DUK

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Tarnybinė atsakomybė 6
    • 1.

      Ar Valstybės tarnybos įstatymo 33 str. 3 d. 4 punkte nustatyta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų privalo būti paskirta, jei valstybės tarnautojui per paskutinius 12 mėn. buvo taikyta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Manytume, kad VTĮ 33 straipsnio 4 dalies dispozityvi nuostata neįpareigoja valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų. 

      Vadovaujantis VTĮ 33 straipsnio 2 dalimi tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.

      Atnaujinta: 2019 04 29

    • 2.

      Ar buvimas ne tarnybos metu neblaiviam yra šiurkštus tarnybinis nusižengimas? Kokia turi būti skiriama tarnybinė nuobauda?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 33 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas, t. y. buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą yra priskiriamas prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų. Aiškindama VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 8 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad pats valstybės tarnautojo buvimas ne tarnybos metu neblaiviam savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė būtent šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pastarajai aplinkybei konstatuoti taip pat yra būtina nustatyti kitas šios teisės normos taikymo prasme reikšmingas aplinkybes: kad valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą. Šioms aplinkybėms nustatyti turi būti taikytini bendrieji su žmogaus orumu sietini arba visuomenės (jos didžiosios dalies) požiūrį į atitinkamą valstybės ir savivaldybės instituciją ir įstaigą formuojantys kriterijai (2011 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1098/2011).

      Pažymime, kad VTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis turi būti parenkama tarnybinės nuobaudos rūšis, t. y. tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog taikant konkrečią nuobaudos rūšį, tarp jų ir atleidimą iš tarnybos, esant veiką kvalifikuojantiems požymiams – pakartotinumui ar šiurkščiam tarnybiniam nusižengimui, privalu atsižvelgti į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-249/2004; Nr. A-334/2004; Nr. A-842/2005; Nr. A-726/2004). 

      Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad skiriant konkrečią tarnybinę nuobaudą reikėtų atsižvelgti į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes, padarinius, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo ir į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

      Taip pat pažymime, kad vadovaujantis VTĮ nuostatomis sprendimą dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo, atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusios komisijos pateiktą motyvuotą išvadą, priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo.

      Atnaujinta: 2019 04 29

    • 3.

      Prašome paaiškinti, ar gali būti pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas asmeniui, jau neturinčiam valstybės tarnautojo statuso, dėl veiksmų, galimai netinkamai atliktų jam einant valstybės tarnautojo pareigas? Ar yra senaties terminas dėl teisės inicijuoti tokius tarnybinių nusižengimų tyrimus? Ar Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata turi būti taikoma taip, kad atleistų valstybės tarnautojų atžvilgiu tarnybinių nusižengimų tyrimai vykdomi, tęsiami ir sprendimai priimami tik tais atvejais, kai šie tyrimai pradėti, oficiali informacija gauta dar šiems asmenims einant valstybės tarnautojų pareigas? 

      Valstybės tarnautojų tarnybinę atsakomybę reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 32 – 36 straipsniai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. nutarimu Nr. 977 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1390 redakcija) patvirtintas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

       VTĮ 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat:

      1) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje;

      2) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų.

      To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo.

      Šiomis nuostatomis įstatymų leidėjas siekė įgyvendinti tarnybinės atsakomybės neišvengiamumo principą, sudaryti galimybę nustatyti griežtesnius reikalavimus asmeniui tam, kad jis būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos ir galėtų eiti valstybės tarnautojo pareigas. 

      Vadovaudamiesi VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, manytume, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas turėtų būti pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas tais atvejais, kai oficiali informacija apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą gauta ar tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas dar šiems asmenims einant valstybės tarnautojo pareigas.

                        

      Atnaujinta: 2019 04 29

    • 4.

      Ar galima vykdyti toliau tarnybinio nusižengimo tyrimą, jei tyrimo eigoje valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, nėra darbe dėl jo laikino nedarbingumo?

      Valstybės tarnautojų tarnybinę atsakomybę reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 32 – 36 straipsniai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. nutarimu Nr. 977 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1390 redakcija) patvirtintas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

      VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu arba kai jis gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą.

      Aprašo 8 punkte nustatyta, kad už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas.

      Aprašo 11 punkte nustatyta, kad  už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas arba komisija tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo ( nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo). Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą tarnybinis nusižengimas negali būti visapusiškai ir objektyviai ištirtas, šį terminą už įstaigos personalo administravimą atsakingo asmens arba kito tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto valstybės tarnautojo ( komisijos) motyvuotu prašymu gali pratęsti (ne ilgiau kaip 20 darbo dienų) valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ar atostogų.

      Tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas arba komisija valstybės tarnautojo nedarbingumo laikotarpio neskaičiuoja į terminą, nurodytą Aprašo 11 punkte ( 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo), skirtą tarnybiniam nusižengimui tirti. Tačiau atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, manytume, kad pratęsti termino dėl valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą,  dėl laikino nedarbingumo nėra būtina, jei tarnautojui buvo įteiktas pranešimas ir buvo gautas jo paaiškinimas, taip pat jeigu nereikia gauti iš jo papildomų paaiškinimų..

