautoją, kuriam sukanka 65 metai. Ar su tokiu darbuotoju gali būti tęsiami darbo santykiai? Ar su atleistu darbuotoju, kuriam sukakę 65 metai, gali būti sudaroma mentorystės sutartis toms pačioms pareigoms, iš kurių jis buvo atleistas?

      Mentorystės institutą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 49 straipsnio 7 dalis ir Terminuotų darbo sutarčių dėl mentorystės sudarymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1297 „Dėl Terminuotų darbo sutarčių dėl mentorystės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).

      Vadovaujantis Aprašo  3 punkto nuostatomis, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui, iki valstybės tarnautojui sukaks 65 m. , savo iniciatyva arba šio punkto antrojoje pastraipoje nustatytu atveju įvertina poreikį sudaryti su valstybės tarnautoju terminuotą darbo sutartį dėl mentorystės. Jeigu į pareigas priimantis asmuo nusprendžia sudaryti sutartį dėl mentorystės, pažymėtina, kad Aprašo 7 punkte nustatyta, kad terminuota darbo sutartis dėl mentorystės sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis.

      Vadovaujantis Aprašo 3 punkto nuostatomis, terminuotą darbo sutartį dėl mentorystės valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali sudaryti atsižvelgdamas į VTĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. mentoriaus pareigybė steigiama ne vietoje valstybės tarnautojo pareigybės, o atsižvelgiant į didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų pareigybių skaičių. Taigi, sutartis dėl mentorystės sudaroma ne toms pačioms pareigoms, iš kurių valstybės tarnautojas atleidžiamas pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą, o Apraše minimoms mentoriui priskirtoms funkcijoms vykdyti. Jo tarnybos santykiai, kaip valstybės tarnautojo nutrūksta.

      Atsižvelgiant į VTĮ 49 straipsnio 7 dalies bei Aprašo 3 punkto ir 6.1 papunkčio nuostatas, su valstybės tarnautoju terminuota darbo sutartis dėl mentorystės turi būti sudaryta iki valstybės tarnautojui sukanka 65 metai.

      Valstybės tarnautojas, kuriam sukanka 65 metai,  privalo būti atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes naujos redakcijos VTĮ nenustato valstybės tarnybos pratęsimo.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 3.

      Jeigu dirbantis valstybės tarnautojas yra senatvės pensininkas nori išeiti iš darbo savo noru, ar jam priklauso išeitinė išmoka, kokio dydžio ir pagal kokį Darbo kodekso ar Valstybės tarnybos įstatymo straipsnį? 

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 6 straipsnio 1 dalimi, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Valstybės tarnautojams mokamos išeitinės išmokos, jų  mokėjimo pagrindai reglamentuojami VTĮ 48 straipsnyje, todėl Darbo kodekso 56 straipsnio 2 dalies nuostatos šiuo atveju netaikomos. VTĮ 48 straipsnyje reglamentuota pagal kokius pagrindus atleistiems valstybės tarnautojams mokamos išeitinės išmokos, išeitinių išmokų dydžiai ir jų mokėjimo tvarka. Subjektai, kuriems mokomos išeitinės išmokos nurodyti šio straipsnio 1-oje ir 2- je dalyse. VTĮ 48 str. nenustatyta, jog valstybės tarnautojui, atleidžiamam pagal VTĮ 51 str. 1 d. 1 p. , t. y. kai atsistatydina savo noru (įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją) turėtų būti išmokama išeitinė išmoka, taigi atleidžiant šiuo pagrindu, išeitinė išmoka nepriklauso ir nėra mokama.

      Pažymėtina, jog VTĮ 31 straipsnio 2 dalies 5 punkte yra nustatyta, jog valstybės tarnautojai gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 1219 redakcija) patvirtinto Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo 2.5 punkte nustatyta, kad vienkartinė piniginė išmoka valstybės tarnautojui gali būti skiriama valstybės tarnautojams įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją arba pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir savo noru atsistatydinus iš valstybės tarnautojo pareigų arba atleidus juos iš pareigų dėl amžiaus ar tarnybos pratęsimo termino pabaigos. Minėto aprašo 3 punkte numatyta, jog sprendimą dėl vienkartinės piniginės išmokos skyrimo valstybės tarnautojui priima įstatymų įgaliotos institucijos ar asmenys (t. y. tokį sprendimą gali priimti valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo). Vienkartinės išmokos dydis negali viršyti 100 procentų nustatytos valstybės tarnautojo pareiginės algos.

      Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, pensinio amžiaus valstybės tarnautojui atsistatydinant iš pareigų savo noru išeitinė išmoka nepriklauso, tačiau vadovo sprendimu gali būti skirta vienkartinė piniginė išmoka.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 4.

      Ar nebus pažeistos valstybės tarnautojo teisės ir jam nustatytos garantijos atleidus jį iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo nesuėjus įspėjimo apie pareigybės panaikinimą terminui bei neperkėlus jo atleidimo datos iki to laiko, kai turėjo pasibaigti įspėjimo apie pareigybės panaikinimo terminas? 

      Panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę, nelieka tai pareigybei priskirtų funkcijų, t. y. funkcijų, kurias vykdyti jis buvo priimtas. Todėl, jeigu iki pareigybės panaikinimo dienos valstybės tarnautojui nepasiūlytos kitos pareigos, į kurias jis sutinka būti perkeliamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Tačiau nurodytu atveju, kai valstybės tarnautojas apie pareigybės panaikinimą nebuvo įspėtas Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ)  49 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais (prieš  1, 2, 3 ar 4 mėn.), atleidus valstybės tarnautoją dėl pareigybės panaikinimo nuo jos panaikinimo dienos, valstybės tarnautojui nebūtų užtikrintos visos teisės aktuose nustatytos teisės ir socialinės garantijos, šiuo atveju – teisė būti įspėtam apie pareigybės panaikinimą prieš nustatytą terminą. VTĮ nereglamentuoja santykių, atsirandančių atleidžiant valstybės tarnautoją nepasibaigus įspėjimo apie pareigybės panaikinimą terminui. Todėl pagal VTĮ 6 straipsnio 1 dalį, reguliuojant santykius, susijusius su valstybės tarnautojų statusu ir socialinėmis garantijomis, taikomi kiti teisės aktai. Siekiant užtikrinti valstybės tarnautojui teisės aktuose nustatytas teises ir garantijas, manytume kad atleidžiant iš pareigų laiku neįspėtą apie pareigybės panaikinimą valstybės tarnautoją, jam turi būti taikomos Darbo kodekso 64 straipsnio 5 dalyje nustatytos garantijos pilna apimtimi, –  t. y. valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų data jo sutikimu turėtų būti nukeliama į paskutinę įspėjimo termino dieną ir jam neleidžiama įspėjimo metu dirbti, tačiau mokamas už visą įspėjimo laikotarpį jam priklausantis darbo užmokestis, taip pat užtikrinamos visos socialinės garantijos.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 5.

      Ar gali būti panaikinta valstybės tarnautojos pareigybė, jai esant dekretinėse atostogose arba vaiko priežiūros atostogose? Pasibaigus šioms atostogoms, nebebus „kur grįžti".

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 49 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad  eitos pareigos garantuojamos valstybės tarnautojui, kai jis dėl „<…>  nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, <…> negali eiti pareigų“, t. y. pasibaigus nurodytoms  atostogoms, valstybės tarnautojai turi būti užtikrinta galimybė grįžti į eitas pareigas. VTĮ 51 straipsnio 6 dalis nustato, kad nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) ar įvaikį (įvaikius) iki 3 metų, negali būti atleisti iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 4, 9 (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), 10, 12, 15 ir 18 (išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas pateikia pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu) punktuose nurodytais pagrindais. Paminėtu teisiniu reglamentavimu iš esmės yra įtvirtinta, kad nėštumo ir gimdymo laikotarpiu, taip pat išėjus vaiko priežiūros atostogų, paliekama darbo vieta (pareigos), išskyrus atvejus, kai institucija visiškai likviduojama. Taigi įstatymas įtvirtina garantiją nėščioms valstybės tarnautojoms, taip pat valstybės tarnautojams, auginantiems vaiką (vaikus) iki 3 metų – darbo vietos išsaugojimą, tai reiškia, kad, kai dėl šių priežasčių tarnautojas negali atlikti savo darbo funkcijų tarnybos teisinių santykių vykdymas yra sustabdomas: tarnautojas neatlieka savo darbo funkcijų, darbdavys nemoka jam darbo užmokesčio. Tačiau tarnautojui sugrįžus į tarnybą jam turi būti leidžiama eiti pareigas, į kurias jis buvo priimtas, o buvusių pareigų nelikus tarnautojui turi būti pasiūlomos lygiavertės pareigos. Lygiavertės karjeros valstybės tarnautojo pareigos - tai pačiai įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei priklausančios pareigos.

       VTĮ nedraudžia naikinti nėščios ar auginančios vaiką (vaikus) iki 3 metų karjeros valstybės tarnautojos pareigybę, tačiau šiai valstybės tarnautojų grupei,įstatymų leidėjas be tų garantijų, kurios numatytos VTĮ 49 straipsnio 1 dalyje (pranešimo įteikimo terminų, garantijos būti paskirtam į kitas pareigas), numato ir specialiąsias garantijas, įtvirtintas šio įstatymo 51 straipsnio 6 dalyje, pagal kurias nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautoja, auginanti vaiką (vaikus) iki trejų metų, negali būti atleista iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama).

      Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2611-146/2016 nurodė, jog Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje (čia ir toliau VTĮ, galiojęs iki 2018-12-31, pagal galiojantį VTĮ – 51 str. 6 d.) numatytų garantijų užtikrinimas valstybės tarnautojui, auginančiam vaiką iki 3 metų, kurio pareigybė naikinama, negali būti suprantamas taip, kad jis gali būti atleistas Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, kai vaikui sueis 3 metai. Garantiją užimti lygiavertes pareigas, įstaiga tokias pareigas turi suteikti, t. y. atitinkamai paskirstyti įstaigos funkcijas, nesaistydama tarnautojo teisės užimti suteiktas pareigas jokiu terminu.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 6.

       Esu valstybės tarnautoja, norėčiau sužinoti, ar mane, grįžusią iš vaiko priežiūros atostogų (sugrįžimo dieną vaikui buvo 2 metai 2 mėnesiai), turėjo sugrąžinti į tas pačias pareigas, kurias ėjau iki dekreto? Kol auginau vaiką, mane pavadavo naujai priimta darbuotoja, kuri šias pareigas eina iki šiol, o man pasiūlė kitas pareigas kitame skyriuje. 

      Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 5 dalį eitos pareigos garantuojamos, kai karjeros valstybės tarnautojas dėl nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, negali eiti pareigų. Remiantis tuo, Jūs, grįžimo iš atostogų vaikui prižiūrėti dieną, turėjote būti sugrąžinta į  eitas pareigas.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 7.

      Įstaigoje vyksta reorganizacija. Ar valstybės tarnautojo pareigybės pavadinimo keitimas bei dalies funkcijų išbraukimas iš pareigybės aprašymo yra darbo sąlygų keitimas ir atitinkamai pareigybės naikinimas? Ar tokiu atveju reikia valstybės tarnautojo raštiško sutikimo toliau eiti pareigas ir kokios teisinės pasekmės, nesutikus su sąlygų keitimu?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) ne tik įtvirtina pagrindus, kuriems esant valstybės tarnautojai gali būti atleidžiami iš pareigų, bet ir nustato pagrindines procedūras ir taisykles, kurių turi laikytis darbdavys, nusprendęs panaikinti karjeros valstybės tarnautojo pareigybę, taip pat numato atitinkamas valstybės tarnautojų, kurių pareigybės panaikinamos, garantijas.

