DUK

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Teisės ir pareigos 18
    • 1.

      Valstybės tarnautojui buvo išduotas leidimas dirbti kitą (samdomą) darbą privačiame sektoriuje. Toje pačioje institucijoje dėl reorganizacijos pasikeitė tarnautojo pareigos. Ar būtina vėl kreiptis valstybės tarnautojui dėl naujo leidimo dirbti kitą darbą išdavimo?

      Vadovaujantis VTĮ 18 straipsnio 3 dalimi, valstybės tarnautoją perkėlus į kitas pareigas, pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, į pareigas priimantis asmuo, be valstybės tarnautojo atskiro prašymo, įvertina šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir prima sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį.

      Atnaujinta: 2019 08 08

    • 2.

      Ar gali valstybės tarnautojas dirbti samdomu darbuotoju, ekspertu ar konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešose įstaigose, taip pat gauti kitą negu Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą darbo užmokestį?

       

      Taip. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d nutarimo „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ ( Žin., 2004, Nr. 181-6708 ) rezoliucinės dalies 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo ( toliau -VTĮ ) 17 straipsnio 4 punkte įtvirtintos nuostatos, ribojančios valstybės tarnautojų teisę dirbti kitą darbą ir gauti kitą atlyginimą, negali būti taikomos. Todėl valstybės tarnautojas gali dirbti samdomu darbuotoju, ekspertu ar konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešose įstaigose, taip pat gauti kitą negu VTĮ nustatytą darbo užmokestį, gavęs VTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį, jeigu jis įsidarbina pagal darbo sutartį. Priimant sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį svarbu įvertinti ar nėra Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali dirbti kito darbo. 

      Valstybės tarnautojams, kurie dirba kitais pagrindais (verčiasi individualia veikla, įsigijus verslo liudijimą, žemės ūkio veikla (ūkininkavimas) arba yra autorių teisių arba gretutinių teisių subjektais pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą), nereikia gauti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą. Tačiau apie tokią savo veiklą valstybės tarnautojas turėtų nurodyti viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje.

      Vadovaujantis VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 10 punktu, valstybės tarnautojai privalo nenaudoti tarnybos ( darbo ) laiko kitiems tikslams, išskyrus šiame punkte nustatytas išimtis. Taip pat valstybės tarnautojas gali dirbti kitą darbą, jeigu nėra Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali dirbti kito darbo. 

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 3.

      Ar karjeros valstybės tarnautojas gali savo vardu registruoti ne pelno siekiančią organizaciją (pvz., viešąją įstaigą)?

      Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnis nustato, kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Minėtame straipsnyje nenurodoma, kad valstybės tarnautojas negali savo vardu registruoti ne pelno siekiančios organizacijos.

      Be to, siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra nustatyti reikalavimai asmenims dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kurie taikomi ir valstybės tarnautojams. Šių reikalavimų būtina paisyti vykdant ir Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnyje nepaminėtą (t. y. leistiną) veiklą.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 4.

      Ar valstybės tarnautojai gali būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais?

      Taip. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą valstybės tarnautojai turi teisę būti  profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje (taikant šiame įstatyme nustatytus apribojimus).

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 5.

      Buvau karjeros valstybės tarnautojas, išėjau dirbti į privatųjį sektorių. Ar turiu teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą?

      Karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimo garantijos taikymą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2-5 dalys Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2-5 dalyse nustatyta, kas turi teisę į karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimą, t. y., kokias sąlygas reikia atitikti, norint atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą. 

      Atsižvelgiant į tai, kad išėjimas į privatųjį sektorių savo noru nepatenka į Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2-5 dalyse nustatytas sąlygas, Jums nėra taikoma statuso atkūrimo garantija. Valstybės tarnautoju galėtumėte tapti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta konkurso tvarka.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 6.

      Ar dirbdama valstybės tarnyboje galiu registruotis ūkininke?

      Valstybės tarnautojo teisę dirbti kitą darbą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ)  16, 18, straipsniai.

      Pažymėtina, kad VTĮ 19 straipsnis nustato kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Kadangi vertinamasis žemės ūkio veikla nepaminėta, manome, kad ji yra leistina ir galima registruotis ūkininke. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra nustatyti reikalavimai asmenims dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kurie taikomi ir valstybės tarnautojams. Šių reikalavimų būtina paisyti vykdant ir VTĮ 19 straipsnyje nepaminėtą (t. y. leistiną) veiklą. 

