DUK

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Atleidimas 11
    • 1.

      Įstaiga planuoja patikslinti valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą, t. y. pakeisti skyriaus pavadinimą. Jei valstybės tarnautojas nesutiktų su pakeistu pavadinimu (nepasirašytų pakeisto pareigybės aprašymo), ar jis turėtų teisę būti atleistas laikantis visų VTĮ jam nustatytų atleidimo terminų ir kitų socialinių garantijų?

      Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ)  49 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos valstybės tarnautojui taikomos tik kai naikinama jo pareigybė.

      Manytume, kad keičiantis tik pareigybės pavadinimui, struktūrinio padalinio pavadinimui ar kitiems – neesminiams pareigybės aprašymo elementams, karjeros valstybės tarnautojo pareigybė negali būti naikinama, todėl valstybės tarnautojas negali būti atleistas pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir valstybės tarnautojui netaikytinos su tuo susijusios garantijos.

      Šiuo atveju karjeros valstybės tarnautojas turėtų būti pasirašytinai informuojamas apie jo pareigybės aprašymo pakeitimus. Tuo atveju, jei valstybės tarnautojas nesutinka su pakeistu pareigybės pavadinimu ir atsisako pasirašyti pakeistą pareigybės aprašymą – įstaigoje gali būti surašomas aktas, kuriame būtų fiksuotas toks valstybės tarnautojo supažindinimo su pareigybės aprašymo pakeitimais ir atsisakymo jį pasirašyti faktas.  Tokiu atveju toliau turėtų būti inicijuojamas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas tokiam tarnautojui, kuris nesilaikė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos  pareigos laikytis teisės aktų.

      Atnaujinta: 2019 03 29

    • 2.

      Vykdant įstaigos reorganizaciją mažinamas valstybės tarnautojų skaičius. Kokiais kriterijais reikėtų vadovautis pasirenkant valstybės tarnautojus, su kuriais tęsti tarnybos santykius, ir kur tai reglamentuota?  

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ nereglamentuoja valstybės tarnautojų pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti, manytume, kad valstybės tarnautojams turėtų būti taikomos atitinkamos Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos.

      DK 57 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sąjunga. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys. Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, taikoma šiems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje:

      1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;

      2) kurie augina daugiau kaip tris vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba vieni augina vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;

      3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, kurie sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdami darbdavio įmonėje;

      4) kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai;

      5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje;

      6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų narius. 

      DK 57 str. 4 d. nurodyta, kad šio straipsnio 3 d. 1–5 p. nustatyta pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti taikoma darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją.

      Pažymėtina, kad „kvalifikacijos“ sąvoka išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 129 str., (galiojančio DK 57 str.), taikymo teismų praktikoje“. Šiame nutarime išaiškinta, kad „darbuotojo kvalifikacija suprantama kaip darbuotojo pasirengimas dirbti tam tikrą darbą laipsnis. Darbuotojo kvalifikaciją apibūdina jo turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrą darbą. Ji nėra tapati išsimokslinimui, kadangi išsimokslinimas yra tik vienas iš kriterijų, apibūdinančių darbuotojo kvalifikaciją“. Atsižvelgdami į tai manytume, kad aukščiau paminėtos DK 57 str. nuostatos dėl pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti taikytinos analogiškas pareigas ir vienodą kvalifikaciją turintiems valstybės tarnautojams. 

      Taip pat pažymėtina, jog VTĮ 51 straipsnio 6 dalis nustato, kad nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) ar įvaikį (įvaikius) iki 3 metų, negali būti atleisti iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 4, 9 (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), 10, 12 ir 15 ir 18 (išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas pateikia pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu) punktuose nurodytais pagrindais. Taigi darbdavys turi pareigą užtikrinti, kad tokie valstybės tarnautojai nebūtų atleisti dėl pareigybės panaikinimo.