      Viena iš garantijų įtvirtinta VTĮ 49 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią dalį, karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, su jo sutikimu paskiriamas į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnes s pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu VTĮ 49 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais.

      Vadovaujantis VTĮ 49 straipsnio 1 dalies nuostatomis,  reorganizuojant įstaigą valstybės tarnautojams turi būti siūlomos kitos lygiavertės karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Jei tokių pareigų nėra ir jei karjeros valstybės tarnautojas sutinka, jam turi būti siūlomos žemesnės karjeros valstybės tarnautojo pareigos.

      Pagal teismų praktiką, VTĮ 43 straipsnio 1 dalies  (čia ir toliau minint teismų praktiką - VTĮ, galiojęs iki 2018-12-31, pagal galiojantį VTĮ – 49 str. 1 d.) norma yra esminė valstybės tarnautojų teisių ir interesų apsaugos požiūriu, todėl ją pažeidus valstybės tarnautojo atleidimas pripažįstamas neteisėtu (2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62–340/2011). 

      Priėmus sprendimą dėl įstaigos reorganizavimo ir vykdant struktūrinius pakeitimus, pažymėtina, kad reorganizavimas ne visuomet gali reikšti tokiose įstaigose einančių valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimą. Būtina išsiaiškinti, kokios funkcijos nebebus vykdomos, kokios atsiras naujos, kokios bus perskirstytos, t. y. būtina nustatyti kurios pareigybės bus naikinamos, o kurios keičiamos. Šiuo metu teisės aktuose nėra aprašyta pareigybių naikinimo/pildymo/keitimo procedūra. Vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) (2010 m. vasario 23 d. LVAT administracinė byla Nr. A-143-247-10) yra pažymėjęs, kad pirmiausia yra būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis toliau išlieka ar jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga, dėl to valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos tuo pagrindu, kad jo pareigybė yra panaikinta. Jei iš esmės pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka, nelaikoma, kad pareigybė naikinama. Tais atvejais, kai pertvarkant struktūrą sujungiami keli padaliniai, valstybės tarnautojų, kurių vykdomos funkcijos nesikeičia, pareigybės nėra naikinamos. Išimtimi laikytini tik tie atvejai, kai pagrįstai nustatomi kiti pareigybės aprašymo elementai (specialieji reikalavimai tas pareigas einančiam valstybės tarnautojui, pareigybės kategorija) (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1791/2005).  Taigi, keičiantis tik struktūrinio padalinio pavadinimui ar kitiems neesminiams pareigybės aprašymo elementams, manytume, kad karjeros valstybės tarnautojo pareigybė negali būti naikinama ir tokiu atveju nereikia valstybės tarnautojo įspėti dėl pareigybės panaikinimo, tarnautojas turėtų būti pasirašytinai supažindinamas su pakeistu jo pareigybės aprašymu.

      Vertinant, ar pagal pareigybės aprašymą atitinkama pareigybė pagal savo turinį yra kokybiškai nauja, ar tik atitinkamai išplėsta ar susiaurinta jai pavestų funkcijų apimtis, turi būti lyginama atitinkamų pareigybių paskirtis, nustatyti specialieji reikalavimai, funkcijų pobūdis pagal bendrąją ir specialiąją veiklos sritis. Pildant pareigybių aprašymus naujomis funkcijomis, pakartotinai turėtų būti įvertintas pareigybės svoris ir jos įtaka įstaigos veiklos rezultatams. Papildžius pareigybės aprašymą, valstybės tarnautojo sutikimu jis toliau gali eiti šias pareigas. Šiuo atveju parengiamas naujas pareigybės aprašymas, valstybės tarnautojas su juo susipažįsta ir išreiškia savo sutikimą eiti šias pareigas pasirašant (Pvz., jei pareigybės paskirtis, specialieji reikalavimai pareigybei, funkcijos išlieka tos pačios ar įrašoma viena nauja ir keičiamas tik pareigybės pavadinimas, tokiu atveju valstybės tarnautojas supažindinamas su nauju pareigybės aprašymu pasirašytinai ir toliau eina pareigas.).

      Jeigu tokiu atveju pareigybės aprašymą papildžius naujomis funkcijomis ar sumažinus jas nesutinka su pakeistu pareigybės aprašymu, laikoma, kad darbo sąlygos pasikeitė (atliekamos funkcijos) ir valstybės tarnautojas turėtų būti atleistas iš pareigų pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą, laikantis visų VTĮ jam nustatytų atleidimo terminų ir kitų socialinių garantijų.

      Atnaujinta: 2019 05 02

    • 8.

      Buvau atleista dėl pareigybės panaikinimo. Įsakyme dėl atleidimo buvo įrašyta, kad man turi išmokėti 2 mėn. išeitinę išmoką. Finansininkė pareiškė, kad nieko nemokės, jei neparašysiu prašymo. Ar ji turi teisę neišmokėti man išeitinės kompensacijos nepateikus minėto prašymo?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 48 straipsnio 2 dalimi, dėl pareigybės panaikinimo atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą: iki vienų metų – vieno mėnesio,  nuo vienų iki penkerių metų – 2 mėnesių, nuo penkerių iki dešimt metų – 3 mėnesių, nuo dešimt iki dvidešimt metų – 4 mėnesių, daugiau kaip dvidešimt metų – 5 mėnesių. 

      Išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. VTĮ nenustatytas reikalavimas dėl pareigybės panaikinimo atleidžiamam valstybės tarnautojui pateikti prašymą išeitinei kompensacijai gauti, todėl tokio prašymo nepateikimas neturėtų sustabdyti išeitinės kompensacijos mokėjimo.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 9.

      Ar pasibaigus pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikui (į jo vietą grįžus karjeros valstybės tarnautojui), pakaitinis valstybės tarnautojas turi teisę į išeitinę išmoką jeigu yra atleidžiamas?

      Pažymėtina, kad vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 2 straipsnio 4 dalimi, pakaitinis valstybės tarnautojas yra valstybės tarnautojas, priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, iki VTĮ nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, taip pat valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų valstybės tarnautoją.

      Pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimas į pareigas reglamentuotas VTĮ 15 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į pareigas po konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas paskelbimo, iki VTĮ nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, taip pat į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta arba atleidžiamas negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas.

      VTĮ 48 straipsnyje reglamentuota pagal kokius pagrindus atleistiems valstybės tarnautojams mokamos išeitinės išmokos, išeitinių išmokų dydžiai ir jų mokėjimo tvarka. Subjektai, kuriems mokomos išeitinės išmokos nurodyti šio straipsnio 1 – oje ir 2 – je dalyse. 1-oje dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui mokama išeitinė išmoka, tačiau nėra nurodyta, kad išeitinė išmoka būtų mokama pasibaigus pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikui. 

      Atsižvelgdami į išdėstytas VTĮ 48 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas,  manytume, kad VTĮ nenustato galimybės pakaitiniam valstybės tarnautojui atleidžiamam iš pareigų pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą (pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas) išmokėti išeitinės išmokos, todėl pasibaigus pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikui, jam išeitinė išmoka nepriklauso ir nėra nemokama. 

      Pažymėtina, kad  VTĮ 48 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atleidžiamam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, todėl iš pareigų atleidžiant pakaitinį valstybės tarnautoją, su juo turi būti atsiskaityta ir už nepanaudotas atostogas.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 10.

      Tarnybinėje komandiruotėje praleidau 10 dienų, iš kurių 4 dienos buvo poilsio dienos. Kaip apmokama ar kompensuojama vykstant (keliaujant) į komandiruotę poilsio ir švenčių dienomis?  Kaip apmokama ar kompensuojama už darbą tarnybinės komandiruotės metu poilsio ir švenčių dienomis? Ar valstybės tarnautojams taikomas DK 107 str. dėl komandiruočių? Jei taip, tai kokia apimtimi?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 6 str. 1 d. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Taigi jie valstybės tarnautojams taikomi papildomai, kai tam tikrais atvejais nepakanka VTĮ normų. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ detaliai nereglamentuoja valstybės tarnautojų komandiruočių klausimų, jiems turėtų būti taikomi šiuos klausimus reglamentuojantys ir kiti teisės aktai, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnio nuostatos.

      VTĮ 49 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis, kai valstybės tarnautojai yra išsiųsti į tarnybinę komandiruotę, – darbo dienomis komandiruotėje bei komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką. Atkreiptinas dėmesys, kad VTĮ nereglamentuoja valstybės tarnautojų darbo laiko. Vadovaujantis VTĮ 6 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojams turi būti taikomos atitinkamos DK nuostatos.

      Pažymėtina, kad pagal VTĮ 49 straipsnio 3 dalies 1 punktą bei DK 107 straipsnio  4 dalį  kelionės į komandiruotę laikas įskaitomas į darbo laiką.

      DK 107 straipsnio  4 dalyje nustatyta, kad į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.

      Atsižvelgiant į DK 107 straipsnio 4 dalies turinį, pažymėtina, kadangi kelionės laikas yra įskaitomas į darbo laiką, todėl šis laikas turi būti apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas. ,,Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną <...>“, – taikant nurodytą teisės normą, būtina vadovautis nuoroda į DK 107 straipsnio 4 dalyje nustatytą kompensavimo mechanizmą. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai, nes DK 107 straipsnio 4 dalis įtvirtina aiškų kompensavimo mechanizmą darbuotojui, kai kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, tokiu atveju už faktiškai dirbtą laiką (kelionės laiką) apmokama viengubu darbo užmokesčiu ir kompensuojama poilsiu pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.  Komandiruotės kelionės laiku rekomenduotina laikyti laiką, reikiamą atvykti pvz., į/iš oro uostą, faktinį skrydžių laiką, skrydžių laukimo laiką (kiek numatyta oro uostų taisyklėse), taip pat laiką tarp skrydžių (kai vykstama su persėdimais). Jei tarnybinės komandiruotės kelionės laikas yra trumpesnis nei darbo dienos trukmė, apmokamas ir kompensuojamas tik faktinis kelionės laikas.                                                  

      Vadovaujantis VTĮ 6 straipsnio 1 dalimi, DK 107 straipsnio 4 dalies nuostatos taikytinos ir valstybės tarnautojams sprendžiant apmokėjimo ir  kompensavimo klausimą dėl vykimo ar grįžimo į/iš tarnybinės komandiruotės po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dienomis. Valstybės tarnautojui, kuris vyko į komandiruotę po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, taikant DK 107 straipsnio 4 dalį, kelionės laikas turėtų būti įskaitomas į darbo laiką ir apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas viengubu tarifu ir kompensuojama tokios pačios trukmės poilsiu pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant valstybės tarnautojo darbo užmokestį. Šiuo atveju netaikomas VTĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuris nukreipia Į DK 144 straipsnį, nes toks laikas neturi būti apmokamas kaip darbas poilsio ar švenčių dieną, taip pat neturi būti apmokamas kaip viršvalandinis darbas.

      Jeigu poilsio ar švenčių dieną nekeliaujama, o dirbama (pvz. dalyvavimas oficialiuose renginiuose, seminaruose ir pan.),  tokiu atveju turėtų būti taikomos VTĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir DK 144 straipsnyje nurodytos teisės normos. Vadovaujantis VTĮ 49 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatomis, tuo atveju, jeigu į įstaigos vadovo įsakymu ar potvarkiu įformintą tarnybinės komandiruotės laikotarpį įsiterptų poilsio diena, kurios metu valstybės tarnautojas tarnybinių pavedimų nevykdytų ir ilsėtųsi, už šią poilsio dieną valstybės tarnautojui nėra mokamas nustatytas darbo užmokestis, bet paliekami Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinti  dienpinigiai.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 11.