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 7.

      Ar karjeros valstybės tarnautojas gali užsiimti individualia veikla? Jeigu taip, ar reikalingas darbdavio sutikimas?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 19 straipsnis nustato kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Kadangi vertimasis individualia veikla šiame straipsnyje nėra paminėtas, manome, kad tokia veikla yra leistina. Tačiau, manytume, kad tuo atveju, jeigu šio darbo grafikas sutaptų su pagrindinės darbovietės darbo grafiku, reikėtų tai suderinti su vadovybe. 

      Pažymėtina, kad VTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl leidimo dirbti kitą darbą gavimo taikomos valstybės tarnautojams, kurie dirba ar ketina įsidarbinti įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal darbo sutartį, o valstybės tarnautojui, kuris verčiasi individualia veikla, nereikia gauti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą. 

      Be to, atkreipiame dėmesį, kad siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra nustatyti reikalavimai asmenims dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kurie taikomi ir valstybės tarnautojams. Šių reikalavimų būtina paisyti vykdant ir Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnyje nepaminėtą (t. y. leistiną) veiklą.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 8.

      Ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, turi teisę laikinai eiti valstybės tarnautojo pareigas šiam nesant darbe dėl pateisinamų priežasčių (pvz., dėl ligos, atostogų)?

      Darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, negali laikinai eiti valstybės tarnautojo pareigų, nes jis nevykdo viešojo administravimo funkcijų, todėl ir pavaduoti valstybės tarnautojo jis negali. Darbuotojui, dirbančiam  pagal darbo sutartį galima pavesti tik kai kurias valstybės tarnautojo funkcijas, tačiau tik tokias, kurios nėra viešojo administravimo funkcijos. Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnis suteikia galimybę, esant tarnybinei būtinybei, laikinai perkelti karjeros valstybės tarnautoją į kitas valstybės tarnautojo pareigas be konkurso.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 9.

      Ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai gali būti savivaldybės kontroliuojamų įmonių – uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikia daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime ir nuosavybės teise priklauso savivaldybei, valdybų nariais?

      Taip. Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad valstybės tarnatojai turi teisę būti paskirti (išrinkti) valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, kolegialių organų nariais.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 10.

      Ar valstybės tarnautojas gali būti uždarosios akcinės bendrovės vieninteliu savininku ir direktoriumi?

      Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas valdyba (jei valdyba nesudaroma,– stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba,– visuotinis akcininkų susirinkimas). Atsižvelgiant į tai asmuo, turintis 100 procentų bendrovės akcijų ir kartu esantis šio juridinio asmens vadovu turi būti renkamas vadovaujantis minėta nuostata. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) yra asmens nuosavybė, kurią gina ir saugo įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą pasisakė dėl privačios nuosavybės ir asmens, turinčio valstybės tarnautojo statusą, tarpusavio santykio (1997 m. gegužės 6 d. nutarimas, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). 

      Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnis nustato kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad  valstybės tarnautojui draudžiama užsiimti bet kokia veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje.

      Taigi atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, manome, kad valstybės tarnautojas turi teisę būti UAB savininku (turėti UAB akcijų), ir jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje,  taip pat gali būti ir uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 11.

      Ar karjeros valstybės tarnautoja, viena auginanti vaiką iki 14 metų, kurios funkcijos nėra susijusios su tiesioginiu administracinių paslaugų teikimu gali pasinaudoti Valstybės tarnybos įstatymo 50 str. numatyta teise dirbti nuotoliniu būdu minėtame straipsnyje nustatytomis sąlygomis?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 50 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr.1296 patvirtintas Valstybės tarnautojų ir diplomatų nuotolinio darbo tvarkos aprašas reglamentuoja valstybės tarnautojų teisę dirbti nuotoliniu būdu.

      Valstybės tarnautojas, norintis dirbti nuotolinį darbą, pateikia tiesioginiam vadovui rašytinį prašymą. Sprendimą dėl sutikimo, kad valstybės tarnautojas dirbtų nuotolinį darbą tiesioginis vadovas priima pagal aukščiau nurodytų teisės aktų nustatytas sąlygas ir tvarką.

      Atkreiptinas dėmesys, kad VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis, taigi nuotolinis darbas neturėtų pakenkti valstybės tarnautojo atliekamų funkcijų kokybei bei įstaigos tikslų ir uždavinių įgyvendinimui.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 12.

