DUK

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
  • Stažas 13
    • 1.

      Ar atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarimą, į tarnybos stažą Lietuvos valstybei galima įskaičiuoti asmenų darbo laikotarpius nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d. dirbant akcinėse bendrovėse, uždarose akcinėse bendrovėse ar valstybės (valstybinėse) ar savivaldybės įmonėse?

      Laikotarpiai, asmenims einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., vadovaujantis VTĮ 47 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1174 redakcija) patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei skaičiavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis, turi būti įskaičiuoti į tarnybos stažą Lietuvos valstybei. Perskaičiuojant tarnybos Lietuvos valstybei stažą, valstybės tarnautojas turi pateikti darbdaviui atitinkamus dokumentus, įrodančius, kad jis laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d. ėjo A arba B lygio paslaugų valstybės tarnautojo arba joms prilygintas pareigas (darbo knygelę, pažymą iš buvusios darbovietės, darbo sutartį, pareigines instrukcijas ar pan.), jeigu tokių duomenų valstybės tarnautojo byloje nėra.

      Atkreipiame dėmesį į tai, kad Taisyklių 4.2 punkte nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) įsigaliojimo A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Taigi iki 1999 m. liepos 30 d. (iki VTĮ įsigaliojimo) priskiriant eitas pareigas A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojo pareigoms būtinos dvi sąlygos:

        1. eitos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar iš  valstybės įsteigtų fondų ir;

        2. toms pareigoms eiti buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, manome, kad laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1999 m. liepos 31 d. asmenų eitos pareigos akcinėse bendrovėse, uždarose akcinėse bendrovėse ar valstybės ir savivaldybių įmonėse negali būti priskiriamos A ar B lygio paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms, nes šios pareigos neatitinka Taisyklių 4 punkte nurodytų sąlygų – tai nebuvo pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų. Todėl šis darbo laikotarpis negali būti įskaičiuotas į tarnybos stažą Lietuvos valstybei. 

      Vadovaujantis Taisyklių 3 punktu, iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija)  įsigaliojimo valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos pareigos einant viešojo administravimo valstybės tarnautojo bei A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 1, 2 priedėliuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. 1169 „Dėl viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių lygių ir kategorijų patvirtinimo“ ir Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdiniame sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinio sąrašo patvirtinimo“, taip pat pareigos, nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 4 straipsnio 4 dalies 1–6 punktuose. Kadangi į valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 4 straipsnio  4 dalies 1–6 punktus akcinės bendrovės, uždaros akcinės bendrovės ar valstybės ir savivaldybių įmonės nepatenka, asmenų eitos pareigos šiose įstaigose negali būti priskiriamos A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms ir atitinkamai šis asmenų darbo laikotarpis negali būti įskaičiuotas į tarnybos stažą Lietuvos valstybei. 

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 2.

      Kaip turi būti skaičiuojamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas buvusiems A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojams?

      Nuo 2012 m. liepos 5 d. įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos valstybės tarnautojams, ėjusiems A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., turi perskaičiuoti valstybės tarnautojo stažą ir, esant reikalui, atitinkamai mokėti priedą už tarnybos stažą einant Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas bei užtikrinti kitas Valstybės tarnybos įstatyme su padidėjusiu stažu susijusias garantijas (pavyzdžiui, kasmetinių atostogų papildomų dienų suteikimas).

      Laikotarpiai, asmenims einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., vadovaujantis VTĮ 47 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1174 redakcija) patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei skaičiavimo taisyklių  (toliau – Taisyklės) nuostatomis, turi būti įskaičiuoti į tarnybos stažą Lietuvos valstybei. Perskaičiuojant tarnybos Lietuvos valstybei stažą, valstybės tarnautojas turi pateikti darbdaviui atitinkamus dokumentus, įrodančius, kad jis laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d. ėjo A arba B lygio paslaugų valstybės tarnautojo arba joms prilygintas pareigas (darbo knygelę, pažymą iš buvusios darbovietės, darbo sutartį ar pan.), jeigu tokių duomenų nėra valstybės tarnautojo asmens byloje.

      Vadovaujantis Taisyklių 3 punktu, iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija)  įsigaliojimo valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos pareigos einant viešojo administravimo valstybės tarnautojo bei A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 1, 2 priedėliuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. 1169 „Dėl viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių lygių ir kategorijų patvirtinimo“ ir Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdiniame sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinio sąrašo patvirtinimo“, taip pat pareigos, nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 4 straipsnio 4 dalies 1–6 punktuose.

      Taisyklių 4.2 punkte nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) įsigaliojimo A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Taigi iki 1999 m. liepos 30 d. (iki VTĮ įsigaliojimo) priskiriant eitas pareigas A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojo pareigoms būtinos dvi sąlygos:

        1. eitos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar iš  valstybės įsteigtų fondų ir;

        2. toms pareigoms eiti buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Valstybės tarnautojams priedai už priskaičiuotą paslaugų valstybės tarnautojo stažą turi būti mokami tik į ateitį nuo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y.  nuo 2012 m. liepos 5 d.

      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Taisyklių 5 punktą tarnybos stažą skaičiuoja valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas, valstybės politikas, teisėjas ar valstybės pareigūnas eina pareigas, administracijos (struktūrinis) padalinys arba valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, o jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, – įstaiga, centralizuotai atliekanti personalo administravimo funkcijas.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 3.

      Ar į valstybės tarnybos stažą  įskaitomos atostogos kvalifikacijai tobulinti?

      Valstybės tarnautojams skaičiuojant tarnybos Lietuvos valstybei stažą reikia vadovautis Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1174 redakcija) patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei skaičiavimo taisyklių nuostatomis. 

      VTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 dalies 1, 2, 3, 4, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius.

      Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas  ir pagal šio įstatymo 43 (atostogų kvalifikacijai tobulinti), 44 ir 45 straipsnius suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytas nuostatas, manytume, kad asmeniui į tarnybos Lietuvos valstybei stažą turėtų būti įskaitomas atostogų kvalifikacijai tobulinti laikotarpis.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 4.

      Valstybės tarnautojas atsistatydina iš pareigų savo noru. Kaip skaičiuojamas darbo stažas po kurio laiko vėl sugrįžus į valstybės tarnybą ? Ar priklausys priedai, atostogų trukmė už anksčiau išdirbtą valstybės tarnyboje laiką?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 47 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Atsižvelgiant į VTĮ 30 straipsnio 2 dalies bei 42 straipsnio nuostatas, priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir kasmetinės papildomos atostogos valstybės tarnautojui priklausys nuo bendro tarnybos Lietuvos valstybei stažo.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 5.

      Ar einant pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas šis laikotarpis įskaitomas į valstybės tarnybos stažą, už kurį mokamas priedas už ištarnautus metus?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 2 straipsnio 4 dalimi pakaitinis valstybės tarnautojas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojas, priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, iki šio įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, taip pat valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų valstybės tarnautoją.

      VTĮ 47 str. 1 d., nustatyta, kad stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, metų skaičius. Atsižvelgdami į anksčiau išdėstytas nuostatas, manome, kad laikotarpis einant pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas įskaitomas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 6.

      Ar stažas profesinėje karo tarnyboje užskaitomas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą? Karo tarnyboje stažas nuo 1993-03-15 iki 2009-08-03. Į atsargą išleistas 2009-08-03.

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 47 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 dalies 1, 2, 3, 4, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius.  VTĮ 5 straipsnio 6 dalies 4 punkte yra nurodyti profesinės karo tarnybos kariai.

      Atsižvelgdami į išdėstytas nuostatas,  manytume, kad stažas profesinėje karo tarnyboje turėtų būti įskaitomas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 7.

