DUK

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Kiti klausimai 8
    • 1.

      Ar vykstant ilgesnės trukmės nei viena savaitė komandiruotei priklauso dienpinigiai už nedarbo dienas (šeštadienį ir sekmadienį)?

      Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 383  
      redakcija) „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinti:

      1. Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas;

      1.2. Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas;

      1.3. Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklės. 

      Dienpinigių į komandiruotę vykstančiam valstybės politikui arba valstybės pareigūnui, arba teisėjui, arba valstybės tarnautojui, arba darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį (toliau kartu – darbuotojas) mokėjimo tvarka nustatyta Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraše.

      Atnaujinta: 2019 04 29

    • 2.

      Valstybės tarnybos įstatymo keliuose straipsniuose yra minimos tarnybinės komandiruotės. Prašome paaiškinti, kas yra laikoma tarnybine komandiruote, kaip ji įforminama? Ar išvykstant į komandiruotę 1 darbo dienai Lietuvoje yra mokami dienpinigiai?

      Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalyje pateikta darbuotojo komandiruotės sąvoka: „Darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje“.

      Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 383  
      redakcija) „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtintų Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 punkte nustatyta, kad komandiruotė suprantama:

      • kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnyje, arba
      • valstybės politiko arba valstybės pareigūno, arba teisėjo, arba valstybės tarnautojo, arba darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį (toliau – darbuotojas), išvykimas iš nuolatinės darbo vietos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens siuntimu tobulinti kvalifikacijos. 

      Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad  siuntimas į komandiruotę įstaigoje turi būti įformintas taip, kad būtų aiškus sprendimą dėl siuntimo į komandiruotę priėmęs asmuo (įstaigos vadovas arba kitas jo įgaliotas asmuo), komandiruojamas asmuo (vardas, pavardė, pareigos), komandiruotės dienos, vieta (vietos), į kurią (kurias) komandiruojama, komandiruotės tikslas, su komandiruote susijusios išlaidos (toliau – komandiruotės išlaidos), kurias apmoka įstaiga, jeigu bus mokamas, – komandiruotės išlaidų avansas (toliau – avansas).

      Taisyklių 17.1 punkte nustatyta, kad dienpinigiai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašą ir Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašą, jeigu komandiruotė trunka ilgiau nei vieną komandiruotės darbo dieną.

      Atsižvelgdami į aukščiau nurodytą nuostatą, manytume, jog išvykstant į komandiruotę 1 darbo dienai Lietuvoje dienpinigiai nėra mokami.

      Atnaujinta: 2019 04 29

    • 3.

      Gal galėtumėt paaiškinti, ar antstolis yra valstybės tarnautojas, ar prilyginamas jam?

      Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų (toliau – savo funkcijų). Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas neterminuotam laikui arba įstatymų nustatytai kadencijai ir šio įstatymo nustatyta tvarka galintis siekti karjeros valstybės tarnyboje. 

      Atsižvelgiant į minėtas įstatymų nuostatas antstolis Valstybės tarnybos įstatymo prasme nėra valstybės tarnautojas.

      Atnaujinta: 2019 04 29

    • 4.

      Ar statutiniams valstybės tarnautojams taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos?

      Ne. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kam VTĮ netaikomas- 10 punkte nurodyta, jog VTĮ netaikomas statutiniams valstybės tarnautojams.

      Atnaujinta: 2019 04 29

    • 5.

      Dėl blogo mikroklimato, psichologinio spaudimo. 

      Esu karjeros valstybės tarnautojas. Norėjau pasiteirauti kokios mano teisės ir kur dėl jų galėčiau kreiptis? Laikinai neturime viršininko, jį pavaduoja pavaduotoja, tačiau mano manymu ji pradėjo savivaldžiauti. Su tarnautojais ir kitais darbuotojais (specialistais) elgiasi grubiai. Komanduoja pakeltu tonu, žemina orumą, sumenkina žmogų įžeidimais ir panašiai. Jei mano, kad padarei ką ne taip, viešai prie kitų darbuotojų tave aprėkia.  

      Norėčiau konsultacijos: ar deramas toks elgesys aukštesnes pareigas užimančio asmens? Ir kur tokiu atveju reikėtų kreiptis? 

      Darbuotojų tarpusavio santykių, galimos patiriamos psichologinės įtampos įstatymai tiesiogiai nereglamentuoja, tačiau netinkamas psichologinis klimatas darbo vietoje laikomas kaip viena iš netinkamų sąlygų dirbti. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje nustatytos valstybės tarnautojų pareigos, kurias valstybės tarnautojai privalo vykdyti, pvz. gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams; laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių ir kt.

      Už šių pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą valstybės tarnautojai gali būti traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Darbo kodekso 24 straipsnyje nustatyti bendradarbiavimo principai. Šio straipsnio 1 dalis įpareigoja darbuotoją ir darbdavį veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; 5 ir 6 dalyse nustatyta, kad kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo; jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais.