      Esu priimta pakaitine valstybės tarnautoja, įstaigą reorganizuoja ir visos pareigybės panaikinamos. Nuolatiniams tarnautojams įteikiami įspėjimo lapeliai. Ar man kaip pakaitinei valstybės tarnautojai taip pat turi būti įteikiamas įspėjimo lapelis, kaip yra tokiu atveju su pakaitiniais tarnautojais?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) Į 49 str. 1 d., įstaiga pakaitiniams valstybės tarnautojams oficialiai įteikti įspėjimo lapelių neprivalo, kadangi pakaitinių valstybės tarnautojų atleidimo tvarkos dėl įstaigos reorganizavimo ir pareigybių panaikinimo šis straipsnis nereglamentuoja. Vis dėlto, pažymėtina, jog apie pareigybės panaikinimą turėtų būti įspėti visi, tarp jų ir laikinai dirbantys valstybės tarnautojai, t. y. pakaitiniai valstybės tarnautojai.

      VTĮ 15 str. 1 d. nustatyta, jog pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta arba atleidžiamas negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Pakaitinis valstybės tarnautojas yra atleidžiamas iš pareigų pagal VTĮ 51 str. 1 d. 6 p., kai pasibaigia jo priėmimo laikas. Vadovaujantis šiomis VTĮ nuostatomis, pakaitinis valstybės tarnautojas turi būti atleistas iš pareigų iki tos dienos, kai sugrįžta arba yra atleidžiamas negalėjęs eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojas.

      Kartu paaiškiname, kad VTĮ 26 str. 2 d. nustatyta, kad pakaitinis karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus pakaitinį karjeros valstybės tarnautoją, priimtą į pareigas, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jo prašymu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes laikinai negalinčio eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Taigi, ir pareigybės panaikinimo atveju, jeigu naujoje įstaigos struktūroje bus laikinai negalinčių eiti savo pareigų karjeros valstybės tarnautojų, tai į jų pareigas vadovaujantis VTĮ 26 str. 2 dalimi gali būti perkelti pakaitiniai valstybės tarnautojai, jeigu tokių laikinai negalinčių eiti savo pareigų laisvų valstybės tarnautojų pareigų nėra, pakaitinis valstybės tarnautojas turi būti atleidžiamas.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 12.

      Mirus artimam giminaičiui darbovietė suteikia iki 3 laisvų darbo dienų, norėčiau sužinoti ar už jas reikia vėliau atidirbti.

      Ar mirus šeimos nariui ir jį palaidojus per išeigines dienas ar šventes, galima prašyti iki 3 darbo dienų laisvadienių?  

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 49 straipsnio 3 dalies 5 punkte yra nustatyta, kad valstybės tarnautojams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), senelių ir vaikaičių), sutuoktinio, jo tėvų, (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), partnerio, sugyventinio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), mirties atveju – iki 3 darbo dienų. Už šias dienas atidirbti nereikia.

      Pažymėtina, kad VTĮ riboja tik tokios garantijos trukmę iki 3 darbo dienų, tačiau nedetalizuoja jos suteikimo laiko, konkrečių atvejų ar tikslų, kuriais valstybės tarnautojas gali pasinaudoti nustatyta garantija, t. y.  nėra nustatytas laikotarpis, per kurį artimųjų giminaičių mirties atveju valstybės tarnautojui suteikiama iki 3 darbo apmokamų dienų.

      Tokios garantijos tikslas galėtų būti suprantamas, kaip asmeniui suteikti laiko dalyvauti laidotuvių ceremonijoje, sutvarkyti dokumentus, atsigauti emociškai ir pan., t. y. apimti laikotarpį po artimojo giminaičio mirties tiek iki laidotuvių, tiek ir po laidotuvių, todėl VTĮ 49 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad artimųjų giminaičių mirties atveju valstybės tarnautojui garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis iki 3 darbo dienų.

      Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad valstybės tarnautojui, per išeigines ar šventes palaidojusiam artimąjį giminaitį, asmuo priimantis jį į pareigas, esant poreikiui, galėtų suteikti 3 laisvas apmokamas nedarbo dienas esančias ir po artimojo giminaičio laidotuvių.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 13.

      Jeigu valstybės tarnautojui esant kasmetinėse atostogose miršta jo artimas giminaitis, ar gali būti pratęsiamos jo kasmetinės atostogos 3 darbo dienomis, kurios pagal Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 5 punktą yra garantuojamos mirus artimam giminaičiui? Ar ši garantija taikoma tik tuo atveju, jei artimas giminaitis miršta valstybės tarnautojo darbo metu?

      Pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ)  49 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas valstybės tarnautojams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis, artimųjų giminaičių mirties atveju – iki 3 darbo dienų. Pažymėtina, kad VTĮ riboja tik tokios garantijos trukmę iki 3 darbo dienų, tačiau nedetalizuoja jos suteikimo laiko, konkrečių atvejų ar tikslų, kuriais valstybės tarnautojas gali pasinaudoti nustatyta garantija, t. y.  nėra nustatytas laikotarpis, per kurį artimųjų giminaičių mirties atveju valstybės tarnautojui suteikiama iki 3 darbo apmokamų dienų. Tačiau siekiant pasinaudoti šita garantija tarnautojas turėtų  vadovaujantis ir  Darbo kodeksu 24 straipsniu - įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

              Kasmetinių atostogų perkėlimas ir pratęsimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 129  straipsnyje. VTĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ nereglamentuoja atostogų suteikimo bei jų  perkėlimo ar pratęsimo tvarkos, valstybės tarnautojams dėl atostogų suteikimo, perkėlimo bei pratęsimo taikomos DK nuostatos.

      DK 129  straipsnyje nustatyta, kad atostogos gali būti perkeliamos arba pratęsiamos  „jeigu darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį, nes <…> jam suteikiamos šio kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nustatytos nemokamos atostogas<…>.“ DK 129 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad darbuotojui dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse suteikiamos nemokamos atostogos. VTĮ 49 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis artimųjų giminaičių mirties atveju, t. y. valstybės tarnautojui nėra suteikiamos nemokamos atostogos, o jis turi tokią garantiją.

      Įvertinus skirtingas nurodytų teisės aktų normas, manytume, kad VTĮ nurodyta garantija pagal savo funkcinę prasmę galėtų būti prilyginta DK nurodytoms nemokamoms atostogoms dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse, todėl, manytume, kad tarnautojui, kasmetinės atostogos dėl artimųjų giminaičių mirties, galėtų būti perkeliamos arba pratęsiamos, taip, kaip nurodyta DK 129 straipsnyje.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 14.

      Kokiais atvejais tiesioginis vadovas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 49 str. 3 d. 7 p. gali išleisti valstybės tarnautoją darbo laiku nuvykti pas gydytoją, o kokiais negali? Prašome pateikti savo nuomonę į ką turi atkreipti dėmesį vadovas, kad išvengtų piktnaudžiavimo šiuo  įstatymo punktu? Gal gali įstaiga numatyti kokie vykimą į sveikatos priežiūros įstaigą pagrindžiantys dokumentai turi būti pateikti? Ar turi teisę įstaiga, darbuotojui nepateikus dokumento, suteikti tokias dienas? Ar visais vykimo į sveikatos priežiūros įstaigą atvejais taikomas šis punktas? 

      Valstybė tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 49 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis, kai valstybės tarnautojai, gavę tiesioginio vadovo rašytinį (įskaitant gautą elektroninių ryšių priemonėmis) sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, – iki 2 darbo dienų per mėnesį. Manytume, kad įstatymas tiesioginiam vadovui suteikia teisę spręsti dėl tokio sutikimo ar nesutikimo.

      Ši garantija reiškia, kad valstybės tarnautojai tą dieną, kai jie gavę tiesioginio vadovo sutikimą yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, turi būti atleidžiami nuo darbo ir jiems mokamas nustatytas darbo užmokestis.

      Pažymėtina, kad VTĮ riboja tik tokios garantijos trukmę – iki 2 darbo dienų per mėnesį, tačiau nedetalizuoja konkrečių atvejų ar tikslų, kuriais valstybės tarnautojas gali išvykti į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą. Manytume, kad vienas iš tokių tikslų, galėtų būti vykimas pas gydytoją arba vaiko vežimas į sveikatos priežiūros įstaigą ar esant poreikiui, vykimas į kt. įstaigas.

      Pažymime, kad valstybės tarnautojai, naudodamiesi šia garantija bei darbdaviai turėtų atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

      Manytume, kad įstaiga, esant pagrįstų abejonių dėl galimo piktnaudžiavimo nustatyta garantija, gali prašyti, kad valstybės tarnautojai, pateiktų dokumentus, pagrindžiančius jų vykimą į sveikatos priežiūros ar kitą įstaigą. Taip pat manytume, kad šios garantijos įgyvendinimo tvarka įstaigoje galėtų būti nustatyta jos lokaliuose teisės aktuose.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 15.

      Karjeros valstybės tarnautojas padavė pareiškimą atleisti iš užimamų pareigų nurodydamas, kad yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją ir ją gauna. Ar atleidžiant šį valstybės tarnautoją galima taikyti Darbo kodekso 56 str.  2 d. nuostatą ir išmokėti 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau − VTĮ) 6 str. 1 d., darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Išeitinės išmokos išmokėjimo pagrindai reglamentuojami VTĮ 48 str., todėl Darbo kodekso 56 str. 2 d. nuostatos šiuo atveju netaikomos. VTĮ 48 str. nenustatyta, kad valstybės tarnautojui, atleidžiamam vadovaujantis VTĮ 55 str. 1 d. 1 p. nuostata, t. y. atsistatydinant savo noru, turėtų būti išmokama išeitinė išmoka.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 16.

      Kaip galima nustatyti, ar asmuo, kuris atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų dėl pareigybės panaikinimo ir kuriam reikia mokėti išeitinę išmoką, nepradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigų ar nebuvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke?

      Šiuo metu valstybės ar savivaldybių įstaigos gali patikrinti informaciją  apie asmenų įsidarbinimą valstybės ar savivaldybių įstaigose per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą VATIS.

      Norėdamas patikrinti, ar asmuo nepradėjo eiti pareigų valstybės ar savivaldybių įstaigose, įstaigos Valstybės tarnautojų registro tvarkytojas, prisijungęs prie VATIS, turėtų atlikti šiuos veiksmus:  

      1) kairiojo meniu skiltyje IŠRAŠAI pasirinkti punktelį  Patikrinimai – atsivers langas Asmenų tikrinimas;

      2) laukelyje „Asmens kodas“ suvesti tikrinamojo asmens kodą ir spausti [Pridėti] – to asmens pavardė atsiras lentelėje Tikrinamų asmenų sąrašas. Jei tikrinami keli asmenys, 2 žingsnį pakartoti tiek kartų, kiek asmenų tikrinama.

      3) paspausti mygtuką [Formuoti]  – sistema suformuos pažymą (html arba pdf formatu) apie visus tikrinamus asmenis.

      Dėl asmenų, įsidarbinusių ne valstybės ar savivaldybių įstaigose, siūlome kreiptis į Socialinio draudimo fondo valdybą.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 17.

      Ar karjeros valstybės tarnautojui, atleidžiamam iš valstybės tarnautojo pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 51 str. 1 d. 9 p., priklauso išeitinė išmoka? Jei taip, kokiu būdu ji išmokama šiais atvejais: jei po mėnesio nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos įsidarbinama kitoje valstybės įstaigoje ir, kitu atveju, jei įsidarbinama privačioje įmonėje?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau − VTĮ) 48 str. 2 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojui, atleidžiamam iš pareigų kai panaikinama jo pareigybė, išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą. VTĮ 48 str. 4 d. nustatyta, kad nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.

      Jeigu asmuo įsidarbina aukščiau nurodytose įstaigose ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.