      Dėl pareigybių naikinimo pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose įtvirtinta decentralizuota valstybės tarnybos personalo valdymo sistema. Įstaigų vadovams yra numatyta atsakomybė už jų vadovaujamoms įstaigoms keliamų uždavinių įgyvendinimą, kuri suponuoja atitinkamų įstaigų vadovų teisę savarankiškai valdyti įstaigos žmogiškuosius išteklius. Vadovaudamiesi VTĮ 8 str. 4 d., valdydami žmogiškuosius išteklius įstaigų vadovai turi teisę pagal reglamentuotą tvarką tvirtinti tokius valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus ir įstaigų struktūras, kurie leistų tinkamai pasiekti įstaigai nustatytų tikslų ir racionaliai panaudoti įstaigos finansinius išteklius. Atsižvelgiant ir į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus, tokius kaip teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, darbo santykių stabilumo, manytume, kad kai darbdavys priima sprendimą pvz. vietoje 5 analogiškas funkcijas vykdančių valstybės tarnautojų pareigybių palikti 3 pareigybes, DK 57 str. 3 d. nustatyta tvarka darbdavio sudaryta komisija pagal patvirtintus atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus iš minėtų 5 valstybės tarnautojų turėtų atrinkti 3 valstybės tarnautojus su kuriais tarnybos santykiai bus tęsiami, o kiti 2 valstybės tarnautojamsturėtų būti įteikti pranešimai apie pareigybės panaikinimą ir, suėjus įspėjimo terminui, jie turėtų būti atleisti dėl pareigybės panaikinimo (VTĮ 51 str. 1 d. 9 p.).

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 3.

      Ar karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė yra naikinama, gali būti atleidžiamas jo paties valia nepasibaigus įspėjimo apie pareigybės panaikinimą laikotarpiui nekeičiant atleidimo pagrindo? Jei taip,– kokia išeitinės išmokos mokėjimo tvarka?

      Atsižvelgdami į VTĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatą (darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ), manome, kad karjeros valstybės tarnautojams mutatis mutandis yra taikomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 8.1 punkto nuostatos ta apimtimi, kai darbuotojas, įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą, pats prašo jį atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnį (galiojančio DK 57 str.) nepasibaigus įspėjimo terminui ir nurodo konkrečią atleidimo datą, toks darbuotojas, darbdaviui sutikus, gali būti atleistas iš darbo jo nurodytu laiku, nekeičiant atleidimo pagrindo.

      Atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, manome, kad įspėtas apie pareigybės panaikinimą valstybės tarnautojas įspėjimo laikotarpiu gali būti atleidžiamas iš pareigų nekeičiant atleidimo pagrindo (VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas) tuo atveju, jei abi šalys (valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo ir valstybės tarnautojas) šį klausimą suderina. Šiuo atveju DK 64 str.5 d. nuostata, nustatanti įspėjimo termino partęsimą atleidžiant darbuotoją nepasibaigus įspėjimo terminui, neturėtų būti taikoma. Taip pat informuojame, kad, remiantis VTĮ 48 straipsnio 4 dalimi, išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.

      Daugiau informacijos: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 44Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), apibendrinimo apžvalgoje.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 4.

      Ar nebus pažeistos valstybės tarnautojo teisės ir jam nustatytos garantijos atleidus jį iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo nesuėjus įspėjimo apie pareigybės panaikinimą terminui bei neperkėlus jo atleidimo datos iki to laiko, kai turėjo pasibaigti įspėjimo apie pareigybės panaikinimo terminas? 

      Panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę, nelieka tai pareigybei priskirtų funkcijų, t. y. funkcijų, kurias vykdyti jis buvo priimtas. Todėl, jeigu iki pareigybės panaikinimo dienos valstybės tarnautojui nepasiūlytos kitos pareigos, jis atleidžiamas iš pareigų. Tačiau nurodytu atveju, kai valstybės tarnautojas apie pareigybės panaikinimą nebuvo įspėtas Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ)  49 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais (prieš  1, 2, 3 ar 4 mėn.), atleidus valstybės tarnautoją dėl pareigybės panaikinimo nuo jos panaikinimo dienos, valstybės tarnautojui nebūtų užtikrintos visos teisės aktuose nustatytos teisės ir socialinės garantijos, šiuo atveju – teisė būti įspėtam apie pareigybės panaikinimą prieš nustatytą terminą. VTĮ nereglamentuoja santykių, atsirandančių atleidžiant valstybės tarnautoją nepasibaigus įspėjimo apie pareigybės panaikinimą terminui. Todėl pagal VTĮ 6 straipsnio 1 dalį, reguliuojant santykius, susijusius su valstybės tarnautojų statusu ir socialinėmis garantijomis, taikomi kiti teisės aktai. Siekiant užtikrinti valstybės tarnautojui teisės aktuose nustatytas teises ir garantijas, manytume kad atleidžiant iš pareigų laiku neįspėtą apie pareigybės panaikinimą valstybės tarnautoją, jam turi būti taikomos Darbo kodekso 64 straipsnio 5 dalyje nustatytos garantijos pilna apimtimi, –  t. y. valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų data jo sutikimu turėtų būti nukeliama į paskutinę įspėjimo termino dieną ir jam neleidžiama įspėjimo metu dirbti, tačiau mokamas už visą įspėjimo laikotarpį jam priklausantis darbo užmokestis.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 5.