      Valstybės tarnyboje pradėjau dirbti pakaitiniu valstybės tarnautoju prieš beveik 6 metus, pasibaigus priėmimo  laikui buvau įtraukta į valstybės tarnautojų rezervą ir praėjus nepilnam mėnesiui (nuo 2014-08-12 iki 2014-09-08) 2014-09-08 priimta vėl į tarnautojo pareigas. Norėčiau sužinoti ar į valstybės tarnybos  stažą įskaitomas laikas, būtas rezerve?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 47 straipsnyje nustatyta, kad „pagal šį Įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, <…>, metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas <…>.“

      Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, laikotarpis, nuo tada, kai Jūs buvote atleista iš pakaitinės valstybės tarnautojos pareigų iki vėl buvote priimta į valstybės tarnautojos pareigas (kai buvote rezerve), negali būti įskaitomas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nes tuo metu Jūs nėjote valstybės tarnautojo pareigų.  

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 8.

      Ar į tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra įskaičiuojamas darbas Lietuvos aukštojoje mokykloje nuo 1990.03.11?

      Pažymėtina, kad tarnybos Lietuvos valstybei stažas reglamentuotas VTĮ 47 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 dalies 1, 2, 3, 4, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1174 redakcija) patvirtintose Tarnybos Lietuvos valstybei skaičiavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės).

      Pagal Taisyklių 4.1 punktą  iki VTĮ įsigaliojimo, t. y. iki 1999 m. liepos 30 d., viešojo administravimo valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos vykdomosios valdžios funkcijoms atlikti skirtos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurias einant už darbą buvo mokama (rekomenduojama mokėti) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“, o iki nurodyto nutarimo įsigaliojimo – pareigos, analogiškos šiame punkte nurodytoms pareigoms. Pagal Taisyklių 4.2 punktą iki VTĮ (Žin., 1999, Nr. 66-2130) įsigaliojimo, A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Nuo 2012 m. liepos 5 d. įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos valstybės tarnautojams, ėjusiems A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., turi/gali perskaičiuoti valstybės tarnautojo stažą. 

      Laikotarpiai, asmenims einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., vadovaujantis VTĮ 47 straipsnio 1 dalimi Taisyklių nuostatomis, turi būti įskaičiuoti į tarnybos stažą Lietuvos valstybei. Perskaičiuojant tarnybos Lietuvos valstybei stažą, valstybės tarnautojas turi pateikti darbdaviui atitinkamus dokumentus, įrodančius, kad jis laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d. ėjo A arba B lygio paslaugų valstybės tarnautojo arba joms prilygintas pareigas (darbo knygelę, pažymą iš buvusios darbovietės, darbo sutartį, pareigines instrukcijas ar pan.), jeigu tokių duomenų valstybės tarnautojo byloje nėra.

      Taigi iki 1999 m. liepos 30 d. (iki VTĮ įsigaliojimo) priskiriant eitas pareigas A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojo pareigoms būtinos dvi sąlygos:

      1) eitos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar iš valstybės įsteigtų fondų ir;

      2) toms pareigoms eiti buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Priskiriant pareigas viešojo adminstravimo valstybės tarnautojo pareigoms taip pat būtinos dvi sąlygos:

      1) eitos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar iš valstybės įsteigtų fondų ir;

      2) už darbą buvo mokama (rekomenduojama mokėti) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“.

      Vadovaujantis Taisyklių 3 punktu, iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (iki 2002m. liepos 1 d.) valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos pareigos, einant viešojo administravimo valstybės tarnautojo bei A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 1 ir 2 priedėliuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. 1169 „Dėl viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių lygių ir kategorijų patvirtinimo“ ir Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdiniame sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinio sąrašo patvirtinimo“, taip pat pareigos, nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 4 straipsnio 4 dalies 1–6 punktuose.  

      Atkreipiame dėmesį į tai, kad nuo 2000 m. rugsėjo 7 d. įsigaliojo VTĮ pakeitimai (Žin., 2000, Nr. 75-2270), nustatantys, kad Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas viešųjų įstaigų darbuotojams. Be to, viešosios įstaigos nepatenka į valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.)  4 straipsnio 4 dalies 1–6 punktus, kuriuose nurodytos pareigos, priskiriamos valstybės tarnautojo pareigoms, todėl nuo 2000 m. rugsėjo 7 d. pareigos viešosiose įstaigose (kaip žinoma daugelis aukštųjų mokyklų turi viešosios įstaigos statusą) negali būti priskiriamos A ar B lygio paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms ir atitinkamai šis darbo laikotarpis negali būti įskaičiuotas į tarnybos stažą Lietuvos valstybei.

      Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytas nuostatas, manome, kad darbo laikotarpis aukštojoje mokykloje į tarnybos Lietuvos valstybei stažą galėtų būti įskaičiuojamas tik tokiu atveju, jei asmens eitos pareigos atitinka Taisyklių 4.1, 4.2 ar 3 punktuose nurodytas sąlygas.

       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Taisyklių 5 punktą tarnybos tarnybos stažą skaičiuoja valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas, valstybės politikas, teisėjas ar valstybės pareigūnas eina pareigas, administracijos (struktūrinis) padalinys arba valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, o jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, – įstaiga, centralizuotai atliekanti personalo administravimo funkcijas. Todėl dėl aukščiau paminėtų dokumentų, pagrindžiančių tam tikras sąlygas, reikėtų kreiptis į įstaigos,kurioje eiate valstybės tarnautojo pareigas, struktūrinį padalinį arba valstybės tarnautoją, atliekantį personalo administravimo funkcijas.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 9.

      Ar vaiko priežiūros atostogose išbūtas laiko tarpas įsiskaičiuoja į tarnybos stažą, už kurį valstybės tarnautojui yra suteikiamos papildomos atostogos?

      VTĮ 47 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį Įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 dalies 1, 2, 3, 4, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius.  Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti <…>. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomi šio Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto priedo dydis ir šio Įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė.

      Vadovaujantis nurodytomis VTĮ nuostatomis, valstybės tarnautojams į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaitomos ir atostogos vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 10.

      Ar nurodyti mano darbo laikotarpiai įsiskaičiuoja į mano  tarnybos Lietuvos valstybei stažą, skaičiuojant priedą už tarnybos stažą bei suteikiant  kasmetinių papildomų atostogų dienas.

      Nuo 2017 m. kovo mėn. esu priimta dirbti karjeros valstybės tarnautoja. Nuo 1983 m. iki 2007 m. dirbau savivaldybės ikimokyklinėse įstaigose, iš jų nuo 1987 m. iki 2007 m. dirbau ikimokyklinėse įstaigose direktorės pareigose. Nuo 2007 m. iki 2015 m. dirbau advokato padėjėja.

      Nuo 2012 m. liepos 5 d. įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos valstybės tarnautojams, ėjusiems A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., turi perskaičiuoti valstybės tarnautojo stažą ir, esant reikalui, atitinkamai mokėti priedą už tarnybos stažą einant Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas bei užtikrinti kitas Valstybės tarnybos įstatyme su padidėjusiu stažu susijusias garantijas (pavyzdžiui, kasmetinių atostogų papildomų dienų suteikimas).

      Laikotarpiai, asmenims einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., vadovaujantis VTĮ 47 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1174 redakcija) patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei skaičiavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis, turi būti įskaičiuoti į tarnybos stažą Lietuvos valstybei.

      Atkreipiame dėmesį į tai, kad Taisyklių 4.2 punkte nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) įsigaliojimo A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Taigi iki 1999 m. liepos 30 d. (iki VTĮ įsigaliojimo) priskiriant eitas pareigas A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojo pareigoms būtinos dvi sąlygos:

        1. eitos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar iš  valstybės įsteigtų fondų ir;

        2. toms pareigoms eiti buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Vadovaujantis Taisyklių 3 punktu, iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija)  įsigaliojimo valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos pareigos einant viešojo administravimo valstybės tarnautojo bei A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 1, 2 priedėliuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. 1169 „Dėl viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių lygių ir kategorijų patvirtinimo“ ir Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdiniame sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinio sąrašo patvirtinimo“, taip pat pareigos, nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 4 straipsnio 4 dalies 1–6 punktuose.              

      Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytas nuostatas, ir įvertinus Jūsų prašyme nurodytus duomenis, manome, kad iš Jūsų nurodyto laikotarpio 1983-2007 m. tik laikotarpis nuo 1990-03-11 iki 2002-07-01 kai Jūs ėjote direktorės pareigas ikimokyklinėse įstaigose Jums į tarnybos Lietuvos valstybei stažą galėtų būti įskaičiuojamas tik tokiu atveju, jei Jūsų eitos pareigos atitinka Taisyklių 4.2 ir /ar 3 punktuose nurodytas sąlygas, t. y. Jūs turite pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad Jūsų užimamai pareigybei buvo nustatytas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.  

      Laikotarpis nuo 2007 m. iki 2015 m., kai Jūs dirbote  advokato padėjėja negali būti įskaičiuotas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nes tai nėra valstybės tarnautojo pareigybė pagal galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą.

      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Taisyklių 5 punktą tarnybos stažą skaičiuoja valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas, valstybės politikas, teisėjas ar valstybės pareigūnas eina pareigas, administracijos (struktūrinis) padalinys arba valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, o jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, – įstaiga, centralizuotai atliekanti personalo administravimo funkcijas.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 11.

      Iškilo klausimas skaičiuojant priimamos valstybės tarnautojos stažą Lietuvos valstybei.

      Darbuotoja pateikė dokumentus, kad nuo 1994 m. spalio 10 d. iki 2003 m. rugpjūčio 31 d. dirbo mokytoja švietimo įstaigoje, išlaikomoje iš savivaldybės biudžeto, bet išsilavinimą, reikalingą dirbti mokytoja, įgijo 2006 metais. Ar šiuo atveju, kai darbuotojos išsilavinimas buvo įgytas vėliau, galėtume įskaičiuoti į tarnybos Lietuvos valstybei stažą  darbo laikotarpį nuo 1994 m. spalio 10 d. iki 2002 m. liepos 1 d.?

      Nuo 2012 m. liepos 5 d. įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos valstybės tarnautojams, ėjusiems A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., turi perskaičiuoti valstybės tarnautojo stažą ir, esant reikalui, atitinkamai mokėti priedą už tarnybos stažą einant Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas bei užtikrinti kitas Valstybės tarnybos įstatyme su padidėjusiu stažu susijusias garantijas (pavyzdžiui, kasmetinių atostogų papildomų dienų suteikimas).

      Laikotarpiai, asmenims einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., vadovaujantis VTĮ 47 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1174 redakcija) patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei skaičiavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis, turi būti įskaičiuoti į tarnybos stažą Lietuvos valstybei.

      Atkreipiame dėmesį į tai, kad Taisyklių 4.2 punkte nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) įsigaliojimo A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Vadovaujantis Taisyklių 3 punktu, iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija)  įsigaliojimo valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos pareigos einant viešojo administravimo valstybės tarnautojo bei A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 1, 2 priedėliuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. 1169 „Dėl viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių lygių ir kategorijų patvirtinimo“ ir Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdiniame sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinio sąrašo patvirtinimo“, taip pat pareigos, nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 4 straipsnio 4 dalies 1–6 punktuose.

      Priskiriant eitas pareigas A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojo pareigoms būtinos dvi sąlygos:

                 1. eitos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar iš  valstybės įsteigtų fondų ir;

                 2. toms pareigoms eiti buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

      Kai kurioms pareigoms eiti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose buvo numatyti išsilavinimo reikalavimai, pavyzdžiui, Švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593) 22 straipsnyje nustatyta, kad teisę dirbti pedagoginį darbą atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigose turi asmenys, įgiję išsilavinimą pedagogus rengiančiose institucijose, kurioms Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pripažinusi teisę išduoti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą kvalifikaciją. Asmenims, neturintiems pedagoginio išsilavinimo, suteikiama teisė dirbti pedagoginį darbą atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigose, jeigu jiems atestacinė komisija pripažįsta pedagoginę kvalifikaciją, numatytą pedagogų atestacijos nuostatuose. Šiuo metu galiojančios redakcijos Švietimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „<…> dirbti mokytoju turi teisę:

      1) pedagogas – pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas;

      2) asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, – pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas; asmenys per 2 metus nuo darbo mokytoju pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo programas pradžios privalo įgyti pedagogo kvalifikaciją<…>.“

      Atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, ir sistemiškai analizuodami (aiškindami) Švietimo įstatymo aukščiau minėtas nuostatas dėl išsilavinimo reikalavimų mokytojams bei vadovaudamiesi protingumo kriterijumi, manome, kad šios nuostatos (tiek 1991 m., tiek 1994 m. redakcijos) atitinka Taisyklių 4.2 reikalavimą dėl pareigoms eiti būtino aukštojo arba aukštesniojo (specialaus vidurinio) išsilavinimo. Todėl manytume, kad valstybei tarnautojui, kuris dirbo mokytoju, galima įskaičiuoti stažą valstybės tarnybai laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d., jam pateikus dokumentus, patvirtinančius, kad jis dirbo mokytoju.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 12.

      Anksčiau dirbusi daug metų mokykloje sužinojau (dabar jau virš 6 m. nuo 2012-05-04 dirbu valstybės tarnyboje), kad dirbant mokytoja nuo 1990-03-11 galėjau prašyti užskaityti valstybės tarnybos stažą. Parašiau 2015-12-04 prašymą (pateikiau darbo knygelės kopijas) dėl valstybės tarnybos stažo perskaičiavimo ir laikotarpis, dirbant mokytoja, buvo įskaičiuotas į valstybės tarnybos stažą. Gavau įsakymą, kad didesnis priedas už stažą bus mokamas nuo 2015-12-04. Kadangi valstybės tarnybos stažas ženkliai skiriasi noriu paklausti ar neturėjo darbovietė pasikeitusio priedo už stažą perskaičiuoti nuo Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo dienos (2012-07-05), o ne nuo prašymo perskaičiuoti tarnybos stažą pateikimo dienos? ir ar turi būti priskaičiuotos prarastos atostogų dienos.

      Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime yra konstatavęs: "Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį“. Šiame kontekste paminėtina, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime konstatavo, kad su konstituciniu teisinės valstybės principu yra susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit).

      Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei įvertinus tai, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, darytina išvada, kad valstybės tarnautojams priedai už priskaičiuotą paslaugų valstybės tarnautojo stažą turi būti mokami ne nuo prašymo perskaičiuoti stažą pateikimo dienos, o nuo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y.  nuo 2012 m. liepos 5 d. arba nuo valstybės tarnautojo priėmimą į pareigas dienos, jeigu į šias pareigas jis buvo priimtas po 2012 m. liepos 5 d.

      Atsižvelgiant į perskaičiuotą tarnybos stažą Lietuvos valstybei, valstybės tarnautojams atitinkamai turi būti perskaičiuotos ir kasmetinių atostogų papildomos dienos už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kurios visos turi būti pridedamos prie kasmetinių minimalių atostogų nuo Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo dienos ir suteikiamos teisės aktų nustatyta tvarka.

      Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, Jūsų dabartinė darbovietė priedą už perskaičiuotą stažą Lietuvos valstybei Jums turėtų mokėti nuo 2012-07-03 Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2012-07-05, taip pat Jums turi būti perskaičiuotos ir papildomos atostogų dienos, perskaičiavus Jūsų turimą tarnybos stažą, jos taip pat turi būti perskaičiuotos nuo  2012-07-05.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 13.

