Interviu su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrėmis ir kancleriu apie pretendentų motyvacijos užimti valstybės tarnautojo pareigas svarbą

Data

2020 02 14

Įvertinimas
3
SADM-logo_herbo-versija_horizontalus_RGB_02.png

Nuo 2019 m. sausio 1 d., įteisinus centralizuotą valstybės tarnautojų atranką, Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės tarnybos departamentas) centralizuotai organizuoja konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų bei atrankas į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas. 

Nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. Valstybės tarnybos departamentas vykdė centralizuotai organizuotuose konkursuose ir atrankose dalyvavusių asmenų grįžtamojo ryšio tyrimą. Tyrimu buvo siekiama įvertinti pretendentų pasitenkinimą Valstybės tarnybos departamento centralizuotai organizuotais konkursais ir atrankomis, įvertinti pretendentų nuomonę apie vykusių konkursų ir atrankų skaidrumą bei bendrą pretendentų pasitikėjimą centralizuotu konkursų ir atrankų organizavimu. 

Iš viso buvo pateikti 346 atsakymai. Įvertinus respondentų pasitenkinimą Valstybės tarnybos departamento organizuotais konkursais, nustatyta, kad 70 proc. apklaustųjų yra patenkinti konkursų organizavimu. Palyginus gautus duomenis su iš dalies centralizuotos atrankos sistemoje organizuotų konkursų įstaigose dalyvavusių pretendentų 2018 m. vykdytos grįžtamojo ryšio apklausos rezultatais, nustatyta, kad pasitenkinimas Valstybės tarnybos departamento centralizuotai organizuotais konkursais yra 4 procentiniais punktais didesnis, o nepasitenkinimas 3 procentiniais punktais mažesnis.

Pretendentų pasitenkinimo Valstybės tarnybos departamento organizuotais konkursais (2019 m.) ir įstaigose organizuotais konkursais (2018 m.) palyginimas

Grįžtamojo ryšio tyrimas atskleidžia pretendentų pasitenkinimą konkursais ir atrankomis į valstybės tarnautojų pareigas, tačiau įstaigoms, kurioms atrenkami pretendentai, ne visada pavyksta surasti ir atrinkti motyvuotus pretendentus. Viena vertus, tai priklauso nuo pačių įstaigų pastangų skleisti informaciją apie esamas laisvas pareigybes, kita vertus, vis dažniau atkreipiamas dėmesys į pretendentų motyvaciją dalyvaujant konkursuose ir atrankose į valstybės tarnautojų pareigas. Prieš konkursus ir atrankas į valstybės tarnautojų pareigas Komisija turi aptarti ir nuspręsti, ar pretendentų motyvacija užimti pareigas konkrečioje įstaigoje yra svarbus veiksnys, lemiantis darbuotojo tinkamumą eiti šias pareigas, ar bus pretendentų vertinime komisijoje bus balais vertinami atsakymai į klausimus apie motyvaciją. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra viena daugiausiai prašymų organizuoti konkursus ir atrankas į valstybės tarnautojų pareigas pateikiančių institucijų, todėl kalbamės su šios įstaigos viceministrėmis Egle Radišauskiene ir Vilma Augiene bei kancleriu Karoliu Vaitkevičiumi apie pretendentų motyvacijos užimti valstybės tarnautojo pareigas svarbą.

Ar esate patenkinti pretendentais, kurie buvo atrinkti ir šiuo metu dirba LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje arba jai pavaldžiose įstaigose?

Eglė Radišauskienė

Mano atveju tai labai gerai.

Karolis Vaitkevičius

Visokių patirčių turime – vieniems pasisekė, kiti buvo geriausi iš blogiausių, bet tie, kurie ateina, yra sąžiningai atrenkami ir, mano supratimu, geriausiai pasirodo ir atitinka kvalifikaciją. Taigi pavyksta rasti tinkamų pretendentų.

Vilma Augienė

Konkursų komisijose, kuriose teko dalyvauti, sunkiai sekasi atrinkti pretendentus, nes vadovų pasirinkimas labai mažas, o įstaigų veikla sudėtinga.

Kodėl pretendentų motyvacija užimti pareigas yra svarbus veiksnys, vertinant darbuotojo tinkamumą eiti pareigas?

Karolis Vaitkevičius

Motyvacija yra svarbus veiksnys, nes pretendentas, kuris laimėjo konkursą, visada gali atsisakyti eiti pareigas. Jeigu jis nėra tinkamai motyvuotas ir atėjo į konkursą tik bandyti savo laimę, tai yra buvę tokių atvejų, kai pirmieji du pretendentai atsisako vadovauti ir tuomet vėl teikėme prašymą organizuoti konkursą. Tai todėl yra labai svarbu įvertinti pretendentų motyvaciją eiti pareigas.