      Valstybės tarnautojas planuoja būti steigiamos mažosios bendrijos (toliau - MB) nariu. Ar valstybės tarnautojas gali steigti MB, ar dėl to reikia gauti leidimą, ar gali būti MB valdymo organu – MB vadovu?

      Pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatą MB steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys. MB steigėjų gali būti ne daugiau kaip 10. Pažymėtina, kad Mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad MB narys negali turėti darbo santykių su MB, todėl  valstybės tarnautojui, norinčiam steigti ar būti vienu iš MB steigėjų, taip pat  kuris yra MB narys, leidimo dirbti kitą darbą gauti nereikia, nes pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 18 straipsnio 2 dalies nuostatas sprendimai dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą priimami, kai valstybės tarnautojas dirba pagal darbo sutartį

      Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 19 straipsnis nustato, kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. VTĮ 19 straipsnyje nenurodoma, kad valstybės tarnautojas negali steigti bendrovių todėl manome, kad tokia veikla yra leistina ir valstybės tarnautojas gali būti vienu iš MB steigėjų , taip pat ir MB nariu, nes pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 6 dalies nuostatas visi MB steigėjai nuo MB įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa jos nariais.

      Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, valstybės tarnautojas kurti mažąją bendriją (būti steigėju) ir būti jos nariu gali, taip pat gali būti ir MB valdymo organu – MB vadovu, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 13.

      Ar gali valstybės tarnautojas, dirbantis savivaldybės administracijoje, laikinai dirbti pagal darbo sutartį tos pačios savivaldybės viešojoje įstaigoje (Numatoma dirbti projekto koordinatoriumi).

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 19 straipsnio 1 dalies 2 punke  nustatyta, kad valstybės tarnautojui neleidžiama eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos.

      Vadovaujantis šiomis nuostatomis, savivaldybės administracijoje dirbantis valstybės tarnautojas negali dirbti kito darbo pagal darbo sutartį  tik savivaldybėje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas.

      Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio nuostatas viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys. Steigėjų skaičius neribojamas. (Jeigu steigėja yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas surašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime taip pat turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjai, ir valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas).

      Viešoji įstaiga, kurios steigėja yra savivaldybė, nėra savivaldybės struktūrinis padalinys, tai yra kita įstaiga, įsteigta vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, todėl manytume, kad savivaldybės administracijoje dirbantis valstybės tarnautojas gali dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį (pvz. projekto koordinatoriumi) viešojoje įstaigoje, kurios steigėja yra savivaldybė.

      Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad vadovaujantis VTĮ 18 straipsniu valstybės tarnautojas, ketinantis įsidarbinti pagal darbo sutartį, jis, prieš įsidarbinant turi gauti jį į pareigas priimančio asmens leidimą dirbti kitą darbą.    

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 14.

      Esu karjeros valstybės tarnautoja, viena auginanti neįgalų mažametį vaiką, kuriam nustatyta vidutinė negalia bei dideli spec. poreikiai. Vaikui privalu lankyti terapiją, kuri vyksta dienos metu, todėl valandą laiko nuo 10 iki 11 val. turiu išeiti iš darbo.

      Kokios būtų teisinės galimybės nuo 10 iki 11 val. nedirbti, o atidirbti vėliau (po 17 val. darbo vietoje likti irgi neturiu galimybių). Ar tokiu atveju teisiškai galimas individualus darbo laiko režimas, trumpinant pietų pertrauką ir išdalinant papildomą poilsio dieną, suteikiamą asmeniui, auginančiam neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, numatytą Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje? Taip pat, ar teisiškai galima nustatyti individualų darbo laiko režimą, minėtą valandą atidirbant nuotoliniu būdu?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 6 str. 1 d. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Taigi jie valstybės tarnautojams taikomi papildomai, kai tam tikrais atvejais nepakanka VTĮ normų. Atsižvelgdami į tai, kad VTĮ nereglamentuoja darbo laiko trukmės, režimo, valstybės tarnautojams taikomos Darbo kodekso (toliau – DK) bei kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios darbo laiką.

      Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto  Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašo 4 punkte nustatyta, kad  užtikrindamas veiksmingą įmonių, įstaigų, organizacijų darbą, darbdavys gali nustatyti kitokį, nei Aprašo 2 punkte nustatyta, nekintančios darbo dienos trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimą (netaikant šiuo nutarimu nustatytų reikalavimų dėl darbo laiko pradžios, pabaigos ir kasdieninės darbo laiko trukmės) pagal Darbo kodekso 113 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktus.