      Ar stažas vidaus reikalų sistemoje yra prilyginamas valstybės tarnybos stažui, jeigu šiuo metu aš dirbu karjeros valstybės tarnautoju?

      VTĮ 47 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, yra įtvirtintos nuostatos, numatančios galimybę į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaityti nuo 1990 m. kovo 11 d. tik einant valstybės tarnautojo pareigas. Šiame straipsnyje pateikiamas baigtinis valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei stažo laikotarpių sąrašas, tačiau visas vidaus tarnybos stažas nenurodytas. Todėl karjeros valstybės tarnautojui jo turėtas vidaus tarnybos stažas visa apimtimi į tarnybos Lietuvos valstybei stažą negali būti įskaičiuojamas.

      Atnaujinta: 2019 03 08

  • Atleidimas 10
    • 1.

      Vykdant įstaigos reorganizaciją mažinamas valstybės tarnautojų skaičius. Kokiais kriterijais reikėtų vadovautis pasirenkant valstybės tarnautojus, su kuriais tęsti tarnybos santykius, ir kur tai reglamentuota?  

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ nereglamentuoja valstybės tarnautojų pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti, manytume, kad valstybės tarnautojams turėtų būti taikomos atitinkamos Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos.

      DK 57 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sąjunga. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys. Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, taikoma šiems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje:

      1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;

      2) kurie augina daugiau kaip tris vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba vieni augina vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;

      3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, kurie sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdami darbdavio įmonėje;

      4) kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai;

      5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje;

      6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų narius. 

      DK 57 str. 4 d. nurodyta, kad šio straipsnio 3 d. 1–5 p. nustatyta pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti taikoma darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją.

      Pažymėtina, kad „kvalifikacijos“ sąvoka išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 129 str., (galiojančio DK 57 str.), taikymo teismų praktikoje“. Šiame nutarime išaiškinta, kad „darbuotojo kvalifikacija suprantama kaip darbuotojo pasirengimas dirbti tam tikrą darbą laipsnis. Darbuotojo kvalifikaciją apibūdina jo turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrą darbą. Ji nėra tapati išsimokslinimui, kadangi išsimokslinimas yra tik vienas iš kriterijų, apibūdinančių darbuotojo kvalifikaciją“. Atsižvelgdami į tai manytume, kad aukščiau paminėtos DK 57 str. nuostatos dėl pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti taikytinos analogiškas pareigas ir vienodą kvalifikaciją turintiems valstybės tarnautojams. 

      Taip pat pažymėtina, jog VTĮ 51 straipsnio 6 dalis nustato, kad nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) ar įvaikį (įvaikius) iki 3 metų, negali būti atleisti iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 4, 9 (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), 10, 12 ir 15 ir 18 (išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas pateikia pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu) punktuose nurodytais pagrindais. Taigi darbdavys turi pareigą užtikrinti, kad tokie valstybės tarnautojai nebūtų atleisti dėl pareigybės panaikinimo.

      Dėl pareigybių naikinimo pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose įtvirtinta decentralizuota valstybės tarnybos personalo valdymo sistema. Įstaigų vadovams yra numatyta atsakomybė už jų vadovaujamoms įstaigoms keliamų uždavinių įgyvendinimą, kuri suponuoja atitinkamų įstaigų vadovų teisę savarankiškai valdyti įstaigos žmogiškuosius išteklius. Vadovaudamiesi VTĮ 8 str. 4 d., valdydami žmogiškuosius išteklius įstaigų vadovai turi teisę pagal reglamentuotą tvarką tvirtinti tokius valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus ir įstaigų struktūras, kurie leistų tinkamai pasiekti įstaigai nustatytų tikslų ir racionaliai panaudoti įstaigos finansinius išteklius. Atsižvelgiant ir į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus, tokius kaip teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, darbo santykių stabilumo, manytume, kad kai darbdavys priima sprendimą pvz. vietoje 5 analogiškas funkcijas vykdančių valstybės tarnautojų pareigybių palikti 3 pareigybes, DK 57 str. 3 d. nustatyta tvarka darbdavio sudaryta komisija pagal patvirtintus atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus iš minėtų 5 valstybės tarnautojų turėtų atrinkti 3 valstybės tarnautojus su kuriais tarnybos santykiai bus tęsiami, o kiti 2 valstybės tarnautojamsturėtų būti įteikti pranešimai apie pareigybės panaikinimą ir, suėjus įspėjimo terminui, jie turėtų būti atleisti dėl pareigybės panaikinimo (VTĮ 51 str. 1 d. 9 p.).

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 2.

      Ar karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė yra naikinama, gali būti atleidžiamas jo paties valia nepasibaigus įspėjimo apie pareigybės panaikinimą laikotarpiui nekeičiant atleidimo pagrindo? Jei taip,– kokia išeitinės išmokos mokėjimo tvarka?

      Atsižvelgdami į VTĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatą (darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ), manome, kad karjeros valstybės tarnautojams mutatis mutandis yra taikomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 8.1 punkto nuostatos ta apimtimi, kai darbuotojas, įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą, pats prašo jį atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnį (galiojančio DK 57 str.) nepasibaigus įspėjimo terminui ir nurodo konkrečią atleidimo datą, toks darbuotojas, darbdaviui sutikus, gali būti atleistas iš darbo jo nurodytu laiku, nekeičiant atleidimo pagrindo.

      Atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, manome, kad įspėtas apie pareigybės panaikinimą valstybės tarnautojas įspėjimo laikotarpiu gali būti atleidžiamas iš pareigų nekeičiant atleidimo pagrindo (VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas) tuo atveju, jei abi šalys (valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo ir valstybės tarnautojas) šį klausimą suderina. Šiuo atveju DK 64 str.5 d. nuostata, nustatanti įspėjimo termino partęsimą atleidžiant darbuotoją nepasibaigus įspėjimo terminui, neturėtų būti taikoma. Taip pat informuojame, kad, remiantis VTĮ 48 straipsnio 4 dalimi, išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.

      Daugiau informacijos: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 44Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), apibendrinimo apžvalgoje.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 3.

      Ar nebus pažeistos valstybės tarnautojo teisės ir jam nustatytos garantijos atleidus jį iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo nesuėjus įspėjimo apie pareigybės panaikinimą terminui bei neperkėlus jo atleidimo datos iki to laiko, kai turėjo pasibaigti įspėjimo apie pareigybės panaikinimo terminas? 

      Panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę, nelieka tai pareigybei priskirtų funkcijų, t. y. funkcijų, kurias vykdyti jis buvo priimtas. Todėl, jeigu iki pareigybės panaikinimo dienos valstybės tarnautojui nepasiūlytos kitos pareigos, jis atleidžiamas iš pareigų. Tačiau nurodytu atveju, kai valstybės tarnautojas apie pareigybės panaikinimą nebuvo įspėtas Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ)  49 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais (prieš  1, 2, 3 ar 4 mėn.), atleidus valstybės tarnautoją dėl pareigybės panaikinimo nuo jos panaikinimo dienos, valstybės tarnautojui nebūtų užtikrintos visos teisės aktuose nustatytos teisės ir socialinės garantijos, šiuo atveju – teisė būti įspėtam apie pareigybės panaikinimą prieš nustatytą terminą. VTĮ nereglamentuoja santykių, atsirandančių atleidžiant valstybės tarnautoją nepasibaigus įspėjimo apie pareigybės panaikinimą terminui. Todėl pagal VTĮ 6 straipsnio 1 dalį, reguliuojant santykius, susijusius su valstybės tarnautojų statusu ir socialinėmis garantijomis, taikomi kiti teisės aktai. Siekiant užtikrinti valstybės tarnautojui teisės aktuose nustatytas teises ir garantijas, manytume kad atleidžiant iš pareigų laiku neįspėtą apie pareigybės panaikinimą valstybės tarnautoją, jam turi būti taikomos Darbo kodekso 64 straipsnio 5 dalyje nustatytos garantijos pilna apimtimi, –  t. y. valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų data jo sutikimu turėtų būti nukeliama į paskutinę įspėjimo termino dieną ir jam neleidžiama įspėjimo metu dirbti, tačiau mokamas už visą įspėjimo laikotarpį jam priklausantis darbo užmokestis.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 4.