Eglė Radišauskienė

Pritariu, bet aš manyčiau, kad apskritai žmogaus apsisprendimas svarbus, kodėl jis eina užimti tam tikras pareigas. Ypatingai svarbu išskirti vadovus, nes jie vadovauja darbuotojams. Jei matome, jog pretendentas eina tiesiog laimės bandyti, tai iš karto yra tam tikras signalas, jog darbas gali būti neatliekamas tinkamai.

Vilma Augienė

Aš labai kreipiau dėmesį visų konkursų ir atrankų metu į pretendentų motyvaciją. Kiekvienam pretendentui formulavome klausimą apie ją, pavyzdžiui, kas paskatino dalyvauti konkurse. Įdėmiai klausiausi ir vertinau, kaip žmogus apibūdina motyvaciją ir kiek tas atsakymas argumentuotas bei pagrįstas. Pavyzdžiui, jeigu atsakymas buvo – šiuo metu esu bedarbis, tai to tikrai nepakakdavo. Todėl gerai išgvildenus šį klausimą, kas motyvuoja pretendentą dalyvauti konkurse, atsiskleidė daug dalykų: ne tik ar jis bus geras vedlys kadangi jo pagrindinė funkcija yra motyvuoti kitus darbuotojus, jog įstaiga funkcionuotų gerai, bet ir tolimesnį produktyvumą. Aš nemanau, jog motyvacijos neturintis pretendentas turi rimtų motyvų bei ambicijų eiti į konkrečią sritį ir dirbti konkretų darbą, tai reiškia, jog jis nebus produktyvus ir nepasieks maksimalių rezultatų.

Kokie veiksniai arba kriterijai apibrėžia pretendento motyvaciją?

Vilma Augienė

Pratęsiant mintį, aš stengdavausi sužinoti apie tai, kiek pretendentas yra įsigilinęs į sritį, kurioje ketina dirbti. Galima ateiti į vadovų pareigas ir iš kitos srities, tačiau pasiruošimas, apsiskaitymas ir srities situacijos išmanymas būtinas. Taip pat viešosios erdvės sekimas, teisės aktų išmanymas rodo tam tikrą motyvaciją. Taigi srities išmanymas ir domėjimasis ja yra vienas veiksnių, pagrindžiančių motyvaciją.

Karolis Vaitkevičius

Papildyčiau Vilmą tuo, jog motyvacija lemia norą veikti. Labai dažnai kūno kalba parodo, ar pretendentas yra lyderis ir nori veikti, ypač kalbant apie vadovus. Jeigu nori veikti – gali ir išmokti, ir suburti komandą.

Eglė Radišauskienė

Išskirčiau tris aspektus. Pirma – noro vadovauti pagrindimas, sistemos išmanymas ir santykis su žmonėmis. Svarbūs klausimai – kaip planuoja dirbti, kaip planuoja skirstyti išteklius. Vadovas turi turėti administracijos, žmogiškųjų išteklių ir pagrindinių darbų viziją.

Kaip LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje yra skatinama valstybės tarnautojų motyvacija?

Karolis Vaitkevičius

Mes dabar įdiegiame vis daugiau priemonių. Valstybės tarnybos įstatymas gerokai praplėtė galimybes skatinti valstybės tarnautojus įvairiomis priemonėmis. Mes pradėjome Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos akademiją, kiekvienam darbuotojui priskyrėme krepšelį pinigų, tada darbuotojai gali tarpusavyje kooperuotis. Pavyzdžiui, keturi kolegos sujungė savo krepšelius po 200 eurų, kurie skiriami metams, ir pradėjo lankyti anglų kalbos kursus. Taip pat organizuojame renginius, darbuotojų susibėgimus, įrengėme ir poilsio zonas, sveikatingumo ir vaikų kambarius, atlikome mikroklimato analizę, su darbuotojais kalbamės apie procesus.

Vilma Augienė

Bandome priimti sprendimus kartu – su profsąjunga, viduriniosios grandies vadovais ir visu kolektyvu. Sprendimai priimami dėl procedūrų, dėl procesų keitimo.

Karolis Vaitkevičius

Apibendrinant – įtrauktis.

Vilma Augienė

Sprendimų priėmimas yra svarbus, nes paskutiniai mūsų sprendimai, kuriuos mes priėmėme dėl procesų, jie yra inicijuoti ir priimti pačių darbuotojų valia.

Eglė Radišauskienė

Taip pat turime padėkos raštus, gerumo žvaigždę, rankos paspaudimą – pasisveikinimą.

Ačiū jums už pokalbį.