DUK

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Socialinės garantijos 17
    • 1.

      Prašau paaiškinti kaip mokama išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui.

      Vadovaujantis VTĮ 48 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jeigu jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos teisės aktuose nustatytos kadencijos trukmės.

      Vadovaujantis VTĮ 48 straipsnio 4 dalimi išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. 

      Atnaujinta: 2019 08 08

    • 2.

      Prašau paaiškinti ar darbdavys privalo atleisti valstybės tarnautoją, kuriam sukanka 65 metai. Ar su tokiu darbuotoju gali būti tęsiami darbo santykiai? Ar su atleistu darbuotoju, kuriam sukakę 65 metai, gali būti sudaroma mentorystės sutartis toms pačioms pareigoms, iš kurių jis buvo atleistas?

      Mentorystės institutą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 49 straipsnio 7 dalis ir Terminuotų darbo sutarčių dėl mentorystės sudarymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1297 „Dėl Terminuotų darbo sutarčių dėl mentorystės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).

      Vadovaujantis Aprašo  3 punkto nuostatomis, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui, iki valstybės tarnautojui sukaks 65 m. , savo iniciatyva arba šio punkto antrojoje pastraipoje nustatytu atveju įvertina poreikį sudaryti su valstybės tarnautoju terminuotą darbo sutartį dėl mentorystės. Jeigu į pareigas priimantis asmuo nusprendžia sudaryti sutartį dėl mentorystės, pažymėtina, kad Aprašo 7 punkte nustatyta, kad terminuota darbo sutartis dėl mentorystės sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis.

      Vadovaujantis Aprašo 3 punkto nuostatomis, terminuotą darbo sutartį dėl mentorystės valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali sudaryti atsižvelgdamas į VTĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. mentoriaus pareigybė steigiama ne vietoje valstybės tarnautojo pareigybės, o atsižvelgiant į didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų pareigybių skaičių. Taigi, sutartis dėl mentorystės sudaroma ne toms pačioms pareigoms, iš kurių valstybės tarnautojas atleidžiamas pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą, o Apraše minimoms mentoriui priskirtoms funkcijoms vykdyti. Jo tarnybos santykiai, kaip valstybės tarnautojo nutrūksta.

      Atsižvelgiant į VTĮ 49 straipsnio 7 dalies bei Aprašo 3 punkto ir 6.1 papunkčio nuostatas, su valstybės tarnautoju terminuota darbo sutartis dėl mentorystės turi būti sudaryta iki valstybės tarnautojui sukanka 65 metai.

      Valstybės tarnautojas, kuriam sukanka 65 metai,  privalo būti atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes naujos redakcijos VTĮ nenustato valstybės tarnybos pratęsimo.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 3.

      Jeigu dirbantis valstybės tarnautojas yra senatvės pensininkas nori išeiti iš darbo savo noru, ar jam priklauso išeitinė išmoka, kokio dydžio ir pagal kokį Darbo kodekso ar Valstybės tarnybos įstatymo straipsnį? 

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 6 straipsnio 1 dalimi, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Valstybės tarnautojams mokamos išeitinės išmokos, jų  mokėjimo pagrindai reglamentuojami VTĮ 48 straipsnyje, todėl Darbo kodekso 56 straipsnio 2 dalies nuostatos šiuo atveju netaikomos. VTĮ 48 straipsnyje reglamentuota pagal kokius pagrindus atleistiems valstybės tarnautojams mokamos išeitinės išmokos, išeitinių išmokų dydžiai ir jų mokėjimo tvarka. Subjektai, kuriems mokomos išeitinės išmokos nurodyti šio straipsnio 1-oje ir 2- je dalyse. VTĮ 48 str. nenustatyta, jog valstybės tarnautojui, atleidžiamam pagal VTĮ 51 str. 1 d. 1 p. , t. y. kai atsistatydina savo noru (įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją) turėtų būti išmokama išeitinė išmoka, taigi atleidžiant šiuo pagrindu, išeitinė išmoka nepriklauso ir nėra mokama.

      Pažymėtina, jog VTĮ 31 straipsnio 2 dalies 5 punkte yra nustatyta, jog valstybės tarnautojai gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 1219 redakcija) patvirtinto Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo 2.5 punkte nustatyta, kad vienkartinė piniginė išmoka valstybės tarnautojui gali būti skiriama valstybės tarnautojams įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją arba pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir savo noru atsistatydinus iš valstybės tarnautojo pareigų arba atleidus juos iš pareigų dėl amžiaus ar tarnybos pratęsimo termino pabaigos. Minėto aprašo 3 punkte numatyta, jog sprendimą dėl vienkartinės piniginės išmokos skyrimo valstybės tarnautojui priima įstatymų įgaliotos institucijos ar asmenys (t. y. tokį sprendimą gali priimti valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo). Vienkartinės išmokos dydis negali viršyti 100 procentų nustatytos valstybės tarnautojo pareiginės algos.

      Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, pensinio amžiaus valstybės tarnautojui atsistatydinant iš pareigų savo noru išeitinė išmoka nepriklauso, tačiau vadovo sprendimu gali būti skirta vienkartinė piniginė išmoka.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 4.

      Ar nebus pažeistos valstybės tarnautojo teisės ir jam nustatytos garantijos atleidus jį iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo nesuėjus įspėjimo apie pareigybės panaikinimą terminui bei neperkėlus jo atleidimo datos iki to laiko, kai turėjo pasibaigti įspėjimo apie pareigybės panaikinimo terminas? 

      Panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę, nelieka tai pareigybei priskirtų funkcijų, t. y. funkcijų, kurias vykdyti jis buvo priimtas. Todėl, jeigu iki pareigybės panaikinimo dienos valstybės tarnautojui nepasiūlytos kitos pareigos, į kurias jis sutinka būti perkeliamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Tačiau nurodytu atveju, kai valstybės tarnautojas apie pareigybės panaikinimą nebuvo įspėtas Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ)  49 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais (prieš  1, 2, 3 ar 4 mėn.), atleidus valstybės tarnautoją dėl pareigybės panaikinimo nuo jos panaikinimo dienos, valstybės tarnautojui nebūtų užtikrintos visos teisės aktuose nustatytos teisės ir socialinės garantijos, šiuo atveju – teisė būti įspėtam apie pareigybės panaikinimą prieš nustatytą terminą. VTĮ nereglamentuoja santykių, atsirandančių atleidžiant valstybės tarnautoją nepasibaigus įspėjimo apie pareigybės panaikinimą terminui. Todėl pagal VTĮ 6 straipsnio 1 dalį, reguliuojant santykius, susijusius su valstybės tarnautojų statusu ir socialinėmis garantijomis, taikomi kiti teisės aktai. Siekiant užtikrinti valstybės tarnautojui teisės aktuose nustatytas teises ir garantijas, manytume kad atleidžiant iš pareigų laiku neįspėtą apie pareigybės panaikinimą valstybės tarnautoją, jam turi būti taikomos Darbo kodekso 64 straipsnio 5 dalyje nustatytos garantijos pilna apimtimi, –  t. y. valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų data jo sutikimu turėtų būti nukeliama į paskutinę įspėjimo termino dieną ir jam neleidžiama įspėjimo metu dirbti, tačiau mokamas už visą įspėjimo laikotarpį jam priklausantis darbo užmokestis, taip pat užtikrinamos visos socialinės garantijos.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 5.

      Ar gali būti panaikinta valstybės tarnautojos pareigybė, jai esant dekretinėse atostogose arba vaiko priežiūros atostogose? Pasibaigus šioms atostogoms, nebebus „kur grįžti".

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 49 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad  eitos pareigos garantuojamos valstybės tarnautojui, kai jis dėl „<…>  nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, <…> negali eiti pareigų“, t. y. pasibaigus nurodytoms  atostogoms, valstybės tarnautojai turi būti užtikrinta galimybė grįžti į eitas pareigas. VTĮ 51 straipsnio 6 dalis nustato, kad nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) ar įvaikį (įvaikius) iki 3 metų, negali būti atleisti iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 4, 9 (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), 10, 12, 15 ir 18 (išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas pateikia pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu) punktuose nurodytais pagrindais. Paminėtu teisiniu reglamentavimu iš esmės yra įtvirtinta, kad nėštumo ir gimdymo laikotarpiu, taip pat išėjus vaiko priežiūros atostogų, paliekama darbo vieta (pareigos), išskyrus atvejus, kai institucija visiškai likviduojama. Taigi įstatymas įtvirtina garantiją nėščioms valstybės tarnautojoms, taip pat valstybės tarnautojams, auginantiems vaiką (vaikus) iki 3 metų – darbo vietos išsaugojimą, tai reiškia, kad, kai dėl šių priežasčių tarnautojas negali atlikti savo darbo funkcijų tarnybos teisinių santykių vykdymas yra sustabdomas: tarnautojas neatlieka savo darbo funkcijų, darbdavys nemoka jam darbo užmokesčio. Tačiau tarnautojui sugrįžus į tarnybą jam turi būti leidžiama eiti pareigas, į kurias jis buvo priimtas, o buvusių pareigų nelikus tarnautojui turi būti pasiūlomos lygiavertės pareigos. Lygiavertės karjeros valstybės tarnautojo pareigos - tai pačiai įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei priklausančios pareigos.