      Asmens įsidarbinimas privačioje įmonėje išeitinės išmokos mokėjimo nenutraukia.

      Atnaujinta: 2019 03 29

  • Atostogos 21
    • 1.

      Valstybės tarnautojas pateikė prašymą, suteikti  20 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų už praėjusį laikotarpį ir prašyme nurodė atostogas suteikti darbo dienomis, jis neskaičiavo šeštadienių ir sekmadienių.   Ar galima taip suteikti valstybės tarnautojui atostogas? Privalomas 14 kalendorinių dienų trukmės atostogas išnaudojęs.

      Jei yra prašoma atostogas suteikti kalendorinėmis dienomis, tai, vadovaujantis VTĮ pakeitimo įstatymo 3 str. 1 d. ir turėtų būti skaičiuojamos kalendorinės dienos, o ne darbo dienos, neskaičiuojant savaitgalių. Atkreipiame dėmesį, kad įstaigoje kasmetinių atostogų suteikimo tvarka turi būti vienoda visiems valstybės tarnautojams. Valstybės tarnautojas, naudodamasis savo teise, turėtų vadovautis protingumo ir sąžiningumo principais ir nepiktnaudžiauti savo teise, o įstaigos vadovo sprendimas suteikti atostogas valstybės tarnautojams turėtų būti pagrįstas ir sąžiningas, taip pat nediskriminacinis.

      Atnaujinta: 2019 08 08

    • 2.

      Nuo 2019 m. sausio 1 d. valstybės tarnautojams kasmetinės atostogos suteikiamos darbo dienomis, prašau pasakyti (jeigu yra) kokį metodą (formulę) naudoti perskaičiuojant valstybės tarnautojų kasmetines atostogas iš kalendorinių dienų į darbo dienas ?

      Ir kaip turėtų būti suteikiamos atostogos už 2018 -2019 m. laikotarpį

      Pagal nuo 2019-01-01 įsigaliojusį Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 42 str. valstybės tarnautojui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos.

             Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, vadovaujantis Darbo kodekso 127 str. 3 d. prasideda nuo valstybės tarnautojo priėmimo į pareigas dienos (pvz., jei valstybės tarnautojas priimtas į pareigas 2018 m. rugsėjo 15 d., darbo metai, už kuriuos skaičiuojamos kasmetinės atostogos, yra 2018 m. rugsėjo 15 d. – 2019 m. rugsėjo 14 d.), t. y. valstybės tarnautojų darbo metai nesutampa su kalendoriniais metais.

          VTĮ pakeitimo įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad  nepanaudotos valstybės tarnautojo kasmetinės atostogos, kurios valstybės tarnautojui priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnį, t. y. kalendorinėmis dienomis. Be to, naujos redakcijos VTĮ nenustato jokių taisyklių ir reikalavimo, kad kalendorines atostogų dienas reikėtų perskaičiuoti į darbo dienas. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, už ankstesnius laikotarpius sukauptų ir nepanaudotų valstybės tarnautojo kasmetinių atostogų kalendorinės dienos neturėtų būti perskaičiuojamos į darbo dienas, jos ir bus suteikiamos kalendorinėmis dienomis.

      Atsižvelgdami į išdėstytas nuostatas, manytume, kad skaičiuojant kasmetines atostogas pvz. už 2018-09-15/2019-09-14 darbo laikotarpį, – už laikotarpį nuo 2018-09-15 iki 2018-12-31 jos turėtų būti paskaičiuojamos kalendorinėmis dienomis, o nuo 2019-01-01 iki 2019-09-14 darbo dienomis.

      Jeigu valstybės tarnautojas iki 2018-12-31 jau pasinaudojo visomis jam priklausiančiomis atostogomis už 2018-2019 m. laikotarpį kalendorinėmis dienomis, tai jos buvo suteiktos pagal galiojantį VTĮ (seną tvarką), taip kaip ir numato VTĮ pakeitimo įstatymo 3 str. 1 d., ir jokių perskaičiavimų atlikti nereikia, nes to nenumato teisės aktai.

      Jeigu už 2018-2019 m. laikotarpį valstybės tarnautojui liko dalis nepanaudotų atostogų, tai ši dalis turėtų būti įvertinta pagal aukščiau nurodytą principą (atostogos iki 2018-12-31 turėtų būti paskaičiuojamos kalendorinėmis dienomis, o nuo 2019-01-01 darbo dienomis.).

      Jeigu suskaičiavus kasmetines atostogas iki 2018-12-31 pvz., gaunasi 23,3233 kalendorinės dienos, tai vadovaujantis teisės analogija, manytume, kad reikėtų taikyti 2016 m. rugsėjo 14 d. priimto Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 str.  8 dalyje suformuluotą nuostatą, kad „ne visa atostogų diena skaičiuojama kaip visa atostogų diena“ ir valstybės tarnautojui suteikti 24 pilnas kalendorines atostogų dienas. Analogišką apvalinimo taisyklę reikėtų taikyti ir skaičiuojant kasmetines atostogas darbo dienomis.

      Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2019-01-01 keičiasi kasmetinių papildomų atostogų suteikimas. VTĮ 42 str. 3 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. Taigi, iki 2018-12-31 po 3 kalendorines dienas buvo suteikiama po 8, 11, 14, 17, 20 metų valstybės tarnautojo tarnybos stažo, o nuo 2019-01-01 – po 3 darbo dienas po 5, 10, 15, 20, 25 metų valstybės tarnautojo tarnybos stažo, todėl atitinkamai turi būti perskaičiuotas papildomų dienų suteikimas valstybės tarnautojams, priklausomai nuo jų turimo tarnybos stažo.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 3.

      Norėjau pasiteirauti dėl valstybės tarnautojų kasmetinių atostogų skaičiavimo nuo 2019-01-01. Jeigu suskaičiavus kasmetines atostogas  iki 2018-12-31, pvz. gauname 12,3334 kalendorines dienas, tai ar reikėtų taikyti 2016 m. rugsėjo 14 d. priimto Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 str. 8 dalyje suformuluota nuostatą ir valstybės tarnautojui suteikti  13 pilnų kalendorinių atostogų dienų bei tokį patį apvalinimą tada  reikėtų taikyti skaičiuojant kasmetines atostogas darbo dienomis? Ar būtų galima vadovautis matematiniu skaičiavimu  ir tas pačias gaunamas 12,3334 kalendorines dienas apvalinti į mažesnę pusę ir suteikti valstybės tarnautojui 12 pilnų kalendorinių atostogų dienų?

      Valstybės tarnybos įstatyme (toliau – VTĮ) nėra nuostatų dėl atostogų apvalinimo, todėl jeigu suskaičiavus kasmetines atostogas iki 2018-12-31, pvz., gauname 12,3334 kalendorinės dienos, tai, vadovaudamiesi teisės analogija, manytume, kad reikėtų taikyti 2016 m. rugsėjo 14 d. priimto Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio  8 dalyje suformuluotą nuostatą, kad „ne visa atostogų diena skaičiuojama kaip visa atostogų diena“, ir valstybės tarnautojui suteikti 13 pilnų kalendorinių  dienų. Analogišką apvalinimo taisyklę reikėtų taikyti ir skaičiuojant kasmetines atostogas darbo dienomis.

      Atkreiptinas dėmesys, kad turėtų būti vengiama dvigubo apvalinimo (tiek kalendorinių dienų, tiek darbo dienų) ir atsižvelgiama į faktiškai apskaičiuotą atostogų trukmę.

      Atostogų likučius iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir po 2019 m. sausio 1 d. rekomenduojame apvalinti taip: jei valstybės tarnautojui atostogų likučių suma iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir po 2019 m. sausio 1 d. yra mažiau arba lygu 1 diena, atostogų likutis turėtų būti apvalinamas iki 1 darbo dienos, jei atostogų likučių suma yra daugiau kaip 1 diena– apvalinama iki 2 darbo dienų.

      Atnaujinta: 2019 04 03

    • 4.

      Dirbu valstybės tarnyboje. Turiu neįgalumą, nustatytas darbingumo lygis keturiasdešimt proc. (40%). Valstybės tarnautojų registre nurodyta, kad man priklauso 37 darbo dienos atostogų. Stažas 21 metai. Ar man priklauso 5 papildomos atostogų darbo dienos dėl neįgalumo.

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 42 straipsnio  1 ir 2 dalyse nustatyta, kad valstybės tarnautojui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos.

      Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad neįgalusis – asmuo, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis.

      Atsižvelgdami į išdėstytas nuostatas bei įvertinę Jūsų pateiktą informaciją, jog Jums nustatytas 40 procentų  darbingumo lygis, manytume, kad Jums pagal nuo 2019-01-01 įsigaliojusį VTĮ turėtų priklausyti 37 darbo dienų kasmetinės atostogos, t. y. 27 darbo dienų minimalios kasmetinės atostogos bei įvertinus Jūsų turimą 21 m. tarnybos stažą, už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą Jums suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų (12 darbo dienų), tačiau kadangi bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos, todėl Jums turėtų būti nustatyta maksimali kasmetinių atostogų trukmė - 37 darbo dienų kasmetinės atostogos.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 5.

      Civilinės metrikacijos skyriaus valstybės tarnautojai dirba porinėmis savaitėmis pirmadieniais – penktadieniais, ne porinėmis savaitėmis antradieniais – šeštadieniais (t. y. dirba pirmadienį– penktadienį, šeštadienį– pirmadienį ilsisi, tada dirba antradienį–šeštadienį, ilsisi – sekmadienį ir vėl pirmadienį dirba). Valstybės tarnybos įstatymas numato kasmetines atostogas darbo dienomis (šiuo atveju darbuotojų darbo dienos nesutampa su kalendorinėmis darbo dienomis). Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos (t. y. kalendorinėmis dienomis).

      Klausimas: kaip suteikti valstybės tarnautojui atostogas, atsižvelgiant į turimą darbo stažą, 34 darbo dienos? Ar skaičiuoti kalendorines dienas? Ar leisti savaitėmis (gaunasi nepilna savaitė)?

      Valstybės tarnybos įstatyme (toliau – VTĮ) 6 str. 1 d. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Įstatymų leidėjas numatė, kad valstybės tarnautojų kasmetinių atostogų trukmę reglamentuoja VTĮ, o kasmetinių atostogų suteikimo ir mokėjimo už jas tvarką bei sąlygas, kasmetinių atostogų perkėlimą ir pratęsimą, kompensavimo už nepanaudotas atostogas ir kitus klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK).

      Naujos redakcijos VTĮ 42 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Atsižvelgdami į šią nuostatą, manytume kad Civilinės metrikacijos skyriaus valstybės tarnautojams neturėtų būti taikomos DK 126 straipsnio 2 dalies nuostatos. Manytume, kad valstybės tarnautojui, atsižvelgiant į turimą tarnybos stažą ir reikia suteikti atostogas,  vadovaujantis VTĮ 42 str.1 ir 2 d.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 6.

      Karjeros valstybės tarnautojai (toliau-darbuotojai), kurios valstybės tarnybos stažas yra 12 metų nustatytas individualus darbo laiko režimas. Darbuotoja dirba 3 darbo dienas per savaitę iš viso 20 darbo valandų.

      Norėjome pasiteirauti:

      1. Ar darbuotojai, kuriai nustatytas toks individualus darbo laiko režimas, bus suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos ir 6 darbo dienų trukmės kasmetinės papildomos atostogos?