      Turiu įspėjimą apie pareigybės naikinimą ir atleidimą iš tarnybos š. m. balandžio  28 d.. Noriu paklausti kaip teisiškai bus išspręstas šis klausimas, jeigu iki balandžio  28 d. man bus paskirta operacija ir aš tuo metu turėsiu nedarbingumą?

      Ar aš būsiu atleista tą dieną, ar kai baigsis nedarbingumas ir ar bus mokama išeitinė išmoka?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 51 straipsnis reglamentuoja valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16 ir 18 punktuose nurodytus atvejus. Vadinasi įstaigos vadovas valstybės tarnautoją, turintį nedarbingumą ar esantį atostogose, gali atleisti iš pareigų pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (dėl pareigybės panaikinimo). Šioje teisės normoje nurodytas žodis „gali" (negali) suponuoja dispozityvią, bet ne imperatyvią nuostatą, todėl įstaigos vadovas savo sprendimu gali atleisti valstybės tarnautoją nedarbingumo metu, taip pat gali atleisti valstybės tarnautoją iškart po jo nedarbingumo pabaigos. Bet kuriuo atveju, Jums priklausys VTĮ 48 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka, kuri  išmokama pagal VTĮ 48 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką, t. y. išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 5.

      Ar galima pakaitinį valstybės tarnautoją, pakeičiantį laikinai negalintį eiti pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją, atleisti vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t. y. praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko pasitikėjimą?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į pareigas <...> į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta arba atleidžiamas negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, <...>.

      VTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatyti valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų imperatyvūs pagrindai, kurie yra taikomi šiame straipsnyje nurodytais atvejais. Sistemiškai vertindami VTĮ, manytume, kad pakaitinis valstybės tarnautojas, laikinai pakeičiantis politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją, gali būti atleidžiamas iš pareigų ir vadovaujantis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu - kai praranda pasitikėjimą. Be to, pažymėtina, kad išeliminavus galimybę šiuo pagrindu atleisti pakaitinį valstybės tarnautoją, laikinai pakeičiantį politinio pasitikėjimo (asmeninio) valstybės tarnautoją, būtų sukurtos nepagrįstai diskriminacinės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų tarnybos sąlygos lyginant su pakaitinių valstybės tarnautojų, laikinai pakeičiančių politinio pasitikėjimo (asmeninio) valstybės tarnautojus, tarnybos sąlygomis.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 6.

      Esu pakaitinė valstybės tarnautoja, kol š. m. rugsėjo mėn. grįš tarnautoja iš vaiko priežiūros atostogų. Šiuo metu pati laukiuosi ir išeinu į vaiko priežiūros atostogas nuo rugpjūčio 1 dienos. Noriu paklausti, ar aš būsiu atleista? ar  gausiu vaiko priežiūros išmokas metu, jei grįžus karjeros valstybės tarnautojai aš būsiu atleista iš pareigų? 

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad  pakaitinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, iki šio įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, taip pat valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų valstybės tarnautoją. VTĮ 15 str. 1 d. nustatyta, jog pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta arba atleidžiamas negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Pakaitinis valstybės tarnautojas yra atleidžiamas iš pareigų pagal VTĮ 51 str. 1 d. 6 p., kai pasibaigia jo priėmimo laikas. Pažymėtina, kad VTĮ 51 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16 ir 18 punktuose nurodytus atvejus. Kadangi VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punktas yra nurodytas, vadinasi atleisti pakaitinį valstybės tarnautoją pasibaigus jo priėmimo laikui atostogų metu nedraudžiama. Kartu paaiškiname, kad VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje nustatyti apribojimai dėl atleidimo iš pareigų nėščioms valstybės tarnautojoms, taip pat valstybės tarnautojams, auginantiems vaikus iki trejų metų, pakaitiniams valstybės tarnautojams, kuriems baigiasi jų priėmimo laikas, šiuo atveju netaikomi, nes jie atleidžiami pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

      Vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, nėščia pakaitinė valstybės tarnautoja, nėštumo ir gimdymo atostogų išėjusi pakaitinė valstybės tarnautoja, ar vaiko priežiūros atostogų išėjęs pakaitinis valstybės tarnautojas turi būti atleisti iš pareigų pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą nuo tos dienos, kai sugrįžta negalėjęs eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojas.  

      Teisė gauti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, taip pat teisė gauti vaiko priežiūros išmoką nustatyta Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, pagal kurio nuostatas šias išmokas moka Socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, todėl esant klausimų dėl minėtų išmokų mokėjimo reikėtų pagal kompetenciją kreiptis į Sodros padalinius.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 7.

      Jeigu dirbantis valstybės tarnautojas yra senatvės pensininkas nori išeiti iš darbo savo noru, ar jam priklauso išeitinė išmoka, kokio dydžio ir pagal kokį Darbo kodekso ar Valstybės tarnybos įstatymo straipsnį? Taip pat per kiek dienų nuo prašymo pateikimo išeiti iš darbo darbdavys turi atleisti iš darbo. Ar tokiu atveju valstybės tarnautojas gali būti atleistas šalių susitarimu?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 6 straipsnio 1 dalimi, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Valstybės tarnautojams mokamos išeitinės išmokos, jų  mokėjimo pagrindai reglamentuojami VTĮ 48 straipsnyje, todėl Darbo kodekso 56 straipsnio 2 dalies nuostatos šiuo atveju netaikomos. VTĮ 48 straipsnyje reglamentuota pagal kokius pagrindus atleistiems valstybės tarnautojams mokamos išeitinės išmokos, išeitinių išmokų dydžiai ir jų mokėjimo tvarka. Subjektai, kuriems mokomos išeitinės išmokos nurodyti šio straipsnio 1-oje ir 2- je dalyse. VTĮ 48 str. nenustatyta, jog valstybės tarnautojui, atleidžiamam pagal VTĮ 51 str. 1 d. 1 p. , t. y. kai atsistatydina savo noru (įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją) turėtų būti išmokama išeitinė išmoka, taigi atleidžiant šiuo pagrindu, išeitinė išmoka nepriklauso ir nėra mokama.

      Pažymėtina, jog VTĮ 31 straipsnio 2 dalies 5 punkte yra nustatyta, jog valstybės tarnautojai skatinami vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 1219 redakcija) patvirtinto Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo 2.5 punkte nustatyta, kad vienkartinė piniginė išmoka valstybės tarnautojui gali būti skiriama valstybės tarnautojams įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją arba pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir savo noru atsistatydinus iš valstybės tarnautojo pareigų arba atleidus juos iš pareigų dėl amžiaus ar tarnybos pratęsimo termino pabaigos. Minėto aprašo 3 punkte numatyta, jog sprendimą dėl vienkartinės piniginės išmokos skyrimo valstybės tarnautojui priima įstatymų įgaliotos institucijos ar asmenys (t. y. tokį sprendimą gali priimti valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo). Vienkartinės išmokos dydis negali viršyti 100 procentų nustatytos valstybės tarnautojo pareiginės algos.

      VTĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ketinantis atsistatydinti savo noru valstybės tarnautojas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priėmusį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sutikimu valstybės tarnautojas gali būti atleistas ir anksčiau.

      Valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų šalių susitarimu pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 18 punktą. Manytume, kad toks susitarimas galėtų būti sudarytas dėl valstybės tarnautojo, kuriam suėjo pensinis amžius, atleidimo iš pareigų, jeigu jam nėra sukakę 65 metai (tuomet būtų kitas atleidimo pagrindas - pagal VTĮ 51straipsnio 1 dalies 6 punktą) ir tokiu atveju šiam valstybės tarnautojui mokama kompensacija pagal VTĮ 48 straipsnio 6 dalį.  

      VTĮ 51 straipsnio 2 d. nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas gali raštu pateikti pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui, o į pareigas priėmęs asmuo gali raštu pateikti pasiūlymą  karjeros valstybės tarnautojui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu. Jeigu šalis, gavusi tokį pasiūlymą, sutinka su pasiūlymu, per 5 dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai tokį pasiūlymą. Jeigu šalis, gavusi pasiūlymą, per 5 dienas nepraneša, kad sutinka su pateiktu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Šalims susitarus dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl išeitinės išmokos dydžio  ir su tuo susijusių kitų garantijų, taip pat dėl kitų sąlygų (nepanaudotų atostogų suteikimo ir kitų sąlygų).

      Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, pensinio amžiaus valstybės tarnautojui atsistatydinant iš pareigų savo noru išeitinė išmoka nepriklauso, tačiau vadovo sprendimu gali būti skirta vienkartinė išmoka. Jeigu valstybės tarnautojas atleidžiamas VTĮ 51 str. 1 d. 18 p. nustatytu pagrindu – šalių susitarimu, jam turi būti išmokama VTĮ 48 str. 6 d. nurodyta kompensacija, kuri yra ne didesnė negu VTĮ 48 str. 2 dalyje nurodyta išeitinė išmoka ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 8.

      Ar gali būti valstybės tarnautojas atleidžiamas šalių susitarimu likus mėnesiui iki valstybės tarnautojui sukaks 65 m.?

      Tarnybos santykių nutraukimas šalių susitarimu laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jeigu buvo aiškiai išreikšta šalių valia nutraukti tarnybos santykius šalių susitarimu ir toks tarnybos santykių nutraukimas buvo tinkamai įformintas laikantis Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Tuo atveju, kai valstybės tarnautojas atleidžiamas šalių susitarimu likus mėnesiui iki valstybės tarnautojui sukaks 65 m., manytume, kad šalys bet kuriuo metu, kol tęsiasi tarnybos santykiai, gali viena kitai raštu pateikti pasiūlymą sudaryti šalių susitarimą dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų.

      Tačiau pažymėtina, kad įstaigos vadovas, priimdamas sprendimą tarnybos santykius su valstybės tarnautoju nutraukti šalių susitarimu, turėtų vadovautis ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatomis, pagal kurias viena iš biudžetinės įstaigos vadovo pareigų yra užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 9.

      Ar gali įstaigos vadovas perkelti valstybės karjeros tarnautojo darbo vietą toje pačioje įstaigoje ir pareigose, tik kitoje apskrityje. Jeigu valstybės tarnautojas nesutinka dirbti pakeistomis sąlygomis, ar jis turi būti atleidžiamas ir kokiu pagrindu?

      Pažymime, kad Lietuvoje yra įtvirtinta decentralizuota valstybės tarnybos personalo valdymo sistema. Įstaigų vadovams yra numatyta atsakomybė už jų vadovaujamoms įstaigoms keliamų uždavinių įgyvendinimą, kuri suponuoja atitinkamų įstaigų vadovų teisę savarankiškai valdyti įstaigos žmogiškuosius išteklius. Pažymėtina, kad įstaigos vadovai, įgyvendindami jiems suteiktą diskrecijos teisę, turi teisę nuspręsti, kurių pareigybių ir kiek (atsižvelgiant į įstatyme nustatytus apribojimus) ir kur (t. y. kokiuose padaliniuose) yra būtina, siekiant užtikrinti efektyvų įstaigos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą.

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ)  nenumatytas valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo darbo vieta perkeliama į kitą gyvenamąją vietovę. Todėl manytume, kad vadovaujantis VTĮ 6 straipsnio 1 dalimi bei taikant įstatymo analogiją, reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos  darbo kodekso (toliau – DK) 45 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Viena iš DK 33 straipsnio 2 dalyje bei 34 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinųjų sutarties sąlygų – darbuotojo darbovietė. DK 45 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka.

      Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad įstaigos vadovas turi diskrecijos teisę valstybės tarnautojo pareigybę perkelti į kitą vietovę. Jeigu įstaigoje keičiama valstybės tarnautojo darbo vieta, turi būti gautas valstybės tarnautojo sutikimas dėl jo darbo vietos pasikeitimo. Jeigu tokio sutikimo valstybės tarnautojas nepateikia, jam taikomos garantijos, kaip pareigybės naikinimo atveju: vadovaujantis VTĮ 49 straipsnio 1 dalies nuostatomis tarnautojas įspėjamas apie pareigybės panaikinimą, jam siūlomos kitos pareigos, o tokių pareigų nesant arba jam atsisakius jas užimti, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu  – dėl pareigybės panaikinimo ir jam išmokama VTĮ 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta išeitinė išmoka. 

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 10.

      Ar reikia atleisti iš pareigų valstybės tarnautojus, neįgijusius einamoms pareigoms būtino išsilavinimo? 

      Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 3 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos. Taigi, valstybės tarnautojai, neįgiję reikiamo išsilavinimo turėtų būti atleidžiami iš pareigų po 2024-01-01 pagal Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

      Atnaujinta: 2019 03 08

  • Teisės ir pareigos 15
    • 1.

      Ar gali valstybės tarnautojas dirbti samdomu darbuotoju, ekspertu ar konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešose įstaigose, taip pat gauti kitą negu Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą darbo užmokestį?

       

      Taip. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d nutarimo „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ ( Žin., 2004, Nr. 181-6708 ) rezoliucinės dalies 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo ( toliau -VTĮ ) 17 straipsnio 4 punkte įtvirtintos nuostatos, ribojančios valstybės tarnautojų teisę dirbti kitą darbą ir gauti kitą atlyginimą, negali būti taikomos. Todėl valstybės tarnautojas gali dirbti samdomu darbuotoju, ekspertu ar konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešose įstaigose, taip pat gauti kitą negu VTĮ nustatytą darbo užmokestį, gavęs VTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį, jeigu jis įsidarbina pagal darbo sutartį. Priimant sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį svarbu įvertinti ar nėra Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali dirbti kito darbo. 

      Valstybės tarnautojams, kurie dirba kitais pagrindais (verčiasi individualia veikla, įsigijus verslo liudijimą, žemės ūkio veikla (ūkininkavimas) arba yra autorių teisių arba gretutinių teisių subjektais pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą), nereikia gauti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą. Tačiau apie tokią savo veiklą valstybės tarnautojas turėtų nurodyti viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje.

      Vadovaujantis VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 10 punktu, valstybės tarnautojai privalo nenaudoti tarnybos ( darbo ) laiko kitiems tikslams, išskyrus šiame punkte nustatytas išimtis. Taip pat valstybės tarnautojas gali dirbti kitą darbą, jeigu nėra Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali dirbti kito darbo. 

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 2.

      Ar karjeros valstybės tarnautojas gali savo vardu registruoti ne pelno siekiančią organizaciją (pvz., viešąją įstaigą)?

      Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnis nustato, kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Minėtame straipsnyje nenurodoma, kad valstybės tarnautojas negali savo vardu registruoti ne pelno siekiančios organizacijos.

      Be to, siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra nustatyti reikalavimai asmenims dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kurie taikomi ir valstybės tarnautojams. Šių reikalavimų būtina paisyti vykdant ir Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnyje nepaminėtą (t. y. leistiną) veiklą.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 3.

      Ar valstybės tarnautojai gali būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais?

      Taip. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą valstybės tarnautojai turi teisę būti  profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje (taikant šiame įstatyme nustatytus apribojimus).