       VTĮ nedraudžia naikinti nėščios ar auginančios vaiką (vaikus) iki 3 metų karjeros valstybės tarnautojos pareigybę, tačiau šiai valstybės tarnautojų grupei,įstatymų leidėjas be tų garantijų, kurios numatytos VTĮ 49 straipsnio 1 dalyje (pranešimo įteikimo terminų, garantijos būti paskirtam į kitas pareigas), numato ir specialiąsias garantijas, įtvirtintas šio įstatymo 51 straipsnio 6 dalyje, pagal kurias nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautoja, auginanti vaiką (vaikus) iki trejų metų, negali būti atleista iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama).

      Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2611-146/2016 nurodė, jog Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje (čia ir toliau VTĮ, galiojęs iki 2018-12-31, pagal galiojantį VTĮ – 51 str. 6 d.) numatytų garantijų užtikrinimas valstybės tarnautojui, auginančiam vaiką iki 3 metų, kurio pareigybė naikinama, negali būti suprantamas taip, kad jis gali būti atleistas Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, kai vaikui sueis 3 metai. Garantiją užimti lygiavertes pareigas, įstaiga tokias pareigas turi suteikti, t. y. atitinkamai paskirstyti įstaigos funkcijas, nesaistydama tarnautojo teisės užimti suteiktas pareigas jokiu terminu.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 6.

       Esu valstybės tarnautoja, norėčiau sužinoti, ar mane, grįžusią iš vaiko priežiūros atostogų (sugrįžimo dieną vaikui buvo 2 metai 2 mėnesiai), turėjo sugrąžinti į tas pačias pareigas, kurias ėjau iki dekreto? Kol auginau vaiką, mane pavadavo naujai priimta darbuotoja, kuri šias pareigas eina iki šiol, o man pasiūlė kitas pareigas kitame skyriuje. 

      Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 5 dalį eitos pareigos garantuojamos, kai karjeros valstybės tarnautojas dėl nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, negali eiti pareigų. Remiantis tuo, Jūs, grįžimo iš atostogų vaikui prižiūrėti dieną, turėjote būti sugrąžinta į  eitas pareigas.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 7.

      Įstaigoje vyksta reorganizacija. Ar valstybės tarnautojo pareigybės pavadinimo keitimas bei dalies funkcijų išbraukimas iš pareigybės aprašymo yra darbo sąlygų keitimas ir atitinkamai pareigybės naikinimas? Ar tokiu atveju reikia valstybės tarnautojo raštiško sutikimo toliau eiti pareigas ir kokios teisinės pasekmės, nesutikus su sąlygų keitimu?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) ne tik įtvirtina pagrindus, kuriems esant valstybės tarnautojai gali būti atleidžiami iš pareigų, bet ir nustato pagrindines procedūras ir taisykles, kurių turi laikytis darbdavys, nusprendęs panaikinti karjeros valstybės tarnautojo pareigybę, taip pat numato atitinkamas valstybės tarnautojų, kurių pareigybės panaikinamos, garantijas.

      Viena iš garantijų įtvirtinta VTĮ 49 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią dalį, karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, su jo sutikimu paskiriamas į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnes s pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu VTĮ 49 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais.

      Vadovaujantis VTĮ 49 straipsnio 1 dalies nuostatomis,  reorganizuojant įstaigą valstybės tarnautojams turi būti siūlomos kitos lygiavertės karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Jei tokių pareigų nėra ir jei karjeros valstybės tarnautojas sutinka, jam turi būti siūlomos žemesnės karjeros valstybės tarnautojo pareigos.

      Pagal teismų praktiką, VTĮ 43 straipsnio 1 dalies  (čia ir toliau minint teismų praktiką - VTĮ, galiojęs iki 2018-12-31, pagal galiojantį VTĮ – 49 str. 1 d.) norma yra esminė valstybės tarnautojų teisių ir interesų apsaugos požiūriu, todėl ją pažeidus valstybės tarnautojo atleidimas pripažįstamas neteisėtu (2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62–340/2011). 