      Jūsų situacijoje siūlytume kreiptis į aukštesnės įstaigos, kuriai Jūsų įstaiga pavaldi, vadovą, kad būtų sprendžiama Jūsų vadovo elgesio problema bei įstaigos mikroklimatas. Taip pat rekomenduotume surinkti kuo daugiau objektyvių įrodymų. Tokiais įrodymais galėtų būti: tarpusavio susirašinėjimai, pokalbių įrašai, staigus darbo rezultatų pasikeitimas ir panašiai. Konkrečiais atvejais reikėtų stengtis  daugiau bendrauti elektroniniu paštu. Jūsų aukštesnės įstaigos vadovas, turėdamas akivaizdžius įrodymus, kad dėl netinkamo Jūsų laikinos vadovės (Jūs minit pavaduotoją) elgesio  vyrauja bloga atmosfera, patiriamas psichologinis smurtas, tai trukdo kitų tarnautojų darbui ir  rezultatams, privalėtų vertinti jos veiklą arba esant pagrindui skirti atitinkamą nuobaudą, tame tarpe ir galimą atleidimą iš darbo.

      Atnaujinta: 2019 04 29

    • 6.

      Darbo kodekso 169 str. reglamentuoja darbo tarybos sudarymą. Mūsų įstaigoje yra patvirtinta 83 etatai, iš jų: 9 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, 74 valstybės tarnautojai. Yra veikianti profesinė sąjunga. Ar, sudarant darbo tarybą atsižvelgiama tik į darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį skaičių, ar ir į valstybės tarnautojų skaičių.

      Ar tokiu atveju būtina steigti Darbo tarybą, ar jos funkcijas gali atlikti profesinė sąjunga?

      Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas.

      Jeigu Jūsų įstaigoje veikianti profesinė sąjunga atitinka Darbo kodekso 169 str. 3 d. nuostatas, mūsų manymu, tokiu atveju darbo taryba gali būti nesudaroma.

      Atnaujinta: 2019 04 29

    • 7.

      Ar į vidutinį darbuotojų skaičių darbo tarybai sudaryti turėtų būti įtraukiami ir valstybės tarnautojai?

      Pagal Darbo kodekso  (toliau – DK) 165 straipsnio 4 dalies nuostatas, darbo taryba yra nepriklausomas darbuotojams atstovaujantis organas, DK nustatytais atvejais ir tvarka atstovaujantis visiems darbuotojams darbdavio ar darbovietės lygmeniu informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. Pažymėtina, kad DK 169 straipsnio 1 dalyje darbdaviui nustatyta pareiga sudaryti darbo tarybą, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų, išskyrus kai darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga (ar kelios profesinės sąjungos), kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų.

      Atsižvelgdami į tai, kad darbo taryba atstovauja visiems darbuotojams darbdavio lygmeniu ir į tai, kad valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose dirba tiek darbuotojai, su kuriais sudarytos darbo sutartys, tiek valstybės tarnautojai, manytume, kad į vidutinį darbuotojų skaičių darbo tarybai sudaryti turėtų būti įtraukiami ir valstybės tarnautojai, taip pat jie gali būti darbo tarybos rinkimų komisijos nariais bei renkami darbo tarybos nariais.

      Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonė: „valstybės tarnautojų – įstaigos struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų išrinkimas į darbo tarybą neprieštarautų DK 170 str. 3 d. nuostatai, jeigu pagal atskirus įgaliojimus ar įstaigos steigimo dokumentus jie neatstovauja darbdavio“.

      Atnaujinta: 2019 04 29

    • 8.

      Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai ir suteiktos 5 mokamos poilsio dienos. Tarnautojas išeina iš darbo ir nespėja panaudoti šių 5 mokamų poilsio dienų.
      Ar tarnautojui išeinant iš darbo turi būti išmokėta kompensacija už nepanaudotas 5 poilsio dienas kaip ir už nepanaudotas kasmetines atostogas? Ar šios dienos tiesiog lieka nepanaudotos?

       Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 27 straipsnio 8 punktu kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu valstybės tarnautojui gali būti taikoma VTĮ 31 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta skatinimo priemonė suteikiant iki 5 mokamų poilsio dienų arba atitinkamai trumpinant darbo laiką. Kompensacijos mechanizmas VTĮ nėra numatytas. Manytume, kad išeinant iš darbo negali būti išmokama kompensacija už šias paskirtas poilsio dienas, nes tai nėra valstybės tarnautojo atostogos.  (Ne)pasinaudoti kai kuriomis skatinimo priemonėmis taip pat yra valstybės tarnautojo apsisprendimo teisė, tačiau tarnautojui paliekant valstybės tarnybą VTĮ nenumato šių nepanaudotų apmokamų dienų kompensavimo mechanizmo.

      Atnaujinta: 2019 04 29