      2.  Kokia tvarka tokiu grafiku dirbančiai darbuotojai bus suteikiamos kasmetinės atostogos? Ar jos bus suteikiamos tik tomis dienomis kai darbuotoja dirba ar įprasta tvarka t. y. nepertraukiamai (nuo pirmadienio iki penktadienio)?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Taigi jie valstybės tarnautojams taikomi papildomai, kai tam tikrais atvejais nepakanka VTĮ normų. Įstatymų leidėjas nustatė, kad valstybės tarnautojų kasmetinių atostogų rūšis ir trukmę reglamentuoja VTĮ, o kasmetinių atostogų suteikimo ir mokėjimo už jas tvarką bei sąlygas, kasmetinių atostogų perkėlimą ir pratęsimą, kompensavimo už nepanaudotas atostogas ir kitus klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK).

      DK 40 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad darbas ne viso darbo laiko sąlygomis dirbantiems darbuotojams nesukelia ribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, tobulinant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių, palyginti su darbuotojais, kurie dirba tokį patį ar lygiavertį darbą viso darbo laiko sąlygomis, atsižvelgiant į darbo stažą, kvalifikaciją ir kitas aplinkybes. Už darbą ne viso darbo laiko sąlygomis mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, palyginti su darbu, dirbamu viso darbo laiko sąlygomis.

      Atsižvelgdami į nurodytas nuostatas, manytume, kad Jūsų nurodytu atveju valstybės tarnautojai turėtų būti suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos ir 6 darbo dienų trukmės kasmetinės papildomos atostogos įprasta tvarka t. y. nepertraukiamai (nuo pirmadienio iki penktadienio), vadovaujantis DK 128 straipsniu.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 7.

      Ar nuo 2019-01-01 iš valstybės tarnautojo pareigų perėjus dirbti pagal darbo sutartį toje pačioje įstaigoje į nepertraukiamą darbo stažą įskaitomas stažas einant valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje įstaigoje, kuris turi įtakos atostogų trukmei. Kur reikėtų kreiptis?

      Iš valstybės tarnautojo pareigų  perėjus dirbti pagal darbo sutartį, visi klausimai, susiję su darbiniais santykiais reglamentuojami Lietuvos Respublikos Darbo kodeksu (toliau – DK). DK 138 str. 2 d. nustatyta, kad darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje, už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos atostogos. Papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

      Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai, susipažinę su klausimu dėl nepertraukiamo darbo stažo įskaitymo 2019-02- pateikė tokią nuomonę: „ papildomų atostogų suteikimas, kuris priklauso nuo darbuotojo nepertraukiamojo darbo stažo toje pačioje darbovietėje, turėtų būti siejamas su nepertraukiamu pareigų ėjimu toje pačioje darbovietėje, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu buvo eitos pareigos (valstybės tarnybos ar darbo). Jeigu Jūsų pateiktu atveju valstybės tarnautojas ėjo valstybės tarnautojo pareigas 20 metų ir tuomet toje pačioje darbovietėje vietoj valstybės tarnautojo pareigų iškart pradėjo dirbti darbo sutarties pagrindu, nepertraukiamasis darbo stažas toje pačioje darbovietėje papildomoms atostogų dienoms gauti turėtų būti 20 metų“.

      Dėl papildomų atostogų suteikimo siūlytina kreiptis į įstaigos personalo darbuotoją ir pasiaiškinti dėl papildomų atostogų suteikimo vadovaujantis DK ir atitinkamu Vyriausybės nutarimu (Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496.).

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 8.

      Esu supažindinta, kad bus panaikinta mano pareigybė. Esu atleidžiama pagal VTĮ 51 str. 1 d. 9 p. Darbdavio įsakymas atleisti mane nuo 2019 m. balandžio 9 d., noriu sužinoti už kokį laikotarpį man bus sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas? Mano darbo metai įstaigoje skaičiuojami nuo liepos 25 d.

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 48 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad VTĮ 51  straipsnio nurodytais pagrindais atleidžiamam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, – tame tarpe ir piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. VTĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ nustato tik valstybės tarnautojų kasmetinių atostogų rūšis ir trukmę, tačiau nereglamentuoja kasmetinių atostogų suteikimo ir kompensavimo už nepanaudotas kasmetines atostogas tvarkos, valstybės tarnautojams turėtų būti taikomos atitinkamos Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos.

           DK 127 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

      DK 127 straipsnio 5 dalyje nustatytas kasmetinių atostogų kaupimo apribojimas – teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Pagal to paties straipsnio 6 dalies nuostatas, kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais.

      Jums už laikotarpį nuo 2018-07-25  iki 2019-07-24 atostogos turėtų būti paskaičiuotos proporcingai, t. y. kiek priklausė nuo 2018-07-25 iki Jūsų atleidimo iš pareigų dienos ir jeigu Jūs jų neišnaudojote, turėtų būti sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 9.

      Esu valstybės tarnautoja, mokausi aukštojoje mokykloje antrame magistrantūros kurse neakivaizdiniame skyriuje. Norėčiau sužinoti, ar įstaigos vadovas privalo mane išleisti į sesiją pateikus universiteto pažymą? Jei taip, ar tai būtų kasmetinių atostogų sąskaita? Šios atostogos būtų mokamos ar nemokamos?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau − VTĮ) 6 str. 1 d., darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas       VTĮ 42 straipsnyje nustatytos valstybės tarnautojų kasmetinės atostogos bei jų trukmė, 43-46 straipsniuose nustatytos specifinės - tik valstybės tarnautojams taikomos atostogos: atostogos kvalifikacijai tobulinti, atostogos dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas, Nemokamos atostogos ir atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose. Vadovaujantis VTĮ 6 str. 1 d., valstybės tarnautojams taikomos taip pat Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 131 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos  tikslinės atostogos:  nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaikui prižiūrėti mokymosi ir kūrybinės atostogos.

      DK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, pagal šias programas vykdančių švietimo tiekėjų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos:

      1) eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti – po tris kalendorines dienas kiekvienam egzaminui;

      2) įskaitoms pasirengti ir laikyti – po dvi kalendorines dienas kiekvienai įskaitai;

      3) laboratoriniams darbams atlikti ir konsultuotis – tiek dienų, kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose;

      4) diplominiam (bakalauro, magistro) darbui ar daktaro disertacijai ar meno projektui baigti ir ginti – trisdešimt kalendorinių dienų;

      5) valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti – po šešias kalendorines dienas kiekvienam egzaminui.

      Darbo kodekso 135 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojams, kurių darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau negu penkerius metus, už mokymosi atostogas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, paliekama ne mažiau kaip pusė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad DK nustatytas tik minimalus apmokėjimas už mokymosi atostogas – ne mažiau kaip pusė vidutinio darbo užmokesčio, todėl manytume, kad įstatymų leidėjas už šias atostogas nedraudžia mokėti didesnių nei pusė vidutinio darbo užmokesčio sumų.

      Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, manytume, kad Jums pateikus mokymo įstaigos, kurioje mokotės pažymą, Jūsų įstaigos vadovas turėtų Jums suteikti mokymosi atostogas.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 10.

      Esu valstybės tarnautoja ir šiuo metu dirbu. Auginu 1,5 metų vaiką. Ar galiu vėl išeiti vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sueis 3 metai?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 6 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojai turi teisę į Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 131 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytas  tikslinės atostogas:  nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaikui prižiūrėti mokymosi ir kūrybinės atostogos.

      Darbo kodekso 134 straipsnyje nustatytos atostogas vaikui prižiūrėti. Pagal šio straipsnio  1 dalį atostogas vaikui prižiūrėti galima imti visas iš karto arba dalimis, o ketinant pasinaudoti šiomis atostogomis ar grįžti į darbą joms nepasibaigus, apie tai raštu privaloma įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų.

      Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą nuostatą, Jūs turite teisę į atostogas vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai. Taigi, grįžusi į darbą, po kurio laiko galite vėl išeiti šių atostogų, iki vaikui sueis treji metai.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 11.

      Esu valstybes tarnautoja, išsiskyrusi, ir auginu vaiką iki 14 metų. Pagal Valstybės tarnybos įstatymą man priklauso 27 darbo dienų kasmetinės minimalios atostogos. Kokius dokumentus turiu pateikti darbdaviui, kad įrodyčiau, kad vaiką auginu viena ir gaučiau įstatymo numatytas 27 darbo dienų kasmetines minimalias atostogas?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 42 str. 1 d. nuostatomis, valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų <...> suteikiamos 27 darbo dienų kasmetinės minimalios atostogos. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2010 m. kovo 30 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A143 – 531/2010) konstatavo, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo vienas augina vaiką, būtina analizuoti ir aiškinti konkrečią vaiko faktinio auginimo situaciją. Šioje byloje kolegija taip pat pažymi, kad vaiko auginimo sampratai yra būdingi nuolatinumo ir nepertraukiamumo aspektai. Šie aspektai visiškai realizuojami tik turint pastovų psichologinį ir socialinį kontaktą su vaiku. Todėl kito, atskirai nuo vaiko gyvenančio, tėvo pareigų dalyvauti auklėjant ir išlaikant vaiką (CK 3.165, 3.170 str.) vykdymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad jis (atskirai gyvenantis vienas iš vaiko tėvų) augina savo vaiką.

      Sprendžiant, koks valstybės tarnautojas laikytinas „vienu auginančiu vaiką“, rekomenduotina vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 ,,Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnio), taikymo teismų praktikoje” 12.2 punkte pateiktu išaiškinimu, jog ,,darbuotojais, kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų amžiaus <…>yra pripažįstami darbuotojai, kurie faktiškai vieni augina vaiką (vaikus) ar įvaikį (įvaikius) iki šešiolikos metų amžiaus (pavyzdžiui, yra našlys (našlė), vieniša motina (įmotė), kitas vaiko tėvas (įtėvis) atlieka laisvės atėmimo bausmę ar jam neterminuotai arba terminuotai apribota tėvų valdžia, santuoka yra nutraukta ar gyvena skyrium ir teismo sprendimu vaiko (įvaikio) gyvenamoji vieta yra nustatyta su juo, kt.). Šis sąrašas nėra baigtinis, nes praktikoje gali būti ir kitų situacijų, kai darbuotojas bus laikomas faktiškai vienas auginantis vaiką. Šios teisės normos taikymui neturi reikšmės, ar darbuotojas vienas išlaiko auginamą vaiką, ar kitas vaiko tėvas taip pat vykdo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.”

      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 12.2 punkte teismas padarė išvadą, kad aplinkybė „vienas (viena) augina vaiką“ yra vertinamoji ir priklauso nuo konkrečiu metu nustatytų faktų, t. y. darbdavio pareiga suteikti pailgintas kasmetines atostogas nėra permanentinė, aplinkybėms pasikeitus, sprendimas suteikti (nesuteikti) pailgintas atostogas gali kisti.

      Todėl kiekviena įstaiga turėtų vertinti ir analizuoti valstybės tarnautojo, pateikusio prašymą dėl 27 darbo dienų kasmetinių minimalių atostogų suteikimo, konkrečią vaiko faktinio auginimo situaciją ir pagal faktines aplinkybes priimti atitinkamą sprendimą. Konkrečių dokumentų, kokius turėtumėte pateikti darbdaviui, teisės aktuose nėra nustatyta. Jeigu  auginate vaiką viena, turėtumėte pateikti prašymą suteikti Jums 27 d. d. kasmetinių atostogų, kuriame turėtumėte nurodyti Jūsų konkrečią vaiko auginimo situaciją, ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, jeigu tokius turite.

      Tais atvejais, kai minimos garantijos baigiasi, pvz. 2019 m. rugsėjo 24 d. vaikui sukanka 14 metų, valstybės tarnautojui 27 darbo dienų kasmetinės minimalios atostogos turėtų būti suteikiamos proporcingai už laikotarpį skaičiuojant nuo jo darbo metų pradžios (jei jo darbo metų pradžia pvz. yra sausio 15 d.) iki teisės į 27 darbo dienas kasmetines minimalias atostogas pasibaigimo. Nurodytu atveju nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d. imtinai, o nuo minimos garantijos pasibaigimo, likusiai darbo metų daliai – nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki 2020 m. sausio 14 d., už kurią valstybės tarnautojui būtų suteikiamos kasmetinės minimalios atostogos – proporcingai turėtų būti skaičiuojamos 22 darbo dienų kasmetinės minimalios atostogos.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 12.