      Priėmus sprendimą dėl įstaigos reorganizavimo ir vykdant struktūrinius pakeitimus, pažymėtina, kad reorganizavimas ne visuomet gali reikšti tokiose įstaigose einančių valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimą. Būtina išsiaiškinti, kokios funkcijos nebebus vykdomos, kokios atsiras naujos, kokios bus perskirstytos, t. y. būtina nustatyti kurios pareigybės bus naikinamos, o kurios keičiamos. Šiuo metu teisės aktuose nėra aprašyta pareigybių naikinimo/pildymo/keitimo procedūra. Vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) (2010 m. vasario 23 d. LVAT administracinė byla Nr. A-143-247-10) yra pažymėjęs, kad pirmiausia yra būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis toliau išlieka ar jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga, dėl to valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos tuo pagrindu, kad jo pareigybė yra panaikinta. Jei iš esmės pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka, nelaikoma, kad pareigybė naikinama. Tais atvejais, kai pertvarkant struktūrą sujungiami keli padaliniai, valstybės tarnautojų, kurių vykdomos funkcijos nesikeičia, pareigybės nėra naikinamos. Išimtimi laikytini tik tie atvejai, kai pagrįstai nustatomi kiti pareigybės aprašymo elementai (specialieji reikalavimai tas pareigas einančiam valstybės tarnautojui, pareigybės kategorija) (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1791/2005).  Taigi, keičiantis tik struktūrinio padalinio pavadinimui ar kitiems neesminiams pareigybės aprašymo elementams, manytume, kad karjeros valstybės tarnautojo pareigybė negali būti naikinama ir tokiu atveju nereikia valstybės tarnautojo įspėti dėl pareigybės panaikinimo, tarnautojas turėtų būti pasirašytinai supažindinamas su pakeistu jo pareigybės aprašymu.

      Vertinant, ar pagal pareigybės aprašymą atitinkama pareigybė pagal savo turinį yra kokybiškai nauja, ar tik atitinkamai išplėsta ar susiaurinta jai pavestų funkcijų apimtis, turi būti lyginama atitinkamų pareigybių paskirtis, nustatyti specialieji reikalavimai, funkcijų pobūdis pagal bendrąją ir specialiąją veiklos sritis. Pildant pareigybių aprašymus naujomis funkcijomis, pakartotinai turėtų būti įvertintas pareigybės svoris ir jos įtaka įstaigos veiklos rezultatams. Papildžius pareigybės aprašymą, valstybės tarnautojo sutikimu jis toliau gali eiti šias pareigas. Šiuo atveju parengiamas naujas pareigybės aprašymas, valstybės tarnautojas su juo susipažįsta ir išreiškia savo sutikimą eiti šias pareigas pasirašant (Pvz., jei pareigybės paskirtis, specialieji reikalavimai pareigybei, funkcijos išlieka tos pačios ar įrašoma viena nauja ir keičiamas tik pareigybės pavadinimas, tokiu atveju valstybės tarnautojas supažindinamas su nauju pareigybės aprašymu pasirašytinai ir toliau eina pareigas.).

      Jeigu tokiu atveju pareigybės aprašymą papildžius naujomis funkcijomis ar sumažinus jas nesutinka su pakeistu pareigybės aprašymu, laikoma, kad darbo sąlygos pasikeitė (atliekamos funkcijos) ir valstybės tarnautojas turėtų būti atleistas iš pareigų pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą, laikantis visų VTĮ jam nustatytų atleidimo terminų ir kitų socialinių garantijų.

      Atnaujinta: 2019 05 02

    • 8.

      Buvau atleista dėl pareigybės panaikinimo. Įsakyme dėl atleidimo buvo įrašyta, kad man turi išmokėti 2 mėn. išeitinę išmoką. Finansininkė pareiškė, kad nieko nemokės, jei neparašysiu prašymo. Ar ji turi teisę neišmokėti man išeitinės kompensacijos nepateikus minėto prašymo?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 48 straipsnio 2 dalimi, dėl pareigybės panaikinimo atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą: iki vienų metų – vieno mėnesio,  nuo vienų iki penkerių metų – 2 mėnesių, nuo penkerių iki dešimt metų – 3 mėnesių, nuo dešimt iki dvidešimt metų – 4 mėnesių, daugiau kaip dvidešimt metų – 5 mėnesių. 

      Išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. VTĮ nenustatytas reikalavimas dėl pareigybės panaikinimo atleidžiamam valstybės tarnautojui pateikti prašymą išeitinei kompensacijai gauti, todėl tokio prašymo nepateikimas neturėtų sustabdyti išeitinės kompensacijos mokėjimo.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 9.

      Ar pasibaigus pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikui (į jo vietą grįžus karjeros valstybės tarnautojui), pakaitinis valstybės tarnautojas turi teisę į išeitinę išmoką jeigu yra atleidžiamas?