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 4.

      Buvau karjeros valstybės tarnautojas, išėjau dirbti į privatųjį sektorių. Ar turiu teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą?

      Karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimo garantijos taikymą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2-5 dalys Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2-5 dalyse nustatyta, kas turi teisę į karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimą, t. y., kokias sąlygas reikia atitikti, norint atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą. 

      Atsižvelgiant į tai, kad išėjimas į privatųjį sektorių savo noru nepatenka į Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2-5 dalyse nustatytas sąlygas, Jums nėra taikoma statuso atkūrimo garantija. Valstybės tarnautoju galėtumėte tapti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta konkurso tvarka.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 5.

      Ar dirbdama valstybės tarnyboje galiu registruotis ūkininke?

      Valstybės tarnautojo teisę dirbti kitą darbą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ)  16, 18, straipsniai.

      Pažymėtina, kad VTĮ 19 straipsnis nustato kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Kadangi vertinamasis žemės ūkio veikla nepaminėta, manome, kad ji yra leistina ir galima registruotis ūkininke. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra nustatyti reikalavimai asmenims dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kurie taikomi ir valstybės tarnautojams. Šių reikalavimų būtina paisyti vykdant ir VTĮ 19 straipsnyje nepaminėtą (t. y. leistiną) veiklą. 

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 6.

      Ar karjeros valstybės tarnautojas gali užsiimti individualia veikla? Jeigu taip, ar reikalingas darbdavio sutikimas?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 19 straipsnis nustato kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Kadangi vertimasis individualia veikla šiame straipsnyje nėra paminėtas, manome, kad tokia veikla yra leistina. Tačiau, manytume, kad tuo atveju, jeigu šio darbo grafikas sutaptų su pagrindinės darbovietės darbo grafiku, reikėtų tai suderinti su vadovybe. 

      Pažymėtina, kad VTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl leidimo dirbti kitą darbą gavimo taikomos valstybės tarnautojams, kurie dirba ar ketina įsidarbinti įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal darbo sutartį, o valstybės tarnautojui, kuris verčiasi individualia veikla, nereikia gauti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą. 

      Be to, atkreipiame dėmesį, kad siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra nustatyti reikalavimai asmenims dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kurie taikomi ir valstybės tarnautojams. Šių reikalavimų būtina paisyti vykdant ir Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnyje nepaminėtą (t. y. leistiną) veiklą.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 7.

      Ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, turi teisę laikinai eiti valstybės tarnautojo pareigas šiam nesant darbe dėl pateisinamų priežasčių (pvz., dėl ligos, atostogų)?

      Darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, negali laikinai eiti valstybės tarnautojo pareigų, nes jis nevykdo viešojo administravimo funkcijų, todėl ir pavaduoti valstybės tarnautojo jis negali. Darbuotojui, dirbančiam  pagal darbo sutartį galima pavesti tik kai kurias valstybės tarnautojo funkcijas, tačiau tik tokias, kurios nėra viešojo administravimo funkcijos. Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnis suteikia galimybę, esant tarnybinei būtinybei, laikinai perkelti karjeros valstybės tarnautoją į kitas valstybės tarnautojo pareigas be konkurso.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 8.

      Ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai gali būti savivaldybės kontroliuojamų įmonių – uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikia daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime ir nuosavybės teise priklauso savivaldybei, valdybų nariais?

      Taip. Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad valstybės tarnatojai turi teisę būti paskirti (išrinkti) valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, kolegialių organų nariais.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 9.

      Ar valstybės tarnautojas gali būti uždarosios akcinės bendrovės vieninteliu savininku ir direktoriumi?

      Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas valdyba (jei valdyba nesudaroma,– stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba,– visuotinis akcininkų susirinkimas). Atsižvelgiant į tai asmuo, turintis 100 procentų bendrovės akcijų ir kartu esantis šio juridinio asmens vadovu turi būti renkamas vadovaujantis minėta nuostata. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) yra asmens nuosavybė, kurią gina ir saugo įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą pasisakė dėl privačios nuosavybės ir asmens, turinčio valstybės tarnautojo statusą, tarpusavio santykio (1997 m. gegužės 6 d. nutarimas, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). 

      Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnis nustato kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad  valstybės tarnautojui draudžiama užsiimti bet kokia veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje.

      Taigi atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, manome, kad valstybės tarnautojas turi teisę būti UAB savininku (turėti UAB akcijų), ir jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje,  taip pat gali būti ir uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 10.

      Ar karjeros valstybės tarnautoja, viena auginanti vaiką iki 14 metų, kurios funkcijos nėra susijusios su tiesioginiu administracinių paslaugų teikimu gali pasinaudoti Valstybės tarnybos įstatymo 50 str. numatyta teise dirbti nuotoliniu būdu minėtame straipsnyje nustatytomis sąlygomis?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 50 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr.1296 patvirtintas Valstybės tarnautojų ir diplomatų nuotolinio darbo tvarkos aprašas reglamentuoja valstybės tarnautojų teisę dirbti nuotoliniu būdu.

      Valstybės tarnautojas, norintis dirbti nuotolinį darbą, pateikia tiesioginiam vadovui rašytinį prašymą. Sprendimą dėl sutikimo, kad valstybės tarnautojas dirbtų nuotolinį darbą tiesioginis vadovas priima pagal aukščiau nurodytų teisės aktų nustatytas sąlygas ir tvarką.

      Atkreiptinas dėmesys, kad VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis, taigi nuotolinis darbas neturėtų pakenkti valstybės tarnautojo atliekamų funkcijų kokybei bei įstaigos tikslų ir uždavinių įgyvendinimui.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 11.

      Valstybės tarnautojas planuoja būti steigiamos mažosios bendrijos (toliau - MB) nariu. Ar valstybės tarnautojas gali steigti MB, ar dėl to reikia gauti leidimą, ar gali būti MB valdymo organu – MB vadovu?

      Pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatą MB steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys. MB steigėjų gali būti ne daugiau kaip 10. Pažymėtina, kad Mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad MB narys negali turėti darbo santykių su MB, todėl  valstybės tarnautojui, norinčiam steigti ar būti vienu iš MB steigėjų, taip pat  kuris yra MB narys, leidimo dirbti kitą darbą gauti nereikia, nes pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 18 straipsnio 2 dalies nuostatas sprendimai dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą priimami, kai valstybės tarnautojas dirba pagal darbo sutartį

      Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 19 straipsnis nustato, kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. VTĮ 19 straipsnyje nenurodoma, kad valstybės tarnautojas negali steigti bendrovių todėl manome, kad tokia veikla yra leistina ir valstybės tarnautojas gali būti vienu iš MB steigėjų , taip pat ir MB nariu, nes pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 6 dalies nuostatas visi MB steigėjai nuo MB įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa jos nariais.

      Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, valstybės tarnautojas kurti mažąją bendriją (būti steigėju) ir būti jos nariu gali, taip pat gali būti ir MB valdymo organu – MB vadovu, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 12.

      Ar gali valstybės tarnautojas, dirbantis savivaldybės administracijoje, laikinai dirbti pagal darbo sutartį tos pačios savivaldybės viešojoje įstaigoje (Numatoma dirbti projekto koordinatoriumi).

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 19 straipsnio 1 dalies 2 punke  nustatyta, kad valstybės tarnautojui neleidžiama eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos.

      Vadovaujantis šiomis nuostatomis, savivaldybės administracijoje dirbantis valstybės tarnautojas negali dirbti kito darbo pagal darbo sutartį  tik savivaldybėje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas.

      Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio nuostatas viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys. Steigėjų skaičius neribojamas. (Jeigu steigėja yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas surašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime taip pat turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjai, ir valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas).