      Pagal naują valstybės tarnybos įstatymą, 42 str. 2 d., valstybės tarnautojui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos.
      Š. m. 2019-01-04 sukako 10 metų kaip dirbu valstybės tarnyboje, kiek man dienų prisidės atostogų, ir ar tas prisidėjimas bus vienkartinis, t.y. kitais metais nebus jo? ir ar jos prisiskaičiuos iškart 2019-01-04, ar vėliau?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 42 straipsnio 2 dalimi, valstybės tarnautojui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos.

      Teisė į kasmetinių atostogų papildomas dienas valstybės tarnautojui atsiranda nuo tos dienos, kai jis įgyja 5 metų ar atitinkamai didesnį valstybės tarnybos stažą. Atitinkamas skaičius kasmetinių atostogų papildomų dienų pradedamas skaičiuoti kitą dieną nuo tos dienos, kai atsiranda teisinis pagrindas – įgyja 5 metų ar atitinkamai didesnį tarnybos stažą.

      Valstybės tarnautojams, turintiems didesnį kaip penkerių metų tarnybos Lietuvos valstybei stažą, papildomos 3 darbo dienų kasmetinės atostogos, už kiekvienų paskesnių 5 metų tarnybos stažą turi būti suteikiamos tais darbo metais, kai atsiranda teisinis pagrindas, t. y. kai valstybės tarnautojui sueina 5 metų tarnybos stažas, arba 6 papildomos dienos, kai sueina 10 metų tarnybos stažas ir atitinkamai t. t.

      Kasmetinės 3 (ar atitinkamai daugiau) darbo dienų papildomos atostogos suteikiamos už kiekvienus darbo metus (t. y. teisę į 3 dienų papildomas atostogas valstybės tarnautojas turi šeštais, septintais, aštuntais, devintais, taip pat dešimtais tarnybos metais; teisę į 6 dienų papildomas atostogas – vienuoliktais, dvyliktais, tryliktais, keturioliktais ir penkioliktais tarnybos metais ir t. t.), kai yra įgytas 5 metų ar atitinkamai ilgesnis tarnybos stažas.

      Pagal Jūsų klausime pateiktą pavyzdį manytume, kad jeigu Jums 2019 m. sausio 4 d. suėjo 10 m. valstybės tarnybos stažas, tai nuo 2019 m. sausio 5 d. Jums jau turėtų priklausyti 6 papildomų darbo dienų atostogos, o visa kasmetinių atostogų trukmė nuo šios datos turėtų būti 28 darbo dienų.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 13.

      Kokiais atvejais galima išeiti nemokamų atostogų, kaip skaičiuojami jų suteikimo terminai?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 45 straipsnio 1 dalimi, nemokamos atostogos iki 3 mėnesių per vienus darbo metus dėl šeiminių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu.

      Nemokamų atostogų dažnumas per vienus darbo metus neribojamas, ribojama bendra nemokamų atostogų trukmė per vienus darbo metus – iki 3 mėnesių. Valstybės tarnautojo ir jį į pareigas priėmusio asmens susitarimu gali būti suteikiamos nemokamos atostogos daugiau nei vieną kartą per kalendorinius metus, tačiau maksimalus nemokamų atostogų laikotarpis per vienus darbo metus negali viršyti 3 mėnesių. Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių dėl šeiminių aplinkybių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos ir valstybės tarnautojui, kuris nėra panaudojęs jam priklausančių kasmetinių atostogų. VTĮ nedetalizuoja, dėl kokių šeiminių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos nemokamos atostogos. Tokia dispozityvi norma reiškia, kad valstybės tarnautojas turi teisę prašyti, o jį į pareigas priėmęs asmuo turi teisę sutikti arba atsisakyti suteikti tokias atostogas.

      Vadovaujantis VTĮ 45 straipsnio 2 dalimi, Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais darbdavys privalo tenkinti valstybės tarnautojo prašymą suteikti ne trumpesnės, negu prašo valstybės tarnautojas, trukmės nemokamas atostogas.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 14.

      Ar valstybės tarnautojui, auginančiam du vaikus iki 12 metų pagal LR DK 138 str. 3 d. galima suteikti asmens, priimančio į pareigas leidimu, vieną papildomą poilsio dieną per mėnesį arba sutrumpinti vieną darbo dieną per savaitę (pasirinktinai)?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Vadovaujantis Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalimi, valstybės tarnautojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas  dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų - dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant valstybės tarnautojui jo vidutinį darbo užmokestį.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 15.

      Asmuo dirbo valstybės tarnyboje nuo 1999 m. 2003 m. nutraukė tarnybos santykius, 2005 m. vėl pradėjo dirbti valstybės tarnyboje, kaip skaičiuojamas stažas dėl jo atostogų? 

      Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnyje nustatyta, kad tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Taip pat šiame straipsnyje nustatyta, kad atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomi šio Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto priedo dydis ir šio Įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė

      Atsižvelgdami į šias nuostatas, manytume, kad valstybės tarnautojui, turinčiam didesnį kaip penkerių metų tarnybos stažą, už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. Valstybės tarnautojui turinčiam 5 metų tarnybos stažą, nuo kitos dienos, kai suėjo 5 metai,  atsiranda teisė į papildomas  3 darbo dienų  kasmetines atostogas, turinčiam 10 metų tarnybos stažą -  6 darbo dienų  kasmetines atostogas ir t. t.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 16.

      Esu valstybės tarnautoja. 2016 m. pabaigoje išėjau vaiko priežiūros atostogų. 2018 m. liepos pabaigoje grįžau į darbą. Norėčiau sužinoti, ar priklauso man kasmetinės atostogos už tą laiką, kai prižiūrėjau vaiką ir nedirbau? Jei priklauso, tai kiek? 

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Laikotarpiai, kurie įskaitomi į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos  yra nustatyti Darbo kodekso 127 str. 4 d. 1- 11 punktuose. Laikas, kurį darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sueis treji metai, šiame straipsnyje nėra nurodytas.  Atsižvelgdami į išdėstytas nuostatas, manome, kad už laiką, kurio metu valstybės tarnautojas buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų, kol jam sueis treji metai, kasmetinės atostogoms neturėtų būti suteikiamos.     

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 17.

      Norėčiau sužinoti ar vaiko priežiūros atostogose išbūtas laiko tarpas įsiskaičiuoja į stažą, gal kurį valstybės tarnautojui yra suteikiamos papildomos atostogos (Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalis)?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ)  47 straipsnyje nustatyta, kad tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai <…> laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomi šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė.

      Vadovaujantis nurodytomis VTĮ nuostatomis, valstybės tarnautojams į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaitomos ir atostogos vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 18.

      Norėtume pasitikslinti situaciją dėl valstybės tarnautojams suteikiamos kasmetinių atostogų privalomos dalies, jei atostogos skaidomos dalimis. Ar įsigaliojus naujam Valstybės tarnybos įstatymui valstybės tarnautojams suteikiant atostogas bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų, 12 kalendorinių dienų ar visgi lieka 14 kalendorinių dienų? Šiuo metu susidaro situacija, kad valstybės tarnautojai prašyme nurodo suteikti jiems dalį kasmetinių atostogų 10 darbo dienų. Kaip pasiūlytumėte spręsti šią situaciją? 

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 6 str.1 d. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Taigi jie valstybės tarnautojams taikomi papildomai, kai tam tikrais atvejais nepakanka VTĮ normų.

      Įstatymų leidėjas numatė, kad valstybės tarnautojų kasmetinių atostogų trukmę reglamentuoja VTĮ, o kasmetinių atostogų suteikimo ir mokėjimo už jas tvarką bei sąlygas, kasmetinių atostogų perkėlimą ir pratęsimą, kompensavimo už nepanaudotas atostogas ir kitus klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK).

      Valstybės tarnautojų kasmetinių atostogų trukmę reglamentuoja VTĮ 42 str. Valstybės tarnautojams, kaip jau buvo minėta, taikomos DK nuostatos dėl kasmetinių atostogų suteikimo, apmokėjimo, perkėlimo ir pratęsimo bei kompensavimo už nepanaudotas atostogas, todėl valstybės tarnautojams taikytinos DK 127-130 str. nuostatos šiais klausimais bei DK 132-135 str. nuostatos dėl tikslinių atostogų. Atkreiptinas dėmesys, kad DK 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų.

      Pagal nuo 2019-01-01 įsigaliojusio VTĮ 42 str. valstybės tarnautojui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos.

      VTĮ pakeitimo įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad  nepanaudotos valstybės tarnautojo kasmetinės atostogos, kurios valstybės tarnautojui priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnį, t. y. kalendorinėmis dienomis.

      Jeigu valstybės tarnautojui privalomoji 10 darbo dienų trukmės kasmetinių atostogų dalis suteikiama darbo dienomis, tai papildomų klausimų nekyla. Jeigu ši atostogų dalis suteikiama iš sukauptų ir nepanaudotų valstybės tarnautojo kasmetinių atostogų kalendorinių dienų, tai suteikiant privalomą dešimties darbo dienų trukmės kasmetinių atostogų dalį, į šį laikotarpį turėtų būti įtrauktos ir dvi po pirmosios darbo savaitės sekančios poilsio dienos (šeštadienis ir sekmadienis), t. y. privaloma kasmetinių atostogų dalis valstybės tarnautojams turėtų būti 12 kalendorinių dienų.

      Taip pat norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad aptariama DK 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta norma dėl privalomosios bent vienos iš kasmetinių atostogų dalies, taikytina tik vienai valstybės tarnautojo kasmetinių atostogų daliai.

      Įstatymų leidėjas nereglamentuoja į kiek dalių kasmetinės atostogos gali būti skaidomos, tačiau nustato vienintelį reikalavimą – kad viena iš suteikiamų kasmetinių atostogų dalių (nesvarbu kuri dalis būtų – pirmoji, antroji ir pan.) būtų ne trumpesnė kaip nustatyta įstatymu. Minimo imperatyvaus reikalavimo darbo teisinių santykių šalys negali pakeisti. Teoriškai tai reikštų, kad likusi atostogų dalis galėtų būti suteikiama nors ir po vieną dieną.

      Valstybės tarnautojas turi teisę pageidauti, kad kasmetinės atostogos būtų suteiktos dalimis, tačiau, naudodamasis savo teise, turėtų vadovautis protingumo ir sąžiningumo principais ir nepiktnaudžiauti savo teise, o įstaigos vadovo atsisakymas suteikti kasmetines atostogas dalimis turėtų būti pagrįstas ir sąžiningas, taip pat nediskriminacinis.

      Atsižvelgdami į minėtas nuostatas, manytume, kad įstatymu neuždrausta valstybės tarnautojams kasmetines atostogas suteikti dalimis, svarbu, kad įstaigoje kasmetinių atostogų suteikimo tvarka būtų vienoda visiems valstybės tarnautojams.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 19.

      Kiek dienų kasmetinių atostogų priklauso valstybės tarnautojui šeimoje auginant neįgalų 10 m. vaiką?

      Valstybės tarnautojų kasmetinių atostogų trukmę reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojui suteikiamos 22 darbo dienų kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos.

      Lingvistiškai nagrinėdami, minėtą normą, manytume, kad įstatymų leidėjas nustatė dvi alternatyvias būtinąsias sąlygas tam, kad valstybės tarnautojas turėtų teisę gauti įstatymo nustatytas 27 darbo  dienų kasmetines minimalias atostogas, t. y. valstybės tarnautojas turi:

      • vienas auginti vaiką iki keturiolikos metų;
      • arba vienas auginti neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.

      Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. rugsėjo mėn. 29 d. konsultacijoje Nr. A3-91 nurodė, kad Darbo kodekso 166 straipsnio 2 dalies 2 punkte ( nuo 2017-07-01 įsigaliojusio DK 138 str. 1 d.) įtvirtinta teisės norma apima darbuotojus, kurie faktiškai vieni augina vaiką. Pažymėtina, kad minėta Darbo kodekso norma, nustato analogišką socialinę garantiją, taikomą darbuotojams, t. y. 35 kalendorinių dienų atostogos (pagal nuo 2017-07-01 įsigaliojusio DK 138 str. 1 d. – 25 darbo dienos), suteikiamos darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.

      Atsižvelgdami į išdėstytas nuostatas, manytume, kad Jūsų atveju Jums priklauso 22 darbo  dienų kasmetinės minimalios atostogos (kadangi vaikas, kaip ir nurodėte paklausime, yra auginamas šeimoje) ir jeigu atitinkate VTĮ 42 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas (didesnį nei 5 metų stažą valstybės tarnyboje), priklauso 3  ar atitinkamai daugiau darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 20.

      Ar sukauptų kasmetinių atostogų likutis yra perkeliamas, jeigu valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į kitas pareigas kitoje įstaigoje, yra perkeliamas į laimėtas pareigas arba kaitumu yra perkeliamas į kitą įstaigą?

      Valstybė tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 48 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais atleidžiamam, perkeliamam laimėjus konkursą į kitas valstybės tarnautojo pareigas į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos.

      Atsižvelgdami į minėtas nuostatas manytume, kad:

      • valstybės tarnautoją pagal VTĮ 21 straipsnio 2 dalį ( laimėjus konkursą į kitą įstaigą) perkeliant į kitą įstaigą, jo nepanaudotų atostogų likutis nėra perkeliamas ir buvusi valstybės tarnautojo darbovietė valstybės tarnautojui turi išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
      • valstybės tarnautoją pagal VTĮ 26 straipsnio 1 dalį (tarnybinis kaitumas į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje) perkeliant į kitą įstaigą, jo nepanaudotų atostogų likutis yra  perkeliamas į kitą įstaigą ir buvusi valstybės tarnautojo darbovietė valstybės tarnautojui neturi išmokėti kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 21.

      Esu valstybės tarnautoja daugiau nei tris metus. Šiemet baigiau studijas ir gavau pakvietimą atlikti praktiką LR ambasadoje šešiems mėnesiams. Ar yra galimybė sustabdyti mano tarnybą ir neprarasti darbo vietos?

      Valstybė tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 43 straipsnyje yra nustatytos atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiame straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jo ir į pareigas jį priėmusio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienerių metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas. Pasinaudoti šiame straipsnyje nurodytomis atostogomis valstybės tarnautojas gali ne dažniau kaip vieną kartą per penkerius metus.

      Jei Jūsų praktika susijusi su specialių profesinių žinių plėtimu, manytume, kad Jums galėtų būti suteikiamos atostogos kvalifikacijai tobulinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio mėn. 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2053-331/2009 konstatuota, kad įstatymų leidėjas suteikė darbdaviui teisę, o ne pareigą suteikti valstybės tarnautojui atostogas kelti kvalifikaciją. Ši teisės norma numato galimybę sudaryti dviejų šalių susitarimą, kurio metu teisę išreikšti savo valią turi tiek atostogų kvalifikacijai tobulinti prašantis tarnautojas, tiek atostogų prašantį tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo. Tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo savo valią išreiškia kiekvienu konkrečiu atveju įvertindamas visas su prašomomis atostogomis kvalifikacijai tobulinti susijusias aplinkybes ir priimdamas atitinkamą sprendimą.

      Kitų galimybių stabdyti Jūsų tarnybą ir neprarasti darbo vietos VTĮ nenumato.

      Atnaujinta: 2019 03 29

  • Tarnybinė atsakomybė 6
    • 1.

      Ar Valstybės tarnybos įstatymo 33 str. 3 d. 4 punkte nustatyta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų privalo būti paskirta, jei valstybės tarnautojui per paskutinius 12 mėn. buvo taikyta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Manytume, kad VTĮ 33 straipsnio 4 dalies dispozityvi nuostata neįpareigoja valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų. 

      Vadovaujantis VTĮ 33 straipsnio 2 dalimi tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.

      Atnaujinta: 2019 04 29

    • 2.

      Ar buvimas ne tarnybos metu neblaiviam yra šiurkštus tarnybinis nusižengimas? Kokia turi būti skiriama tarnybinė nuobauda?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 33 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas, t. y. buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą yra priskiriamas prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų. Aiškindama VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 8 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad pats valstybės tarnautojo buvimas ne tarnybos metu neblaiviam savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė būtent šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pastarajai aplinkybei konstatuoti taip pat yra būtina nustatyti kitas šios teisės normos taikymo prasme reikšmingas aplinkybes: kad valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą. Šioms aplinkybėms nustatyti turi būti taikytini bendrieji su žmogaus orumu sietini arba visuomenės (jos didžiosios dalies) požiūrį į atitinkamą valstybės ir savivaldybės instituciją ir įstaigą formuojantys kriterijai (2011 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1098/2011).

      Pažymime, kad VTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis turi būti parenkama tarnybinės nuobaudos rūšis, t. y. tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog taikant konkrečią nuobaudos rūšį, tarp jų ir atleidimą iš tarnybos, esant veiką kvalifikuojantiems požymiams – pakartotinumui ar šiurkščiam tarnybiniam nusižengimui, privalu atsižvelgti į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-249/2004; Nr. A-334/2004; Nr. A-842/2005; Nr. A-726/2004). 

      Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad skiriant konkrečią tarnybinę nuobaudą reikėtų atsižvelgti į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes, padarinius, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo ir į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

      Taip pat pažymime, kad vadovaujantis VTĮ nuostatomis sprendimą dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo, atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusios komisijos pateiktą motyvuotą išvadą, priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo.

      Atnaujinta: 2019 04 29

    • 3.

      Prašome paaiškinti, ar gali būti pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas asmeniui, jau neturinčiam valstybės tarnautojo statuso, dėl veiksmų, galimai netinkamai atliktų jam einant valstybės tarnautojo pareigas? Ar yra senaties terminas dėl teisės inicijuoti tokius tarnybinių nusižengimų tyrimus? Ar Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata turi būti taikoma taip, kad atleistų valstybės tarnautojų atžvilgiu tarnybinių nusižengimų tyrimai vykdomi, tęsiami ir sprendimai priimami tik tais atvejais, kai šie tyrimai pradėti, oficiali informacija gauta dar šiems asmenims einant valstybės tarnautojų pareigas? 

      Valstybės tarnautojų tarnybinę atsakomybę reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 32 – 36 straipsniai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. nutarimu Nr. 977 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1390 redakcija) patvirtintas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

       VTĮ 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat:

      1) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje;

      2) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų.

      To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo.

      Šiomis nuostatomis įstatymų leidėjas siekė įgyvendinti tarnybinės atsakomybės neišvengiamumo principą, sudaryti galimybę nustatyti griežtesnius reikalavimus asmeniui tam, kad jis būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos ir galėtų eiti valstybės tarnautojo pareigas. 

      Vadovaudamiesi VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, manytume, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas turėtų būti pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas tais atvejais, kai oficiali informacija apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą gauta ar tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas dar šiems asmenims einant valstybės tarnautojo pareigas.

                        

      Atnaujinta: 2019 04 29

    • 4.

      Ar galima vykdyti toliau tarnybinio nusižengimo tyrimą, jei tyrimo eigoje valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, nėra darbe dėl jo laikino nedarbingumo?

      Valstybės tarnautojų tarnybinę atsakomybę reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 32 – 36 straipsniai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. nutarimu Nr. 977 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1390 redakcija) patvirtintas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

      VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu arba kai jis gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą.

      Aprašo 8 punkte nustatyta, kad už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas.

      Aprašo 11 punkte nustatyta, kad  už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas arba komisija tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo ( nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo). Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą tarnybinis nusižengimas negali būti visapusiškai ir objektyviai ištirtas, šį terminą už įstaigos personalo administravimą atsakingo asmens arba kito tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto valstybės tarnautojo ( komisijos) motyvuotu prašymu gali pratęsti (ne ilgiau kaip 20 darbo dienų) valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ar atostogų.

      Tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas arba komisija valstybės tarnautojo nedarbingumo laikotarpio neskaičiuoja į terminą, nurodytą Aprašo 11 punkte ( 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo), skirtą tarnybiniam nusižengimui tirti. Tačiau atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, manytume, kad pratęsti termino dėl valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą,  dėl laikino nedarbingumo nėra būtina, jei tarnautojui buvo įteiktas pranešimas ir buvo gautas jo paaiškinimas, taip pat jeigu nereikia gauti iš jo papildomų paaiškinimų..

      Aprašo 14 punkte nustatyta, kad ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas arba komisija pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios arba ne vėliau kaip 41 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas pagal Aprašo 11 punktą.

      Aprašo 17 punkte nustatyta, kad  gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima vieną iš sprendimų, nurodytų 17.1- 17.4 punktuose.

       VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos (paaiškėjimo diena laikoma išvados surašymo diena), neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo.

      Aprašo 20 punkte nustatyta, kad  su Aprašo 17 punkte nurodytu sprendimu valstybės tarnautojas supažindinamas pasirašytinai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Aprašo 17 punkte  nurodyto sprendimo priėmimo dienos.  

      Kartu norime pažymėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinime nurodyta, kad ne kiekvienas tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas yra besąlyginis pagrindas panaikinti įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką reglamentuojančios normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu. Prie šių normų priskirtini VTĮ 30  (pagal nuo 2019-01-01 įsigaliojusį VTĮ - 34 str.) straipsnyje nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai bei draudimas skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį pažeidimą. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte — administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (šiuo aspektu žr. pvz., 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14–736/2004, skelbtą 2006 m. Apibendrinime; 2009 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–231/2009).

      Atnaujinta: 2019 04 29

    • 5.

      Ar teismo nutartimi nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui reikia pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą?

      Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ) neįpareigoja valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu nušalintam valstybės tarnautojui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, jei nėra informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą. Atsižvelgdami į tai manytume, kad tuo atveju, jei teismo nutartyje, kuria valstybės tarnautojui skirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas, įstaigai nenurodyta, kad reikalinga nušalintam valstybės tarnautojui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, įstaiga pati turėtų kreiptis į nutartį priėmusį teismą prašydama informacijos apie nušalinto valstybės tarnautojo veiksmus/neveikimą, susijusį su pareigų vykdymu. Tik gavusi oficialios informacijos, jog valstybės tarnautojas įtariamas dėl netinkamo pareigų vykdymo, įstaiga nušalintam valstybės tarnautojui turėtų pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą pagal VTĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatas.

      Atnaujinta: 2019 04 29

    • 6.