      Turiu įspėjimą apie pareigybės naikinimą ir atleidimą iš tarnybos š. m. balandžio  28 d.. Noriu paklausti kaip teisiškai bus išspręstas šis klausimas, jeigu iki balandžio  28 d. man bus paskirta operacija ir aš tuo metu turėsiu nedarbingumą?

      Ar aš būsiu atleista tą dieną, ar kai baigsis nedarbingumas ir ar bus mokama išeitinė išmoka?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 51 straipsnis reglamentuoja valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16 ir 18 punktuose nurodytus atvejus. Vadinasi įstaigos vadovas valstybės tarnautoją, turintį nedarbingumą ar esantį atostogose, gali atleisti iš pareigų pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (dėl pareigybės panaikinimo). Šioje teisės normoje nurodytas žodis „gali" (negali) suponuoja dispozityvią, bet ne imperatyvią nuostatą, todėl įstaigos vadovas savo sprendimu gali atleisti valstybės tarnautoją nedarbingumo metu, taip pat gali atleisti valstybės tarnautoją iškart po jo nedarbingumo pabaigos. Bet kuriuo atveju, Jums priklausys VTĮ 48 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka, kuri  išmokama pagal VTĮ 48 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką, t. y. išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 6.

      Ar galima pakaitinį valstybės tarnautoją, pakeičiantį laikinai negalintį eiti pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją, atleisti vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t. y. praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko pasitikėjimą?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į pareigas <...> į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta arba atleidžiamas negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, <...>.

      VTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatyti valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų imperatyvūs pagrindai, kurie yra taikomi šiame straipsnyje nurodytais atvejais. Sistemiškai vertindami VTĮ, manytume, kad pakaitinis valstybės tarnautojas, laikinai pakeičiantis politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją, gali būti atleidžiamas iš pareigų ir vadovaujantis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu - kai praranda pasitikėjimą. Be to, pažymėtina, kad išeliminavus galimybę šiuo pagrindu atleisti pakaitinį valstybės tarnautoją, laikinai pakeičiantį politinio pasitikėjimo (asmeninio) valstybės tarnautoją, būtų sukurtos nepagrįstai diskriminacinės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų tarnybos sąlygos lyginant su pakaitinių valstybės tarnautojų, laikinai pakeičiančių politinio pasitikėjimo (asmeninio) valstybės tarnautojus, tarnybos sąlygomis.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 7.

      Esu pakaitinė valstybės tarnautoja, kol š. m. rugsėjo mėn. grįš tarnautoja iš vaiko priežiūros atostogų. Šiuo metu pati laukiuosi ir išeinu į vaiko priežiūros atostogas nuo rugpjūčio 1 dienos. Noriu paklausti, ar aš būsiu atleista? ar  gausiu vaiko priežiūros išmokas metu, jei grįžus karjeros valstybės tarnautojai aš būsiu atleista iš pareigų? 

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad  pakaitinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, iki šio įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, taip pat valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų valstybės tarnautoją. VTĮ 15 str. 1 d. nustatyta, jog pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta arba atleidžiamas negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Pakaitinis valstybės tarnautojas yra atleidžiamas iš pareigų pagal VTĮ 51 str. 1 d. 6 p., kai pasibaigia jo priėmimo laikas. Pažymėtina, kad VTĮ 51 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16 ir 18 punktuose nurodytus atvejus. Kadangi VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punktas yra nurodytas, vadinasi atleisti pakaitinį valstybės tarnautoją pasibaigus jo priėmimo laikui atostogų metu nedraudžiama. Kartu paaiškiname, kad VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje nustatyti apribojimai dėl atleidimo iš pareigų nėščioms valstybės tarnautojoms, taip pat valstybės tarnautojams, auginantiems vaikus iki trejų metų, pakaitiniams valstybės tarnautojams, kuriems baigiasi jų priėmimo laikas, šiuo atveju netaikomi, nes jie atleidžiami pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

      Vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, nėščia pakaitinė valstybės tarnautoja, nėštumo ir gimdymo atostogų išėjusi pakaitinė valstybės tarnautoja, ar vaiko priežiūros atostogų išėjęs pakaitinis valstybės tarnautojas turi būti atleisti iš pareigų pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą nuo tos dienos, kai sugrįžta negalėjęs eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojas.  