       Šio punkto 2 papunktyje (4.2) nustatoma, kad lankstus darbo grafikas arba individualus darbo laikas gali būti nustatomas atsižvelgiant į darbuotojo, valstybės tarnautojo, diplomato ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno prašymą, jei nurodytos priežastys yra objektyvios ir pagrįstos, taip pat į įmonės, įstaigos, organizacijos galimybes ir efektyvaus darbo užtikrinimą.

      VTĮ 50 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr.1296 patvirtintas Valstybės tarnautojų ir diplomatų nuotolinio darbo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja valstybės tarnautojų teisę dirbti nuotoliniu būdu. VTĮ 50 str. 1 d. nustatyta, kad nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai valstybės tarnautojas jam priskirtas funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko suderinęs su tiesioginiu vadovu Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas. Valstybės tarnautojas, norintis dirbti nuotolinį darbą, pateikia tiesioginiam vadovui rašytinį prašymą. Sprendimą dėl sutikimo, kad valstybės tarnautojas dirbtų nuotolinį darbą valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas priima pagal Apraše nustatytas sąlygas ir tvarką.

      Atsižvelgdami į aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas, manytume, kad Jūsų darbdavys, vadovaudamasis DK 113 straipsnio reikalavimais bei atsižvelgdamas į Jūsų situaciją dėl vaiko ligos bei būtinybės jį gydyti, gali nustatyti Jums individualų  darbo laiko režimą, nustatydamas Jums konkretų darbo pradžios, pabaigos ir pietų pertraukos laiką, taip pat vadovaujantis VTĮ 50 straipsnio ir Aprašo nuostatomis, Jūsų tiesioginis vadovas galėtų tenkinti Jūsų prašymą dėl Jums reikalingos darbo laiko dalies nustatymo dirbti nuotoliniu būdu.

      Pažymėtina, kad Darbo kodekso 122 straipsnis nustato, kad  pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Taigi esant įstaigos vadovo sutikimui Jūsų pietų pertraukos trukmė galėtų būti minimalios trukmės.

      Taip pat norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad  DK 138 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos papildomos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus, t. y. darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Taigi įstatyme nėra nustatytas draudimas sutrumpintas dvi valandas išskaidyti per kelias dienas.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 15.

      Ar valstybės tarnautojo darbo grafikas yra privalomas nuo 8.00 iki 17.00, ar šį grafiką galima keisti?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 6 str. 1 d. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Taigi jie valstybės tarnautojams gali būti taikomi papildomai, kai tam tikrais atvejais nepakanka VTĮ normų. Atsižvelgdami į tai, kad VTĮ nereglamentuoja valstybės tarnautojų darbo laiko, manytume, kad jiems taikomos nuo 2017-07-01 įsigaliojusio  Darbo kodekso bei kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios darbo laiką.

      Atkreipiame dėmesį, kad, nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintas  Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašas (toliau – Aprašas), kurio 2 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių įstaigose, vykdančiose viešąjį administravimą, darbas pradedamas nuo 7 valandos iki 9 valandos ir baigiamas nuo 14 valandos 45 minučių iki 18 valandos, o įstaigose, įmonėse ir organizacijose, kuriose nevykdomas viešasis administravimas, darbas pradedamas nuo 6 iki 11 valandos ir baigiamas nuo 15 iki 20 valandos, kartu užtikrinant veiksmingą įmonių, įstaigų, organizacijų darbą.

      Aprašo 3 ir 4 punktuose nustatyta, kad  Aprašo 2 punkto nuostatos taikomos, jeigu dėl nustatyto darbo laiko režimo nėra numatytas kitoks darbo dienos pradžios, pabaigos laikas ir kasdienė darbo laiko trukmė.  Užtikrindamas veiksmingą įmonių, įstaigų, organizacijų darbą, darbdavys gali nustatyti kitokį, nei Aprašo 2 punkte nustatyta, nekintančios darbo dienos trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimą pagal Darbo kodekso 113 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktus.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 16.

      Įstaiga planuoja patikslinti valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą, t. y. pakeisti skyriaus pavadinimą. Jei valstybės tarnautojas nesutiktų su pakeistu pavadinimu (nepasirašytų pakeisto pareigybės aprašymo), ar jis turėtų teisę būti atleistas laikantis visų VTĮ jam nustatytų atleidimo terminų ir kitų socialinių garantijų?

      Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ)  49 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos valstybės tarnautojui taikomos tik kai naikinama jo pareigybė.