      Pažymėtina, kad vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 2 straipsnio 4 dalimi, pakaitinis valstybės tarnautojas yra valstybės tarnautojas, priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, iki VTĮ nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, taip pat valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų valstybės tarnautoją.

      Pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimas į pareigas reglamentuotas VTĮ 15 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į pareigas po konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas paskelbimo, iki VTĮ nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, taip pat į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta arba atleidžiamas negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas.

      VTĮ 48 straipsnyje reglamentuota pagal kokius pagrindus atleistiems valstybės tarnautojams mokamos išeitinės išmokos, išeitinių išmokų dydžiai ir jų mokėjimo tvarka. Subjektai, kuriems mokomos išeitinės išmokos nurodyti šio straipsnio 1 – oje ir 2 – je dalyse. 1-oje dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui mokama išeitinė išmoka, tačiau nėra nurodyta, kad išeitinė išmoka būtų mokama pasibaigus pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikui. 

      Atsižvelgdami į išdėstytas VTĮ 48 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas,  manytume, kad VTĮ nenustato galimybės pakaitiniam valstybės tarnautojui atleidžiamam iš pareigų pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą (pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas) išmokėti išeitinės išmokos, todėl pasibaigus pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikui, jam išeitinė išmoka nepriklauso ir nėra nemokama. 

      Pažymėtina, kad  VTĮ 48 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atleidžiamam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, todėl iš pareigų atleidžiant pakaitinį valstybės tarnautoją, su juo turi būti atsiskaityta ir už nepanaudotas atostogas.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 10.

      Tarnybinėje komandiruotėje praleidau 10 dienų, iš kurių 4 dienos buvo poilsio dienos. Kaip apmokama ar kompensuojama vykstant (keliaujant) į komandiruotę poilsio ir švenčių dienomis?  Kaip apmokama ar kompensuojama už darbą tarnybinės komandiruotės metu poilsio ir švenčių dienomis? Ar valstybės tarnautojams taikomas DK 107 str. dėl komandiruočių? Jei taip, tai kokia apimtimi?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 6 str. 1 d. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Taigi jie valstybės tarnautojams taikomi papildomai, kai tam tikrais atvejais nepakanka VTĮ normų. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ detaliai nereglamentuoja valstybės tarnautojų komandiruočių klausimų, jiems turėtų būti taikomi šiuos klausimus reglamentuojantys ir kiti teisės aktai, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnio nuostatos.

      VTĮ 49 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis, kai valstybės tarnautojai yra išsiųsti į tarnybinę komandiruotę, – darbo dienomis komandiruotėje bei komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką. Atkreiptinas dėmesys, kad VTĮ nereglamentuoja valstybės tarnautojų darbo laiko. Vadovaujantis VTĮ 6 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojams turi būti taikomos atitinkamos DK nuostatos.

      Pažymėtina, kad pagal VTĮ 49 straipsnio 3 dalies 1 punktą bei DK 107 straipsnio  4 dalį  kelionės į komandiruotę laikas įskaitomas į darbo laiką.

      DK 107 straipsnio  4 dalyje nustatyta, kad į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.

      Atsižvelgiant į DK 107 straipsnio 4 dalies turinį, pažymėtina, kadangi kelionės laikas yra įskaitomas į darbo laiką, todėl šis laikas turi būti apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas. ,,Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną <...>“, – taikant nurodytą teisės normą, būtina vadovautis nuoroda į DK 107 straipsnio 4 dalyje nustatytą kompensavimo mechanizmą. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai, nes DK 107 straipsnio 4 dalis įtvirtina aiškų kompensavimo mechanizmą darbuotojui, kai kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, tokiu atveju už faktiškai dirbtą laiką (kelionės laiką) apmokama viengubu darbo užmokesčiu ir kompensuojama poilsiu pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.  Komandiruotės kelionės laiku rekomenduotina laikyti laiką, reikiamą atvykti pvz., į/iš oro uostą, faktinį skrydžių laiką, skrydžių laukimo laiką (kiek numatyta oro uostų taisyklėse), taip pat laiką tarp skrydžių (kai vykstama su persėdimais). Jei tarnybinės komandiruotės kelionės laikas yra trumpesnis nei darbo dienos trukmė, apmokamas ir kompensuojamas tik faktinis kelionės laikas.                                                  