      Aprašo 14 punkte nustatyta, kad ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas arba komisija pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios arba ne vėliau kaip 41 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas pagal Aprašo 11 punktą.

      Aprašo 17 punkte nustatyta, kad  gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima vieną iš sprendimų, nurodytų 17.1- 17.4 punktuose.

       VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos (paaiškėjimo diena laikoma išvados surašymo diena), neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo.

      Aprašo 20 punkte nustatyta, kad  su Aprašo 17 punkte nurodytu sprendimu valstybės tarnautojas supažindinamas pasirašytinai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Aprašo 17 punkte  nurodyto sprendimo priėmimo dienos.  

      Kartu norime pažymėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinime nurodyta, kad ne kiekvienas tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas yra besąlyginis pagrindas panaikinti įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką reglamentuojančios normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu. Prie šių normų priskirtini VTĮ 30  (pagal nuo 2019-01-01 įsigaliojusį VTĮ - 34 str.) straipsnyje nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai bei draudimas skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį pažeidimą. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte — administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (šiuo aspektu žr. pvz., 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14–736/2004, skelbtą 2006 m. Apibendrinime; 2009 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–231/2009).

      Atnaujinta: 2019 04 29

    • 5.

      Ar teismo nutartimi nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui reikia pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą?

      Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ) neįpareigoja valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu nušalintam valstybės tarnautojui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, jei nėra informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą. Atsižvelgdami į tai manytume, kad tuo atveju, jei teismo nutartyje, kuria valstybės tarnautojui skirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas, įstaigai nenurodyta, kad reikalinga nušalintam valstybės tarnautojui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, įstaiga pati turėtų kreiptis į nutartį priėmusį teismą prašydama informacijos apie nušalinto valstybės tarnautojo veiksmus/neveikimą, susijusį su pareigų vykdymu. Tik gavusi oficialios informacijos, jog valstybės tarnautojas įtariamas dėl netinkamo pareigų vykdymo, įstaiga nušalintam valstybės tarnautojui turėtų pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą pagal VTĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatas.

      Atnaujinta: 2019 04 29

    • 6.

      Prašome pateikti nuomonę dėl Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos „kompetentingos įstaigos“ patikrinimo. Kas galėtų būti laikoma „kompetentinga įstaiga“

      Dėl Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje (pagal nuo 2019-01-01 įsigaliojusį VTĮ - 34 str.)  nustatyto termino tarnybinei nuobaudai skirti byloje (2015 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-602/2015) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) teisėjų kolegija pažymi, jog lingvistiškai aiškinant teisės normą, matyti, kad įstatymų leidėjas išskyrė tris atvejų grupes, kai netaikomas bendrasis 6 mėnesių terminas nuobaudai paskirti. Visu pirma, tokie atvejai yra, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją); antra – kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą; trečia – kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas. Taigi tiek antru, tiek trečiu atvejais nėra reikalaujama, kad tarnybinis nusižengimas būtų nustatomas atliekant atitinkamą tyrimą ar patikrinimą. Vien Seimo kontrolieriaus tyrimo ar kompetentingos institucijos patikrinimo atlikimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti specialų – trejų metų nuo nusižengimo padarymo dienos – terminą nuobaudai paskirti (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2802/2012). Kompetentingo subjekto tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas turint tikslą įvertinti institucijos, skyriaus ar pareigūno veiklą ir būti apskritai nesusijęs su tarnybinės atsakomybės taikymu, tai savo paskirtimi yra viena iš tarnybinės veiklos vidaus ar išorinės kontrolės formų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1159/2014). 

      Dėl įstaigoje atliekamo valstybės tarnautojo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo ir kompetentingos institucijos patikrinimo santykio LVAT yra pasisakęs LVAT 2013 m. liepos 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-143-1354-13, kur pažymėta, kad pareiškėjos atžvilgiu atliktas tarnybinis tyrimas yra vidinis valstybės tarnautojo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybių aiškinimasis, todėl jis negali būti tapatinamas su Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje (pagal nuo 2019-01-01 įsigaliojusį VTĮ - 34 str.1 d.)  nurodytos kompetentingos institucijos, t. y. ne darbdavio, pavedimu atliekamu tarnybiniu patikrinimu. Dėl 3 metų tarnybinės atsakomybės taikymo LVAT 2018 m. vasario 1 d. administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018 teisėjų kolegija konstatavo, kad „28. <…> nėra nurodyta apie jokį atliktą šios institucijos patikrinimą, kurį būtų galima vertinti kaip kompetentingos institucijos patikrinimą <…>.“

      Vadovaudamiesi paminėta teismų praktika, manytume, kad kompetentinga institucija VTĮ 34 straipsnio 1 dalies kontekste turėtų būti laikoma kita (ne valstybės tarnautojo darbdavys) institucija, turinti įgaliojimus pagal nustatytas funkcijas atlikti tam tikrų įstaigų patikrinimus tam tikrose veiklos srityse.

      Atnaujinta: 2019 04 29