      Teisė gauti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, taip pat teisė gauti vaiko priežiūros išmoką nustatyta Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, pagal kurio nuostatas šias išmokas moka Socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, todėl esant klausimų dėl minėtų išmokų mokėjimo reikėtų pagal kompetenciją kreiptis į Sodros padalinius.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 8.

      Jeigu dirbantis valstybės tarnautojas yra senatvės pensininkas nori išeiti iš darbo savo noru, ar jam priklauso išeitinė išmoka, kokio dydžio ir pagal kokį Darbo kodekso ar Valstybės tarnybos įstatymo straipsnį? Taip pat per kiek dienų nuo prašymo pateikimo išeiti iš darbo darbdavys turi atleisti iš darbo. Ar tokiu atveju valstybės tarnautojas gali būti atleistas šalių susitarimu?

      Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 6 straipsnio 1 dalimi, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Valstybės tarnautojams mokamos išeitinės išmokos, jų  mokėjimo pagrindai reglamentuojami VTĮ 48 straipsnyje, todėl Darbo kodekso 56 straipsnio 2 dalies nuostatos šiuo atveju netaikomos. VTĮ 48 straipsnyje reglamentuota pagal kokius pagrindus atleistiems valstybės tarnautojams mokamos išeitinės išmokos, išeitinių išmokų dydžiai ir jų mokėjimo tvarka. Subjektai, kuriems mokomos išeitinės išmokos nurodyti šio straipsnio 1-oje ir 2- je dalyse. VTĮ 48 str. nenustatyta, jog valstybės tarnautojui, atleidžiamam pagal VTĮ 51 str. 1 d. 1 p. , t. y. kai atsistatydina savo noru (įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją) turėtų būti išmokama išeitinė išmoka, taigi atleidžiant šiuo pagrindu, išeitinė išmoka nepriklauso ir nėra mokama.

      Pažymėtina, jog VTĮ 31 straipsnio 2 dalies 5 punkte yra nustatyta, jog valstybės tarnautojai skatinami vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 1219 redakcija) patvirtinto Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo 2.5 punkte nustatyta, kad vienkartinė piniginė išmoka valstybės tarnautojui gali būti skiriama valstybės tarnautojams įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją arba pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir savo noru atsistatydinus iš valstybės tarnautojo pareigų arba atleidus juos iš pareigų dėl amžiaus ar tarnybos pratęsimo termino pabaigos. Minėto aprašo 3 punkte numatyta, jog sprendimą dėl vienkartinės piniginės išmokos skyrimo valstybės tarnautojui priima įstatymų įgaliotos institucijos ar asmenys (t. y. tokį sprendimą gali priimti valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo). Vienkartinės išmokos dydis negali viršyti 100 procentų nustatytos valstybės tarnautojo pareiginės algos.

      VTĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ketinantis atsistatydinti savo noru valstybės tarnautojas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priėmusį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sutikimu valstybės tarnautojas gali būti atleistas ir anksčiau.

      Valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų šalių susitarimu pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 18 punktą. Manytume, kad toks susitarimas galėtų būti sudarytas dėl valstybės tarnautojo, kuriam suėjo pensinis amžius, atleidimo iš pareigų, jeigu jam nėra sukakę 65 metai (tuomet būtų kitas atleidimo pagrindas - pagal VTĮ 51straipsnio 1 dalies 6 punktą) ir tokiu atveju šiam valstybės tarnautojui mokama kompensacija pagal VTĮ 48 straipsnio 6 dalį.  

      VTĮ 51 straipsnio 2 d. nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas gali raštu pateikti pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui, o į pareigas priėmęs asmuo gali raštu pateikti pasiūlymą  karjeros valstybės tarnautojui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu. Jeigu šalis, gavusi tokį pasiūlymą, sutinka su pasiūlymu, per 5 dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai tokį pasiūlymą. Jeigu šalis, gavusi pasiūlymą, per 5 dienas nepraneša, kad sutinka su pateiktu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Šalims susitarus dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl išeitinės išmokos dydžio  ir su tuo susijusių kitų garantijų, taip pat dėl kitų sąlygų (nepanaudotų atostogų suteikimo ir kitų sąlygų).

      Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, pensinio amžiaus valstybės tarnautojui atsistatydinant iš pareigų savo noru išeitinė išmoka nepriklauso, tačiau vadovo sprendimu gali būti skirta vienkartinė išmoka. Jeigu valstybės tarnautojas atleidžiamas VTĮ 51 str. 1 d. 18 p. nustatytu pagrindu – šalių susitarimu, jam turi būti išmokama VTĮ 48 str. 6 d. nurodyta kompensacija, kuri yra ne didesnė negu VTĮ 48 str. 2 dalyje nurodyta išeitinė išmoka ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 9.

      Ar gali būti valstybės tarnautojas atleidžiamas šalių susitarimu likus mėnesiui iki valstybės tarnautojui sukaks 65 m.?

      Tarnybos santykių nutraukimas šalių susitarimu laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jeigu buvo aiškiai išreikšta šalių valia nutraukti tarnybos santykius šalių susitarimu ir toks tarnybos santykių nutraukimas buvo tinkamai įformintas laikantis Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Tuo atveju, kai valstybės tarnautojas atleidžiamas šalių susitarimu likus mėnesiui iki valstybės tarnautojui sukaks 65 m., manytume, kad šalys bet kuriuo metu, kol tęsiasi tarnybos santykiai, gali viena kitai raštu pateikti pasiūlymą sudaryti šalių susitarimą dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų.

      Tačiau pažymėtina, kad įstaigos vadovas, priimdamas sprendimą tarnybos santykius su valstybės tarnautoju nutraukti šalių susitarimu, turėtų vadovautis ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatomis, pagal kurias viena iš biudžetinės įstaigos vadovo pareigų yra užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą.

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 10.

      Ar gali įstaigos vadovas perkelti valstybės karjeros tarnautojo darbo vietą toje pačioje įstaigoje ir pareigose, tik kitoje apskrityje. Jeigu valstybės tarnautojas nesutinka dirbti pakeistomis sąlygomis, ar jis turi būti atleidžiamas ir kokiu pagrindu?

      Pažymime, kad Lietuvoje yra įtvirtinta decentralizuota valstybės tarnybos personalo valdymo sistema. Įstaigų vadovams yra numatyta atsakomybė už jų vadovaujamoms įstaigoms keliamų uždavinių įgyvendinimą, kuri suponuoja atitinkamų įstaigų vadovų teisę savarankiškai valdyti įstaigos žmogiškuosius išteklius. Pažymėtina, kad įstaigos vadovai, įgyvendindami jiems suteiktą diskrecijos teisę, turi teisę nuspręsti, kurių pareigybių ir kiek (atsižvelgiant į įstatyme nustatytus apribojimus) ir kur (t. y. kokiuose padaliniuose) yra būtina, siekiant užtikrinti efektyvų įstaigos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą.

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ)  nenumatytas valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo darbo vieta perkeliama į kitą gyvenamąją vietovę. Todėl manytume, kad vadovaujantis VTĮ 6 straipsnio 1 dalimi bei taikant įstatymo analogiją, reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos  darbo kodekso (toliau – DK) 45 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Viena iš DK 33 straipsnio 2 dalyje bei 34 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinųjų sutarties sąlygų – darbuotojo darbovietė. DK 45 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka.

      Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad įstaigos vadovas turi diskrecijos teisę valstybės tarnautojo pareigybę perkelti į kitą vietovę. Jeigu įstaigoje keičiama valstybės tarnautojo darbo vieta, turi būti gautas valstybės tarnautojo sutikimas dėl jo darbo vietos pasikeitimo. Jeigu tokio sutikimo valstybės tarnautojas nepateikia, jam taikomos garantijos, kaip pareigybės naikinimo atveju: vadovaujantis VTĮ 49 straipsnio 1 dalies nuostatomis tarnautojas įspėjamas apie pareigybės panaikinimą, jam siūlomos kitos pareigos, o tokių pareigų nesant arba jam atsisakius jas užimti, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu  – dėl pareigybės panaikinimo ir jam išmokama VTĮ 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta išeitinė išmoka. 

      Atnaujinta: 2019 03 08

    • 11.

      Ar reikia atleisti iš pareigų valstybės tarnautojus, neįgijusius einamoms pareigoms būtino išsilavinimo? 

      Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 3 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos. Taigi, valstybės tarnautojai, neįgiję reikiamo išsilavinimo turėtų būti atleidžiami iš pareigų po 2024-01-01 pagal Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

      Atnaujinta: 2019 03 08