      Vadovaujantis VTĮ 6 straipsnio 1 dalimi, DK 107 straipsnio 4 dalies nuostatos taikytinos ir valstybės tarnautojams sprendžiant apmokėjimo ir  kompensavimo klausimą dėl vykimo ar grįžimo į/iš tarnybinės komandiruotės po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dienomis. Valstybės tarnautojui, kuris vyko į komandiruotę po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, taikant DK 107 straipsnio 4 dalį, kelionės laikas turėtų būti įskaitomas į darbo laiką ir apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas viengubu tarifu ir kompensuojama tokios pačios trukmės poilsiu pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant valstybės tarnautojo darbo užmokestį. Šiuo atveju netaikomas VTĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuris nukreipia Į DK 144 straipsnį, nes toks laikas neturi būti apmokamas kaip darbas poilsio ar švenčių dieną, taip pat neturi būti apmokamas kaip viršvalandinis darbas.

      Jeigu poilsio ar švenčių dieną nekeliaujama, o dirbama (pvz. dalyvavimas oficialiuose renginiuose, seminaruose ir pan.),  tokiu atveju turėtų būti taikomos VTĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir DK 144 straipsnyje nurodytos teisės normos. Vadovaujantis VTĮ 49 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatomis, tuo atveju, jeigu į įstaigos vadovo įsakymu ar potvarkiu įformintą tarnybinės komandiruotės laikotarpį įsiterptų poilsio diena, kurios metu valstybės tarnautojas tarnybinių pavedimų nevykdytų ir ilsėtųsi, už šią poilsio dieną valstybės tarnautojui nėra mokamas nustatytas darbo užmokestis, bet paliekami Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinti  dienpinigiai.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 11.

      Esu priimta pakaitine valstybės tarnautoja, įstaigą reorganizuoja ir visos pareigybės panaikinamos. Nuolatiniams tarnautojams įteikiami įspėjimo lapeliai. Ar man kaip pakaitinei valstybės tarnautojai taip pat turi būti įteikiamas įspėjimo lapelis, kaip yra tokiu atveju su pakaitiniais tarnautojais?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) Į 49 str. 1 d., įstaiga pakaitiniams valstybės tarnautojams oficialiai įteikti įspėjimo lapelių neprivalo, kadangi pakaitinių valstybės tarnautojų atleidimo tvarkos dėl įstaigos reorganizavimo ir pareigybių panaikinimo šis straipsnis nereglamentuoja. Vis dėlto, pažymėtina, jog apie pareigybės panaikinimą turėtų būti įspėti visi, tarp jų ir laikinai dirbantys valstybės tarnautojai, t. y. pakaitiniai valstybės tarnautojai.

      VTĮ 15 str. 1 d. nustatyta, jog pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta arba atleidžiamas negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Pakaitinis valstybės tarnautojas yra atleidžiamas iš pareigų pagal VTĮ 51 str. 1 d. 6 p., kai pasibaigia jo priėmimo laikas. Vadovaujantis šiomis VTĮ nuostatomis, pakaitinis valstybės tarnautojas turi būti atleistas iš pareigų iki tos dienos, kai sugrįžta arba yra atleidžiamas negalėjęs eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojas.

      Kartu paaiškiname, kad VTĮ 26 str. 2 d. nustatyta, kad pakaitinis karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus pakaitinį karjeros valstybės tarnautoją, priimtą į pareigas, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jo prašymu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes laikinai negalinčio eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Taigi, ir pareigybės panaikinimo atveju, jeigu naujoje įstaigos struktūroje bus laikinai negalinčių eiti savo pareigų karjeros valstybės tarnautojų, tai į jų pareigas vadovaujantis VTĮ 26 str. 2 dalimi gali būti perkelti pakaitiniai valstybės tarnautojai, jeigu tokių laikinai negalinčių eiti savo pareigų laisvų valstybės tarnautojų pareigų nėra, pakaitinis valstybės tarnautojas turi būti atleidžiamas.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 12.

      Mirus artimam giminaičiui darbovietė suteikia iki 3 laisvų darbo dienų, norėčiau sužinoti ar už jas reikia vėliau atidirbti.

      Ar mirus šeimos nariui ir jį palaidojus per išeigines dienas ar šventes, galima prašyti iki 3 darbo dienų laisvadienių?  

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 49 straipsnio 3 dalies 5 punkte yra nustatyta, kad valstybės tarnautojams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), senelių ir vaikaičių), sutuoktinio, jo tėvų, (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), partnerio, sugyventinio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), mirties atveju – iki 3 darbo dienų. Už šias dienas atidirbti nereikia.