      Prašome pateikti nuomonę dėl Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos „kompetentingos įstaigos“ patikrinimo. Kas galėtų būti laikoma „kompetentinga įstaiga“

      Dėl Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje (pagal nuo 2019-01-01 įsigaliojusį VTĮ - 34 str.)  nustatyto termino tarnybinei nuobaudai skirti byloje (2015 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-602/2015) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) teisėjų kolegija pažymi, jog lingvistiškai aiškinant teisės normą, matyti, kad įstatymų leidėjas išskyrė tris atvejų grupes, kai netaikomas bendrasis 6 mėnesių terminas nuobaudai paskirti. Visu pirma, tokie atvejai yra, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją); antra – kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą; trečia – kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas. Taigi tiek antru, tiek trečiu atvejais nėra reikalaujama, kad tarnybinis nusižengimas būtų nustatomas atliekant atitinkamą tyrimą ar patikrinimą. Vien Seimo kontrolieriaus tyrimo ar kompetentingos institucijos patikrinimo atlikimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti specialų – trejų metų nuo nusižengimo padarymo dienos – terminą nuobaudai paskirti (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2802/2012). Kompetentingo subjekto tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas turint tikslą įvertinti institucijos, skyriaus ar pareigūno veiklą ir būti apskritai nesusijęs su tarnybinės atsakomybės taikymu, tai savo paskirtimi yra viena iš tarnybinės veiklos vidaus ar išorinės kontrolės formų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1159/2014). 

      Dėl įstaigoje atliekamo valstybės tarnautojo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo ir kompetentingos institucijos patikrinimo santykio LVAT yra pasisakęs LVAT 2013 m. liepos 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-143-1354-13, kur pažymėta, kad pareiškėjos atžvilgiu atliktas tarnybinis tyrimas yra vidinis valstybės tarnautojo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybių aiškinimasis, todėl jis negali būti tapatinamas su Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje (pagal nuo 2019-01-01 įsigaliojusį VTĮ - 34 str.1 d.)  nurodytos kompetentingos institucijos, t. y. ne darbdavio, pavedimu atliekamu tarnybiniu patikrinimu. Dėl 3 metų tarnybinės atsakomybės taikymo LVAT 2018 m. vasario 1 d. administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018 teisėjų kolegija konstatavo, kad „28. <…> nėra nurodyta apie jokį atliktą šios institucijos patikrinimą, kurį būtų galima vertinti kaip kompetentingos institucijos patikrinimą <…>.“

      Vadovaudamiesi paminėta teismų praktika, manytume, kad kompetentinga institucija VTĮ 34 straipsnio 1 dalies kontekste turėtų būti laikoma kita (ne valstybės tarnautojo darbdavys) institucija, turinti įgaliojimus pagal nustatytas funkcijas atlikti tam tikrų įstaigų patikrinimus tam tikrose veiklos srityse.

      Atnaujinta: 2019 04 29

  • Kiti klausimai 8
    • 1.

      Ar vykstant ilgesnės trukmės nei viena savaitė komandiruotei priklauso dienpinigiai už nedarbo dienas (šeštadienį ir sekmadienį)?

      Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 383  
      redakcija) „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinti:

      1. Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas;

      1.2. Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas;

      1.3. Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklės. 

      Dienpinigių į komandiruotę vykstančiam valstybės politikui arba valstybės pareigūnui, arba teisėjui, arba valstybės tarnautojui, arba darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį (toliau kartu – darbuotojas) mokėjimo tvarka nustatyta Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraše.

      Atnaujinta: 2019 04 29

    • 2.

      Valstybės tarnybos įstatymo keliuose straipsniuose yra minimos tarnybinės komandiruotės. Prašome paaiškinti, kas yra laikoma tarnybine komandiruote, kaip ji įforminama? Ar išvykstant į komandiruotę 1 darbo dienai Lietuvoje yra mokami dienpinigiai?

      Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalyje pateikta darbuotojo komandiruotės sąvoka: „Darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje“.

      Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 383  
      redakcija) „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtintų Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 punkte nustatyta, kad komandiruotė suprantama:

      • kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnyje, arba
      • valstybės politiko arba valstybės pareigūno, arba teisėjo, arba valstybės tarnautojo, arba darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį (toliau – darbuotojas), išvykimas iš nuolatinės darbo vietos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens siuntimu tobulinti kvalifikacijos. 

      Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad  siuntimas į komandiruotę įstaigoje turi būti įformintas taip, kad būtų aiškus sprendimą dėl siuntimo į komandiruotę priėmęs asmuo (įstaigos vadovas arba kitas jo įgaliotas asmuo), komandiruojamas asmuo (vardas, pavardė, pareigos), komandiruotės dienos, vieta (vietos), į kurią (kurias) komandiruojama, komandiruotės tikslas, su komandiruote susijusios išlaidos (toliau – komandiruotės išlaidos), kurias apmoka įstaiga, jeigu bus mokamas, – komandiruotės išlaidų avansas (toliau – avansas).

      Taisyklių 17.1 punkte nustatyta, kad dienpinigiai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašą ir Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašą, jeigu komandiruotė trunka ilgiau nei vieną komandiruotės darbo dieną.

      Atsižvelgdami į aukščiau nurodytą nuostatą, manytume, jog išvykstant į komandiruotę 1 darbo dienai Lietuvoje dienpinigiai nėra mokami.

      Atnaujinta: 2019 04 29

    • 3.

      Gal galėtumėt paaiškinti, ar antstolis yra valstybės tarnautojas, ar prilyginamas jam?

      Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų (toliau – savo funkcijų). Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas neterminuotam laikui arba įstatymų nustatytai kadencijai ir šio įstatymo nustatyta tvarka galintis siekti karjeros valstybės tarnyboje. 

      Atsižvelgiant į minėtas įstatymų nuostatas antstolis Valstybės tarnybos įstatymo prasme nėra valstybės tarnautojas.

      Atnaujinta: 2019 04 29

    • 4.

      Ar statutiniams valstybės tarnautojams taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos?

      Ne. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kam VTĮ netaikomas- 10 punkte nurodyta, jog VTĮ netaikomas statutiniams valstybės tarnautojams.

      Atnaujinta: 2019 04 29

    • 5.

      Dėl blogo mikroklimato, psichologinio spaudimo. 

      Esu karjeros valstybės tarnautojas. Norėjau pasiteirauti kokios mano teisės ir kur dėl jų galėčiau kreiptis? Laikinai neturime viršininko, jį pavaduoja pavaduotoja, tačiau mano manymu ji pradėjo savivaldžiauti. Su tarnautojais ir kitais darbuotojais (specialistais) elgiasi grubiai. Komanduoja pakeltu tonu, žemina orumą, sumenkina žmogų įžeidimais ir panašiai. Jei mano, kad padarei ką ne taip, viešai prie kitų darbuotojų tave aprėkia.  

      Norėčiau konsultacijos: ar deramas toks elgesys aukštesnes pareigas užimančio asmens? Ir kur tokiu atveju reikėtų kreiptis? 

      Darbuotojų tarpusavio santykių, galimos patiriamos psichologinės įtampos įstatymai tiesiogiai nereglamentuoja, tačiau netinkamas psichologinis klimatas darbo vietoje laikomas kaip viena iš netinkamų sąlygų dirbti. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje nustatytos valstybės tarnautojų pareigos, kurias valstybės tarnautojai privalo vykdyti, pvz. gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams; laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių ir kt.

      Už šių pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą valstybės tarnautojai gali būti traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Darbo kodekso 24 straipsnyje nustatyti bendradarbiavimo principai. Šio straipsnio 1 dalis įpareigoja darbuotoją ir darbdavį veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; 5 ir 6 dalyse nustatyta, kad kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo; jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais.

      Jūsų situacijoje siūlytume kreiptis į aukštesnės įstaigos, kuriai Jūsų įstaiga pavaldi, vadovą, kad būtų sprendžiama Jūsų vadovo elgesio problema bei įstaigos mikroklimatas. Taip pat rekomenduotume surinkti kuo daugiau objektyvių įrodymų. Tokiais įrodymais galėtų būti: tarpusavio susirašinėjimai, pokalbių įrašai, staigus darbo rezultatų pasikeitimas ir panašiai. Konkrečiais atvejais reikėtų stengtis  daugiau bendrauti elektroniniu paštu. Jūsų aukštesnės įstaigos vadovas, turėdamas akivaizdžius įrodymus, kad dėl netinkamo Jūsų laikinos vadovės (Jūs minit pavaduotoją) elgesio  vyrauja bloga atmosfera, patiriamas psichologinis smurtas, tai trukdo kitų tarnautojų darbui ir  rezultatams, privalėtų vertinti jos veiklą arba esant pagrindui skirti atitinkamą nuobaudą, tame tarpe ir galimą atleidimą iš darbo.

      Atnaujinta: 2019 04 29

    • 6.

      Darbo kodekso 169 str. reglamentuoja darbo tarybos sudarymą. Mūsų įstaigoje yra patvirtinta 83 etatai, iš jų: 9 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, 74 valstybės tarnautojai. Yra veikianti profesinė sąjunga. Ar, sudarant darbo tarybą atsižvelgiama tik į darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį skaičių, ar ir į valstybės tarnautojų skaičių.

      Ar tokiu atveju būtina steigti Darbo tarybą, ar jos funkcijas gali atlikti profesinė sąjunga?

      Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas.

      Jeigu Jūsų įstaigoje veikianti profesinė sąjunga atitinka Darbo kodekso 169 str. 3 d. nuostatas, mūsų manymu, tokiu atveju darbo taryba gali būti nesudaroma.

      Atnaujinta: 2019 04 29

    • 7.

      Ar į vidutinį darbuotojų skaičių darbo tarybai sudaryti turėtų būti įtraukiami ir valstybės tarnautojai?

      Pagal Darbo kodekso  (toliau – DK) 165 straipsnio 4 dalies nuostatas, darbo taryba yra nepriklausomas darbuotojams atstovaujantis organas, DK nustatytais atvejais ir tvarka atstovaujantis visiems darbuotojams darbdavio ar darbovietės lygmeniu informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. Pažymėtina, kad DK 169 straipsnio 1 dalyje darbdaviui nustatyta pareiga sudaryti darbo tarybą, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų, išskyrus kai darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga (ar kelios profesinės sąjungos), kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų.

      Atsižvelgdami į tai, kad darbo taryba atstovauja visiems darbuotojams darbdavio lygmeniu ir į tai, kad valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose dirba tiek darbuotojai, su kuriais sudarytos darbo sutartys, tiek valstybės tarnautojai, manytume, kad į vidutinį darbuotojų skaičių darbo tarybai sudaryti turėtų būti įtraukiami ir valstybės tarnautojai, taip pat jie gali būti darbo tarybos rinkimų komisijos nariais bei renkami darbo tarybos nariais.

      Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonė: „valstybės tarnautojų – įstaigos struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų išrinkimas į darbo tarybą neprieštarautų DK 170 str. 3 d. nuostatai, jeigu pagal atskirus įgaliojimus ar įstaigos steigimo dokumentus jie neatstovauja darbdavio“.

      Atnaujinta: 2019 04 29

    • 8.

      Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai ir suteiktos 5 mokamos poilsio dienos. Tarnautojas išeina iš darbo ir nespėja panaudoti šių 5 mokamų poilsio dienų.
      Ar tarnautojui išeinant iš darbo turi būti išmokėta kompensacija už nepanaudotas 5 poilsio dienas kaip ir už nepanaudotas kasmetines atostogas? Ar šios dienos tiesiog lieka nepanaudotos?

       Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 27 straipsnio 8 punktu kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu valstybės tarnautojui gali būti taikoma VTĮ 31 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta skatinimo priemonė suteikiant iki 5 mokamų poilsio dienų arba atitinkamai trumpinant darbo laiką. Kompensacijos mechanizmas VTĮ nėra numatytas. Manytume, kad išeinant iš darbo negali būti išmokama kompensacija už šias paskirtas poilsio dienas, nes tai nėra valstybės tarnautojo atostogos.  (Ne)pasinaudoti kai kuriomis skatinimo priemonėmis taip pat yra valstybės tarnautojo apsisprendimo teisė, tačiau tarnautojui paliekant valstybės tarnybą VTĮ nenumato šių nepanaudotų apmokamų dienų kompensavimo mechanizmo.

      Atnaujinta: 2019 04 29