      Viešoji įstaiga, kurios steigėja yra savivaldybė, nėra savivaldybės struktūrinis padalinys, tai yra kita įstaiga, įsteigta vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, todėl manytume, kad savivaldybės administracijoje dirbantis valstybės tarnautojas gali dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį (pvz. projekto koordinatoriumi) viešojoje įstaigoje, kurios steigėja yra savivaldybė.

      Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad vadovaujantis VTĮ 18 straipsniu valstybės tarnautojas, ketinantis įsidarbinti pagal darbo sutartį, jis, prieš įsidarbinant turi gauti jį į pareigas priimančio asmens leidimą dirbti kitą darbą.    

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 13.

      Esu karjeros valstybės tarnautoja, viena auginanti neįgalų mažametį vaiką, kuriam nustatyta vidutinė negalia bei dideli spec. poreikiai. Vaikui privalu lankyti terapiją, kuri vyksta dienos metu, todėl valandą laiko nuo 10 iki 11 val. turiu išeiti iš darbo.

      Kokios būtų teisinės galimybės nuo 10 iki 11 val. nedirbti, o atidirbti vėliau (po 17 val. darbo vietoje likti irgi neturiu galimybių). Ar tokiu atveju teisiškai galimas individualus darbo laiko režimas, trumpinant pietų pertrauką ir išdalinant papildomą poilsio dieną, suteikiamą asmeniui, auginančiam neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, numatytą Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje? Taip pat, ar teisiškai galima nustatyti individualų darbo laiko režimą, minėtą valandą atidirbant nuotoliniu būdu?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 6 str. 1 d. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Taigi jie valstybės tarnautojams taikomi papildomai, kai tam tikrais atvejais nepakanka VTĮ normų. Atsižvelgdami į tai, kad VTĮ nereglamentuoja darbo laiko trukmės, režimo, valstybės tarnautojams taikomos Darbo kodekso (toliau – DK) bei kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios darbo laiką.

      Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto  Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašo 4 punkte nustatyta, kad  užtikrindamas veiksmingą įmonių, įstaigų, organizacijų darbą, darbdavys gali nustatyti kitokį, nei Aprašo 2 punkte nustatyta, nekintančios darbo dienos trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimą (netaikant šiuo nutarimu nustatytų reikalavimų dėl darbo laiko pradžios, pabaigos ir kasdieninės darbo laiko trukmės) pagal Darbo kodekso 113 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktus.

       Šio punkto 2 papunktyje (4.2) nustatoma, kad lankstus darbo grafikas arba individualus darbo laikas gali būti nustatomas atsižvelgiant į darbuotojo, valstybės tarnautojo, diplomato ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno prašymą, jei nurodytos priežastys yra objektyvios ir pagrįstos, taip pat į įmonės, įstaigos, organizacijos galimybes ir efektyvaus darbo užtikrinimą.

      VTĮ 50 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr.1296 patvirtintas Valstybės tarnautojų ir diplomatų nuotolinio darbo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja valstybės tarnautojų teisę dirbti nuotoliniu būdu. VTĮ 50 str. 1 d. nustatyta, kad nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai valstybės tarnautojas jam priskirtas funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko suderinęs su tiesioginiu vadovu Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas. Valstybės tarnautojas, norintis dirbti nuotolinį darbą, pateikia tiesioginiam vadovui rašytinį prašymą. Sprendimą dėl sutikimo, kad valstybės tarnautojas dirbtų nuotolinį darbą valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas priima pagal Apraše nustatytas sąlygas ir tvarką.

      Atsižvelgdami į aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas, manytume, kad Jūsų darbdavys, vadovaudamasis DK 113 straipsnio reikalavimais bei atsižvelgdamas į Jūsų situaciją dėl vaiko ligos bei būtinybės jį gydyti, gali nustatyti Jums individualų  darbo laiko režimą, nustatydamas Jums konkretų darbo pradžios, pabaigos ir pietų pertraukos laiką, taip pat vadovaujantis VTĮ 50 straipsnio ir Aprašo nuostatomis, Jūsų tiesioginis vadovas galėtų tenkinti Jūsų prašymą dėl Jums reikalingos darbo laiko dalies nustatymo dirbti nuotoliniu būdu.

      Pažymėtina, kad Darbo kodekso 122 straipsnis nustato, kad  pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Taigi esant įstaigos vadovo sutikimui Jūsų pietų pertraukos trukmė galėtų būti minimalios trukmės.

      Taip pat norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad  DK 138 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos papildomos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus, t. y. darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Taigi įstatyme nėra nustatytas draudimas sutrumpintas dvi valandas išskaidyti per kelias dienas.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 14.

      Ar valstybės tarnautojo darbo grafikas yra privalomas nuo 8.00 iki 17.00, ar šį grafiką galima keisti?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 6 str. 1 d. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Taigi jie valstybės tarnautojams gali būti taikomi papildomai, kai tam tikrais atvejais nepakanka VTĮ normų. Atsižvelgdami į tai, kad VTĮ nereglamentuoja valstybės tarnautojų darbo laiko, manytume, kad jiems taikomos nuo 2017-07-01 įsigaliojusio  Darbo kodekso bei kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios darbo laiką.

      Atkreipiame dėmesį, kad, nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintas  Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašas (toliau – Aprašas), kurio 2 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių įstaigose, vykdančiose viešąjį administravimą, darbas pradedamas nuo 7 valandos iki 9 valandos ir baigiamas nuo 14 valandos 45 minučių iki 18 valandos, o įstaigose, įmonėse ir organizacijose, kuriose nevykdomas viešasis administravimas, darbas pradedamas nuo 6 iki 11 valandos ir baigiamas nuo 15 iki 20 valandos, kartu užtikrinant veiksmingą įmonių, įstaigų, organizacijų darbą.

      Aprašo 3 ir 4 punktuose nustatyta, kad  Aprašo 2 punkto nuostatos taikomos, jeigu dėl nustatyto darbo laiko režimo nėra numatytas kitoks darbo dienos pradžios, pabaigos laikas ir kasdienė darbo laiko trukmė.  Užtikrindamas veiksmingą įmonių, įstaigų, organizacijų darbą, darbdavys gali nustatyti kitokį, nei Aprašo 2 punkte nustatyta, nekintančios darbo dienos trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimą pagal Darbo kodekso 113 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktus.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 15.

      Įstaiga planuoja patikslinti valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą, t. y. pakeisti skyriaus pavadinimą. Jei valstybės tarnautojas nesutiktų su pakeistu pavadinimu (nepasirašytų pakeisto pareigybės aprašymo), ar jis turėtų teisę būti atleistas laikantis visų VTĮ jam nustatytų atleidimo terminų ir kitų socialinių garantijų?

      Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ)  49 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos valstybės tarnautojui taikomos tik kai naikinama jo pareigybė.

      Manytume, kad keičiantis tik pareigybės pavadinimui, struktūrinio padalinio pavadinimui ar kitiems – neesminiams pareigybės aprašymo elementams, karjeros valstybės tarnautojo pareigybė negali būti naikinama, todėl valstybės tarnautojas negali būti atleistas pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir valstybės tarnautojui netaikytinos su tuo susijusios garantijos.

      Šiuo atveju karjeros valstybės tarnautojas turėtų būti pasirašytinai informuojamas apie jo pareigybės aprašymo pakeitimus. Tuo atveju, jei valstybės tarnautojas nesutinka su pakeistu pareigybės pavadinimu ir atsisako pasirašyti pakeistą pareigybės aprašymą – įstaigoje gali būti surašomas aktas, kuriame būtų fiksuotas toks valstybės tarnautojo supažindinimo su pareigybės aprašymo pakeitimais ir atsisakymo jį pasirašyti faktas.  Tokiu atveju toliau turėtų būti inicijuojamas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas tokiam tarnautojui, kuris nesilaikė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos  pareigos laikytis teisės aktų.

      Atnaujinta: 2019 03 26