      Pažymėtina, kad VTĮ riboja tik tokios garantijos trukmę iki 3 darbo dienų, tačiau nedetalizuoja jos suteikimo laiko, konkrečių atvejų ar tikslų, kuriais valstybės tarnautojas gali pasinaudoti nustatyta garantija, t. y.  nėra nustatytas laikotarpis, per kurį artimųjų giminaičių mirties atveju valstybės tarnautojui suteikiama iki 3 darbo apmokamų dienų.

      Tokios garantijos tikslas galėtų būti suprantamas, kaip asmeniui suteikti laiko dalyvauti laidotuvių ceremonijoje, sutvarkyti dokumentus, atsigauti emociškai ir pan., t. y. apimti laikotarpį po artimojo giminaičio mirties tiek iki laidotuvių, tiek ir po laidotuvių, todėl VTĮ 49 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad artimųjų giminaičių mirties atveju valstybės tarnautojui garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis iki 3 darbo dienų.

      Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad valstybės tarnautojui, per išeigines ar šventes palaidojusiam artimąjį giminaitį, asmuo priimantis jį į pareigas, esant poreikiui, galėtų suteikti 3 laisvas apmokamas nedarbo dienas esančias ir po artimojo giminaičio laidotuvių.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 13.

      Jeigu valstybės tarnautojui esant kasmetinėse atostogose miršta jo artimas giminaitis, ar gali būti pratęsiamos jo kasmetinės atostogos 3 darbo dienomis, kurios pagal Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 5 punktą yra garantuojamos mirus artimam giminaičiui? Ar ši garantija taikoma tik tuo atveju, jei artimas giminaitis miršta valstybės tarnautojo darbo metu?

      Pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ)  49 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas valstybės tarnautojams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis, artimųjų giminaičių mirties atveju – iki 3 darbo dienų. Pažymėtina, kad VTĮ riboja tik tokios garantijos trukmę iki 3 darbo dienų, tačiau nedetalizuoja jos suteikimo laiko, konkrečių atvejų ar tikslų, kuriais valstybės tarnautojas gali pasinaudoti nustatyta garantija, t. y.  nėra nustatytas laikotarpis, per kurį artimųjų giminaičių mirties atveju valstybės tarnautojui suteikiama iki 3 darbo apmokamų dienų. Tačiau siekiant pasinaudoti šita garantija tarnautojas turėtų  vadovaujantis ir  Darbo kodeksu 24 straipsniu - įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

              Kasmetinių atostogų perkėlimas ir pratęsimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 129  straipsnyje. VTĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ nereglamentuoja atostogų suteikimo bei jų  perkėlimo ar pratęsimo tvarkos, valstybės tarnautojams dėl atostogų suteikimo, perkėlimo bei pratęsimo taikomos DK nuostatos.

      DK 129  straipsnyje nustatyta, kad atostogos gali būti perkeliamos arba pratęsiamos  „jeigu darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį, nes <…> jam suteikiamos šio kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nustatytos nemokamos atostogas<…>.“ DK 129 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad darbuotojui dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse suteikiamos nemokamos atostogos. VTĮ 49 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis artimųjų giminaičių mirties atveju, t. y. valstybės tarnautojui nėra suteikiamos nemokamos atostogos, o jis turi tokią garantiją.

      Įvertinus skirtingas nurodytų teisės aktų normas, manytume, kad VTĮ nurodyta garantija pagal savo funkcinę prasmę galėtų būti prilyginta DK nurodytoms nemokamoms atostogoms dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse, todėl, manytume, kad tarnautojui, kasmetinės atostogos dėl artimųjų giminaičių mirties, galėtų būti perkeliamos arba pratęsiamos, taip, kaip nurodyta DK 129 straipsnyje.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 14.

      Kokiais atvejais tiesioginis vadovas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 49 str. 3 d. 7 p. gali išleisti valstybės tarnautoją darbo laiku nuvykti pas gydytoją, o kokiais negali? Prašome pateikti savo nuomonę į ką turi atkreipti dėmesį vadovas, kad išvengtų piktnaudžiavimo šiuo  įstatymo punktu? Gal gali įstaiga numatyti kokie vykimą į sveikatos priežiūros įstaigą pagrindžiantys dokumentai turi būti pateikti? Ar turi teisę įstaiga, darbuotojui nepateikus dokumento, suteikti tokias dienas? Ar visais vykimo į sveikatos priežiūros įstaigą atvejais taikomas šis punktas? 

      Valstybė tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 49 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis, kai valstybės tarnautojai, gavę tiesioginio vadovo rašytinį (įskaitant gautą elektroninių ryšių priemonėmis) sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, – iki 2 darbo dienų per mėnesį. Manytume, kad įstatymas tiesioginiam vadovui suteikia teisę spręsti dėl tokio sutikimo ar nesutikimo.