      Manytume, kad keičiantis tik pareigybės pavadinimui, struktūrinio padalinio pavadinimui ar kitiems – neesminiams pareigybės aprašymo elementams, karjeros valstybės tarnautojo pareigybė negali būti naikinama, todėl valstybės tarnautojas negali būti atleistas pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir valstybės tarnautojui netaikytinos su tuo susijusios garantijos.

      Šiuo atveju karjeros valstybės tarnautojas turėtų būti pasirašytinai informuojamas apie jo pareigybės aprašymo pakeitimus. Tuo atveju, jei valstybės tarnautojas nesutinka su pakeistu pareigybės pavadinimu ir atsisako pasirašyti pakeistą pareigybės aprašymą – įstaigoje gali būti surašomas aktas, kuriame būtų fiksuotas toks valstybės tarnautojo supažindinimo su pareigybės aprašymo pakeitimais ir atsisakymo jį pasirašyti faktas.  Tokiu atveju toliau turėtų būti inicijuojamas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas tokiam tarnautojui, kuris nesilaikė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos  pareigos laikytis teisės aktų.

      Atnaujinta: 2019 03 26

    • 17.

      Dirbu Savivaldybėje mero patarėja. Ar galiu papildomai pagal autorinę sutartį leidyklos užsakymu versti knygą?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 19 straipsnis nustato kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Kadangi buvimas autorių teisių arba gretutinių teisių subjektu pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą  šiame straipsnyje nėra paminėti, manome, kad tokia veikla yra leistina.

      Pažymime, kad VTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl leidimo dirbti kitą darbą gavimo taikomos valstybės tarnautojams, kurie dirba ar ketina įsidarbinti įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal darbo sutartį, o valstybės tarnautojui, kuris yra autorių teisių arba gretutinių teisių subjektu pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, nereikia gauti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kito darbo.

      Be to, atkreipiame dėmesį, kad siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra nustatyti reikalavimai asmenims dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kurie taikomi ir valstybės tarnautojams. Šių reikalavimų būtina paisyti vykdant ir VTĮ 19 straipsnyje nepaminėtą (t. y. leistiną) veiklą, t. y. kūrybinė veikla turi būti suderinta su viešojo intereso valstybės tarnyboje užtikrinimu, su draudimu valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, su draudimu užsiimti veikla, diskredituojančia valstybės tarnybos autoritetą. VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktuose nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai, taip pat nedalyvauti VTĮ 19 straipsnyje nurodytoje su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams.

      Atnaujinta: 2019 04 05

    • 18.

      Dirbu teisme posėdžių sekretore. Įregistravau vertimų žodžiu ir raštu individualią veiklą. Apie tai informavau teismo pirmininką. Norėčiau sužinoti, ar galėčiau savo darbovietėje atostogų metu arba laisvadieniais vertėjauti teismo posėdžiuose, jeigu atlygį už tai man mokėtų ne teismas, o vertimų biuras? Ar šiuo atveju kiltų viešų ir privačių interesų konfliktas. Taip pat norėčiau paklausti, ar aš turiu gauti raštišką pirmininko leidimą užsiimti individualia veikla?

      Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 19 straipsnis nustato kokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad valstybės tarnautojui draudžiama eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos. Minėtame straipsnyje nenurodoma, kad valstybės tarnautojas negali verstis individualia veikla, todėl manome, kad tokia veikla yra leistina.

      VTĮ 18 straipsnis nustato valstybės tarnautojo teisę dirbti kitą darbą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo valstybės tarnautojo prašymu. Valstybės tarnautojui, norinčiam verstis individualia veikla nereikia gauti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą.

      Atsižvelgdami į minėtas nuostatas, manytume, kad jeigu sutartį dėl individualios veiklos valstybės tarnautojas sudarė ne su savo įstaiga, o su vertimų biuru, kliūčių dirbti vertėja teismo posėdžiuose savo darbovietėje atostogų metu arba laisvadieniais neturėtų būti. Pažymime, kad  informaciją bei konsultacijas dėl viešų ir privačių interesų konflikto pagal kompetenciją teikia Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

      Be to, atkreipiame dėmesį, kad siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra nustatyti reikalavimai asmenims dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kurie taikomi ir valstybės tarnautojams. Šių reikalavimų būtina paisyti vykdant ir VTĮ 19 straipsnyje nepaminėtą (t. y. leistiną) veiklą.

      Atnaujinta: 2019 04 05