      Ši garantija reiškia, kad valstybės tarnautojai tą dieną, kai jie gavę tiesioginio vadovo sutikimą yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, turi būti atleidžiami nuo darbo ir jiems mokamas nustatytas darbo užmokestis.

      Pažymėtina, kad VTĮ riboja tik tokios garantijos trukmę – iki 2 darbo dienų per mėnesį, tačiau nedetalizuoja konkrečių atvejų ar tikslų, kuriais valstybės tarnautojas gali išvykti į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą. Manytume, kad vienas iš tokių tikslų, galėtų būti vykimas pas gydytoją arba vaiko vežimas į sveikatos priežiūros įstaigą ar esant poreikiui, vykimas į kt. įstaigas.

      Pažymime, kad valstybės tarnautojai, naudodamiesi šia garantija bei darbdaviai turėtų atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

      Manytume, kad įstaiga, esant pagrįstų abejonių dėl galimo piktnaudžiavimo nustatyta garantija, gali prašyti, kad valstybės tarnautojai, pateiktų dokumentus, pagrindžiančius jų vykimą į sveikatos priežiūros ar kitą įstaigą. Taip pat manytume, kad šios garantijos įgyvendinimo tvarka įstaigoje galėtų būti nustatyta jos lokaliuose teisės aktuose.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 15.

      Karjeros valstybės tarnautojas padavė pareiškimą atleisti iš užimamų pareigų nurodydamas, kad yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją ir ją gauna. Ar atleidžiant šį valstybės tarnautoją galima taikyti Darbo kodekso 56 str.  2 d. nuostatą ir išmokėti 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau − VTĮ) 6 str. 1 d., darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Išeitinės išmokos išmokėjimo pagrindai reglamentuojami VTĮ 48 str., todėl Darbo kodekso 56 str. 2 d. nuostatos šiuo atveju netaikomos. VTĮ 48 str. nenustatyta, kad valstybės tarnautojui, atleidžiamam vadovaujantis VTĮ 55 str. 1 d. 1 p. nuostata, t. y. atsistatydinant savo noru, turėtų būti išmokama išeitinė išmoka.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 16.

      Kaip galima nustatyti, ar asmuo, kuris atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų dėl pareigybės panaikinimo ir kuriam reikia mokėti išeitinę išmoką, nepradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigų ar nebuvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke?

      Šiuo metu valstybės ar savivaldybių įstaigos gali patikrinti informaciją  apie asmenų įsidarbinimą valstybės ar savivaldybių įstaigose per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą VATIS.

      Norėdamas patikrinti, ar asmuo nepradėjo eiti pareigų valstybės ar savivaldybių įstaigose, įstaigos Valstybės tarnautojų registro tvarkytojas, prisijungęs prie VATIS, turėtų atlikti šiuos veiksmus:  

      1) kairiojo meniu skiltyje IŠRAŠAI pasirinkti punktelį  Patikrinimai – atsivers langas Asmenų tikrinimas;

      2) laukelyje „Asmens kodas“ suvesti tikrinamojo asmens kodą ir spausti [Pridėti] – to asmens pavardė atsiras lentelėje Tikrinamų asmenų sąrašas. Jei tikrinami keli asmenys, 2 žingsnį pakartoti tiek kartų, kiek asmenų tikrinama.

      3) paspausti mygtuką [Formuoti]  – sistema suformuos pažymą (html arba pdf formatu) apie visus tikrinamus asmenis.

      Dėl asmenų, įsidarbinusių ne valstybės ar savivaldybių įstaigose, siūlome kreiptis į Socialinio draudimo fondo valdybą.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 17.

      Ar karjeros valstybės tarnautojui, atleidžiamam iš valstybės tarnautojo pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 51 str. 1 d. 9 p., priklauso išeitinė išmoka? Jei taip, kokiu būdu ji išmokama šiais atvejais: jei po mėnesio nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos įsidarbinama kitoje valstybės įstaigoje ir, kitu atveju, jei įsidarbinama privačioje įmonėje?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau − VTĮ) 48 str. 2 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojui, atleidžiamam iš pareigų kai panaikinama jo pareigybė, išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą. VTĮ 48 str. 4 d. nustatyta, kad nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.

      Jeigu asmuo įsidarbina aukščiau nurodytose įstaigose ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.

      Asmens įsidarbinimas privačioje įmonėje išeitinės išmokos mokėjimo nenutraukia.

      Atnaujinta: 2019 03 29